Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui L. P., institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Ž. D. ir G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucijos) pareigūnas V. P. 2021 m. vasario 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. 13.00 val. iki 2021 m. vasario 26 d. 00.00 val. nevykdė teisėtų įgaliotų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nurodymų ir kliudė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, tai yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos pareigūnams vykdant gauto pranešimo dėl (duomenys neskelbtini) (pastatą nuo 2020 m. kovo 1 d. nuomojasi (duomenys neskelbtini)) galimai vykdomos transporto priemonių remonto ir demontavimo veiklos pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus ir galimo atliekų naudojimo (kaip kuro) apšildant pastatą, tyrimą, 2021 m. vasario 1 d. neplaninio patikrinimo metu objekte (duomenys neskelbtini) direktoriui V. P. buvo žodžiu nurodyta pateikti informaciją/dokumentus, kurie reikalingi objektyvaus ir išsamaus ūkinės veiklos patikrinimui. Negavus žodžiu nurodytos informacijos/dokumentų, 2021 m. vasario 3 d. buvo prašoma elektroniniu paštu pateikti informaciją/dokumentus. V. P. 2021 m. vasario 4 d. elektroniniu paštu atsakė, tačiau nepateikė prašomos informacijos/dokumentų, todėl 2021 m. vasario 4 d. elektroniniu paštu buvo pakartotinai prašoma iki 2021 m. vasario 5 d. 12 val. pateikti informaciją/dokumentus. Negavus prašomos informacijos/ dokumentų buvo išsiųstas 2021 m. vasario 12 d. raštas Nr. (15.3)-AD5-2452, kuriuo dar kartą pakartotinai buvo prašoma pateikti informaciją/dokumentus iki 2021 m. vasario 15 d. V. P. šiuo metu nėra pateikęs patikrinimui reikalingos informacijos/dokumentų, kurie reikalingi objektyvaus ir išsamaus ūkinės veiklos patikrinimui. Tokiais veiksmais (neveikimu) V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, patvirtinto įstatymo Nr. IX-1005, 54 straipsnio 2 dalies (aktuali redakcija nusižengimo metu) ir Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Dl-145,4 priedo 1.1.3. ir 1.2.1. (aktuali redakcija nusižengimo metu) punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019).

ANK 505 straipsnio 1 dalis numato, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas įmonės (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, jog V. P. nuo 2021 m. vasario 2 d. pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigų ir, kad generaliniu direktoriumi nuo 2021 m. vasario 3 d. paskirtas G. M. (b. l. 49-50). Nors Institucijos atstovė tokį V. P. pateiktą raštą vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, tačiau pažymėtina, kad registre „North Data“ tikrinant informaciją apie (duomenys neskelbtini) įmonę (duomenys neskelbtini), iš kurios duomenis teismui kartu su administracinio nusižengimo protokolu buvo pateikusi ir pati Institucija, nurodyta, kad V. P. pažeidimo laikotarpiu nebebuvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi (b. l. 53-55), todėl teismas neturi pagrindo abejoti pateikto rašto duomenų tikrumu. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, kai nutarimas dėl administracinio nusižengimo grindžiamas prielaidomis; teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes; nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis; vadovaujamasi ANK 566 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir in dubio pro reo (visos abejonės bei neaiškumai vertinami kaltininko naudai) principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3/2015, 2AT-24-788/2015).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, kadangi V. P. Institucijos nustatyto administracinio nusižengimo laikotarpiu nebuvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena, kurioje V. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nes jo veikoje nėra šio administracinio nusižengimo požymių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismo posėdžio metu V. P. atstovas prašė priteisti 311 eurų bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 44-48).

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.<...> BPK 103 straipsnio 1–3, 5–6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.<...> Taigi, pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, bet iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo ir nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. P. iš valstybės priteistinos 311 eurų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti V. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti V. P. iš valstybės 311 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.