- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-1307-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00509-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- T. K.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atstovo advokato D. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1006-802/2012, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. K. ir trečiajam asmeniui T. K. dėl kompensacijos pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti 126 000 Lt kompensaciją, išmokėtą pagal Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-08 įsakymą Nr. A-5033 „Dėl nuomotų gyvenamų patalpų rinkos vertės kompensavimo pinigais“ atsakovės R. K. ir V. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (b.l. 27). Teismas nurodė, kad atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo pagrindu teismas atsisako priimti ieškinį ir tuo atveju, jeigu naujoje byloje pareiškiamas atvirkštinis reikalavimas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės yra laikomos prejudiciniais, todėl papildomai nebeįrodinėtinais, faktais (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.). Teismas konstatavo, kad yra įsiteisėjusi 2012-03-29 Kauno apygardos teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-331-264/2012, dėl 2011-10-17 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr.396-97/2011, kurioje svarstant sutuoktinių turto teisinio statuso klausimus yra išspręstas ir 126 000 Lt kompensacijos priklausymo asmeninės nuosavybės teise atsakovei R. K. klausimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovo A. K. atstovas advokatas D. M. atskiruoju skundu (b.l. 59-61) prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Nurodo, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2011-10-17 sprendime motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad atsakovas A. K. nepateikė priešieškinio byloje, kad galėtų pretenduoti į ieškovei išmokėtą išmoką, šių aplinkybių nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas, tai yra šioje byloje A. K. nepateikė teismui reikalavimo dėl 126 000 Lt pripažinimo R. K. ir V. K. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė atsakove R. K., trečiuoju asmeniu T. K.. Todėl teismo motyvai, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra neteisėta.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą).
Ieškinio priėmimas (tai reiškia civilinės bylos iškėlimą) sukelia tam tikrus materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, todėl ši proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir ją reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamas taikymas. Nagrinėjamos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia. Suinteresuotas asmuo teismo ar arbitražo sprendimą, kurį mano esant neteisėtą ar nepagrįstą, turi teisę skųsti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje . Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje . Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti 126 000 Lt kompensaciją, išmokėtą pagal Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-08 įsakymą Nr. A-5033 „Dėl nuomotų gyvenamų patalpų rinkos vertės kompensavimo pinigais“ atsakovės R. K. ir V. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad yra įsiteisėjusi 2012-03-29 Kauno apygardos teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-331-264/2012, dėl 2011-10-17 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.396-97/2011, kurioje svarstant sutuoktinių turto teisinio statuso klausimus yra išspręstas ir 126 000 Lt kompensacijos priklausymo asmeninės nuosavybės teise atsakovei R. K. klausimas. Teismas ieškinį atsisakė priimti vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 4 p.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio antrosios dalies 4 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2011-10-17 sprendime, tiek Kauno apygardos teismas 2012-03-29 nutartyje, nagrinėdami ieškovės R. K. ieškinį ir atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl priimto 2011-10-17 sprendimo pasisakė dėl išmokėtos kompensacijos pagal Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-08 įsakymą Nr. A-5033 „Dėl nuomotų gyvenamų patalpų rinkos vertės kompensavimo pinigais“ teisinio statuso pripažindami šį turtą asmenine R. K. nuosavybe. Kauno apygardos teismas 2012-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-331-264/2012 nurodė, jog ieškovės sutuoktinis nebuvo valstybės garantijos turėtoju, išmoka susijusi tik su ja gavusiu asmeniu, todėl atsakovo argumentai, kad V. K. turėjo teisę į ieškovei išmokėtą išmoką pagal valstybės garantiją ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, atmestini. Taip pat, nutartyje nurodyta, jog iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų 2004-08-26 Nr. 620 ir 2006-12-08 matyti, kad valstybės garantiją pasirašė ir jos turėtojais tapo ieškovė bei jos sūnus T. K., todėl 126 000Lt nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensacija tik garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise, todėl kompensacija buvo pripažinta asmenine ieškovės nuosavybe CK 3.89 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Aplinkybės, nustatytos, remiantis byloje esančiais įrodymais, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, negali būti ginčijamos tų asmenų. Nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo pateiktą naują ieškinį, neišvengiamai bus nustatinėjamos jau nustatytos aplinkybės ir tuo pačiu revizuojamas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.396-97/2011. Įsiteisėjus Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimui, laikytina, kad ieškovo teisė kreiptis į teismą yra įgyvendinta, ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio antrosios dalies 4 punktu, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Be to, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinio šalys yra netapačios. Ieškovas, atsakovė – R. K., bei tretysis asmuo yra tie patys. Tai, kad byloje R. K. patraukta atsakove, t. y. pakitusi jos procesinė padėtis, nereiškia, kad nėra ieškinio subjekto tapatumo. Dėl minėtų priežasčių teismas daro išvadą, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Marijampolė rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis paliktina nepakeista (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 dalies 1punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p., 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.