Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. P., V. P., antstolis M. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Suinteresuotas asmuo Ž. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: santuokos nutraukimo įrašą, pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, santuokos, ištuokos liudijimus, suinteresuoto asmens Ž. P. 2022 m. vasario 18 d. prašymą antstoliui, (duomenys neskelbtini) valstijos pirmosios instancijos teismo testamentų ir šeimos bylų skyriaus išvadą ir nutartį. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nustatęs suinteresuotiems asmenims termino atsiliepimams pateikti, todėl jie negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, susijusių su nagrinėjamu klausimu, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie gali būti reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, priima suinteresuoto asmens Ž. P. apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/02/02089 antstolis vykdo Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-772/2001 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. P. pareiškėjos naudai. Antstolis 2022 m. vasario 14 d. turto arešto aktu 4 722,16 Eur sumai areštavo suinteresuotam asmeniui Ž. P. priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitoje, jos vardu registruotą transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, nurodęs, kad nei skolininkas, nei turto bendrasavininkė nėra pateikę antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo, patvirtinto notarine tvarka, kuriame būtų skolininko ir bendraturčių susitarimu nurodyta turto dalis, kuri priklauso skolininkui, 2022 m. kovo 22 d. pasiūlė pareiškėjai per 1 mėnesio laikotarpį kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. 2022 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teisme gautas VMI prašymas nustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine Ž. P. priklauso 1/2 sutuoktinės Ž. P. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, esančių sutuoktinės banko sąskaitoje, ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko prievolę pareiškėjos naudai, skolininkui priskirtina 1/2 dalis sutuoktinės Ž. P. vardu registruotos kelių transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog santuoka tarp skolininko ir jos sutuoktinės yra nutraukta, taip pat nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Suinteresuotas asmuo Ž. P. atskirajame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodama iš esmės tuo, kad jos ir skolininko santuoka yra nutraukta (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose, prašymą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, suinteresuotas asmuo Ž. P. neturėjo galimybės pateikti teismui nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

12. CPK 593 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškimai klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

13. Žodinis procesas skirtas asmens, kurio byla nagrinėjama, teisės būti išklausytam užtikrinimui. Teismas turi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jeigu tai nustatyta įstatyme; tais atvejais, kai teismui suteikta diskrecijos teisė dėl proceso formos, teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingų bylos aplinkybių išaiškinimui, o rašytinis procesas tam nepakankamas.

14. CPK yra reglamentuoti proceso teisės pažeidimų teisiniai padariniai: CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; ši taisyklė taikoma, kai nėra pagrindo konstatuoti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų to paties straipsnio 2, 3 dalyse.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimą klausimu, kylančiu iš vykdymo proceso, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas; bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo buvo išnagrinėtas pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas suinteresuotiems asmenims nepranešė apie gautą prašymą, nenustatė termino atsiliepimams pateikti, iš antstolio neišreikalavo vykdomosios bylos Nr. 0123/02/02089, CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį nepaskelbė specialiame interneto tinklalapyje.

17. Nors, kaip minėta, įstatyme yra numatyta galimybė tokio pobūdžio bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju dėl tokios bylos nagrinėjimo tvarkos buvo pažeista suinteresuoto asmens Ž. P. teisė būti išklausytai, liko neišaiškintos reikšmingos bylos aplinkybės, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

18. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Šiuo atveju suinteresuoto asmens V. P. kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko turto dalį jo ir sutuoktinės bendrojoje nuosavybėje taip, kad iš jos galima būtų išieškoti, konkrečiai – pripažinti skolininko nuosavybe 1/2 dalį suinteresuoto asmens Ž. P. pajamų ir kitų lėšų, taip pat jos vardu registruotos transporto priemonės.

19. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejai.

20. Suinteresuotas asmuo Ž. P. su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad jos ir skolininko santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjos prašymą, ši faktinė aplinkybė nebuvo vertinama, apsiribojant formaliu nurodymu, kad byloje nėra duomenų, jog santuoka tarp skolininko ir jos sutuoktinės yra nutraukta, bylų dėl jų santuokos nutraukimo iškelta nebuvo, vedybų sutarčių registro duomenimis vedybinė sutartis tarp Ž. P. ir V. P. nėra sudaryta.

21. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Tokia pirmosios instancijos teismo teisė įstatyme numatyta atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi, teismui realizavus teisę pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, tam tikrais atvejais gali būti išvengta su apeliaciniu procesu susijusių laiko ir finansinių sąnaudų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092-823/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į jame išdėstytas aplinkybes, prie atskirojo skundo pridėtus įrodymus, nors atskirajame skunde buvo pateikti argumentai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas galėjo, pasinaudodamas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina teise, panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo išspręsti pakartotinai, atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes, išreikalavęs visus duomenis, būtinus teisingam bylos išnagrinėjimui, o ne dar ilgiau užtęsti šio prašymo nagrinėjimą.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, nenustatė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, o klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.