Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. M., R. M. ir L. D. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1647-217/2013 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams L. M., R. M. ir L. D. P., tretiesiems asmenims UAB „Judrės medis“, Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. V. ir Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. L. dėl 2008-04-07 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. 3069 dalies nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tretieji asmenys notarės D. V. ir R. L. prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 23-29, 39-42). Nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2008 m. balandžio mėn. Jį išduodant buvo gauta Nekilnojamojo turto registro pažyma, kad ginčo žemės sklypas mirusiajai J. M. priklauso nuosavybės teise. Vėliau teismas nustatė aplinkybes, kad mirusioji J. M. tokios teisės į tą sklypą neturėjo, kadangi Kauno apskrities viršininko administracija neteisingai buvo nustačiusi pretendentus į žemės sklypą. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, administraciniai aktai, kurie vėliau nuginčyti, buvo galiojantys, buvo įregistruotos nuosavybės teisės į paveldimą žemės sklypą, jokių apribojimų, draudimų, kurie kaip nors būtų galėję įtakoti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, nebuvo paviešinta. Išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, notarė neturėjo pagrindo abejoti dėl galimybės jį išduoti į turtą, kuris paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną buvo įregistruotas mirusiosios vardu. Paveldint notaras neturi pareigos nustatinėti piniginių lėšų gavimo juridinių pagrindų. Pakanka fakto, kad yra tam tikros piniginės lėšos ir, jei asmuo priima palikimą, turi teisę į jas. Šioje byloje paveldėtojai akivaizdžiai tokią teisę turi, kadangi jie yra palikėjos vaikai – pirmos eilės įpėdiniai. Nustačius šitą faktą, buvo pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigines lėšas, turėtas mirusiosios mirties dieną, šių lėšų nekonkretizuojant. Notarei D. V. išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad paveldėtojai būtų įgiję teisę gauti neišmokėtą kompensacijos dalį. Kompensacijos atsakovai nėra paveldėję. Ieškovės reikalavimo dalis panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl paveldėtų 3000,00 Lt yra nepagrįsta. Teismams nustačius įstatymų pažeidimus, reikalavimo dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, kuria buvo paveldėtas žemės sklypas, ieškinys tenkintinas. Sutinka su atsakovų išsakytais argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje. Tiesioginio notarių suinteresuotumo byloje nėra. Notarai yra asmenys, įstatymų nustatyta tvarka vykdantys savo pareigas. Notariniai veiksmai buvo atlikti remiantis tais dokumentais, kurie notarėms notarinių veiksmų atlikimo metu buvo pateikti, todėl jos teisėtai atliko veiksmus, kuriuos turėjo atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienąkart, kaip kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo privačion nuosavybės teisėtumo klausimas. Valstybės nuosavybė naudojama visuomenės interesais, valstybės nuosavybe gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties sandoriai, kuriais sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto likimas, turi viešojo intereso elementų ir yra viešasis interesas nagrinėti valstybės nuosavybės perleidimo sandorius.

Apeliaciniu skundu yra skundžiama Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo dalis dėl 3465,00 Lt kompensacijos priteisimo bei restitucijos taikymo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, t.y. dėl skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai L. M., R. M. ir L. D. P. yra J. M., mirusios (duomenys neskelbtini). įstatyminiai įpėdiniai (paveldėjimo teisės liudijimas, T.1, b.l. 47-48).

Dėl 3465,00 Lt kompensacijos priteisimo. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 46-5970 ir įsakymo Nr. 03-7788 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemė (mišką), išmokant kompensaciją ((duomenys neskelbtini).)“ 3 priedo 16 punktu J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusių savininkų M. P. ir P. P. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytos 15,94 ha žemės dalį, išmokant kompensaciją pinigais už valstybės išperkamą 1,5 ha žemės ūkio paskirties plotą (vertė – 1944,00 Lt) (T.1, b.l. 32-34; 39-40). J. M. laikotarpiu nuo 1999-08-23 iki 2008-05-06 už valstybės išperkamą žemės sklypo dalį buvo išmokėta kompensacija 3465,00 Lt (T.1, b.l. 106-115). Kauno apygardos administracinio teismo 2009 d. gruodžio 1 d. sprendimu šie administraciniai aktai buvo panaikinti (administracinė byla Nr. I-247-428/2009, T.1, b.l. 13-25).

Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas asmenų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kauno apygardos administracinio teismo 2009-12-01sprendime yra konstatuota, kad administraciniai teisės aktai, kuriais buvo atkurto nuosavybės teisės J. M. į M. P. ir P. P. žemę yra neteisėti, nes juo priimant buvo neteisingai nustatytas šio žemės sklypo savininkas (T.1, b.l. 15). Pažymėtina, kad vienas iš nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdų yra už turtą atlyginant pinigais (Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str.). Nesant pagrindo J. M. atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teismas pagrįstai sprendė, kad piniginė kompensacija buvo išmokėta be pagrindo. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu (CK 1.136 str.) Tais atvejais, jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 3465,00 Lt kompensacija J. M. buvo išmokėta, todėl jai mirus, ši prievolė tenka atsakovams – J. M. įpėdiniams. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad teismas šiuo atveju nevertino jų sąžiningumo, nes tai nėra reikšminga, kadangi atsakovai priimdami palikimą paveldėjo ne tik turtą – materialius ir nematerialius dalykus, bet ir palikėjo turtines prievoles.

Dėl restitucijos taikymo. Atsakovai, ginčydami teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo nurodė, kad teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų, tačiau šį apeliantų prašymą teismas atmetė, savo išvados visiškai nemotyvuodamas, nepasisakydamas dėl atsakovų, kaip sąžiningų įgijėjų, dėl jų padėties pablogėjimo ir galimybės netaikyti restitucijos.

Atsakovų L. M., R. M. ir L. D. P. apeliacinio skundo argumentais keliamas netinkamai taikytos restitucijos klausimas.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, yra pažymėjęs, kad tai prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas; jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2012; kt.); esminis restitucijos bruožas (požymis), jog ji galima tik tarp asmenų, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose tokie asmenys yra sutarties šalys (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2012; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas – restitucija, kurią reglamentuoja CK 6.145–6.153 straipsniai. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija) yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas, kurį reglamentuoja CK 4.95–4.97 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šiuo atveju, turi būti taikoma vindikacija. Restitucijos taikymas yra nustatomas ne daiktinėmis, o prievolių teisės normomis, ir restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles (CK 4.96 str. 3 d.). Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir restitucijos taikymo momentu, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), priklausė ne atsakovams, kurie žemės sklypo nuosavybės teisės dalis įgijo paveldėjimo būdu, o trečiajam asmeniui UAB „Judrės medis“, kurį įsigijo atlygintinai, pirkimo - pardavimo sutarties, kurios šalimis buvo atsakovai bei trečiasis asmuo, pagrindu. Ieškovo su atsakovais nesiejo jokie teisiniai prievoliniai santykiai ir taikyti restitucijos tarp ieškovo ir atsakovų negalima. Tuo tarpu, kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95 - 4.97 straipsniuose.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pripažintais negaliojančiais administracinių aktų ir paveldėjimo liudijimo pagrindu atsakovai neatlygintinai gavę 6,97 ha žemės sklypą (tame tarpe 6,71 ha miško) esantį (duomenys neskelbtini), atlygintinai perleido jį trečiajam asmeniui UAB „Judrės medis“ (T.1, b.l. 47-56). Ši perleidimo sutartis byloje neginčyta, trečiųjų asmenų nesąžiningumas byloje neįrodinėtas, nes civilinėje byloje Nr. 2-9-217/2011 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams R. M., L. M., L. D. P. ir UAB „Judrės medis“ dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas yra konstatavęs, kad nėra nustatyta šalių nesąžiningumo, sudarant sandorius (T.1, b.l. 71-86).

Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kitų asmenų nusikalstamų veiksmų. Šiuo atveju Nekilnojamojo daikto grąžinimas natūra iš sąžiningo trečiojo asmens negalimas, todėl vien vindikacijai, kaip daiktinės teisės gynybos būdui, neužtikrinant tinkamos ieškovės teisių apsaugos, papildomai (subsidiariai) taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę reikalauti sumokėti mažiausią sklypo rinkos kainą - 35245,00 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų teiginiais, kad teismas galėjo netaikyti jų atžvilgiu restitucijos, nes dėl to jų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Nors byloje ir nėra nustatyta atsakovų nesąžiningumo fakto, tačiau kolegija pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad administracinė byla Nr. I-247-428/2009, kurioje buvo ginčijami administraciniai aktai teisme iškelta 2003 m. spalio 16 d. Atsakovai šioje byloje buvo patraukti trečiaisiais asmenims, todėl darytina išvada, kad apeliantai, žinodami apie vykstančius ginčus dėl administracinių aktų panaikinimo, galėjo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų ir perleisdami turtą trečiajam asmeniui UAB „Judrės medis“ neapsunkinti turto (žemės sklypo) grąžinimo valstybei, jiems nepalankaus teismo sprendimo atveju. Šiuo atveju žemės sklypo grąžinimas iš svetimo valdymo yra neįmanomas, todėl be pagrindo įgytas turtas, šiuo atveju pinigai, priteistinas iš asmenų, dėl kurių kaltės vyksta turto išreikalavimas teismo tvarka, ir vertinama kaip būtinos išlaidos turtui susigrąžinti ir vindikacijai teismo tvarka užtikrinti. CK 6.237 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad asmuo privalo grąžinti visa, ką tyčia ar dėl neatsargumo įgijo savo veiksmais ar kitokiu būdu be teisinio pagrindo, taip pat kai pagrindas išnyko vėliau. Išreikalaujant be teisinio pagrindo įgytą turtą atsakovų turtinė padėtis neturi reikšmės, kadangi apeliantai, parduodami žemės sklypą gavo tiesioginę turtinę naudą, kurios neturėjo gauti, o ieškovė tokiu būdu patyrė nuostolius.

Viešasis interesas reikalauja, kad būtų užtikrinta savininko, sąžiningo įgijėjo ir trečiojo asmens interesų pusiausvyra. Kaip jau minėta ieškovės su atsakovais nesiejo jokie teisiniai prievoliniai santykiai ir taikyti restitucijos tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo galima, tačiau šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas taikydamas restituciją, iš esmės atstatė šalių teisinę padėtį, nepažeidė protingumo, teisingumo principų. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino Nacionalinės žemės tarnybos, ginančios viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, o apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.