Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14350-1043/2019, kuria ieškinys laikytas nepaduotu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės AB „Kelių priežiūra“ priteisti 3 274,91 Eur skolą, 304,61 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti duomenis, patvirtinančius, kad draudimo išmoka buvo išmokėta, bei sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

3. Ieškovė 2019 m. gegužės 27 d. pateikė duomenis, patvirtinančius, kad draudimo išmoka buvo išmokėta, bei 2018 m. spalio 3 d. žyminio mokesčio kvitą, nurodydama, kad žyminis mokestis yra sumokėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu.

5. Teismas nurodė, kad patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog žyminis mokestis, sumokėtas minėtu mokėjimo nurodymu, yra įskaitytas civilinėje byloje Nr. e2-617-965/2019. Civilinė byla Nr. e2-617-965/2019 yra išnagrinėta tarp šalių patvirtinus taikos sutartį. Nutartyje, kuria tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, nepasisakyta apie žyminio mokesčio ar jo dalies grąžinimą AB „Lietuvos draudimas“. Duomenų, kad civilinėje byloje Nr. e2-617-965/2019 būtų priimta nutartis dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kuri yra teisinis pagrindas ieškovei susigrąžinti žyminį mokestį ar prašyti jį įskaityti nagrinėjamoje byloje, nėra. Todėl žyminis mokestis negali būti įskaitytas, nes jis panaudotas civilinėje byloje Nr. e2-617-965/2019 ir nėra grąžintas. Ieškovei pareikšto reikalavimo neapmokėjus įstatymo nustatytu žyminiu mokesčiu, konstatuotina, kad ieškovė nepašalino visų trūkumų, kurie buvo nurodyti 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

7. Atskirajame skunde teigia, kad šalindama trūkumus apeliantė teismui pateikė dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą šioje byloje. Apeliantei negalėjo būti žinoma informacija, kad jos sumokėtas žyminis mokestis buvo įskaitytas civilinėje byloje Nr. e2-617-965/2019.

8. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymą bei informaciją iš EPP sistemos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal bendrąją CPK 314 straipsnyje nustatytą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs pateiktų rašytinių įrodymų reikšmę nagrinėjamam klausimui, apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus priima ir vertina.

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys, nustatytu terminu nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliantas teigia, kad teismui pateikė dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą šioje byloje, o kad jis buvo įskaitytas kitoje byloje, jam negalėjo būti žinoma.

13. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494-943/2019).

14. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Teismo nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Šio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1582-186/216).

16. Nagrinėjamoje byloje, šalindamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovas teismui pateikė 2018 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo mokėjimo nurodymu sumokėtas 80,00 Eur žyminis mokestis buvo įskaitytas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-617-965/2019, o duomenų apie jo grąžinimą ieškovui minėtoje byloje nėra (CPK 179 str. 3 d.). Be to, pažymėtina, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2019 m. gegužės 6 d., todėl labiau tikėtina, kad 2018 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu sumokėtas žyminis mokestis buvo sumokėtas kitoje byloje.

17. Su atskiruoju skundu ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 80,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš pateikto dokumento matyti, kad 80,00 Eur žyminis mokestis sumokėtas po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė nepašalino visų 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 str. 2 d., 3 d.).

18. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), ieškinio laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui laikytinas neigiama ieškovui procesine pasekme. Nors tokiu atveju asmuo nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą, tai neabejotinai sąlygoja konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmę, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas.

19. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą nutartį, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas jau kitą dieną po skundžiamos nutarties priėmimo, su atskiruoju skundu pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Tuo tarpu ieškinį teismui teikiant iš naujo nepagrįstai pailgėtų bylos nagrinėjimo trukmė, būtų pažeista apelianto ir atsakovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, taigi, būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantui su atskiruoju skundu pateikus duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą, turėjo galimybę pasinaudoti CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą (CPK 3 str. 7 d.).

20. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė formaliai, yra pagrindas skundžiamą 2019 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą, kuris priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.