Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinius atsakovams J. M., R. A., I. M., A. E., I. E., R. B., D. S. dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 1P-461-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 0,4643 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovui A. M. ((duomenys neskelbtini) mirė, procesines teises perėmė įpėdinės J. M., R. A., I. M.) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą įsakyme nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai (toliau – Kauno LEZ) plėsti Kauno rajono savivaldybėje; nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams įsakymu paimtą žemės sklypą dydis yra 26 136,90 Eur;

2) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. lP-449-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodyto 0,9819 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4909/9819 dalį, nuosavybės teise priklausančią atsakovei R. B., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. lP-449-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje; nustatyti, kad atsakovei R. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. lP-449-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,9819 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4909/9819 dalį, dydis yra 16 598,31 Eur;

3) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. lP-468-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodyto 0,9819 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4910/9819 dalį, nuosavybės teise priklausančią atsakovei D. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 1 P-468-( 1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje; nustatyti, kad atsakovei D. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. lP-468-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,9819 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4910/9819 dalį, dydis yra 16 601,69 Eur;

4) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 1 P-458-(l. 17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 1,0179 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovui A. E., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. lP-458-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje; nustatyti, kad atsakovui A. E. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1 P-458-(l. 17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,0179 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 31 400 Eur;

5) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. lP-457-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 1,0940 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei I. E., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. lP-457-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje; nustatyti, kad atsakovei I. E. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. lP-457-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,0940 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 35 100 Eur.

Ieškovė nurodė, kad LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1013 „Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ yra nustatyta, jog LR ekonomikos ir inovacijų ministerija (buvusi Ūkio ministerija) yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl šioje zonoje esančios privačios žemės įsisavinimo. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2017 m. birželio 30 d. priėmė įsakymą Nr. lP-286-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, buvo pradėta 0,4643 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir patenkančio į Kauno LEZ teritoriją paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pasibaigus šio įsakymo apskundimo terminui UAB „STIVVF“ parengė atsakovui A. M. priklausančio žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. 1806863, pagal kurią atsakovui mokėtinas 26 136,90 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo žemės sklypą, iš kurio žemės sklypo rinkos vertė – 15 000 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis – 11 136,90 Eur. Ūkio ministerija 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-3668 „Dėl sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projekto“ išsiuntė atsakovui sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą ir pasiūlė atsakovui sudaryti sutartį, tačiau atsakovas 2018 m. spalio 12 d. pareiškimu informavo Ūkio ministeriją, kad nesutinka su sutarties sąlygomis. NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus priėmė 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 1P-461-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį – 26 136,90 Eur. Ūkio ministerija į Luminor Bank AB esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-12-21 ir 2018-12-31 pervedė įsakyme dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams 2.1 papunktyje nurodytą sumą (26 136,90 Eur), skirtą sumokėti atsakovui kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2017 m. birželio 30 d. priėmė įsakymą Nr. lP-286-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, buvo pradėta 0,9819 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 0,9819 ha ploto žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio atsakovėms R. B. ir D. S.; 1,0179 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 1,0179 ha ploto žemės sklypas), nuosavybės teise priklausančio atsakovui A. E.; 1,0940 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 1,0940 ha ploto žemės sklypas), nuosavybės teise priklausančio atsakovei I. E. ir patenkančių į Kauno LEZ teritoriją paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Pasibaigus šio įsakymo apskundimo terminui, UAB „STIVVF“ parengė 0,9819 ha ploto žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. 1806856, pagal kurią atsakovėms R. B. ir D. S. mokėtinas 33 200 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą; 1,0179 ha ploto žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. 1806854, pagal kurią atsakovui A. E. mokėtinas 31 400 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą; 1,0940 ha ploto žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. 1806855, pagal kurią atsakovei I. E. mokėtinas 35 100 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

Atsakovams R. B., D. S., A. E. ir I. E. nustatytas nulinis kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis.

Ūkio ministerija 2018 m. rugsėjo 11 d. raštais išsiuntė atsakovams sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektus ir pasiūlė atsakovams sudaryti sutartis, tačiau visi atsakovai informavo, kad nesutinka su sutarties sąlygomis. Atsakovams nesutikus su sutarčių sąlygomis, NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė 2018 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 1P-449-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paėmė atsakovės R. B. nuosavybės teise valdomą 0,9819 ha ploto žemės sklypo 4909/9819 dalį visuomenės poreikiams ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį – 16 598,31 Eur; 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 1 P-468-(l.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams atsakovės D. S. nuosavybės teise valdomą 0,9819 ha ploto žemės sklypo 4910/9819 dalį visuomenės poreikiams ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį – 16 601,69 Eur; 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. lP-458-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams atsakovo A. E. nuosavybės teise valdomą 1,0179 ha ploto žemės sklypą visuomenės poreikiams ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį – 31 400 Eur; 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. lP-457-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams atsakovės I. E. nuosavybės teise valdomą 1,0940 ha ploto žemės sklypą visuomenės poreikiams ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį – 35 100 Eur.

Ūkio ministerija į Luminor Bank AB esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė įsakymuose dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams nurodytas sumas, skirtas sumokėti atsakovams kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai nurodė, kad, jiems pateikus UAB „Turtas ir vertė" vidutinės rinkos vertės vertinimo ataskaitas, pagal kurias atsakovui A. M. priklausančio žemės sklypo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 48 780 Eur, A. E. 74 500 Eur, I. E. 86 100 Eur, R. B. ir D. S. po 40 400 Eur, byloje pagal 2019 m. birželio 10 d. teismo nutartį buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, ekspertui pavedant nustatyti ieškinyje nurodytų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertes ir atsakyti į klausimą, kokia buvo ieškinyje nurodytų žemės sklypų rinkos vertė NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais tie žemės sklypai (jų dalys) buvo paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną (2018 m. gruodžio 5 d.).

2019 m. spalio 10 d. gautoje eksperto M. K. atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais žemės sklypai (jų dalys) buvo paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, žemės sklypų vertė atitinkamai buvo tokia: 1) A. M. – 16 600 Eur 2) R. B. – 18 000 Eur, 3) D. S. – 18 000 Eur 4) A. E. – 34 300 Eur 5) I. E. – 38 300 Eur (toliau tekste atsakovų žemės sklypai nurodomi ir šiais numeriais). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė atsakovams prašo nustatyti būtent tokį atlyginimo dydį, nesivadovaujant eksperto S. R. atliktos pakartotinės ekspertizės išvadoje nurodytomis kainomis. Paaiškino, kad pagal pastarąjį aktą trijų žemės sklypų kaina padidėjo nežymiai, dviejų padidėjo 30 procentų dėl neaiškių priežasčių: 1) A. M. – 18 500 Eur 2) R. B. – 20 000 Eur, 3) D. S. – 20 000 Eur 4) A. E. – 41 300 Eur 5) I. E. – 44 100 Eur. Ekspertizės aktų skirtumas – esminis principas dėl vieno aro pirkimo pardavimo kainos apskaičiavimo, lyginant su lyginamaisiais objektais iš tos pačios verčių zonos 16.5 ir iš 16.5 bei 16.10 zonų (eksperto S. R. atliktos pakartotinės ekspertizė atveju). Atlikus pakartotinę ekspertizę vieno aro kaina išsikreipė – ji mažėja priklausomai nuo žemės ploto, tačiau galutinė išvada kitokia – didėjant žemės plotui, padidėja ir vieno aro kaina (akto 50 psl. nurodoma, kad vieno aro kaina apskaičiuojama iš abiejų verčių zonų – 16.5 ir 16.10). Dėl to eksperto S. R. išvadą laiko ne visiškai motyvuota – analogai skirtingose teritorijose, nelygiaverčiai, todėl vertinimu pasitikėti negalima. Eksperto M. K. pradiniai vieno aro kainos įvertinimai yra tose pačiose verčių zonose. M. K. išvada objektyvesnė – vertinimai panašūs į pirminį ieškovės įvertinimą. Esminių šios išvados trūkumų nebuvo nustatyta, skiriasi tik metodologiniai aspektai.

Trečiojo asmens atstovas palaikė ieškovės poziciją ir paaiškino, kad visi keturi sklypai ribojasi. Ekspertų išvados išsiskiria dėl lyginamųjų objektų vertinant A. M. 46 arų sklypą, kuris išskirtas į kitą verčių zoną. Pirminėje išvadoje teigiama, kad šioje verčių zonoje nėra pakankamai analogiškų objektų. Pagal Taisyklių 17.1 punktą, lyginamieji objektai turi atitikti vertinamą sklypą. Ekspertas S. R. netinkamai pasirinko lyginamąjį objektą (105-107 puslapiai). Pirmas lyginamasis objektas tinkamas (besiribojantis), antras nutolęs 2,3 km atstumu nuo vertinamo sklypo, šalia gyvenamųjų namų kvartalo (į vertinamą net nepanašus). Vertinamasis sklypas yra žemės ūkio paskirties masyve. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vertinant lyginamųjų objektų sklypų paskirtis negali būti pakeista į kitą, vertinant gali būti lyginami tik tos pačios paskirties ir naudojimo būdo sklypai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Tai reiškia, kad lyginamasis objektas parinktas netinkamai. Trečias lyginamasis objektas nutolęs 1,2 km, šalia gyvenamųjų namų statybai suformuotų sklypų. Dėl to ir atsiranda pagrindinis skirtumas. Ekspertas M. K. lyginamuosius objektus pasirinko tinkamiau. Prašant skirti pakartotinę ekspertizę buvo teigiama, kad lyginamieji objektai buvo pasirinkti ne iš tos pačios verčių zonos. Ekspertas M. K. paaiškino, kad nebuvo pakankamai lyginamųjų objektų 6.10 verčių zonoje, kurie atitiktų Taisyklių 17.1 punkto reikalavimus, todėl pasirinko artimesnius iš 16.5 verčių zonos. Ekspertas S. R. parinko lyginamuosius objektus ne analogiškų charakteristikų, pakankamai nutolusius ir kitaip išsidėsčiusius gyvenamųjų teritorijų ir kitų objektų atžvilgiu. Dėl kitų trijų sklypų abu ekspertai pasirinko tuos pačius lyginamuosius objektus, kainos skirtumas atsirado dėl skirtingų sklypo ploto vertinimo pataisų. Ekspertas M. K. geriau išdėstė, kodėl keičiantis plotui didėja kaina. Dėl laiko pataisų – pastarojo eksperto išvadoje 3,31 proc. kainų pokytis (0,26 proc. kainos pokytis per mėnesį) (27 psl.), S. R. vertinime irgi 3,31 proc. tačiau laiko pataisų apskaičiavimo lentelės nepagrįstos skaičiavimais (44-45 psl.), nors pagal Metodikos 62.4 punktą turi būti atliktų skaičiavimų formulės ir sekos, skaičiavimų rezultatai. To nepadarius nėra galimybės patikrinti ir įsitikinti skaičiavimų pagrįstumu. Pirminiame akte pirmojo sklypo kainos pokytis dėl laiko pataisų 3 proc., pakartotinės ekspertizės akte 10 proc., atitinkamai antrojo sklypo 4 ir 12 proc., trečiojo 5 ir 25 proc. Pakartotinės ekspertizės akto 75 puslapyje neaišku, iš kur atsiranda net trys skaičiai (nėra veiksmų sekos). Nurodytų sklypų kainos skirtumas susidaro dėl laiko ir ploto pataisų taikymo skirtumų. Eksperto M. K. nurodytos laiko ir ploto pataisos apskaičiuotos aiškiai. Jis lygino kitoje verčių zonoje esančius objektus, bet jie buvo artimesni atsakovų sklypams infrastruktūros ir gyvenamųjų teritorijų atžvilgiu.

Atsakovai su ieškovės nurodyta atlyginimo už žemės sklypą kaina nesutiko.

Atsakovai savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovės vertinimo ataskaitoje nustatyta sklypų kaina neatitiko jų rinkos vertės. Už tokią sumą negalėtų įgyti žemės sklypo, kuris savo specifika būtų panašus į paimamą sklypą. Jų prašymu UAB „Turtas ir vertė" 2018 m. rugsėjo 27 d. atliko sklypo įvertinimą ir parengė vertinimo ataskaitas, kurioje pagrindžiama, kad A. M. sklypo rinkos vertė yra 48 780 Eur, A. E. 74 500 Eur, I. E. 86 100 Eur, R. B. ir D. S. po 40 400 Eur. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Šie kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių", kurio 17 punkte yra nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai vertinami lyginamojo metodo būdu Turto ir verslo vertinimo metodikos (patvirtintos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159) (toliau – ir Metodika) nustatyta tvarka. Taisyklių 17.1 -17.5 punktuose yra nustatyti reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti taikant įvardintą turto vertinimo metodą. Ieškovės vertinimo ataskaita parengta tik pagal ieškovės interesus, neatskleidžia tikrosios sklypo vertės, joje yra daug netikslumų. Ieškovės vertinimo ataskaitoje renkant sklypus palyginimui nebuvo atsižvelgta, kad turi sutapti ne tik lyginamų sklypų paskirtis, bet ir lyginamų sklypų naudojimo būdas. Nurodant, kaip buvo parenkami duomenys palyginimui, pažymėta, kad sklypai buvo parenkami atsižvelgus tik į jų paskirtį. Atsakovų vertinimo ataskaita pagrindžia, kad renkant duomenis palyginimui buvo pasirinkta tiek sklypą atitinkanti žemės naudojimo paskirtis, tiek naudojimo būdas, o toks pasirinkimas leido gauti tikslesnius duomenis apie rinkoje įvykusių tokio pobūdžio sandorių aplinkybes ir nustatyti tikslią sklypo rinkos kainą. Ieškovės vertinimo ataskaitoje kainos nustatymui buvo parinkti sandoriai, kuriais buvo pirktos sklypų dalys (dalinė nuosavybė). Tais atvejais, kai yra perkamos sklypo dalys, o ne visas sklypas, kaina gali būti mažesnė, nes dalinė nuosavybė visada yra susijusi su tam tikrais apribojimais ir toks nuosavybės apsunkinimas akivaizdžiai mažina bendrą sklypo vertę, todėl tokių sandorių, kai įgyjama dalinė nuosavybė, parinkimas tam, kad nustatyti sklypo vertę, yra neteisingas ir netikslingas. Įstatyme egzistuoja reikalavimas, kad atsakovams skiriamas atlyginimas turi suteikti galimybę įgyti lygiavertį sklypą, todėl turi būti vertinama atsakovų galimybė įgyti bendrosios dalinės nuosavybės santykiais neapsunkintą objektą, t. y. galimybė nusipirkti sklypą, o ne sklypo dalį. Atsakovų vertinimo ataskaita yra tikslesnė, nes joje sklypo vertės nustatymo data yra artimesnė sprendimo paimti sklypą visuomenės poreikiams (įsakymo priėmimo 2018 m. gruodžio 6 dienai). Ieškovės vertinimo ataskaitoje turto rinkos vertės nustatymo data yra 2018 m. birželio 15 d. Ieškovės vertinimo ataskaitoje palyginimui buvo parinkti sklypai, kurių našumo balas daug mažesnis, nei atsakovų sklypų, todėl ir šiuo aspektu atsakovų vertinimo ataskaita yra tikslesnė. Ieškovės vertinimo ataskaitoje skaičiavimai dėl laiko, vietos, ploto ir našumo pataisos koeficientų yra pateikiami neaiškiai ir netiksliai, todėl nėra galimybės jų patikrinti. Juose nėra pateikiamos nurodomų sprendinių reikšmės, nenurodomi sprendinių šaltiniai, o skaičiavimai nėra pakankamai detalizuoti. Atsakovų vertinimo ataskaitoje visi skaičiavimai yra nurodyti detaliai ir tiksliai – nurodyti apskaičiavimai ir jų eiga, sprendinių reikšmės ir jų šaltiniai. Ieškovės vertinimo ataskaitą parengęs asmuo yra drausmine tvarka baustas pagal 2013 m. birželio 6 d. galiojusios Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcijos 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą už Vertinimo įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus (Priedas Nr. 3, pozicija lentelėje Nr. 33). Nėra duomenų, kad atsakovų vertinimo ataskaitą parengusi I. K. būtų buvusi bausta už tokio pobūdžio pažeidimus. Tai pagrindžia, kad atsakovų vertinimą rengęs asmuo turėjo didesnę kompetenciją tinkamai nustatyti sklypo rinkos vertę. Tokios specifikos ir ypatumų iš atsakovų paimtų sklypų rinkos vertė yra daug didesnė.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. M. neginčijo nustatytos sumos už kitus nuostolius, susijusius su sklypo paėmimu visuomenės poreikiams. Jo procesinių teisių perėmėjos palaikė šio atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Byloje atlikus pakartotinę sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizę, atsakovai prašė nustatyti eksperto S. R. nurodytas sklypų rinkos vertes. Jų teigimu, eksperto M. K. nustatytomis kainomis nesiremtina dėl to, kad jo atliktos ekspertizės akte yra netikslumų ir klaidų, kurios turėjo įtakos vidutinės ginčo sklypų rinkos kainos nustatymui bei lėmė neteisingą kainų nustatymą. Taisyklių 17.2 punktas nustato, kad lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles. Jeigu atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos. Vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumai įvertinami Turto vertinimo metodikoje nustatyta tvarka. Atlikdamas ekspertizę ekspertas privalėjo vertinti kiekvieno visuomenės poreikiams paimamo sklypo vertę individualiai, tačiau individualaus rinkos vertės nustatymo kiekvieno sklypo atžvilgiu tinkamai neatliko, kadangi visai grupei atsakovų vertinamų sklypų parinko tris tuos pačius sandorius, kuriuos naudojo palyginamajam kainos nustatymui. Toks parinkimas negali būti pagrįstas, nes ginčo sklypai yra skirtingi savo savybėmis ir charakteristikomis. Taisyklių 17.2 punktas imperatyviai įtvirtina, kad tik jeigu atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos. Paties eksperto pateikti duomenys pagrindžia, kad tokių objektų pakako lyginant tiek 16.5, tiek 16.10, zonose esančius sandorius, o tai yra pagrindas konstatuoti, kad sandorių, atitinkančių abi zonas, esančių jų sandūroje parinkimas tam, kad nustatyti visų ginčo sandorių rinkos kainą, yra netinkamas ir neatitinkantis Taisyklių 17.2 punkto. Nepaisant to, jog verčių zonoje 16.5 sandorių kainos yra didesnės nei 16.10, rinkdamasis sandorius palyginimui ekspertas nepagrįstai eliminavo didžiausios vertės sandorius iš 16.5 vertės zonos sandorių grupės. Vertinant visus eksperto atrinktus 16.5 verčių zonos sandorius akivaizdu, kad eksperto nurodyti paaiškinimai leido ekspertui nepagrįstai pasirinkti iš esmės pačios mažiausios vertės sandorius: 1) 298 Eur už arą; 2) 453 Eur už arą ir 3) 171 Eur už arą. Tokios aplinkybės atsižvelgus į tai, kad visų 16.5 vertės zonos imties vidurkio kaina yra 1037,5 Eur už arą, pagrindžia, kad ekspertas iš šios vertės zonos pasirinko iš esmės mažiausios vertės sandorius (visoje nurodytoje imtyje buvo tik 2 mažesnės vertės sandoriai, kurių kaina neprotingai maža ir visiškai aiškiai neatitinkanti rinkos vertės, t. y. 17 ir 54 Eur už arą), kurių kaina žymiai ir neprotingai mažesnė nei kitų 16.5 vertės zonoje išrinktų sandorių. Ekspertizės akte nurodyta, jog apžiūrint atsakovo A. M. sklypą nustatyta, kad jis „netaisyklingos formos su jam priklausančiu lauko keliu“, „sklypas dirvonavo - užžėlęs įvairiais žolynais“ (ekspertizės akto 86 psl.), tačiau atsakovo iniciatyva atliktame vertinime yra pažymėta, kad vertinamas sklypas savo forma primena trapeciją, turi priklausantį patogų ir sutvirtintą privažiavimą. Taip pat skirtingai nei eksperto M. K. ekspertizės akte, nurodyta, kad šis sklypas buvo dirbamas, o jo našumo balas daug didesnis už vidutinį toje zonoje. Šio sklypo forma yra aptarta ir V. K. vertinime, kuris buvo atliktas ieškovės iniciatyva, kuriame nurodyta, kad „žemės sklypas yra vėliavos formos“, šis vertintojas pripažino, kad: „žemė dirbama, auginamos braškės, avietės, raudonieji serbentai, svarainiai, topinambai bei alyvos. Lygiagrečiu keliui pasodinti beržai“. Tai taip pat pagrindžia, kad dalies sklypų atžvilgiu ekspertizė buvo atlikta neatsižvelgiant į sklypų individualias savybės, kas lemia, jog nustatant atlyginimą, tačiau šio aspekto neįvertinus, atsakovai negaus galimybės įgyti panašius ir lygiaverčius sklypus.

Atsakovų atstovas prašė remtis pakartotinės ekspertizės akte nustatytu vertinimu. Paaiškino, kad ekspertas M. K. lyginamuosius objektus parinko iš netinkamos verčių zonos, ekspertas E. R. kiekvienam sklypui lyginamuosius objektus parinko iš tos pačios verčių zonos 16.5, išskyrus A. M. sklypo, kuris yra 16.10 verčių zonoje, lyginamieji objektai irgi iš 16.10 zonos. Zonoje 16.5 vertės aukštesnės, nei 16.10. Jei, anot trečiojo asmens, artimesnis sklypas yra tinkamesnis, kam tada būtų reikalingos verčių zonos ir kodėl, pvz., į 16.10 verčių zoną nepateko trečias sklypas. Ekspertizė atliekama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir jo taikymą nustatančią Metodiką. Lyginamųjų objektų ir pataisos koeficientų pasirinkimas yra vertintojo diskrecija, vertinimą tik privaloma pagrįsti. Vertės dėl to ir skiriasi, tačiau tai savaime nieko nereiškia. Trečiojo asmens atstovo argumentai dėl eksperto S. R. skaičiavimų yra niekuo nepagrįsta atstovo nuomonė, nes akto 5 puslapyje yra detalūs skaičiavimai, jie nepaneigti. Šis ekspertas surado lyginamuosius objektus pagal įstatymą, tose pačiose verčių zonose. Dėl aplinkybės, kad pirmas sklypas nuo lyginamojo objekto nutolęs 2 km – taip yra 95 procentuose visų vertinimo ataskaitų Lietuvoje, nes apskritai nėra dviejų analogiškų sklypų, tam ir taikomi pataisų koeficientai. Ieškovė neprašo skirti trečią ekspertizę. Dėl ieškovės argumento, kad plotas didėja, o kaina mažėja, paaiškino, jog kaina pakartotinės ekspertizės išvadoje padidėjo ne dėl ploto, o dėl kitų minėtų priežasčių. Neteisingas trečiojo asmens atstovo argumentas ir kasacinio teismo praktikos interpretacija dėl paskirties keitimo (anot jo, lyginama gali būti tik su tais sklypais, kurių paskirtis negali būti keičiama), nes tokiu atveju galėtų būti lyginama tik su LEZ zonoje esančiais sklypais. Argumentas ydingas, nes apribojimai ginčo sklypams taikyti tik dėl pradėtos žemės paėmimo procedūros. Žemės kainą galima nustatyti tik pagal rinkos sąlygas, o buvimas LEZ zonoje apribojimus sąlygoja savaime.

Pripažinus, kad ieškovės vertinimo ataskaitose nurodytos sklypų vertės sumos neatitinka rinkos vertės, atsakovai prašo priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškovės ir pakartotinės ekspertizės akte nurodytų verčių skirtumo, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti konkretų sklypą visuomenės poreikiams priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (prašymas suformuluotas atsiliepime į ieškinį). Tai grindžia CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmusiai institucijai laiku nesumokėjus tinkamo dydžio kompensacijos, atsiranda pagrindas paimamo žemės sklypo savininkui reikalauti palūkanų iš šios institucijos. Aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, jog atsakovė (atsakovė šioje byloje buvo žemės paėmimu suinteresuota institucija), paėmusi žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti ieškovams. Ši aplinkybė pati savaime negali panaikinti atsakovės pareigos kompensuoti paimamo žemės sklypo savininkui už šio galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Nuosekli kasacinio teismo praktika patvirtina, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų ir žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2017 m. birželio 30 d. priėmė įsakymą Nr. lP-286-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, buvo pradėta ieškinyje nurodytų atsakovams priklausančių žemės sklypų, patenkančių į Kauno LEZ teritoriją, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pasibaigus šio įsakymo apskundimo terminui, UAB „STIVVF“ parengė atsakovams priklausančių žemės sklypų vertinimo ataskaitą, kurioje nustatė ieškinyje siūlytą nustatyti žemės vertę. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 11 d. raštais „Dėl sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projekto“ išsiuntė atsakovams sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą ir pasiūlė atsakovams sudaryti sutartį. Atsakovai per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos laikotarpį informavo ieškovę, kad nesutinka su sutarčių sąlygomis. Atsakovams nesutikus su sutarčių sąlygomis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2018 m. gruodžio 4 d. – 6 d. laikotarpiu priėmė ieškinyje nurodytus įsakymus dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) ir nustatė ieškinyje nurodytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydžius. Ūkio ministerija į Luminor Bank, AB esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 21, 28 ir 31 dienomis pervedė įsakymuose dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytas sumas, skirtas sumokėti atsakovams kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. 2019 m. kovo 5 d. atsakovai pateikė teismui prašymą pervesti jiems ieškovės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. ir vasario 21 d. nutartims, visus ieškinyje nurodytus žemės sklypus leisti įregistruoti valstybės vardu ir naudoti pagal atitinkamuose įsakymuose nurodytą tikslą Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje, ieškovė 2019 m. kovo 14 d. pervedė į atsakovų nurodytas banko sąskaitas ieškinyje prašomo nustatyti atlyginimo dydžio sumas.

Pagal CK 4.93 straipsnio 4 dalį, nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje (šioje byloje nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytina 2018 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. XIII-1266 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad: paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2, 10, 15 dalyse (nagrinėjamam ginčui taikytina 2017 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) nustatyta, kad individualus turto vertinimas yra turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto vertinimo metodu. Turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto vertinimo procedūras ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 924 „D. Ž. paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių" (toliau – ir Taisyklės), kurio 17 punkte yra nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai vertinami lyginamojo metodo būdu Turto ir verslo vertinimo metodikos (patvirtintos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159) (toliau – ir Metodika) nustatyta tvarka. Turto vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (2013 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 1K-159 redakcija, toliau – Turto vertinimo metodika), 54-55 punktuose nustatyta, kad vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas; išlaidų (kaštų) metodas; pajamų metodas; šios Metodikos 54.1–54.3 punktuose nustatytų metodų deriniai. Turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Pagal Metodikos 56-58.1 punktus, lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius.

Spręsdamas dėl ieškovės nurodomų kainų pagrįstumo, teismas vadovaujasi išvardintais teisės aktais bei kasacinio teismo praktika bylose dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, yra pažymėjusi, kad, „...sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas darytina išvada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; nors žemės sklypo buvimas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje reiškia tokio sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo apribojimus, tačiau šis faktas negali būti pagrindas spręsti, jog nustatant tokio sklypo vertę privaloma remtis vien laisvosios ekonominės zonos teritorijoje esančių sklypų verte ar atlyginimo už jų paėmimą dydžiu; laisvosios ekonominės zonos statusas negali lemti žemės vertės nustatymo ar jos sumažinimo; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. J. M.ir kt., bylos Nr. 3K-3-601/2012); nustatant laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos dydį savininkui, lyginamieji objektai turi būti ne tik laisvojoje ekonominėje zonoje esantys žemės sklypai, bet ir toje pačioje vietovėje esantys panašūs pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas žemės sklypai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2013).“

Byloje pagal 2019 m. birželio 10 d. teismo nutartį buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, ekspertui pavedant nustatyti ieškinyje nurodytų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertes ir atsakyti į klausimą, kokia buvo ieškinyje nurodytų žemės sklypų rinkos vertė NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais tie žemės sklypai (jų dalys) buvo paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną (2018 m. gruodžio 5 d.).

2019 m. spalio 10 d. gautoje ekspertizės išvadoje ekspertas M. K. nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais žemės sklypai (jų dalys) buvo paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, žemės sklypų vertė atitinkamai buvo tokia: A. M. – 16 600 Eur, A. E. – 34 300 Eur, I. E. – 38 300 Eur, R. B. – 18 000 Eur, D. S. – 18 000 Eur. Eksperto S. R. atliktos pakartotinės ekspertizės akte nurodyta, kad šių sklypų vertė paėmimo visuomenės poreikiams dieną atitinkamai buvo: A. M. – 18 500 Eur, A. E. – 41 300 Eur, I. E. – 44 100 Eur, R. B. – 20 000 Eur, D. S. – 20 000 Eur.

Nustatant atsakovams priklausiusių žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos vertę, abu ekspertai vadovavosi tuo pačiu retrospektyviniu individualaus vertinimo principu, taikant lyginamąjį metodą. Abiejuose ekspertizės aktuose yra pagrįsta, kodėl netaikyti kiti vertės nustatymo metodai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kainos skirtumą apsprendė lyginamųjų objektų parinkimas. Pirminę ekspertizę atlikęs ekspertas M. K. konstatavo, jog tose pačiose verčių zonose nebuvo pakankamai lyginamųjų objektų, lyginimui pasirinko sandorius objektų, atitinkančių abi zonas, esančių jų sandūroje. Pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas S. R. lyginamuosius objektus pasirinko iš tų pačių, kaip ir atsakovų sklypai, verčių zonų (A. M. sklypo iš zonos 16.10, kitų atsakovų – iš zonos 16.5). Atsižvelgiant į tai, kad abiejose verčių zonose lyginamųjų objektų buvo, kad verčių zonoje 16.5 sandorių kainos yra didesnės nei verčių zonoje 16.10, vadovaujantis Taisyklių 17.2 punktu, pagal kurį lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, o kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos lyginamos tik jeigu atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumus įvertinant Turto vertinimo metodikoje nustatyta tvarka, teismas sprendžia, kad teisės aktų nuostatas atitinkanti žemės sklypų vertė yra nurodyta pakartotinės ekspertizės išvadoje. Ieškovės ir trečiojo asmens argumentai apie skirtumus iš dalies apsprendžiančias laiko ir ploto pataisas nekonkretūs, nepagrįsti kitokiomis, nei nurodyta pakartotinės ekspertizės akte, formulėmis ir apskaičiavimais ar šiame akte nurodytus apskaičiavimus paneigiančiais analogišką įrodomąją vertę turinčiais duomenimis, todėl sutiktina su atsakovų vertinimu, jog minėtų asmenų nurodyti argumentai tėra niekuo nepagrįsta jų nuomonė (CPK 185 straipsnis). Pakartotinės ekspertizės akte lyginamieji objektai parinkti iš tos pačios paskirties žemės sklypų, todėl atmestini trečiojo asmens argumentai apie lyginamųjų objektų sklypų paskirties pakeitimą. Tai, kad pirminės ekspertizės akte nurodyta rinkos vertė yra artimesnė ieškinyje nurodytam įvertinimui, nesudaro pagrindo nesivadovauti tikslesniu pakartotiniu ekspertiniu įvertinimu – minėta, kad pastarasis įvertinimas atitinka turto rinkos vertę nustatančių teisės aktų reikalavimus, kita vertus, juo nustatytos kainos nuo nurodytų pirminės ekspertizės akte nesiskiria itin ženkliai, o skirtumas yra pagrįstas.

Vadovaujantis nurodytais argumentais, iš atsakovų paimtų žemės sklypų rinkos verte pripažintinos pakartotinės ekspertizės akte nurodytos sumos.

Į. K. apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. ir vasario 21 d. nutartimis visus ieškinyje nurodytus žemės sklypus leista įregistruoti valstybės vardu ir naudoti pagal atitinkamuose įsakymuose nurodytą tikslą Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje, todėl sprendime dėl to nepasisakytina.

Dėl palūkanų

2019 m. gruodžio 17 d. pateiktame prašyme ieškovė nurodė nesutinkanti su atsakovų pageidavimu priteisti procesines palūkanas. Nesutikimą grindžia CK 6.210 straipsnio netaikymu ginčo teisiniams santykiams, tuo, kad pareiga mokėti procesines palūkanas nenustatyta Žemės įstatyme, CK 4.93, 4.100-4.101 straipsniuose.

Nors atsakovai nėra pareiškę priešieškinio dėl nuostolių, susijusių su netinkamai nustatytu visuomenės poreikiams paimamų sklypų atlyginimu, teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir atsakovų atsikirtimuose nurodyta teismų praktika, pripažįsta pagrįstu atsikirtimuose į ieškinį pareikštą jų prašymą priteisti penkių procentų procesines palūkanas už sumą, kurią sudaro skirtumas tarp ieškinyje nurodytos ir teismo nustatomos atlyginimo sumos.

Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir yra skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, atlyginti. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). R. Ž. 47 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovei kilo pareiga nuo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams teisingai už juos atlyginti. Atsakovų nesutikimas su pasiūlytu atlyginimu ir ieškovės kreipimosi į teismą faktas patvirtina, kad institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė jų rinkos vertės ir atlyginimo savininkams dydžio, taigi tinkamai neįvykdė savo pareigos. Aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, kad ieškovė, paėmusi žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai už jį atlyginti, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti atsakovams už šios galimybių naudotis jiems priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).

Teismas nesutinka tik su atsakovų prašymu procesines palūkanas skaičiuoti nuo sprendimo paimti konkretų sklypą visuomenės poreikiams priėmimo. Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurių kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Procesinės palūkanos skaičiuojamos ir priteisiamos ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę, o tik nuo ieškinio padavimo momentu likusios neapmokėtos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Tokiu būdu, procesinės palūkanos atsakovo A. M. įpėdinėms apskaičiuotinos nuo 3 500 Eur (29 636,9-26 136,9) Eur, atsakovėms R. B. ir D. S. nuo 3 401,69 Eur (20 000-16 598,31), A. E. nuo 9 900 Eur (41 300-31 400), I. E. nuo 9000 Eur (44 100-35 100) sumų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties įpareigojimą, į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą 2019 m. birželio 12 d. pervedė 12 600 Eur avansą už ekspertizę civilinėje byloje (mokėjimo nurodymas Nr. D19-0530). Ieškovė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties įpareigojimą, 2019 m. gruodžio 18 d. pervedė 350 Eur avansą už eksperto apklausą (mokėjimo nurodymas Nr. D19-1146).

Už ekspertizės atlikimą teismo ekspertas M. K. pateikė 2019 m. spalio 10 d. sąskaitą faktūrą REA-0285 12 500 Eur sumai. Ši suma teismo ekspertui pervesta iš ieškovo 2019 m. birželio 12 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. D19-0530 į teismo depozitinę sąskaitą pervestų 12 600 Eur ekspertizės išlaidoms padengti. Už eksperto apklausą teismo ekspertas M. K. pateikė 2020 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą REA-0298 350 Eur sumai. Ši suma teismo ekspertui pervesta iš ieškovo 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. D19-1146 pervestų 12 600 Eur ekspertizės išlaidoms padengti.

Atsakovas A. M., vykdydamas teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties įpareigojimą, 2020 m. vasario 4 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1 į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 3 000 Eur už pakartotinę ekspertizę. Už ekspertizės atlikimą teismo ekspertas S. R. pateikė 2020 m. gegužės 5 d. sąskaitą faktūrą SR-03 3000 Eur sumai. Ši suma teismo ekspertui pervesta iš atsakovo A. M. sumokėtų lėšų.

Atsakovas A. M. su 2019 m. vasario 11 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė prašymą priteisti išlaidas, sumokėtas už UAB „Turtas ir vertė“ atliktą žemės sklypų vertės nustatymą: UAB „Turtas ir vertė“ PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00060 363 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 8843973, patvirtinantį, kad atsakovas už turto vertinimo paslaugas sumokėjo 363 Eur.

A. R. Bilskienė, D. S., A. E. ir I. E. su 2019 m. vasario 26 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė prašymą priteisti išlaidas, sumokėtas už UAB „Turtas ir vertė“ atliktą žemės sklypų vertės nustatymą: A. E. - UAB „Turtas ir vertė“ PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00046 600 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 8843958, patvirtinantį, kad šis atsakovas už turto vertinimo paslaugas sumokėjo 600 Eur; I. E. - UAB „Turtas ir vertė“ PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00050 600 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 8843959, patvirtinantį, kad ši atsakovė už turto vertinimo paslaugas sumokėjo 600 Eur; R. B. - UAB „Turtas ir vertė“ PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00050 600 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 8843959, patvirtinantį, kad ši atsakovė už turto vertinimo paslaugas sumokėjo 600 Eur; D. S. - UAB „Turtas ir vertė“ PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00058 600 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 8843963, patvirtinantį, kad ši atsakovė už turto vertinimo paslaugas sumokėjo 600 Eur.

Atsakovas A. M. 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas už UAB „Turtas ir vertė“ atliktą žemės sklypo vertinimo ataskaitą, UAB „Turtas ir vertė“ PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 01704 726 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitą serija BUH1 Nr. 1017595, patvirtinantį, kad A. M. už turto vertinimo paslaugas sumokėjo 726 Eur.

Atsakovai A. M., R. B., D. S., A. E. ir I. E. 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą priteisti kiekvienam po 506,29 Eur advokato pagalbos išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: suteiktų paslaugų ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.

A. I. M., R. B., D. S., A. E. ir I. E. 2020 m. spalio 28 d. pateikė prašymą priteisti kiekvienam po 302,50 Eur advokato pagalbos išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovų patirtos advokato pagalbos išlaidos atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis).

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose; išlaidos ekspertizei patirtos dėl to, kad atsakovams valstybė nepasiūlė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir dėl to kilo poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 28 punktas). Nors ieškinys iš dalies patenkintas nustačius teismo proceso metu atliktos pakartotinės ekspertizės metu nustatytą visuomenės poreikiams paimamo turto vertę, aplinkybė, jog nustatyta vertė viršija ieškinyje nurodytą žemės sklypų, paimamų iš atsakovų, vertės atlyginimą, šioje byloje leidžia daryti išvadą apie valstybės nepasiūlytą teisingą atlygį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, dėl to kilusį poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme ir ryšium su bylinėjimusi atsakovų patirtas išlaidas. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsakovų patirtas išlaidas jiems priteisiant iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nurodyti motyvų pagrindu atsakovo A. M. įpėdinėms priteistina 4595,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (3000+363+726+506,29), kitiems atsakovams po 1408,79 Eur (600+506,29+302,50), atsakovei I. M. 302,5 Eur.

Už ekspertizės atlikimą likęs 100 Eur nepanaudotas avansas sugrąžintinas ieškovei.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovėms J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 636,9 (dvidešimt devynių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių Eur 90 ct) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-461-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 0,4643 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti šioms atsakovėms iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas už 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4595,29 (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt penkis Eur 29 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti 20 000 (dvidešimties tūkstančių) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. lP-449-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodyto 0,9819 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4909/9819 dalį. Priteisti šiai atsakovei iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas už 3 401,69 (trijų tūkstančių keturių šimtų vieno Eur 69 ct) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1408,79 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis Eur 79 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti 20 000 (dvidešimties tūkstančių) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. lP-468-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodyto 0,9819 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4910/9819 dalį. Priteisti šiai atsakovei iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas už 3 401,69 (trijų tūkstančių keturių šimtų vieno Eur 69 ct) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1408,79 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis Eur 79 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti 41 300 (keturiasdešimt vieno tūkstančio trijų šimtų) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovo A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 1 P-458-(l. 17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 1,0179 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti šiam atsakovui iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas už 9 900 (devynių tūkstančių devynių šimtų) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1408,79 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis Eur 79 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti 44 100 (keturiasdešimt keturių tūkstančių šimto) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovės I. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. lP-457-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 1,0940 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti šiai atsakovei iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, penkių procentų dydžio palūkanas už 9 000 (devynių tūkstančių) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1408,79 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis Eur 79 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,5 (tris šimtus du Eur 50 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sugrąžinti ieškovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, juridinio asmens kodas 188621919100, iš Kauno apygardos teismo specialiosios sąskaitos 100 (vieno šimto) Eur avansą, sumokėtą už ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.