Kauno apygardos teismo sprendimas

atsakovams A. M., O. V. S., M. A., I. K., V. E. P., V. S., I. E., L. L., A. M., D. L., atsakovų atstovui advokatui P. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinius atsakovams A. M., O. V. S., M. A., A. A., P. Z., I. K., D. L., G. V., V.E. P., V. S., V. K., R. N., L. D., V. P., A. M., L. L., A. E., I. E., R. B., D. S. dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 1P-461-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 0,4643 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovui A. M., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą įsakyme nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai (toliau – Kauno LEZ) plėsti Kauno rajono savivaldybėje; nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 26 136,90 Eur;

Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jam buvo pasiūlyta sudaryti sutartį dėl visuomenės poreikiams paimamo sklypo atsiskaitant UAB „STIVVF" parengtos turto vertinimo ataskaitos pagrindu, tačiau ieškovo vertinimo ataskaitoje nustatyta sklypo kaina (15 000 Eur) akivaizdžiai neatitiko rinkos vertės, todėl atsakovas A. M. atsisakė sudaryti sutartį siūlomomis sąlygomis. Atsakovas, nesutikdamas su nustatyta sklypo kaina, nepriklausomų turto vertinimo specialistų paprašė įvertinti sklypo rinkos vertę. UAB „Turtas ir vertė" 2018 m. rugsėjo 27 d. atliko sklypo įvertinimą ir parengė vertinimo ataskaitą, kurioje pagrindžiama, kad sklypo rinkos vertė yra 48 780 Eur. Atsakovas neginčija nurodomų ieškovo argumentų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, neatidėliotino poreikio ar kitų aplinkybių (kiek tai nėra susiję su kainos nustatymu). Ginčas kilo, nes atsakovas A. M. nesutinka su ieškovo siūloma sklypo kaina, kuri aiškiai per maža ir neatitinkanti rinkos vertės. Sklypą visuomenės poreikiams paėmus ieškovo vertinimo ataskaitoje nurodyta kaina, atsakovo nuostoliai ir praradimai nebūtų teisingai atlyginti, nes už tokią sumą atsakovas negalėtų įgyti žemės sklypo, kuris savo specifika būtų panašus į paimamą sklypą. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Šie kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių", kurio 17 punkte yra nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai vertinami lyginamojo metodo būdu Turto ir verslo vertinimo metodikos (patvirtintos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159) (toliau – ir Metodika) nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Taisyklių 17.1 -17.5 punktuose yra nustatyti reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti taikant įvardintą turto vertinimo metodą. Nors kriterijai ir taisyklės, kurių pagrindu atliekamas turto vertinimas, yra vienodos bei reglamentuojamos teisės aktais, išvados dėl vertės ieškovo ir atsakovo pateiktose turto vertinimo ataskaitose ženkliai skiriasi: ieškovo vertinimo ataskaitoje sklypo rinkos vertės kaina yra nurodyta 15 000 Eur; atsakovo vertinimo ataskaitoje sklypo rinkos vertės kaina yra nurodyta 48 780 Eur. Atsakovas mano, kad ieškovo vertinimo ataskaita parengta tik pagal ieškovo interesus, neatskleidžia tikrosios sklypo vertės bei joje egzistuoja daugybė netikslumų. Būtent dėl šių netikslumų būtina vadovautis atsakovo vertinimo ataskaita, kurioje sklypo rinkos vertė yra nustatyta tinkamai. Ieškovo vertinimo ataskaitoje renkant sklypus palyginimui nebuvo atsižvelgta, kad turi sutapti ne tik lyginamų sklypų paskirtis - sutapti turi ir lyginamų sklypų naudojimo būdas. Ieškovo vertinimo ataskaitoje nurodant, kaip buvo parenkami duomenys palyginimui, pažymėta, kad sklypai buvo parenkami atsižvelgus tik į jų paskirtį. Taip pat pastebėtina, kad tai lėmė, jog ieškovo vertinimo ataskaitoje vienas iš lyginamų sklypų buvo sklypas, kuriam nėra nustatytas joks naudojimo būdas (psl. 30, pirmasis sklypas 3.1. lentelėje). Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovo vertinimo ataskaitoje parinkti duomenys lyginamojo metodo taikymui nėra atitinkantys Taisyklių 17.1. punkto reikalavimų, kuris įpareigoja, jog vienoda turi būti ne tik lyginamų sklypų paskirtis, tačiau vienodas turi būti ir naudojimo būdas. Taisyklių 17.5. punktas taip pat įtvirtina, kad visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas privalo būti vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, numatytus, iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Kad nustatant vertę neužtenka įvertinti tik sklypo paskirties, pagrindžia ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog sklypo rinkos vertė inter alia apskaičiuojama pagal žemės sklypo naudojimo būdą. Ieškovo vertinimo ataskaitoje kaip priedas pridėta Nekilnojamojo turto sandorių paieškos ataskaita, kurioje nurodomi visi 25 sandoriai, iš kurių buvo renkami 3 sandoriai, naudojami palyginamajam kainos nustatymui, papildomai pagrindžia, kad paieškoje nepasirinkus sklypo naudojimo būdo, yra apribojama papildomų ir tinkamesnių palyginamajam kainos nustatymui objektų įvertinimo galimybė. Šiame priede aiškiai matyti, kad ieškant panašių sandorių, tačiau neparinkus vertinamo sklypo naudojimo būdo, vertinimo duomenims buvo parinkti ir rekreacinio naudojimo sklypai bei sklypai, kuriems naudojimo būdas apskritai nėra nustatytas. Tai lėmė, kad pasirenkant 3 objektus, kurių pagrindu bus taikomas lyginamasis metodas ir nustatoma rinkos kaina, vienas iš pasirinktų sklypų buvo sklypas, kurio naudojimo paskirtis nėra nustatyta iš viso. Aptariamas priedas įrodo, kad rengiant ieškovo vertinimo ataskaitą buvo vertinami 25 rezultatai, rasti pagal pasirinktus kriterijus, tačiau akivaizdu, kad naudojimosi būdo parinkimas būtų šioje paieškoje eliminavęs didelę dalį sandorių ir sąlygojęs, kad vietoje jų būtų parinkti tinkamesni sandoriai. Pasirinkus tokius sandorius, vertintojas būtų privalėjęs vertinti tikslesnius duomenis, o tai būtų lėmę tikslesnį sklypo kainos nustatymą. Kodėl ieškovo vertinimo ataskaitą rengęs asmuo nepasirinko lyginamų sklypų naudojimo būdo, yra nesuprantama atsižvelgus ir į tai, kad pačioje ataskaitoje vertintojas nurodė: „kadangi rinkoje galima rasti pakankamai analogiškų ir/ar panašių objektų pardavimo sandorių ir dėl to objektyviai nustatyti vertinamo turto vertę“ (Ieškovo vertinimo ataskaitos 27 psl.). Nesuprantama, kodėl palyginimui turėjo būti renkami sklypai dėl sandorių, kurių naudojimo būdas skirtingas, jeigu buvo pakankamai informacijos apie tinkamus sandorius. Atsakovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje šis aspektas yra įvertintas tinkamai. Atsakovo vertinimo ataskaita pagrindžia, kad renkant duomenis palyginimui buvo pasirinkta tiek sklypą atitinkanti žemės naudojimo paskirtis, tiek naudojimo būdas, o toks pasirinkimas leido gauti tikslesnius duomenis apie rinkoje įvykusių tokio pobūdžio sandorių aplinkybes ir nustatyti tikslią sklypo rinkos kainą. Sklypų naudojimosi būdo nepasirinkimas lyginamų sandorių paieškoje ieškovo vertinimo ataskaitą rengusiam asmeniui sutrukdė kuo tiksliau apžvelgti įvykusių sandorių ypatumus ir buvo viena iš aplinkybių, kuri sutrukdė tinkamai nustatyti sklypo rinkos vertę. Ieškovo vertinimo ataskaitoje kainos nustatymui buvo parinkti sandoriai, kuriais buvo pirktos sklypų dalis (dalinė nuosavybė). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo vertinimo ataskaitos priedas - Nekilnojamojo turto sandorių paieškos ataskaita - pagrindžia, jog ieškovo pateiktame vertinime tik sklypas Nr. 7 buvo pirktas visas, o sklypų Nr. 4 ir 6 buvo pirktos tik dalys (atitinkamai % ir %). Manytina, kad tais atvejais, kai yra perkamos sklypo dalis, o ne visas sklypas, kaina gali būti mažesnė, nes dalinė nuosavybė visada yra susijusi su tam tikrais apribojimais ir toks nuosavybės apsunkinimas akivaizdžiai mažina bendrą sklypo vertę. Net ir tais atvejais, jeigu būtų atsižvelgiama, kad šie sandoriai galėjo lemti, jog bendraturčių skaičius sumažėjo, būtina įvertinti, kad tais atvejais egzistuoja didelė tikimybė, kad kainą galėjo lemti bendraturčių tarpusavio santykiai (atsižvelgus, kad žemės sklypų bendraturčiais ypač dažnai būna giminaičiai ar kitaip artimi asmenys). Manytina, kad tokių sandorių, kai įgyjama dalinė nuosavybė, parinkimas tam, kad nustatyti sklypo vertę, yra neteisingas ir netikslingas. Įstatyme egzistuoja reikalavimas, kad atsakovui skiriamas atlyginimas turi suteikti galimybę įgyti lygiavertį sklypą, todėl turi būti vertinama atsakovo galimybė įgyti bendrosios dalinės nuosavybės santykiais neapsunkintą objektą, t. y. galimybė nusipirkti sklypą, o ne sklypo dalį. Atsižvelgus, kad iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamas visas sklypas, o ne jo dalis - manytina, jog tik tokių sandorių (kai perkamas visas sklypas) parinkimas galėjo padėti teisingai nustatyti sklypo vertę. Tais atvejais kai yra parduodama sklypo dalinė nuosavybė, jos vertė būna mažesnė nei tais atvejais, kai parduodamas visas sklypas. Būtent dėl šios priežasties ieškovo vertinimo ataskaitoje lyginimui parinkti sandoriai yra netikslingi įvertinti sklypo rinkos vertę ir konstatuoti, kad ieškovo vertinimo ataskaitoje nustatyta kaina suteiks galimybę įgyti lygiavertį sklypą. Atsakovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje šis aspektas yra įvertintas tinkamai. Atsakovo vertinimo ataskaitoje buvo vertinami sandoriai, kuriais buvo pirkti tik visi sklypai, o ne jų dalys. Dėl šios priežasties yra pagrindas teigti, kad ir ši aplinkybė turėjo įtakos, kad atsakovo vertinimo ataskaitoje sklypo rinkos kaina buvo nustatyta tiksliau nei ieškovo vertinimo ataskaitoje, kuri yra su trūkumais. Atsakovo vertinimo ataskaita yra tikslesnė, nes joje sklypo vertės nustatymo data yra artimesnė sprendimo paimti sklypą visuomenės poreikiams (įsakymo priėmimo) dienai. Nagrinėjant ieškovo vertinimo ataskaitą matyti, kad turto rinkos vertės nustatymo data yra 2018 m. birželio 15 d. ir vien šis aplinkybė aiškiai pagrindžia, kad sklypo vertė negalėjo būti nustatyta sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Atsakovo vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad turto vertės nustatymo data - 2018 m. rugsėjo 27 d., o ši data yra daug artimesnė įsakymo priėmimo dienai (2018 m. gruodžio 6 d.). Ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, išrenkant panašius sandorius, buvo vertinami duomenys laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Atsakovo vertinimo ataskaitoje šis aspektas įvertintas tiksliau, nes buvo vertinami duomenys nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. Tai pagrindžia, kad atsakovo vertinimo ataskaita suteikia tikslesnę informaciją apie sklypo rinkos vertę įsakymo priėmimo (sprendimo paimti visuomenės poreikiams) dieną. Ieškovo vertinimo ataskaitoje palyginimui buvo parinkti sklypai, kurių našumo balas daug mažesnis, nei atsakovo sklypo. Pastebėtina, kad ieškovo vertinimo ataskaitoje lyginimui parinktų sklypų (psl. 30, lentelė 3.1.) Nr. 4 ir Nr. 6 žemės ūkio žemės našumo balas yra 37 ir tik vienintelio sklypo Nr. 7 našumo balas (49) yra artimas atsakovo sklypo balui (46,8). Atsakovo vertinimo ataskaita (15 psl., lentelė Nr. 3) pagrindžia, kad joje lyginamojo metodo taikymui parengti daug panašesni sklypai, kurių našumo balai yra 41,3; 41,3 ir 50. Tai leidžia teigti, kad ir šiuo aspektu atsakovo vertinimo ataskaita yra tikslesnė. Ieškovo vertinimo ataskaitoje skaičiavimai dėl laiko, vietos, ploto ir našumo pataisos koeficientų yra pateikiami neaiškiai ir netiksliai, todėl nėra galimybės jų patikrinti. Juose nėra pateikiamos nurodomų sprendinių reikšmės, nenurodomi sprendinių šaltiniai, o skaičiavimai nėra pakankamai detalizuoti. Atsakovo vertinimo ataskaitoje visi skaičiavimai yra nurodyti detaliai ir tiksliai. Juose detaliai nurodyti apskaičiavimai ir jų eiga, aiškiai nurodytos sprendinių reikšmės ir jų šaltiniai. Manytina, kad atsižvelgus į ginčijamą verčių skirtumą, būtent tokie veiksmai atsakovo vertinimo ataskaitą rengusiai specialistei leido tiksliai atlikti skaičiavimus ir tiksliai nustatyti sklypo vertę. Iš ieškovo ataskaitoje pateiktų skaičiavimų (kurių eiga nenurodyta) negalima tiksliai suprasti svarbių aspektų, susijusių su sklypo vertės įvertinimu. Pavyzdžiui, kokią įtaką laikas turi tiriamo objekto vertei. Ieškovo vertinimo ataskaitos 31 puslapyje pateiktas sprendinys - y = 0.8928x + 112.58 - yra visiškai neaiškus ir juo remiantis negalima suprasti laiko įtakos vertinamo sklypo vertei. Atsakovo vertinimo ataskaitoje sprendinys, grindžiantis, kaip kinta sklypo vertė bėgant laikui, pateiktas aiškiai ir detalizuotas konkrečiais skaičiavimais nurodant, kad, atsižvelgiant į nurodytus skaičiavimus, sklypo vertė kito jo vertei augant +0,24 proc. per mėnesį (Atsakovo vertinimo ataskaitos 15 psl.). Metodikos 28 punktas nustato, kad vertintojas vertindamas atsižvelgia į vertinimo sritį bei tikslą ir surenka duomenis inter alia apie: (1) vertinamo turto arba verslo buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius; (2) vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas. Tačiau ieškovo vertinimo ataskaitoje šie rodikliai įvertinti netiksliai ir netinkamai. Pavyzdžiui, apžvelgiant: Kauno apskrities ekonomikos raidos tendencijos demografiją (Ieškovo vertinimo ataskaitos 8 psl.), nagrinėjami tik 2016 m. duomenys nepaaiškinant, kodėl nenagrinėti 2018 ar bent 2017 m. duomenys, kurie būtų žymiai aktualesni ir tikslesni; vietovės makroekonomiką (ieškovo vertinimo ataskaitos 9 psl.) - nagrinėjant vietovės BVP ir BVP vienam gyventojui apžvelgiami tik 2014-2013 m. duomenys. Nagrinėjant materialines investicijas vienam gyventojui ir tiesiogines užsienio investicijas, nurodomi 2015 m. duomenys; eksportą (ieškovo vertinimo ataskaitos 10 psl.) - nurodomi ir aptariami 2015 m. duomenys; verslumą (ieškovo vertinimo ataskaitos 11 psl.) - 2016 m. duomenys (nors jie nurodomi tik vienoje vietoje, o pati analizė remiasi 2015 m. duomenimis); darbo rinkos tendencijas (Ieškovo vertinimo ataskaitos 11 psl.) - nagrinėjami 2013-2015 m. duomenys; žemės ūkio paskirties žemės rinkos aktyvumą (Ieškovo vertinimo ataskaitos 13 psl.) - nagrinėjami 2016 m. duomenis. Visišką šios pastraipos šabloninį perkėlimą įrodo joje nurodytas teiginys „kai kurie įstatymo reikalavimai yra nesuderinami su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartais, į kurią Lietuva tikisi sulaukti kvietimo 2018 m.“ Lietuva pilnateise EBPO nare tapo 2018 m. liepos 5 d., o atsižvelgus, jog vertinimo ataskaita buvo parengta 2018 m. liepos 17 d., galima teigti, kad ir ši ieškovo vertinimo ataskaitos dalis yra netiksli ir šabloninė; 2016 m. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas sutartis (ieškovo vertinimo ataskaitos 14 psl.) - nepateikiama jokių paaiškinimų, kodėl nagrinėjami tik sandoriai, įvykę 2016 m., tačiau nenagrinėjamos 2017 m. sandorių tendencijos, atsižvelgiant, kad ataskaitos rengimo metu tokia informacija tikrai turėjo būti prieinama; žemės ūkio paskirties žemės pirkimą ir nuomą 2000-2016 m. laikotarpiu - taip pat nenagrinėjami net 2017 m. duomenys; 2011-2016 m. vidutinių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainas - 2017 m. duomenys; nurodytą finansavimo sąlygų apžvelgimą - pastebėtina, kad nors vertinamas objektas yra žemės sklypas, vertintojas nagrinėja finansavimo sąlygas būstui įgyti, tačiau ne sklypams. Atsižvelgiant į tai, kad Metodikos 28 punktas reikalauja nurodyti vertinamo turto finansavimo sąlygas, o vertinamas turtas yra sklypas, toks finansavimo sąlygų aprašymas negali būti pripažintas tinkamu. Ir šiais aspektais atsakovo vertinimo ataskaita yra tikslesnė, nes nagrinėjant šiuos aspektus joje naudojami 2017 m. duomenys (atsakovo vertinimo ataskaitos 9-13 psl.). Visų nurodytų aplinkybių kontekste reikia atsižvelgti ir į faktą, kad ieškovo vertinimo ataskaitą parengęs asmuo yra drausmine tvarka baustas pagal 2013 m. birželio 6 d. galiojusios Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcijos 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą už Vertinimo įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus (Priedas Nr. 3, pozicija lentelėje Nr. 33). Nėra duomenų, kad atsakovo vertinimo ataskaitą parengęs asmuo I. K. būtų buvusi bausta už tokio pobūdžio pažeidimus. Ši aplinkybė pagrindžia, kad atsakovo vertinimą rengęs asmuo turėjo didesnę kompetenciją tinkamai nustatyti sklypo rinkos vertę. Šiuo atveju už visuomenės poreikiams paimamą sklypą atlyginus ieškovo vertinimo ataskaitoje nurodyta esą rinkos kaina atsakovas neturėtų galimybės įgyti analogišką ar net panašų sklypą, nes tokios specifikos ir ypatumų sklypų rinkos vertė yra daug didesnė. Atsakovo vertinimo ataskaitoje sklypo kaina yra nustatyta tiksliai, todėl būtent šia ataskaita reikia vadovautis nustatant sklypo rinkos vertę. Ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita jos neatskleidžia. Nustatant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą sklypą, turi būti vadovaujamasi atsakovo vertinimo ataskaitoje nurodyta kaina ir už paimamą sklypą turi būti atlyginama 48 780 Eur. Įsakymu buvo nuspręsta ne tik dėl nuostolių už visuomenės poreikiams paimamą sklypą atlyginimo (2.1.1. punktas – 15 000 Eur), bet ir kitų nuostolių, susijusių su sklypo paėmimu visuomenės poreikiams (2.1.2. punktas – 11 136,90 Eur), dydžio. Atsakovas nustatytos sumos už kitų nuostolių, susijusių su sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, neginčija. Ši suma turi būti pridėta prie teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą sklypą (48 780 Eur), todėl bendras atlyginimo dydis, kurį sudaro sklypo rinkos vertė ir kiti atsakovo patiriami nuostoliai turėtų būti 59 916,90 Eur. Atsižvelgus į tai, šiame ginče nustačius, kad ieškovo vertinimo ataskaitoje nurodyta suma neatitinka sklypo rinkos vertes, ieškovas privalėtų mokėti palūkanas nuo sumos, gautos atėmus ieškovo siūlomą ir į depozitinę sąskaitą sumokėtą sumą (15 000 Eur) iš tikros sklypo rinkos kainos (48 780 Eur). Šis skirtumas turėtų būti 33 780 Eur.

A. D. Skučienė, R. B., I. K., L. L., V. S., V. E. P., V. P., L. D., D. L., A. M., M. A., A. A., A. E., I. E., R. N., G. V., P. Z., O. V. S., V. K. su ieškiniu nesutiko, atsikirtimus grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir ieškovas A. M.. Papildomai nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-286-(1.17 E.) pagrindu buvo pradėta atsakovams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir tam nuspręsta pradėti šių sklypų paėmimą: 0,9819 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį R. B. (4909/9819 dalis) ir D. S. (4910/9819 dalis); 1,5930 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį O. V. S.; 1,0650 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį M. A. ir A. A.; 0,3542 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. D.;2,3302 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. L.; 1,0179 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. E.;1,094 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. E.; 1,381 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį V. S. ir V.E. P. (kiekvienai po %); 0,621 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. K.; 2,8419 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį P. Z.; 1,46 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. L.; 0,6192 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. V.; 1,0859 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K.; 0,2341 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1723 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius R. N.; 0,9208 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. P.;1,0191 ha ploto sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. M.. Pasibaigus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-286-(1.17 E.) apskundimo terminui, ieškovo iniciatyva buvo parengtos sklypų vertinimo ataskaitos, kurias parengė UAB „STIVVF". Tačiau, atsakovų nuomone, STIVVF parengtose ataskaitose neatsispindėjo tiksli sklypų rinkos vertė, o už ieškovo siūlomas sumas nebus galima įgyti panašių ir lygiaverčių sklypų. Atsakovai užsisakė parengti nepriklausomas sklypų vidutinės rinkos vertės vertinimo ataskaitas, kurias parengus paaiškėjo, kad sklypų rinkos vertė yra daug didesnė nei nurodyta STIVVF parengtose turto vertinimo ataskaitose. Dėl šių priežasčių atsakovai atsisakė su ieškovu sudaryti sutartis dėl sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, o ieškovui tapo būtina kreiptis į teismą.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovei O. V. S. priklausančio 1,593 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra – 26 300 Eur. Tačiau šios atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 147 000 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovei L. D. priklausančio 0,3542 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra – 7 800 Eur. Tačiau šios atsakovės užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 34 050 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovui L. L. priklausančio 2,3302 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra – 41 900 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 188 600 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovui A. E. priklausančio 1,0179 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 31 400 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 74 500 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 25) nustatyta, kad atsakovei I. E. priklausančio 1,094 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 35 100 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 86 100 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovui I. K. priklausančio 0,621 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra – 13 700 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 60 830 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovui P. Z. priklausančio 2,8419 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra – 42 200 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovei D. L. priklausančio 1,46 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 26 100 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 121 500 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovui G. V. priklausančio 0,6192 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 12 300 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 55 440 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovui V. K. priklausančio 1,0859 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 21 700 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 99 600 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovui R. N. priklausančio 0,2341 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 5 300 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 22 830 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 33) nustatyta, kad Atsakovui priklausančio 0,1723 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 3 900 Eur. Tačiau Atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 16 960 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 34) nustatyta, kad atsakovei V. P. priklausančio 0,9208 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra – 20 700 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 88 900 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 35) nustatyta, kad atsakovei A. M. (toliau - Atsakovas13) priklausančio 1,0191 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra – 20 600 Eur. Tačiau atsakovo užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 91 970 Eur.

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 21) nustatyta, kad atsakovams M. A. ir A. A. (toliau - Atsakovai14) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 1,065 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 21 000 Eur. Tačiau atsakovų užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 95 200 Eur (Priedas Nr. 28).

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise R. B. (4909/9819 dalis) ir D. S. (4910/9819 dalis) priklausančio 0,9819 ha ploto sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 33 200 Eur. Tačiau atsakovo ir atsakovo užsakymu UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 80 800 Eur (4909/9819 dalis - 40 400 Eur; 4910/9819 dalis - 40 400 Eur).

STIVVF parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise V. S. (1/2 dalis) ir V. E. P. (1/2 dalis) priklausančio 1,381 ha ploto sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra - 24 000 Eur (ieškinio priedas Nr. 26). Tačiau atsakovų užsakymu, UAB „Turtas ir vertė" parengtoje turto ataskaitoje užfiksuota, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 110 480 Eur.

Pripažinus, kad ieškovės vertinimo ataskaitose nurodytos sklypų vertės sumos neatitinka rinkos vertės, atsakovai prašo priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškovės ir UAB „Turtas ir vertė" nurodytų verčių skirtumo, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti konkretų sklypą visuomenės poreikiams priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (prašymas suformuluotas atsiliepime į ieškinį). Tai grindžia CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, laiku negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėjo, taip pat negalėjo jam generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmusiai institucijai laiku nesumokėjus tinkamo dydžio kompensacijos, atsiranda pagrindas paimamo žemės sklypo savininkui reikalauti palūkanų iš šios institucijos. Aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, jog atsakovė (atsakovė šioje byloje buvo žemės paėmimu suinteresuota institucija), paėmusi žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti ieškovams. Ši aplinkybė pati savaime negali panaikinti atsakovės pareigos kompensuoti paimamo žemės sklypo savininkui už šio galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Nuosekli kasacinio teismo praktika patvirtina, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2017 m. birželio 30 d. priėmė įsakymą Nr. lP-286-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, buvo pradėta ieškinyje nurodytų atsakovams priklausančių žemės sklypų, patenkančių į Kauno LEZ teritoriją, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pasibaigus šio įsakymo apskundimo terminui UAB „STIVVF“ parengė atsakovams priklausančių žemės sklypų vertinimo ataskaitą, kurioje nustatė ieškinyje nurodytą siūlomą nustatyti žemės vertę. Ūkio ministerija (tuometinis ieškovės pavadinimas) 2018 m. rugsėjo 11 d. raštais „Dėl sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projekto“ išsiuntė atsakovams sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą ir pasiūlė atsakovams sudaryti sutartį. Atsakovai, išskyrus atsakovę D. L., per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos laikotarpį informavo Ūkio ministeriją, kad nesutinka su sutarčių sąlygomis. Atsakovė D. L. per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos laikotarpį atsakymo nepateikė, todėl laikoma, jog ji nesutiko su sutarties sąlygomis (Žemės įstatymo 47 straipsnio 2 dalis). Atsakovams nesutikus su sutarčių sąlygomis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2018 m. gruodžio 4 d. – 6 d. laikotarpiu priėmė ieškinyje nurodytus įsakymus dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) ir nustatė ieškinyje nurodytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydžius. Ūkio ministerija į Luminor Bank AB esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 21, 28 ir 31 dienomis pervedė įsakyme dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytas sumas (398 336,90+8 325,55+15 000 eurų), skirtas sumokėti atsakovams kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. 2019 m. kovo 5 d. atsakovai pateikė teismui prašymą pervesti jiems ieškovės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. ir vasario 21 d. nutartims visus ieškinyje nurodytus žemės sklypus leisti įregistruoti valstybės vardu ir naudoti pagal atitinkamuose įsakymuose nurodytą tikslą Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje, ieškovė 2019 m. kovo 14 d. pervedė į atsakovų nurodytas banko sąskaitas ieškinyje prašomo nustatyti atlyginimo dydžio sumas.

Byloje pagal 2019 m. birželio 10 d. teismo nutartį buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, ekspertui pavedant nustatyti ieškinyje nurodytų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertes ir atsakyti į klausimą, kokia buvo ieškinyje nurodytų žemės sklypų rinkos vertė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais tie žemės sklypai (jų dalys) buvo paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną.

2019 m. spalio 10 d. gautoje ekspertizės išvadoje nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais žemės sklypai (jų dalys) buvo paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, žemės sklypų vertė atitinkamai buvo tokia: A. M. – 16 600 Eur, O. V. S. – 55 000 Eur, M. A. ir A. A.– 35 800 Eur, P. Z. – 75 900 Eur, I. K. – 21 800 Eur, D. L. – 46 900 Eur, G. V. – 21 900 Eur, V.E. P. – 21 750 Eur, V. S. – 21 750 Eur, V. K. – 36 600 Eur, R. N. – 6 200 Eur ir 7 400 Eur, L. D. – 12 500 Eur, V. P. – 33 000 Eur, A. M. – 34 700 Eur, L. L. – 71 400 Eur, A. E. – 34 300 Eur, I. E. – 38 300 Eur, R. B. – 18 000 Eur, D. S. – 18 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę tarp ieškovės ir penkiolikos atsakovų neliko ginčo dėl visuomenės poreikiams paimamų sklypų vertės, nurodytos ekspertizės akte, dėl ieškovės reikalavimo atsakovams, neginčijantiems eksperto nustatytos sklypų vertės, priimtinas dalinis sprendimas (atsakovų A. M., R. B., D. S., A. E. ir I. E. žemės sklypų vertinimas atliktinas pakartotinai). Kadangi abi šalys (ieškovė ir kiti atsakovai) pripažįsta byloje nustatytą faktą dėl turto vertinimo ekspertizės akte nurodytų žemės sklypų verčių atitikties CK 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai teisingo atlyginimo nuostatai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais tie žemės sklypai (jų dalys) buvo paimti visuomenės poreikiams, priėmimo dieną, vadovaujantis CPK 187 straipsniu tokia sklypų vertė pripažintina nustatyta, jos teismo sprendime atskirai neargumentuojant (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

2019 m. gruodžio 17 d. pateiktame prašyme ieškovė nurodė nesutinkanti su atsakovų pageidavimu priteisti procesines palūkanas. Nesutikimą grindžia CK 6.210 straipsnio netaikymu ginčo teisiniams santykiams, tuo, kad pareiga mokėti procesines palūkanas nenustatyta Žemės įstatyme, CK 4.93, 4.100-4.101 straipsniuose.

Nors atsakovai nėra pareiškę priešieškinio dėl nuostolių, susijusių su netinkamai nustatytu visuomenės poreikiams paimamų sklypų atlyginimu, teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir atsakovų atsikirtimuose nurodyta teismų praktika, pripažįsta pagrįstu atsikirtimuose į ieškinį pareikštą jų prašymą priteisti penkių procentų procesines palūkanas už sumą, kurią sudaro skirtumas tarp ieškinyje nurodytos ir teismo nustatomos atlyginimo sumos.

Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir yra skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, atlyginti. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovei kilo pareiga nuo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams teisingai už juos atlyginti. Atsakovų nesutikimas su pasiūlytu atlyginimu ir ieškovės kreipimosi į teismą faktas patvirtina, kad institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė jų rinkos vertės ir atlyginimo savininkams dydžio, taigi tinkamai neįvykdė savo pareigos. Aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, kad ieškovė, paėmusi žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai už jį atlyginti, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti atsakovams už šios galimybių naudotis jiems priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).

Teismas nesutinka tik su atsakovų prašymu procesines palūkanas skaičiuoti nuo sprendimo paimti konkretų sklypą visuomenės poreikiams priėmimo. Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurių kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Procesinės palūkanos skaičiuojamos ir priteisiamos ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę, o tik nuo ieškinio padavimo momentu likusios neapmokėtos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Tokiu būdu, procesinės palūkanos atsakovei O. V. S. apskaičiuotinos nuo 28 700 sumos (55 000-26 300) Eur, M. A. ir A. A. – nuo 14 800 (35 800-21 000) Eur, P. Z. – nuo 33 700 (75 900-42 200) Eur, I. K. – nuo 8 100 (21 800-13 700) Eur, D. L. – nuo 20 800 (46 900-26 100) Eur, G. V. – nuo 9 600 (21 900-12 300) Eur, V. E. P. – nuo 9 750 (21 750-12 000)Eur, V. S. – nuo 9 750 (21 750-12 000) Eur, V. K. – nuo 14 900 (36 600-21 700) Eur, R. N. – nuo 2 300 (6 200-3 900) Eur ir 2 100 (7 400-5 300) Eur, L. D. – nuo 4 700 (12 500-7 800) Eur, V. P. – nuo 12 300 (33 000-20 700) Eur, A. M. – nuo 14 100 (34 700-20 600) Eur, L. L. – nuo 29 500 (71 400-41 900) Eur.

Įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. ir vasario 21 d. nutartimis visus ieškinyje nurodytus žemės sklypus leista įregistruoti valstybės vardu ir naudoti pagal atitinkamuose įsakymuose nurodytą tikslą Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje, todėl sprendime dėl to nepasisakytina.

2019 m. gruodžio 17 d. ieškovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas ekspertizės atlikimo ir eksperto apklausos teisme išlaidas, iš viso 12 950 Eur, nes, atlyginimo dydį nustačius pagal byloje atliktos ekspertizės aktą, laikytina, jog teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai.

Su atsiliepimu į ieškinį 2019 m. vasario 26 d. atsakovai pateikė prašymą priteisti išlaidas, sumokėtas už UAB „Turtas ir vertė“ atliktą žemės sklypų vertės nustatymą: O. V. S., L. D., L. L., G. V., I. K., D. L., P. Z., V. P., A. M., A., V. S. pateikė UAB „Turtas ir vertė“ PVM sąskaitas faktūras sumoms po 600 Eur ir apmokėjimo kvitus, V. K. – atitinkamus įrodymus dėl 550 Eur, R. N. – dėl 1000 Eur.

2019 m. gruodžio 17 d. atsakovai pateikė prašymą priteisti advokato pagalbos išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: suteiktų paslaugų ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus (I. K.. L. L., V. S., V. E. P., V. P., L. D., D. L., A. M., M. A., R. N., G. V., P. Z., O. V. S., V. K. po 506,29 Eur).

2020 m. sausio 30 d. atsakovė O. V. S. pateikė prašymą priteisti advokato pagalbos išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą 2202,20 Eur sumai už 18,2 val. advokato darbo valandų, suteiktų paslaugų ataskaitą ir 2020-01-30 šių paslaugų apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

Atsakovų patirtos advokato pagalbos išlaidos atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis).

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose; išlaidos ekspertizei patirtos dėl to, kad atsakovams valstybė nepasiūlė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir dėl to kilo poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 28 punktas). Nors ieškinys iš dalies patenkintas nustačius teismo proceso metu atliktos ekspertizės metu nustatytą visuomenės poreikiams paimamo turto vertę, aplinkybė, jog nustatyta vertė ženkliai viršija ieškinyje nurodytą žemės sklypų, paimamų iš atsakovų, vertės atlyginimą, šioje byloje leidžia daryti išvadą apie valstybės nepasiūlytą teisingą atlygį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, dėl to kilusį poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme ir ryšium su bylinėjimusi atsakovų patirtas išlaidas. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsakovų patirtas išlaidas jiems priteisiant iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti dalinį sprendimą dėl atsakovams O. V. S., M. A. ir A. A., P. Z., I. K., D. L., G. V., V. E. P., V. S., V. K., R. N., L. D., V. P., A. M., L. L. pareikštų ieškinio reikalavimų.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti 55 000 (penkiasdešimt penkių tūkstančių) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės O. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1 P-463-(l. 17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,593 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 35 800 (trisdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. lP-462-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,065 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 12 500 (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. lP-460-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,3542 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 71 400 Eur (septyniasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. lP-459-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 2,3302 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 21 750 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1 P-456-( 1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,381 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 68/136 dalį.

Nustatyti 21 750 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės V.E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. lP-455-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,381 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 68/136 dalį.

Nustatyti 21 800 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. lP-476-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,621 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 75 900 Eur (septyniasdešimt penkių tūkstančių devynių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovo P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1 P-477-( 1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 2,8419 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 46 900 Eur (keturiasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. lP-475-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,46 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 21 900 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio devynių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. lP-474-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,6192 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 36 600 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių šešių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. lP-473-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini),paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,0859 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 7 400 (septynių tūkstančių keturių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. lP-472-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,2341 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 6 200 (šešių tūkstančių dviejų šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-471-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,1723 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 33 000 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1 P-470-(l. 17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,9208 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 34 700 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. lP-469-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,0191 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovei O. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 28 700 (dvidešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3308,49 (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuonių eurų 49 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovams M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 14 800 (keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1106,29 (vieno tūkstančio šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovui P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 33 700 (trisdešimt trijų tūkstančių septynių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 8 100 (aštuonių tūkstančių vieno šimto) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 20 800 (dvidešimt tūkstančių aštuonių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 9 600 (devynių tūkstančių šešių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovei V.E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 9 750 (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 9 750 (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 14 900 (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1056,29 (vieno tūkstančio penkiasdešimt šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovui R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 4 400 (keturių tūkstančių keturių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1506,29 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 4 700 (keturių tūkstančių septynių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 12 300 (dvylikos tūkstančių trijų šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 14 100 (keturiolikos tūkstančių vieno šimto) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas atsakovui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 29 500 (dvidešimt devynių tūkstančių penkių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1106,29 (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 29 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.