Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-331-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
2A-331-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Žibutė Budžienė, Virginija Gudynienė
Atsakovas
A. K., E. M., D. M., R. K., D. K., D. B.
Ieškovas
R. K.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 13-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-331-264-2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Sabaitienė
Procesinio sprendimo kategorija: 34.3; 75.6.1; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams A. K., E. M., D. M., R. K., D. K., D. B., tretieji asmenys Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė V. B., Marijampolės 3-ojo notarų biuro notarė G. S., Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė K. Š., Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro notarė J. K., T. K., dėl pripažinimo asmenine nuosavybe, lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė.

Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (2 t. b.l. 1-5), kuriuo prašė: 1) pripažinti 2007-02-07 sutarties, patvirtintos Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. , registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp E. M., D. M. ir R. K., pagal kurią R. K. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 23000 litų, dalis, kurioje nurodyta, kad butas įgytas su sutuoktiniu V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negaliojančia, nustatant, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas R. K. asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, ir pripažįstant asmeninės nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirktą už 23 000 litų R. K.; 2) pripažinti 2007-05-22 sutarties, patvirtintos Marijampolės notarės G. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp R. K., D. K. ir R. K., pagal kurią R. K. įgijo garažą (boksą) Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6500 litus, dalis, kuriomis nurodyta, kad garažas (boksas) įgytas su sutuoktiniu V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negaliojančia, nustatant, kad garažas (boksas) Nr.4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas R. K. asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, ir pripažįstant R. K. asmeninės nuosavybės teisę į garažą (boksas) Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6500 litų vertės; 3) pripažinti 2007-02-13 pirkimo pardavimo sutarties, patvirtintos Raseinių rajono l-ojo biuro notarės K. Š., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. K., įgijo pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). ir 0,1248 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 9000 litų, dalis, kuriomis nurodyta, kad turtas įgytas su sutuoktiniu V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negaliojančia, nustatant, kad gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) ir 0,1248 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas R. K. asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, ir pripažįstant R. K., asmeninės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir 0,1248 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 litų vertės; 4) pripažinti 0,0672 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, esančius SB „Liepaitė" 66 skl., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 litų vertės, R. K. asmenine nuosavybe; 5) priteisti R. K., iš atsakovo A. K., 12476 litus už ūkinio pastato 21 lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą santuokos metu.

Ieškovė nurodė, kad 2007-09-09 mirė jos vyras V. K.. Ji yra vyro turto paveldėtoja, tačiau į notarų biurą dėl velionio turto kreipėsi atsakovas A. K., t.y. velionio sūnus iš antros santuokos. Santuokoje su V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgyta turto. Tačiau dalį turto ieškovė kartu su sūnumi T. K. įgijo iš savo asmeninių lėšų. 2006-12-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-5033 „Dėl nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensavimo pinigais“ R. K. ir T. K., gyvenusiems savininkui grąžintame bute (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 126 000 litų kompensacija. Gavę kompensacijos lėšas, už jas įsigijo nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0672 ha žemės sklypą ir sodo namelį, esantį SB „Liepaitė“ (duomenys neskelbtini). Sudarant šias sutartis V. K. nedalyvavo ir nemokėjo pinigų. Ieškovės sutuoktinis pripažino, kad minėtas turtas yra ieškovės ir jos sūnaus. Sudarant šiuos sandorius ieškovė suklydo, todėl sandoriai iš dalies pripažintini negaliojančiais suklydimo įtakoje (CK.1.90 str.). Sudarant sandorius R. K. buvo įsitikinusi, kad pagal sutartis įgytas turtas bus jos asmeninė nuosavybė, nes jis įgytas už asmenines lėšas. Likusius gautus pinigus ieškovė panaudojo ūkinio pastato 2Ilp, esančio (duomenys neskelbtini), priklaususio V. K. asmeninės nuosavybės teise, pagerinimui. Kartu su sutuoktiniu buvo nusprendę ne statyti naują gyvenamąjį namą, o ūkinį pastatą pertvarkyti ir įrengti kaip gyvenamąjį namą. Gavus pinigus už butą, išvedžiojo elektrą ūkiniame pastate, elektros laidus, pastatė krosnį, ištinkavo sienas, vieną kambarį išglaistė, nupirko juodžemį. Kreipėsi į statybinę bendrovę UAB „AKS projektai“, kuri paskaičiavo ir nurodė, kad atliktų ūkiniame pastate darbų vertė yra 24952,40 litų. Kadangi sutuoktinių dalys yra lygios, todėl prašė priteisti ieškovei ½ dalį įdėtų lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino 2007-02-07 sutarties, patvirtintos Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B., registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp E. M., D. M. ir R. K., pagal kurią R. K. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 23000 litų, dalis, kuriomis nurodyta, kad butas įgytas su sutuoktiniu V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negaliojančiomis, nustatant, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas R. K. asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, ir pripažįstant asmeninės nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), R. K.; pripažino 2007-05-22 sutarties, patvirtintos Marijampolės notarės G. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp R. K., D. K. ir R. K., pagal kurią R. K. įgijo garažą (boksą) Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6500 litus, dalis, kuriomis nurodyta, kad garažas (boksas) įgytas su sutuoktiniu V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negaliojančiomis, nustatant, kad garažas (boksas) Nr.4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas R. K. asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, ir pripažįstant R. K. asmeninės nuosavybės teisę į garažą (boksas) Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino 2007-02-13 pirkimo pardavimo sutarties, patvirtintos Raseinių rajono l-ojo biuro notarės K. Š., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. K., įgijo pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). ir 0,1248 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 9000 litų, dalis, kuriomis nurodyta, kad turtas įgytas su sutuoktiniu V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negaliojančiomis, nustatant, kad gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) ir 0,1248 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas R. K. asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, ir pripažįstant R. K., asmeninės nuosavybės teises įgyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir 0,1248 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 litų vertės; pripažino 0,0672 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, esančius SB „Liepaitė“ 66 skl., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 litų vertės, R. K. asmenine nuosavybe; ieškovės R. K. prašymą priteisti iš atsakovo A. K., 12476 litus už ūkinio pastato 21 lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą santuokos metu, atmetė; nurodė grąžinti T. K. sumokėtą žyminį mokestį, t.y. 200,00 Lt; priteisė iš A. K. 1364,00 Lt žyminio mokesčio, 74,82 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai; priteisti iš R. K. 1183,60 Lt už advokato paslaugas A. K. naudai bei 20,52 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad 2000-02-25 V. K. ir R. K. sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje, ieškovė 2007-02-07 įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B.. Butas įgytas už 23 000 litų. 2007-02-13 įgijo pastatą-gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, malkinę, kiemo statinius , esančius (duomenys neskelbtini) ir 0,1248 žemės sklypą. Šis turtas įgytas už 9000 litų. 2007-05-22 įgijo garažą (boksas) Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), Garažą įgijo už 6500 litų. 2007-05-30 įgijo 0,0672 ha žemės sklypą, ir sodo namelį esantį SB „Liepaitė" 66 skl., (duomenys neskelbtini). Šį turtą įgijo už 7000 litų. 2007-02-07 sutartyje, patvirtintoje Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. , registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, kad R. K. butą, esant (duomenys neskelbtini), įgijo su sutuoktiniu V. K. ir šis turtas registruotinas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2007-05-22 garažo (bokso) pirkimo - pardavimo sutartyje, patvirtintoje Marijampolės notarės G. S. pagal kurį įgijo garažą Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat yra nurodyta kad turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe po santuokos sudarymo. 2007-02-13 pirkimo pardavimo sutartyje, patvirtintoje Raseinių rajono 1-ojo biuro notarės K. Š., pagal kurią R. K., įgijo pastatą - gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, malkinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir 0,1248 žemės sklypą, taip pat nurodyta, kad šį turtą ieškovė įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su V. K.. 2007-09-09 mirė V. K., po jo mirties jo palikimą priėmė sūnus A. K. ir sutuoktinė R. K.. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2006-12-08 skyrė R. K. ir jos šeimos nariui, gyvenantiems savininkui grąžintame bute (duomenys neskelbtini), 126000 Lt nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertei kompensuoti. 126000 Lt kompensacija buvo pervestos į R. K. sąskaitą. V. K., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, nebuvo jo nuomininkas. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, jog V. K. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). V. K. nebuvo pripažintas šeimos nariu, atsakovas nepateikė priešieškinio byloje, kad galėtų pretenduoti į ieškovei išmokėtą išmoką. Byloje pateikti ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina, jog pirkdama nekilnojamąjį turtą, ieškovė pinigus pardavėjams sumokėjo iš savo asmeninės sąskaitos, tą patvirtino ir atsakovų pateikti atsiliepimai į ieškinį, kuriuose jie nurodė, jog būtent R. K. su jais atsiskaitė, o V. K. niekada nedalyvavo sutarčių sudaryme. Ieškovė pirkdama nekilnojamąjį turtą buvo įsitikinusi, jog perka asmeninės nuosavybės teise, nes už sandorius mokėjo iš savo asmeninių lėšų ir galvojo, kad tai bus jos nuosavybė. Teismas laikė, jog ieškovė pilnai įrodė, kuo grindžia savo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinį šioje dalyje tenkintino pilnai. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 12476 Lt už ūkinio pastato pagerinimą santuokos metu, teismas nurodė, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog ūkinis pastatas buvo remontuojamas santuokos metu, tačiau daugelį darbų atliko pats V. K.. Liudytojai negalėjo patvirtinti, kiek ir kaip ieškovė prisidėjo prie ūkinio pastato pagerinimo. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu ūkiniame pastate buvo išvedžiota elektra, tačiau kaip matyti iš AB „VST“ rašto, 1995 m. gegužės mėnesį su V. K. buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis ir pastatytas elektros skaitiklis ūkio pastato ir gyvenamajam namui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad likusius pinigus už kompensacijos gavimą panaudojo ūkinio pastato pagerinimui. Ji negalėjo nurodyti kokią tiksliai sumą investavo į ūkinio pastato darbus, o tik rėmėsi UAB „AKS projektai“ pateikta sąmata. Todėl teismas laikė, jog ieškovė neįrodė, kad santuokos metu buvo pagerintas turtas už jos asmenines lėšas, todėl ieškovės prašymą šioje dalyje atmetė. Ieškinį patenkinus iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 2007-12-20 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovo A. K. priteisė 1364 Lt žyminio mokesčio, atsižvelgiant į atmesto ieškinio reikalavimo dalį. Atsakovas A. K. pateikė kvitus 7000 Lt už advokato išlaidas, tačiau pateiktas kvitas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl teismas laikė, jog atsakovas pateikė įrodymus tik dėl 5500 Lt teisinių išlaidų.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu (3t.b.l. 48-54) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendime nurodyti motyvai, jog V. K. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, nebuvo jo nuomininkas, V. K. nebuvo pripažintas šeimos nariu, atsakovas nepateikė priešieškinio byloje, kad galėtų pretenduoti į ieškovei išmokėtą išmoką, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Kauno m. savivaldybės administracijos 2004-08-26 rašto Nr. 620 1 punkte nurodyta, kad valstybė (garantas) įsipareigoja grąžinto buto Nr. 3, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkui ir jo šeimos nariams įvykdyti šią valstybės garantiją. V. K. buvo ieškovės vyras, taigi jis buvo šeimos narys, ir jis turėjo teisę į kompensacijos dalį. Tretysis asmuo T. K. (ieškovės sūnus) jau buvo sukūręs savo šeimą, turėjo sūnų. Gauta 126.000 Lt. kompensacija yra ieškovės ir jos buvusio vyro V. K. bendroji jungtinė nuosavybė. Į bylą yra pateikta V. K. banko sąskaitos išrašai, kuriuose nurodyta, kad V. K. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Kauno rajono apylinkės teismo išvada, kad ieškovė pilnai įrodė, kuo grindžia savo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai yra neteisėta. 2007 m. vasario 7 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurią patvirtino Kauno m. 13-ojo notarų biuro notarė V. B., 2007 m. vasario 13 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurią patvirtino Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė K. Š., 2007 m. gegužės 22 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurią patvirtino Marijampolės 3-ojo notarų biuro notarė G. S., 2007 m. gegužės 30 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurią patvirtino Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarė J. K., įrodo, kad ieškovei R. K. buvo išaiškinta ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė, ieškovė R. K. sutartis perskaitė ir su sutartyse išdėstytais punktais sutiko, suprato jų turinį ir sutarčių pasekmes. Ieškovė suprato, kad nekilnojamąjį turtą perka su V. K. ir tas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. K. ir V. K. nuosavybė. Šių įrodymų teismas nevertino, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas.

Byloje be atsakovo A. K. yra dar keturi atsakovai. Atsakovas A. K. nedalyvavo sudarant aukščiau paminėtus sandorius, o yra tėvo V. K. turto paveldėtojas. Todėl teismas, atleidęs nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovę, nepagrįstai priteisė iš atsakovo A. K. 1364 Lt žyminio mokesčio. Teismas taip pat neteisėtai nusprendė nepriteisti 1500 Lt už advokato paslaugas. Jeigu advokato kvitas dėl 1500 Lt už advokato paslaugas priteisimo neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, tai teismas turėjo iš viso jo nepriimti į bylą.

Ieškovė R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3t.b.l. 64-69) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas. Byloje nebuvo ginčo ir atsakovas bei jo atstovas advokatas D. M. bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pripažino ir neginčijo, kad už visus ginčijamus sandorius mokėjo ieškovė pinigais gautais už kompensaciją iš Kauno miesto savivaldybės. Be šio atsakovo pripažinimo, byloje pateikti ir rašytiniai įrodymai - tiesioginiai pervedimai iš R. K. sąskaitos į turto pardavėjų sąskaitą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad įgytas turtas yra R. K. asmeninė nuosavybė. Savininkui grąžintino buto nuomos sutartis buvo sudaryta su nuomininke R. K.. 2004-08-26 Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad valstybė įsipareigoja savininkui grąžintino buto Nr. 3, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkui ir jo šeimos nariams įvykdyti šią pasirinktą valstybės garantiją. Valstybės garantijos turėtojais nurodyti tik R. K. ir T. K.. Kompensacija buvo pervesta į ieškovės asmeninę sąskaitą. Todėl akivaizdu, kad savivaldybės dokumentuose dėl valstybinės garantijos nurodyta sąvoka „nuomininkui ir jo šeimos nariams“ apima tik nuomininką ir jo šeimos narius, kurie gyveno savininkui grąžintame bute, negana to, valstybės garantijos turėtojais yra konkrečiai įvardinti ieškovė ir jos sūnus. Kadangi V. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), niekuomet negyveno, jis nebuvo priskirtas prie garantijos turėtojų ir ši garantija jam nepriklausė, dėl ko apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai. Banko sąskaitos išrašai negali nei patvirtinti nei paneigti faktinės asmens gyvenamosios vietos, kadangi šiuose išrašuose asmuo gali nurodyti bet kokį gyvenamosios vietos adresą, tiek savo tėvų, tiek draugų ir t.t. Jokių kitų leistinų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, o byloje esanti Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007-09-12 pažyma Nr. IP-448 patvirtina, kad V. K. iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Apelianto argumentai, kad teismas nevertino turto pirkimo-pardavimo sutarčių, kad ieškovei buvo išaiškintas perkamo turto teisinis režimas, ji sutartis perskaitė ir su sutartyse išdėstytais punktais sutiko, suprato jų turinį ir sutarčių pasekmes, yra nepagrįsti. Teismas negalėjo nevertinti pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių dalių pakeitimas būtent ir buvo ieškinio dalykas. Notarų paruoštose sutartyse visuomet yra išaiškintas CK 3.87 str. 1 d. 1 punktas, tik faktiškai šios įstatyminės nuostatos prasmė interesantams ne visuomet būna atskleidžiama, ar suprantama. Jokių įrodymų, kad ieškovė būtų supratusi paminėtų sutarčių pasekmes byloje nėra. Sudarant šiuos sandorius ieškovė suklydo, sudarant sandorius ji buvo įsitikinusi, kad pagal sutartis įgytas turtas bus jos asmeninė nuosavybė, turtas buvo įgytas už jos asmenines lėšas. Ieškovės buvęs sutuoktinis V. K. nedalyvavo sutarčių sudaryme ir nemokėjo jokių santuokoje įgytų ar asmeninių lėšų. Aplinkybės, kad pagal LR CK nuostatas turtas įgytas santuokos metu laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovė nesuvokė, nes V. K. niekuomet nereiškė pretenzijų į šį turtą ir jis gerai žinojo, kad šis turtas yra ieškovės ir sūnaus T. K.. Šį turtą ieškovė įgijo sau ir sūnui T. K. gyventi su šeima. Gauti pinigai kaip kompensacija už butą buvo ieškovės vienintelis turtas. Visi nekilnojamojo turto objektai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik ieškovės vardu ir nėra nurodyti kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas formuoja analogišką praktiką, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Tik ieškovė ieškojo turto įsigijimui, sudarinėjo sutartis, derėjosi su pardavėjais ir jai net nekilo menkiausių abejonių, jog turtą ji įsigijo ne asmeninės nuosavybės teise, bei, kad staiga mirus ieškovės vyrui, kuris jokių pretenzijų į ginčo turtą nereiškė, jo sūnus iš kitos santuokos pretenduos į už ieškovės lėšas įgytą turtą.

Tretysis asmuo T. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3t.b.l. 73-75) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad kompensacija yra bendroji jungtinė nuosavybė, bei, kad ginčo bute gyveno V. K.. Priešingai paminėtiems argumentams, kompensacija už savininkui grąžintą turtą buvo trečiojo asmens T. K. ir jo mamos, ieškovės R. K., asmeninė nuosavybė, valstybės garantija buvo suteikta išimtinai T. K. ir R. K. naudai. Nuomojamo buto Nr. 3, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta su R. K., o visos valstybės garantijos lėšos, netgi ir T. K. dalis, buvo pervestos į jos asmeninę sąskaitą. Tuo metu bute Nr. 3, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno T. K. su savo šeima bei R. K.. V. K. niekuomet šiame bute negyveno, jo neprižiūrėjo ir juo nesirūpino, niekuomet į šį turtą jokių pretenzijų nereiškė. R. K. vardu įsigytame bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos sūnus T. K. su savo šeima, čia deklaruota jo ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ir tai yra jo vienintelis turtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ši byla nagrinėjama atsakovo A. K. apeliacinio skundo ribose dėl sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu bei CK 1. 90 str. taikymu sandorių sąlygų nuginčijimui.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė, būdama santuokoje su V. K., mirusiu 2007-09-09, įgijo nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini), pagal 2007-02-07 pirkimo-pardavimo sutartį, statinius bei 0, 1248 ha (duomenys neskelbtini), pagal 2007-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį (1 t. b. l. 24-25, 26-27, 43-45, 48-49), kurie įregistruoti sutuoktinių R. K. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; garažą Nr. 4 - pagal 2007-05-22 pirkimo pardavimo sutartį, bei 0, 0672 ha žemės sklypą su sodo nameliu SB „Liepaitė“, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2007-05-30 pirkimo-pardavimo sutartį, kurie įregistruoti nuosavybės teise R. K. vardu ( 1 t. b. l. 30, 33-34).

Patikslintu ieškiniu ( 2 t. b. l. 1-5) ieškovė pareiškė 1-3 punktuose reikalavimus, kurių pirma dalis yra dėl 2007-02-07 pirkimo pardavimo sutarties (dėl buto), 2007-02-13 pirkimo-pardavimo sutarties (dėl statinių ir 0,1248 ha žemės sklypo), 2007-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties (dėl garažo) sąlygų (jog turtas perkamas su sutuoktiniu V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) pripažinimo negaliojančiomis CK 1. 90 str. pagrindu, grindžiant tuo, kad įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir jos valia buvo įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį.

Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Be to, suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Iš ieškinio turinio, ieškovės, trečiojo asmens T. K., atsakovės E. M. paaiškinimų, liudytojų V. Š., V. S. parodymų teisme ( 2 t. b. l. 121-126) matyti, kad sutuoktinis V. K. perkant turtą nedalyvavo, jų nepasirašė ir neįgaliojo ieškovės veikti jo vardu, žinojo, kad ieškovė jį perka už asmenines lėšas. Teisėjų kolegijos nuomone, 2007-02-07 pirkimo pardavimo sutarties (dėl buto) 1 ir 8 punktų, 2007-02-13 pirkimo-pardavimo sutarties (dėl statinių ir 0,1248 ha žemės sklypo) 1 punkto sąlygos, jog R. K. turtą perka su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės neatitinka nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių turiniui keliamų reikalavimų (CK 6.393 str., 6. 396 - 6. 400 str.), turi valios trūkumų. Byloje nėra duomenų, kad sandorių sudarymo metu ieškovei notarų išaiškintos CK 3. 89 str. nuostatos dėl turto įgijimo asmeninėn nuosavybėn, tuo pažeistos Notariato įstatymo 30 str.1 dalies nuostatos, dėl to ieškovė neturėdama kito pasirinkimo, iš esmės suklydo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamas sąlygas pripažino negaliojančiomis CK 1. 90 str. pagrindu.

2007-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties (dėl garažo) 2 punkte nurodyta, kad R. K. garažą perka nuosavybės teise, o 4. 4 punkte įrašas, kad pirkėjai išaiškintos CK 3. 87 str. 1 d. 1 p. nuostatos dėl sutuoktinių turto bendrumo yra notaro pareiga pagal Notariato įstatymo 30 str., negalėjo niekaip suklaidinti ieškovės ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes šis turtas viešame registre įregistruotas ieškovės nuosavybės teise, nenurodant kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl dėl šios sutarties sąlygų panaikinimo ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas (CPK 178 str.). Skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas dėl netinkamo procesinių bei materialinių teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl CK 3. 88 str. 2 d. sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija gali būti nuginčyta pagal CK 3.89 str. 1 d., 2 d. nuostatas. Pagal CK 3. 117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal CK penktosios knygos normų nustatytas taisykles. Ginčas kilęs tarp ieškovės (pergyvenusios sutuoktinės) ir atsakovo A. K. (paveldėtojo pagal įstatymą) dėl po paveldimo turto apimties.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: sandorių, ieškovės ir jos sutuoktinio V. K., mirusio 2007-09-09, banko sąskaitų išrašų apie pinigų judėjimą 2006-2007 m., mokėjimo pavedimo kopijos (1 t. b. l. 60-70, 2 t. b. l. 50 ), matyti, kad iš Kauno miesto savivaldybės 126 000 Lt pervesti į ieškovės asmeninę sąskaitą, iš šių lėšų ji atsiskaitė su pardavėjais prieš pasirašydama sutartis pas notares – iš viso 45500 Lt (23 000 Lt sumokėdama pardavėjams mokėjimo pavedimu, kitus – nurašant grynuosius pinigus iš jos sąskaitos), todėl yra pakankami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ginčijamas turtas įgytas už ieškovės asmenines lėšas – už gautą iš valstybės kompensaciją. Pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas pripažino aplinkybę, jog ieškovė mokėjo už įgyjamą nekilnojamąjį turtą iš gautos kompensacijos (2 t. b. l. 123).

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo argumentais, jog V. K. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, nebuvo jo nuomininkas, V. K. nebuvo pripažintas šeimos nariu, atsakovas nepateikė priešieškinio byloje, kad galėtų pretenduoti į ieškovei išmokėtą išmoką, tačiau apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų konstatuoti priešingai.

Valstybės garantijas, jų vykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas Nr. VIII-792, priimtas 1998 m. birželio 16 d. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 5 d., 6 dalių nuostatas valstybės garantija išduodama nuomininkui ir jo šeimos nariams, kurie ją pasirašo ir tampa garantijos turėtojais, iš valstybės garantijos atsirandanti reikalavimo teisė garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise, yra paveldima.

Teisėjų kolegijos nuomone, valstybės garantija šiuo atveju tampa nuosavybe, nes garantuoja asmeniui tam tikras teises į materialines vertybes, o Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia ir tai, kad nuosavybės teisės subjektas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, juo naudotis bei disponuoti, taip pat turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių.

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų 2004-08-26 Nr.620 ir 2006-12-08 matyti, kad valstybės garantiją pasirašė ir jos turėtojais tapo ieškovė bei jos sūnus T. K. (1 t. b. l. 40, 42), todėl 126 000 Lt nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensacija tik garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise, todėl pripažįstama asmenine ieškovės nuosavybe CK 3.89 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

Apelianto argumentai, kad V. K. turėjo teisę į ieškovei išmokėtą išmoką pagal valstybės garantiją ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė atmestini, nes ieškovės sutuoktinis nebuvo valstybės garantijos turėtoju, išmoka susijusi tik su ja gavusiu asmeniu. Byloje pateikti V. K. banko sąskaitos išrašai, kuriuose nurodyta, kad V. K. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), nepaneigia, jog jis nebuvo įrašytas šeimos nariu pagal valstybės garantiją, todėl nuosavybės teisių į kompensaciją neįgijo.

Garažas Nr. 4 - pagal 2007-05-22 pirkimo pardavimo sutartį, bei 0, 0672 ha žemės sklypą su sodo nameliu SB „Liepaitė“, esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2007-05-30 pirkimo-pardavimo sutartį, įregistruoti nuosavybės teise R. K. vardu, nenurodyta kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, nes neįrodyta priešingai (CPK 178 str.). Esant rašytiniams įrodymams, kad 2007-02-07 pirkimo pardavimo sutarties (dėl buto), 2007-02-13 pirkimo-pardavimo sutarties (dėl statinių ir 0,1248 ha žemės sklypo) pagrindu įgytas turtas už ieškovės asmenines lėšas, aiškiai išreiškus savo valią įgyti jį asmeninėn nuosavybėn, darytina išvada, kad apylinkės teismas ginčijamą nekilnojamąjį turtą pripažinęs asmenine ieškovės nuosavybe, tinkamai ištyrė bei vertino byloje esančius įrodymus, todėl šioje dalyje sprendimas nekeistinas.

Apelianto argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš dalies pagrįsti.

Ginčas tarp paveldėtojų dėl paveldimo nekilnojamojo turto apimties. Nurodyta ieškinio kaina – 45 500 Lt, tačiau ½ dalis šio turto ir taip priklauso ieškovei kaip pergyvenusiai sutuoktinei, todėl ginčas tarp šalių kilęs dėl likusios ½ dalies santuokinio turto, todėl žyminis mokestis iš atsakovo, kaip turinčio priešingą teisinį interesą byloje, turėjo būti apskaičiuotas nuo 22750 Lt, todėl mažintinas iki 683 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.). Kiti atsakovai (pardavėjai pagal ginčijamus sandorius) neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jiems jokie ieškinio reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl bylinėjimosi išlaidų neprivalo atlyginti.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu atsakovo pateikto kvito dėl jo turėtų 1500 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Kaip nurodė apylinkės teismas sprendime ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 7000 Lt advokato pagalbos išlaidas (1 t. b. l. 108, 2 t. b. l. 115, 3 t. b. l. 23-25), tačiau dėl 1500 Lt išlaidų pateikta kvito kopija (1 t. b. l. 108), o ne originalas, jame nėra nurodyta kokioje byloje šios išlaidos patirtos, nes tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamos ir kitos civ. bylos (2 t. b. l. 168-178), todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė neįrodytomis (CPK 178 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas iš dalies, panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas pripažino 2007-05-22 sutarties sąlygas dėl garažo (bokso) įgijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negaliojančiomis, bei sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai valstybei iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 1 d.). Apeliantui 2011-11-07 nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ( 3 t. b. l. 60 ). Kadangi dėl apskųstų turtinių reikalavimų dalies sprendimas netenkintinas, todėl iš apelianto priteistinas 683 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas pripažino 2007-05-22 sutarties, patvirtintos Marijampolės notarės G. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuriomis garažas (boksas) įgytas su sutuoktiniu V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negaliojančiomis.

Patikslinti, kitą reikalavimo dalį – pripažinti R. K. asmeninės nuosavybės teisę į garažą (boksas) Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą už asmenines lėšas.

Iš A. K. priteistą 1364,00 Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 683 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš A. K. priteisti 683 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką –AB „Swedbank“, įmokos kodą- 5660.

Teisėjos Aušra BaubienėŽibutė BudžienėVirginija Gudynienė