Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-901-330/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-11Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-11Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-01-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-11
Bylos Nr.
2-901-330/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00002-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
J. P., L. B. P.
Atsakovas
Pakruojo ūkininkų
Trečiasis asmuo
E. K., D. P.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-901-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00002-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir L. B. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-596-124/2015 pagal ieškovų J. P. ir L. B. P. ieškinį atsakovams Pakruojo ūkininkų kredito unijai, A. K., uždarajai akcinei bendrovei „LKU turto valdymas“ dėl paskolos sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys E. K., D. P., antstolis V. M..

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :I. Ginčo esmė

Ieškovai J. P. ir L. B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: pripažinti ieškovo L. B. P. sudarytas 2005 m. liepos 19 d. paskolos sutartį Nr. 05-00340 ir 2010 m. kovo 26 d. paskolos sutartį Nr. 10-00068 su Pakruojo ūkininkų kredito unija apsimestinėmis, nustatant, kad tikroji šių sutarčių šalis – A. K.; pripažinti ieškovo J. P. sudarytus 2005 m. liepos 20 d., 2010 m. kovo 29 d. ir 2012 m. balandžio 18 d. hipotekos sandorius su Pakruojo ūkininkų kredito unija negaliojančiais nuo sudarymo momento.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti 1 820 Eur žyminį mokestį.

Ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu atleisti juos nuo nesumokėtos už ieškinį žyminio mokesčio dalies. Nurodė, kad ieškovai pagal savo finansines galimybes sumokėjo maksimalų jiems įmanomą 260 Eur žyminį mokestį. Be to, ieškovai nurodė, kad nesant galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jie prašytų atidėti šio mokesčio mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi atidėjo ieškovams 1 820 Eur žyminio mokesčio nepriemokos sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, kitą dalį ieškovų prašymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovų prašymą iš dalies pagrindžia pateikti įrodymai apie jų finansinę bei turtinę padėtį. L. B. P. yra skirta senatvės pensija 202,10 Eur dydžio, ieškovo L. B. P. likutis banko sąskaitoje sudaro 144,92 Eur, transporto priemonių jis neturi, jo turėtas nekilnojamasis turtas parduotas, ką patvirtina pateikti išrašai iš registrų. Ieškovas J. P. gauna stabilias pajamas apie 784 Eur, jo sutuoktinė – apie 539 Eur, jie augina du mažamečius vaikus. Ieškovo J. P. vardu yra registruotas didelės vertės nekilnojamasis turtas – butas, žemės sklypai, arklidės, o dalis turto yra įkeista Pakruojo kredito unijai L. B. P. paskolos gražinimo užtikrinimui. Teismo manymu, šalių gaunamos pajamos patvirtina šiuo metu susidariusią iš dalies sunkią finansinę padėtį, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai gauna pastovias pajamas, o J. P. turi didelės vertės turtą, todėl tai duoda pagrindą manyti, kad teismui priėmus nepalankų sprendimą, jie turėtų galimybę ateityje sumokėti žyminį mokestį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs ieškovų argumentus, pateiktus įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs ne tik ieškovų turtinę padėtį, bet ir atsižvelgęs į šių asmenų teisinį statusą, jų veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą, siekiant apriboti piktnaudžiavimą teise, teismas nusprendė, kad prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkintinas ir žyminio mokesčio nepriemokos 1 820 Eur mokėjimas atidėtinas iki teismo sprendimo priėmimo, o kita prašymo dalis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmestina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantai (ieškovai) J. P. ir L. B. P. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovus nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Skunde nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovai gauna pastovias pajamas, todėl teismui priėmus nepalankų sprendimą, jie esą turėtų galimybę ateityje sumokėti žyminį mokestį. Pajamų pastovumas niekaip pats savaime nepatvirtina realios ieškovų galimybės likusią žyminio mokesčio dalį sumokėti iš karto po teismo sprendimo priėmimo. Ieškovo L. B. P. pajamas sudaro tik gaunama 202,09 Eur dydžio senatvės pensija, ieškovas neturi santaupų, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį galima būtų parduoti. Neatleidus ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bendra jo įsiskolinimų našta padidės, tačiau galimybių juos padengti ateityje neatsiras. Nors ieškovo J. P. pajamos yra stabilios ir yra kiek mažesnės nei Lietuvos darbuotojų vidutinis darbo užmokestis, tačiau viso likusio žyminio mokesčio sumokėjimas jo šeimai būtų itin sunki našta. Nekilnojamojo turto turėjimas nereiškia apyvartinių lėšų turėjimo, o turto realizavimas gali užtrukti neapibrėžtą ir nuo ieškovo nepriklausantį laikotarpį. Likusi žyminio mokesčio suma siekia net keturių mėnesių bendras ieškovo J. P. ir jo sutuoktinės pajamas, todėl jokiu būdu tokia suma negali būti sumokėta iš karto.

Atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovų pareikštas ieškinys, ginčijant prieš dešimt ir prieš penkerius metus sudarytus sandorius, kai jau pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto, vertintinas kaip vengimas vykdyti prisiimtas prievoles. Ieškovų skunde nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą ir gaunamas pajamas neįrodo, jog jie turėtų būti atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atidėtas žyminio mokesčio nepriemokos už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtiniais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Pažymėtina, jog tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tiek žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti nesumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos iš darbovietės, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-347/2007, 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-779/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovai J. P. ir L. B. P. teismui pateikė prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog negalima ieškovų atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovai prašė atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Prašymą ieškovai motyvavo tuo, kad už ieškinį mokėtinas 2 080,63 Eur dydžio žyminis mokestis, dalį žyminio mokesčio, t. y. 260 Eur, ieškovai sumokėjo, o kitos mokėtinos žyminio mokesčio dalies ieškovai neturi finansinių galimybių sumokėti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų turtinę padėtį, nustatė, jog šalių gaunamos pajamos patvirtina šiuo metu susidariusią iš dalies sunkią finansinę padėtį, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai gauna pastovias pajamas, o J. P. turi didelės vertės turtą, todėl tai duoda pagrindą manyti, jog teismui priėmus nepalankų ieškovams sprendimą, šie turėtų galimybę ateityje sumokėti žyminį mokestį, dėl to atidėjo žyminio mokesčio nepriemokos sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovai atskirajame skunde prašo atleisti juos nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Savo sunkią turtinę padėtį ieškovas L. B. P. grindė tuo, jog gauna tik 200 Eur dydžio senatvės pensiją, kitų pajamų šaltinių neturi, taip pat neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovas L. B. P. pateikė įrodymus apie jo turtinę padėtį: VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovui yra paskirta 202,10 Eur (697,81 Lt) dydžio senatvės pensija (b. l. 23); pažymas apie pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kurios patvirtina, kad 2015 m. vasario 3 d. banko sąskaitoje ieškovas turėjo 32,01 Eur piniginių lėšų (b. l. 45-48); VĮ ,,Regitra“ pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 50); VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą apie nekilnojamąjį turtą, kurioje nurodyta, kad per paskutiniuosius 10 metų L. B. P. nuosavybės tesės buvo įregistruotos į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį daiktą, (b. l. 49), kuris bylos duomenimis 2009 m. kovo 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas J. P. (b. l. 62-64). Šie duomenys patvirtina ieškovo L. B. P. skundo argumentus, kad ieškovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturi, jo gaunama senatvės pensija yra nedidelė. Įvertinęs pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreipimosi į teismą metu ieškovo L. B. P. turtinė padėtis yra sunki, be to, nėra ir duomenų, kad šio ieškovo turtinė padėtis ateityje galėtų iš esmės pagerėti, todėl egzistuoja pagrindas jį atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Vertindamas byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su ieškovo J. P. argumentais, kad jis neturi ir ateityje neturės galimybės sumokėti nesumokėtos dalies žyminio mokesčio už šioje byloje pareikštą ieškinį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, ieškovas J. P. pirmosios instancijos teismui pateikė: pažymą apie darbo užmokestį, pagal kurį vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 784 Eur (b. l. 26), dviejų nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus (b. l. 29-30), duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą – butą, tris žemės sklypus, arklides bei kitus statinius (b. l. 62-72), duomenis apie daliai nekilnojamojo turto taikomus apribojimus – įkeitimą Pakruojo kredito unijai (b. l. 31-35), duomenis apie kredito įstaigose turimas sąskaitas ir jose esančias lėšas (b. l. 51-60), taip pat duomenis apie ieškovo sutuoktinės gaunamas pajamas (vidutinės mėnesio pajamos 2013 metais buvo apie 729 Eur) bei turimas kredito įstaigose turimas sąskaitas ir jose esančias lėšas (b. l. 27-28, 74-92). Atsižvelgiant į byloje esančius ieškovo J. P. pateiktus duomenis, laikytina, kad ieškovo gaunamos pajamos patvirtina šiuo metu susidariusią iš dalies sunkią finansinę padėtį, kuri per teismo nustatytą konkretų terminą neleistų sumokėti 1 820 Eur žyminio mokesčio, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dalis ieškovui priklausančio turto yra įkeista, tačiau, kaip nurodo ir pats ieškovas, du nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai) nėra apsunkinti hipoteka, kuris (turtas), sutinkant su ieškovo skundo argumentu, galbūt ir negalėtų būti realizuotas per teismo nustatytą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau ilgesnėje laiko perspektyvoje iš šio turto pardavimo gautos pajamos (jų dalis) galėtų būti skirtos žyminiam mokesčiui sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šiuo metu kas mėnesį gauna pajamas (darbo užmokestį), turi didelės vertės nekilnojamojo turto, prieina prie išvados, jog nors ir negalėdamas sumokėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies iš karto (šiuo metu), jis turėtų galimybę tam reikalingas lėšas sukaupti per tam tikrą laiko tarpą. Ieškovo J. P. skundo argumentai, kad jis turi teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, nesudaro pagrindo jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo.

Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, atskirasis skundas iš dalies tenkinamas – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, atleidžiant ieškovą L. B. P. nuo nesumokėtos dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o kita nutarties dalis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį ir ją išdėstyti taip:

,,Atleisti ieškovą L. B. P. nuo 1 820 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimo. Atidėti ieškovui J. P. 1 820 Eur žyminio mokesčio už ieškinį nepriemokos sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Likusios ieškovų prašymo dalies netenkinti.“Teisėjas Gintaras Pečiulis