Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. (M. M.) gynėjo advokato Vidmanto Žylės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015-11-24.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi M. M. Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-23 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta l metų laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2017-01-05 Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų pakeitimo, siūlydama nuteistajam M. M. paskirtą įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą pakeisti įpareigojimu dalyvauti Probacijos tarnybos pareigūno parinktose elgesio pataisos programose, iki kol probuojamasis bus išėjęs vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų.

Skundžiama 2017-02-02 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimą dėl probacijos sąlygų nuteistajam M. M. pakeitimo patenkino – nuteistajam M. M. paskirtą įpareigojimą – pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą pakeitė įpareigojimu dalyvauti Probacijos tarnybos pareigūno parinktose elgesio pataisos programose, iki kol probuojamasis bus išėjęs vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pagal pateiktus duomenis nuteistasis M. M. iki 2017-08-06 yra išleistas vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų, be to, jo žmona vėl laukiasi ir gimus antram vaikui M. M. ir toliau ketina jas tęsti, todėl įpareigojimas pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą nėra tikslingas. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis nors formaliai ir nėra praradęs dirbančiojo statuso, tačiau jis priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei, po nusikalstamumo rizikos įvertinimo padarė administracinį teisės pažeidimą, tai turi neigiamos įtakos vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti paskirtą įpareigojimą kitu – dalyvauti Probacijos tarnybos pareigūno parinktose elgesio pataisos programose, iki kol probuojamasis bus išėjęs vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų.

Skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas V. Žylė prašo panaikinti skundžiamą 2017-02-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti Probacijos tarnybos 2017-01-05 teikimo dėl probacijos sąlygų nuteistajam M. M. pakeitimo.

Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes šia nutartimi nuteistajam M. M. (toliau – probuojamasis) buvo paskirta papildoma probacijos priemonė, kuri blogina jo teisinę padėtį nei numatyta Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-21 nutartimi.

Visų pirma nuteistojo M. M. gynėjas advokatas V. Žylė pažymi, kad jo ginamasis M. M. nėra praradęs dirbančiojo statuso, nes jis turi tikslines vaiko priežiūros atostogas, o per šį atostogų laikotarpį yra paliekama darbo vieta (pareigos) įmonėje, kurioje M. M. dirbo iki tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų pradžios (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnis). Tai pripažino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-23 nuosprendžiu nuteistajam M. M. paskirtas teismo įpareigojimas – pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą – yra nepriekaištingai vykdomas. Dviguba našta probuojamajam teks gimus jo ir I. M. antrajam vaikui, todėl probuojamasis negalės fiziškai dalyvauti Probacijos tarnybos pareigūno parinktose elgesio pataisos programose, iki kol bus išėjęs vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų.

Kita vertus, probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos (įstatymų, reglamentuojančių tuos pačius arba artimus visuomeninius santykius, prieštaravimo) atveju taikoma probuojamajam palankesnė teisės norma (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. M. yra palankesnės teisės normos, reglamentuojančios darbo teisinius santykius, todėl, nuteistojo gynėjo teigimu, papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei – probuojamajam paskirta neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnyba vietoj to, kad padėtų probuojamajam socialiai integruotis šeimoje ir visuomenėje, spręsti asmenines ir socialines problemas, kreipėsi su teikimu (be nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo teikimo pateikimo dieną) į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, tokiu būdu sukeldama atitinkamą sumaištį, trukdančią nuteistajam resocializuotis.

Skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino Probacijos tarnybos pateiktus duomenis, nuteistajam M. M. paskirta bausme ir vykdoma probacija siekiamų tikslų, nuteistojo asmenybės, todėl padarė neteisingą išvadą, kad yra pagrindas pakeisti nuteistajam M. M. probacijos sąlygas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Taigi pagal šį teisinį reglamentavimą Probacijos tarnyba, nustačiusi, kad paskyrus kitus įpareigojimus būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

Kaip matyti iš Probacijos tarnybos 2017-01-05 teikimo, Probacijos tarnyba kreipėsi su teikimu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, siūlydama probuojamajam M. M. pakeisti probacijos sąlygas – teismo paskirtą įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą pakeisti BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytu įpareigojimu – dalyvauti Probacijos skyriaus pareigūno parinktose elgesio pataisos programose. Šį savo prašymą Probacijos tarnyba grindė nuo, kad 2017-01-05 „Sodros“ bazės duomenimis, M. M. nuo 2016-05-30 iki 2017-08-06 turi vaiko priežiūros atostogas, todėl šiuo metu dėl pateisinamų priežasčių jis negali vykdyti teismo paskirto įpareigojimo dirbti bei tęsti darbą, iki kol probuojamasis bus išėjęs vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas Probacijos tarnybos teikimą patenkino. Šį savo sprendimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas motyvavo tuo, kad pagal pateiktus duomenis nuteistasis M. M. iki 2017-08-06 yra išleistas vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų, be to, jo žmona vėl laukiasi ir gimus antram vaikui M. M. ir toliau ketina jas tęsti, todėl įpareigojimas pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą nėra tikslingas. Pažymėjo, kad nors nuteistasis formaliai ir nėra praradęs dirbančiojo statuso, tačiau jis priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei, po nusikalstamumo rizikos įvertinimo padarė administracinį teisės pažeidimą, tai turi neigiamos įtakos vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti teismo paskirtą įpareigojimą kitu – dalyvauti Probacijos tarnybos pareigūno parinktose elgesio pataisos programose, iki kol probuojamasis bus išėjęs vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų. Apygardos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.

Kaip minėta, Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nustačiusi, kad paskyrus kitus įpareigojimus, būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Šiuo atveju Probacijos tarnyba, siūlydama probuojamajam M. M. pakeisti probacijos sąlygas, šį savo prašymą iš esmės grindė tuo, kad M. M. nuo 2016-05-30 iki 2017-08-06 turi vaiko priežiūros atostogas ir todėl šiuo metu dėl pateisinamų priežasčių jis negali vykdyti teismo paskirto įpareigojimo dirbti bei tęsti darbą, iki kol bus išėjęs vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų. Tačiau, kaip teisingai pažymima M. M. gynėjo skunde, išėjęs tėvystės atostogų M. M. nepraranda dirbančiojo statuso, t. y. pagal įstatymą jam garantuojama darbo vieta, iki jis turės tėvystės atostogas. Todėl, apygardos teismo vertinimu, vien tai, kad probuojamasis M. M. turi vaiko priežiūros atostogas, savaime nesudaro pagrindo pakeisti nuteistajam M. M. probacijos sąlygas, t. y. teismo paskirtą įpareigojimą pradėti dirbti arba tęsti darbą pakeisti BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytu įpareigojimu dalyvauti Probacijos skyriaus pareigūno parinktose elgesio pataisos programose. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas rėmėsi duomenimis, jog probuojamasis priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei, be to, po nusikalstamumo rizikos įvertinimo M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, tai turi neigiamos įtakos vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau visų pirma pažymėtina, kad duomenys apie tai, jog M. M. priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei, Probacijos tarnybai buvo žinomi jau 2015-12-15, kai M. M. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis (asmens b. l. 31). Todėl remtis šiais duomenimis kaip pagrindu pakeisti probacijos sąlygas pagrindo nebuvo. Nors, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, M. M. probacijos laikotarpiu buvo nubaustas administracine tvarka, o tai, kaip pažymėta skundžiamoje nutartyje, turėtų neigiamos įtakos vertinant probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau, apygardos teismo vertinimu, vien šis M. M. padarytas administracinis nusižengimas (2016-09-10 vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo – motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas – reikalavimus ir buvo nubaustas 14 Eur bauda, kurią sumokėjo 216-09-23 (b. l. 24–25), kuris, įvertinus jo pobūdį, yra mažareikšmis, įvertinus tai, kad nuo 2015-12-02, kai nuteistasis buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą (asmens b. l. 26), ir 2015-12-15 supažindintas su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis (asmens b. l. 29), jokių kitų pažeidimų, išskyrus paminėtąjį, M. M. nepadarė (teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimų nebuvo nustatyta (asmens b. l. 50, 62, 68, 103, 105, 106); duomenų, kad nuteistasis būtų pažeidęs ir kitą teismo paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat nėra), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įvykdyta (asmens b. l. 102, 108–109, 115); šaukiamas individualiam pokalbiui atvykdavo į Probacijos tarnybą), tai nesudaro pagrindo keisti nuteistajam probacijos sąlygas, juolab, jog, kaip minėta, kaip pagrindą M. M. pakeisti probacijos sąlygas Probacijos tarnyba iš esmės grindė tuo, kad probuojamasis turi vaiko priežiūros atostogas ir todėl šiuo metu dėl pateisinamų priežasčių jis negali vykdyti teismo paskirto įpareigojimo dirbti bei tęsti darbą. Apygardos teismo vertinimu, vien dėl šios objektyvios priežasties (nuteistajam išėjus vaiko priežiūros atostogų ir dėl to jam laikinai nedirbant) keisti nuteistajam probacijos sąlygas, paskiriant jam kitą BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą įpareigojimą dalyvauti Probacijos skyriaus pareigūno parinktose elgesio pataisos programose, kuriose, kaip matyti iš 2015-12-15 sudaryto individualaus probuojamojo priežiūros plano, nuteistasis turi galimybę dalyvauti savarankiškai (asmens b. l. 44), nėra pagrindo. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad toks įpareigojimas gali būti sunkiai suderinamas su M. M. pareiga tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas Probacijos tarnybos teikimą dėl nuteistajam M. M. probacijos sąlygų pakeitimo tenkino nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikintina dėl Probacijos tarnybos teikime nurodytų aplinkybių netinkamo įvertinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017-01-05 teikimą dėl nuteistajam M. M. probacijos sąlygų pakeitimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.