Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. B. ir L. Š.-B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad tarp ieškovės ir UAB „Skenta“ buvo sudaryta Verslo draudimo sutartis ir jos pagrindu išduotas būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 381471829 apdraudžiant turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 29 d. AB „Lietuvos draudimas“ užvesta žalos byla Nr. 1767855 dėl UAB „Skenta“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimo ir išmokėta 3473 Eur draudimo išmoka. 2018 m. vasario 12 d. ieškovė pateikė atsakovams pretenziją Nr. R0001962473 dėl išmokos išieškojimo, kuria prašė per 15 dienų atlyginti UAB „Skenta“ išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos sumą 3473 Eur. Atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp trečiojo asmens If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ir atsakovės L. Š. – B. 2006-12-01 buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kurią patvirtina draudimo liudijimas Serija PSNTK Nr. 028117.

2016 m. spalio 3 d. surašytas AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas-apskaičiavimas, kuriame iš draudėjos paaiškinimų nurodyta, jog 2016-09-29 (šeštadienį) buvo užlietos draudėjui priklausančios patalpos, per perdangą bėgo vanduo, buvo iškviesta avarinė tarnyba UAB „Velma“ bei namo administratorius UAB „Vitės valdos“. AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nuvyko į vienu aukštu aukščiau esantį butą Nr. 2, tačiau durų niekas neatidarė, paliktas pranešimas, kuriame nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra tikėtinai atsakingi dėl pirmo aukšto patalpų užpylimo. 2016 m. spalio 21 d. surašytas pakartotinės apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame pagal turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko atstovo paaiškinimus nurodyta, kad užliejimas įvyko užsikišus bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynui. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ikiteismine tvarka aiškinosi dėl patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir dėl atsakingų asmenų už padarytą žalą – kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo administratorių UAB „Vitės valdos“. UAB „Vitės valdos“ persiuntė 2018-09-06 UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ raštą, kad 2016-09-29 jokio pranešimo dėl užpylimo nebuvo gauta, taip pat nebuvo atliekami jokie avarijos likvidavimo darbai.

Byloje kilo ginčas dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti draudėjui išmokėtą draudimo išmoką dėl patalpų užliejimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl padarytos žalos fakto, tačiau byloje kilo ginčas dėl už padarytą žalą atsakingo asmens.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovų sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovams gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovams kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

Ieškovė įrodinėja, kad pirmo aukšto patalpų užliejimo židinio vieta buvo atsakovams priklausantis butas.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama atsakovų neteisėtus veiksmus, t.y. pirmojo aukšto patalpų užliejimo židinio vietą, rėmėsi tokiais duomenimis: 1) atsakovų butas yra aukščiau nei užlietos patalpos; 2) patalpų užliejimo židinio vieta yra aukščiau nei užlietos patalpos; 3) į atsakovams priklausantį butą nebuvo galimybės patekti; 4) UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, kuri žalos atsiradimo metu buvo namo techninę priežiūrą atliekantis asmuo, raštu nurodė, kad 2016-09-29 jokio pranešimo apie užlietas patalpas negavo, nebuvo atliekami jokie avarijos likvidavimo darbai. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietą, ieškovė nepateikė.

Teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovų buto atsakomybės ribose. Teismas pažymi, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ raštas, kuriuo remiasi ieškovė, ir kuriame nurodyta, jog 2016-09-29 jokio pranešimo apie užlietas patalpas negavo, nebuvo atliekami jokie avarijos likvidavimo darbai, nelaikytinas patikimu įrodymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad raštas parengtas tik 2018-09-06, t. y. po dviejų metų nuo įvykio. Be to, iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovei 2016-10-03 apžiūrint aplietas patalpas ir surašant pranešimą-apskaičiavimą, apiltų patalpų savininkė nurodė, kad 2016-09-29 apie užpylimą pranešė namo administratoriui ir avarinei tarnybai UAB „Velma“. Taigi nors UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ teigia, jog avarijos likvidavimo darbų neatliko, tačiau nėra duomenų, kad šių darbų neatliko UAB „Vitės valdos“ ar UAB „Velma“. Ieškovė savo reikalavimų šių asmenų paaiškinimais negrindė, neprašė atsakingų darbuotojų apklausti liudytojais. Atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „Vitės valdos“, kuri žalos atsiradimo momentu buvo namo administratorius, ir ieškovės teigimu, jokių duomenų ieškovei neteikė, yra suinteresuotas, jog būtų konstatuota, kad avarijos vieta yra ne bendrojo naudojimo vamzdynai, o vamzdynų dalys, esančios butų savininkų atsakomybės ribose. Ieškovė neapteikė duomenų, ar UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Velma“ darbuotojai buvo atvykę avarijos dieną, kokias aplinkybes nustatė, ar avarijos dieną buvo patekta į atsakovams priklausantį butą.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie užpylimą nieko nežinojo, jo bute 2016-09-29 jokio vandens išsiliejimo ar avarijos nebuvo, ieškovės palikto pranešimo nematė, o ieškovė su pretenzija kreipėsi tik po dviejų metų, kai nebėra galimybės surinkti jokių įrodymų. Nurodė, kad nei avarijos dieną, nei vėliau niekas nebuvo atvykęs apžiūrėti buto. Be to, atsakovo teigimu, name dažnai užsikemša bendro naudojimo kanalizacijos vamzdynai. Būten tokia avarijos priežastis nurodyta ir 2016-10-21 pakartotinės apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo akte. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad namo gyventojai pranešimu buvo informuoti, jog 2016-09-26 bus atliekami rekonstrukcijos darbai, todėl nebus šalto ir karšto vandens. Pranešimą gyventojams surašė UAB „Velma“. Ieškovė nesiaiškino ir nepateikė teismui duomenų apie minėtus rekonstrukcijos darbus, ar jie negalėjo būti susiję su po trijų dienų įvykusia avarija. Ieškovė nesikreipė į UAB „Velma“ dėl paaiškinimų, nors būtent ši įmonė, būdama avarine tarnyba, geriausiai galėjo žinoti apie 2016-09-29 įvykusią avariją ir jos šalinimo darbus. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovų butas yra aukščiau nei aplietos pirmojo aukšto patalpos, neįrodo, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovų buto atsakomybės ribose. Teismas daro išvadą, kad vien deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos. Taigi, šiuo atveju ieškovė privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią patalpų užliejimo židinio vietą ir avarijos priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, o rėmėsi tik po dvejų metų nuo įvykio 2018-09-06 UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ rašte nurodytomis aplinkybėmis, kad minėta įmonė avarijos likvidavimo darbų neatliko, ir ta aplinkybe, kad atsakovų butas yra aukščiau nei aplietos patalpos. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovų buto atsakomybės ribose, taigi jie ir neturi pareigos atlyginti žalą.

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.

Nustatyta, kad atsakovas A. B. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – 600 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl atmetus ieškinį, jo patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.