Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir kuriuo reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-06-06 sprendimą Nr. DGKS-2577, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei priklausantį darbo įrankį - suvirinimo aparatą. Ieškovė ieškinyje nurodė tokias žemiau aprašomas aplinkybes. Apie darbo bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijoje ieškovė informuota nebuvo, dėl to negalėjo teikti įrodymų dėl ginčo esmės, o sprendimas buvo priimtas remiantis išimtinai atsakovo E. B. paaiškinimais. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas E. B. pas ją teisėtai pagal darbo sutartį dirbo laikotarpiu nuo 2016-01-19 iki 2016-04-01, kuomet kas mėnesį pasirašytinai jam buvo mokamas atlyginimas. Atsakovo išdirbtų valandų skaičius numatytas ne tik laiko apskaitos žiniaraštyje, bet ir darbo sutartyje. Pažymėjo, kad atsakovas E. B. savo darbo funkcijas atlikdavo netinkamai - nuolat reikėdavo pašalinti netinkamai atliktų darbų trūkumus pagal rangovų skundus. Dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų rangovai iki šiol nėra neatsiskaitę, dėl ko ieškovė patyrė materialinius nuostolius, ir veikla nebeužsiima. Pažymėjo ir tai, jog atsakovas E. B., išeidamas iš darbo, pasisavino ieškovei priklausantį suvirinimo aparatą, kurį žadėjo grąžinti, tačiau iki šiol negrąžino. Mano, kad jei atsakovas, kaip teigia neva nuo pirmos dienos būtų dirbęs viršvalandžius, ir atitinkamai kas mėnesį gavęs tik darbo sutartyje nustatytą atlyginimą, jis būtų pateikęs prašymą dėl atleidimo iš darbo, arba parašęs skundą dėl neišmokėto užmokesčio, tačiau to nepadarė. Ieškovė taip pat nurodė, kad darbo sutartyje nebuvo numatytos jokios komandiruotės, nėra jokių nesurašytų ir nepasirašytų komandiruotės aktų, atsakovas E. B. dirbo pagal darbo sutartyje numatytas darbo valandas ir pareigybę: atsakovas dirbo objektuose, įvairiose vietose, neįvardijant jų, taip kaip ir numatyta darbo sutartyje sutartyje – atsakovas E. B. dirbo santechniku, jokių susitarimų dėl kažkokių papildomų išlaidų apmokėjimo nebuvo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įsidarbinęs pas ieškovę santechniku bei dirbo įvairiuose objektuose Tauragėje, kur darbuotojams buvo nuomojamas butas. Teigia, kad teko dirbti viršvalandinius darbus, už kuriuos ieškovė su juo neatsiskaitė. Pažymėjo, kad darbo diena trukdavo nuo 8.00 val. iki 20.00 val., kartais 21.00 val. Atlyginimą ieškovė vėluodavo mokėti, atsiskaitydavo dalimis, tačiau už viršavalndinį darbą nemokėjo. Į ieškovę dėl apmokėjimo už viršvalandinius darbus nesikreipė, kadangi dėl darbo valandų žodžiu buvo susitaręs su ieškovės vyru A. P.. A. P. žodžiu atsakovui teigė, kad jam bus suteikiama apgyvendinimo vieta ir apmokami pietūs. 2016-10-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartį su ieškove pasirašė jau išėjęs iš darbo. Prašo palikti darbo ginčų komisijos sprendimą nepakeistą.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį trečiasis asmuo informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys 2016-01-18 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 3, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą santechniko pareigoms užimti ir kurioje buvo numatytas 5,00 Eur valandinis tarifinis atlygis ir 3 val. darbo dienos trukmė, iš viso: 15 val. per savaitę. VSDFV buvo pranešta, kad E. B. dirba pas I. P., vykdančią individualią veiklą vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo srityje pagal individualios veiklos pažymą Nr. 650786. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2016-04-01 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 13,19-21). 2016-05-03 atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Atsakovas prašymą 2016-05-31 patikslino ir prašė išieškoti dienpinigius už 48 kalendorines komandiruotės dienas Lietuvos Respublikoje ir 2160,00 Eur už dirbtus viršvalandžius per laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 4, 5).

2016-06-06 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-2577 darbo byloje Nr. APS-3-7913/2016, kuriuo E. B. prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo tenkino visiškai ir nutarė išieškoti iš I. P. šias išmokas: 2160,00 Eur viršvalandinio darbo apmokėjimo, 273,60 Eur dienpinigių (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 2, 3). Teismo posėdžių metu atsakovas E. B. patvirtino, kad ieškovė jam išmokėjo darbo užmokestį už jo išdirbtą laikotarpį, ginčo dėl darbo užmokesčio sumokėjimo byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir VSDFV pažyma (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 26). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-04-01 VSDFV lentelėje nurodytas atlyginimo (300,00 Eur) išmokėjimas nurodytas klaidingai, kadangi duomenys per klaidą buvo pateikti 2 kartus.

Dėl ieškovės reikalavimo grąžinti jai priklausantį įrankį – suvirinimo aparatą

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas E. B., išeidamas iš darbo, pasisavino jai priklausantį suvirinimo aparatą, kurį žadėjo grąžinti (bent taip rašė SMS žinutėse), tačiau iki šiol negrąžino, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą grąžinti jam nepriklausantį įrankį.

2016-10-20 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio dalyje dėl suvirinimo aparato grąžinimo nurodydama, kad atsakovas suvirinimo aparatą grąžino. Pažymėjo, kad jai yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad grąžino suvirinimo aparatą.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės dalies ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl liudytojų R. B., D. G., R. K. ir D. L. parodymų

E. B. darbo ginčų komisijai pateikė rašytinius liudytojų R. B., D. G., R. K. ir D. L. parodymus, kuriuose R. B., D. G. ir R. K. paaiškino, kad E. B. objekte adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tauragėje dirbdavo nuo 8.00 val. iki 18.00 val., jei reikia, ir ilgiau, o D. L. nurodė, kad E. B. objekte adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje dirbdavo nuo 9.00 val. iki 18.00 val., o prireikus ir ilgiau (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 6-9). Ieškovė pateikė teismui į bylą tų pačių liudytojų R. B., D. G., R. K. ir D. L. paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad E. B., atvykęs į darbo vietą Tauragėje, reikalavo parašyti paaiškinimą dėl neva jo išdirbtų valandų grafiko, paaiškina, kad apie jo išdirbtas valandas negali liudyti, nes nežino kiek ir kur tiksliai dirbo, tik kad yra matę E. B. įvairiomis darbo valandomis minėtuose objektuose. Liudytojai D. G., R. K. ir D. L. parodo, kad E. B. parašą išgavo nesąžiningai, nes neinformavo jų kokiems tikslams bus naudojamas paaiškinimas, ar žmonai namie pasiteisinti ar kitiems tikslams, nes atvyko pasiimti parašų su besilaukiančia žmona, todėl norėjosi jam padėti, tačiau apie faktinį jo išdirbtą laiką liudytojai negali nei paliudyti, nei atsakyti, kadangi kartu nedirbo.

DK 293 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nagrinėjant individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje posėdyje išklausomi šalių ir liudytojų paaiškinimai, susipažįstama su dokumentais, kitais įrodymais ir jie yra įvertinami. Darbo ginčų komisija 2016-06-06 sprendime Nr. DGKS-2577 nurodė, jog atkreiptinas dėmesys, kad darbo ginčų komisijose liudytojai neįspėjami dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl komisija laikė, jog nebūtina, kad ieškovai (pažymėtina, kad padarytas rašymo apsirikimas, turėtų būti nurodyta „liudytojai“) vyktų į posėdį iš Tauragės ir priėmė jų raštiškus liudijimus.

CPK 192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ?...?. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisija priimdama 2016-06-06 sprendimą Nr. DGKS-2577 vadovavosi raštiškais liudytojų R. B., D. G., R. K. ir D. L. paaiškinimais, ieškovė į bylą pateikė šių liudytojų priešpriešinius paaiškinimus. Nei viena iš šalių neteikė teismui prašymų apklausti šiuos liudytojus. Ieškovė prašė teismo nesivadovauti šių liudytojų parodymais, kadangi jie apie atsakovo dirbtą darbo laiką nieko nežino. Įrodymais laikytini liudytojų parodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kurie turi būti gauti CPK 189–196 straipsniuose numatyta tvarka, t. y. juos šaukiant atvykti į teismą ir duoti parodymus bei juos apklausus teismo posėdyje, prieš tai liudytojui prisiekus. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Tokiu atveju prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą, ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima vertinti atsakovo į darbo bylą Nr. APS-3-7913/2016 pateiktus rašytinius liudytojų R. B., D. G., R. K. ir D. L. parodymus kaip įrodymus byloje, be to atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad ieškovė pateikė šių liudytojų priešpriešinius paaiškinimus, bei į tai, kad šių liudytojų parodymai nėra duoti notaro akivaizdoje ir jo patvirtinti, teismas jais nesivadovauja.

Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-06-06 sprendimą Nr. DGKS-2577 priimtą darbo byloje Nr. APS-3-7913/2016

Dėl viršvalandinio darbo ir jo apmokėjimo

Pagal ieškovės pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo - išmokėjimo žiniaraščius oficialiai pažymėtos darbo valandos atsakovui yra apmokėtos, ir atsakovas tai pripažįsta. Taip pat atsakovui išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl viršvalandinio darbo bei dienpinigių sumokėjimo. Atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti apmokėjimą papildomai už 6 darbo valandas už kiekvieną dieną Tauragėje dirbant pas ieškovę, kurios, kaip nurodo jis, taip pat buvo ir komandiruotės dienos, kadangi ieškovė yra apmokėjusi tik dalį faktinių pamainų - po 3 valandas už kiekvieną dieną.

Darbo ginčų komisija 2016-06-06 dalyvaujant ieškovui E. B. (civilinėje byloje Nr. e2-11239-1032/2016 „atsakovas“), tačiau nedalyvaujant atsakovei I. P. (civilinėje byloje Nr. e2-11239-1032/2016 „ieškovė“), komisijos posėdyje išnagrinėjusi darbo bylą pagal ieškovo E. B. prašymą atsakovei I. P., kuri veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, dėl dienpinigių ir viršvalandžių apmokėjimo, nutarė ieškovo prašymą tenkinti visiškai. Darbo ginčų komisija sprendime Nr. DGKS-2577 pažymėjo, jog ieškovas nurodė, kad pas atsakovę, jos vykdomuose statybos objektuose, faktiškai dirbo po 9-10 valandų per darbo dieną, prireikus ir ilgiau, o ne po 3 valandas, kaip buvo nurodyta jo darbo sutartyje. Ieškovo faktinį darbo laiką raštu patvirtino R. B., (duomenys neskelbtini), Tauragėje esančio namo pirmininkė, D. G., buvęs bendradarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Tauragė; taip pat (duomenys neskelbtini) namo gyventojai - R. K. ir D. L.. Šiuose renovuojamuose namuose ieškovas dirbo santechnikos darbus nuo 8 - 9 valandos ryto iki 18 valandos po pietų ir kartais ilgiau. Tokiu atveju, reali pamainos trukmė buvo mažiausiai po 9 valandas per dieną. Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad atkreiptinas dėmesys, jog darbo ginčų komisijose liudytojai neįspėjami dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl komisija laikė, jog nebūtina, kad ieškovai (pažymėtina, kad padarytas rašymo apsirikimas, turėtų būti nurodyta „liudytojai“) vyktų į posėdį iš Tauragės ir priėmė jų raštiškus liudijimus. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas abiejuose objektuose Tauragėje dirbo sekančiai: 2016 m. sausio mėn. - 9 kalendorines dienas, vasario mėn. - 20 kalendorinių dienų, kovo mėn. – 19 kalendorinių dienų, iš viso 48 kalendorines dienas. Ieškovui per visą jo darbo laikotarpį komandiruotėje Tauragėje buvo neapmokėti tokie viršvalandžiai: sausio mėn. - 54 val. (9 d. x 6 val.), vasario mėn. - 120 val. (20 d. x 6 val.), kovo mėn. - 114 val. (19 d. x 6 val.), iš viso 288 val., kurios, remiantis DK 193 straipsniu, apmokėtinos ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio (valandinio tarifinio atlygio). Kadangi ieškovo darbo sutartyje buvo numatytas 5,00 Eur valandinis tarifinis atlygis, tai pusantro karto tiek yra 7,5 Eur. Iš to seka, kad ieškovui neapmokėtų viršvalandžių suma yra 2160,00 Eur, kuri išieškotina ieškovo naudai iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad atsakovė komandiruotiems darbuotojams, tarp jų ir ieškovui, buvo išnuomojusi butą Tauragėje visam komandiruotės laikui. Kol neįrodyta priešingai, tai laikytina komandiruote Lietuvos Respublikoje. Darbo ginčų komisija paskaičiavo, kad dienpinigių išmoka už 48 kalendorines komandiruotės dienas Lietuvos respublikoje - 273,60 Eur (48 k. d. x 5,70 Eur ). Ši suma išieškotina ieškovo E. B. naudai iš atsakovės I. P. (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 2, 3).

Nors DK 294 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, priimamas vadovaujantis posėdyje ištirtais įrodymais, kurie turi būti įvertinami, tačiau teismas nėra saistomas darbo ginčų komisijos išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-681/2015).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai E. B. parodymais, o ne visuma įrodymų, jai kaip proceso šaliai nedalyvaujant, o būtent nepranešus tinkamai. Kaip įrodymas teismui pridėtas pranešimas iš Lietuvos pašto, darbo inspekcijos pranešimas apie posėdžio datą ir laiką. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016-06-05 14.00 valandą buvo gautas neregistruotas laiškas iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos. Teigia, kad pranešime nurodoma posėdžio data, kuri jau buvo įvykusi, bei atitinkamai visi terminai praėję. Į bylą ieškovė pateikia 2016-07-21 AB „Lietuvos paštas“ pažymą, kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-06-06 registruotų korespondencijos siuntų adresuotų I. P. adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, Klaipėdos centriniame pašte nebuvo gauta. DK redakcijos, galiojusios 2016 m. birželio mėnesį darbo ginčų komisijai nagrinėjant atsakovo E. B. prašymą (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-07-01), 291 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad darbo ginčų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos nustato posėdžio laiką ir terminą, per kurį atsakovas šio Kodekso 295 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytu būdu turi pranešti darbo ginčų komisijai, ar jis pripažįsta ieškovo reikalavimus, ar jų nepripažįsta, ir pateikti įrodymus. Nurodytas terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo ieškovo prašymo kopijos įteikimo atsakovui dienos. E. B. patikslintas prašymas darbo ginčų kimisijoje buvo gautas 2016-06-01 (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 5). 2016-06-01 darbo ginčų komisija surašė pranešimą I. P. prašydama skubiai, tačiau ne vėliau kaip iki 2016-06-05 pateikti darbo ginčų komisijai reikalingus duomenis nagrinėjant šalių ginčą ir nurodė, kad pakartotinis darbo bylos nagrinėjimas įvyks 2016-06-06 12.00 val. (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 33). Pažymėtina, kad darbo ginčų komisija, nustatydama I. P. terminą, per kurį ji turi pateikti darbo ginčų komisijai jos reikalaujamus duomenis bei atsiliepimą į ieškovo E. B. patikslintą prašymą, nesilaikė DK numatyto termino, t. y. nurodytas terminas negalėjo būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo ieškovo prašymo kopijos įteikimo atsakovui dienos. Darbo byloje Nr. APS-3-7913/2016 nėra duomenų, kada pranešimas buvo įteiktas I. P., tačiau pranešimo surašymo data yra nurodyta 2016-06-01, o I. P. nustatytas terminas iki 2016-06-05 (sekmadienio) pateikti Darbo ginčų komisijos reikalaujamus duomenis, t. y. nuo pranešimo surašymo dienos per 3 darbo dienas – 2016-06-04 ir 2016-06-05 buvo nedarbo dienos (šeštadienis ir sekmadienis), todėl konstatuotina, kad ieškovė I. P. nebuvo laiku informuota apie reikalavimą pateikti atsiliepimą į E. B. patikslintą prašymą ir neturėjo galimybės pateikti papildomus įrodymus bei pranešti komisijai, ar ji pripažįsta ar nepripažįsta ieškovo E. B. reikalavimus. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą išklausiusi E. B. paaiškinimus ir vadovaudamasi raštiškais liudytojų R. B., D. G., R. K. ir D. L. parodymais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

E. B. prašė darbo ginčų komisijos išieškoti iš ieškovės apmokėjimą papildomai už 6 darbo valandas už kiekvieną dieną Tauragėje, kurios, kaip nurodo jis, taip pat buvo ir komandiruotės dienos, kadangi I. P. yra apmokėjusi tik dalį faktinių pamainų - po 3 valandas už kiekvieną dieną. Pažymi, kad objektuose Tauragėje dirbo ilgiau nei šalys buvo sutarusios darbo sutartyje, t. y. tekdavo dirbti nuo 8.00 val. iki 20.00 ar 21.00 val. Pažymėjo, kad dėl viršvalandžių žodžiu tarėsi su ieškovės sutuoktiniu A. P., kuris taip pat pažadėjo atsakovą apgyvendinti ir sumokėti už pietus. Nurodė, kad į darbą (objektus) veždavo ieškovės sutuoktinis A. P., į kurį atsakovas ir kreipėsi bei prašė jo apmokėti už viršvalandinius darbus. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad viršvalandžius paskaičiavo pats, raštiškai viršvalandžių nefiksavo, nes nebuvo kada, dėl viršvalandžių apmokėjimo raštiškai į ieškovę nesikreipė, kadangi tarėsi su ieškovės vyru A. P. ir jo žodžiu prašė už juos apmokėti. A. P. žadėjo sumokėti už viršvalandinį darbą, tačiau atsakovas teigia, kad su ieškovu ir kitais darbuotojais už viršvalandinį darbą neatsiskaitė. 2016-10-20 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad darbo sutartį su ieškove pasirašė tik išėjęs iš darbo. Pažymėjo, kad jei darbai būdavo atlikti nekokybiškai, t.y. su broku, jis su kitais darbininkais likdavo darbe ir taisydavo broką patys, raštiško susitarimo dėl nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo su ieškove sudarę nebuvo. Prašė teismo palikti galioti darbo ginčų komisijos sprendimą, kadangi jis yra pagrįstas, o ieškovės ieškinį atmesti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas pagal 2016-01-18 pasirašytą darbo sutartį dirbo pas ją santechniku sutartyje numatytomis valandomis po 3 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, iš viso 15 valandų per savaitę. Buvo atleistas iš darbo jo paties prašymo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, už išdirbtą darbo laiką su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta. Nurodė, kad dėl papildomo apmokėjimo už darbą į ieškovę atsakovas nesikreipė, o po 2 mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo pateikė skundą darbo ginčų komisijai. Teigia, kad tarp E. B. ir jos buvusio sutuoktinio A. P. kilo konfliktas, todėl atsakovas ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Patikslintame ieškinyje ieškovė teigė, jog tiek iš E. B., tiek kitų dirbusių asmenų iki šiol nereikalavo jų lėšomis ištaisyti netinkamai atliktų darbų (darbai ne visada buvo atliekami kokybiškai), netgi priešingai - už darbus jiems buvo išmokėtas atlyginimas kaip ir numatyta darbo sutartyje. Teigia, jog paskutinė sutartis su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta būtent dėl šios priežasties - netinkamai atliktų darbų, todėl pasirašyta sutartis, ir darbai perduoti kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal sutartį ieškovei padėjo atlikti darbus bei perėmė visus įsipareigojimus. Ieškovė pati nebepajėgė koordinuoti tokios apimties darbo. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino ir A. P. (ieškovės buvęs sutuoktinis), bei M. L. (liudytojas). Taip pat buvo planuota įdarbinti E. B., tačiau įmonės direktorė jo nepriėmė. Ieškovės manymu, E. B. esant nepatenkintam dėl to, kad šis buvo nepriimtas į darbą, buvo parašytas tikrovės neatitinkantis skundas jos atžvilgiu.

Iš ieškovės su atsakovu 2016-01-18 pasirašytos darbo sutarties Nr. 3 nustatyta, jog ginčo šalys, sudarydamos darbo sutartį, aiškiai susitarė dėl darbo valandų ir apmokėjimo tvarkos. Atsakovui buvo užtikrintas bei mokamas pastovus pagrindinis 5,00 Eur už 1 darbo valandą darbo užmokestis. Atsakovas savo parašu yra patvirtinęs, kad 2016-01-18, t. y. sudarant darbo sutartį, buvo supažindintas su jo planuojamomis dirbti darbo valandomis ir būsimo darbo apmokėjimo sąlygomis (1 kartą per mėnesį) bei jam mokėtinu darbo užmokesčio dydžiu. Nors atsakovas ir teigia, kad darbo sutartį pasirašė jau išėjęs iš darbo, tačiau ši aplinkybė byloje nėra įrodyta, t.y. atsakovas į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje yra pateikta tarp šalių sudaryta 2016-01-18 darbo sutartis, kuri buvo nutraukta vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi nuo 2016-04-01 atsakovui pačiam paprašius (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 13, 19-21).

Teismo nuomone, atsakovas dar prieš darbo sutarties sudarymą susipažinęs su sutartyje nurodytomis darbo valandomis ir apmokėjimo tvarka, žinojo apie jo numatomas dirbti valandas ir darbo užmokesčio dydį, todėl, pasirašydamas darbo sutartį, savo parašu patvirtino, kad sutiko su joje numatytomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad ginčo šalys buvo susitarusios dėl ne viso darbo laiko – 3 valandų darbo dienos. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį viršvalandinis yra ir darbo laikas, viršijantis nustatytą ne visą darbo laiką. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą.

Teismo posėdžio metu atsakovo pakviesti liudytojai M. L., A. B. (atsakovo tėvas) ir G. R. nurodė, kad objektuose dirbdavo daug ilgiau nei nuo 8.00 val. iki 17.00 val., t.y. tekdavo dirbti ir iki 23.00 val. ar 24.00 val. Patvirtino, kad tekdavo taisyti nekokybiškai atliktus darbus ir darbo metu ir po darbo. Liudytojas M. L. nurodė, kad liudytojas A. P. yra jo darbdavys, tačiau kokioje įmonėje dirba, nurodyti negalėjo. Ieškovė nurodė, kad M. L. pas ją dirbo nuo 2015-11-10 iki 2016-01-14 (pateikė į bylą darbo sutartį, sudarytą su M. L.). Ieškovė 2016-10-20 teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovui, įsidarbinus pas ją, M. L. pas ieškovę jau nedirbo. Galimai dirbo pas kitus rangovus, kurie samdydavo ir ieškovės darbuotojus. Pateikė į bylą tarnybinį pranešimą, įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo M. L.“, liudytojo paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės buvęs sutuoktinis, jis dirbo pas ieškovę laikotarpiu nuo 2015-10-25 iki 2016-02-03. Paaiškino, kad prižiūrėdavo darbuotojus, veždavo juos į objektus. Dėl E. B. darbo valandų nurodė, kad E. B. dirbdavo apie 3 valandas per dieną. Jeigu pasitaikydavo atvejų, kai nedirbdavo porą dienų, tas valandas atidirbdavo kitą dieną. Pažymėjo, kad prieš išeinant iš darbo atsakovas apie 2 savaites nedirbo, girtuokliavo. Nurodė, kad jeigu darbai būdavo atlikti nekokybiškai, atsakovas bei kiti darbuotojai ištaisydavo darbo broką, tačiau tai nebuvo viršvalandinis darbas. Pažymėjo, kad atsakovas dirbo santechniku ir atlikdavo specialius darbus susijusius su santechnika, kurių atlikimas netrukdavo ilgai. Paruošiamuosius darbus atlikdavo kiti pagalbiniai asmenys. Liudytojas A. P. nurodė, kad ieškovė su atsakovu pilnai atsiskaitė, atsakovas pretenzijų nereiškė. Objektuose dirbo ir kiti darbuotojai, kuriuos įdarbindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovės darbo ginčų komisijai pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nustatyta, kad E. B. pažymėtos išdirbtos po 3 darbo valandas per dieną (darbo byla Nr. APS-3-7913/2016, b.l. 13, 19-21). Viršvalandinio darbo laiko ieškovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra numatyta. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl viršvalandinio darbo laiko su atsakovu tartasi nebuvo, jis dirbo po 3 valandas į dieną kaip numatyta darbo sutartyje. Kaip nurodyta anksčiau, viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės nurodymu atsakovas būtų dirbęs viršvalandžius. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas viršvalandinių darbų nedirbo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl apmokėjimo už viršvalandinius darbus kreipėsi į liudytoją A. P., kadangi su juo tarėsi dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų raštiškai kreipęsis į ieškovę prašydamas apmokėti už viršvalandinius darbus, prašęs ieškovės apskaityti jo teigiamus išdirbtus viršvalandžius darbo apskaitos žiniaraščiuose. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad po atleidimo iš darbo į ieškovę raštu dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo nesikreipė, o 2016-05-03 pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai dėl darbo užmokesčio priteisimo, 2016-05-31 patikslino savo prašymą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaip teismo posėdžio metu nurodė tiek atsakovas, tiek liudytojai, atsakovui tekdavo šalinti broką, t.y. taisyti nekokybiškai atliktus darbus, tačiau tai nelaikytina viršvalandiniu darbu, kadangi dėl broko taisymo nebuvo atskiro darbdavio (ieškovės) nurodymo kaip dėl viršvalandinio darbo.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovo teiginius, kad jis dirbo daugiau darbo valandų, negu nustatyta darbo sutartyje. Byloje neįrodyta, jog buvo atsakovo darbdavio (ieškovės) tiesioginis nurodymas atsakovui dirbti ilgiau, negu sulygta darbo sutartimi, todėl nėra pagrindo pripažinti viršvalandinio darbo faktą (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje tai pat neįrodytas ir žodinis atsakovo susitarimas su darbdavio (ieškovės) darbuotoju A. P. dėl viršvalandžių. Liudytojai M. L., A. B. (atsakovo tėvas) ir G. R. nurodė, kad objektuose kartu su atsakovu dirbdavo daug ilgiau nei nuo 8.00 val. iki 17.00 val., t. y. tekdavo dirbti viršvalandžius. Byloje nėra darbo sutarčių, sudarytų su A. B. (atsakovo tėvas) ir G. R.. Liudytojas M. L., kaip nurodė ieškovė ir pateikė į bylą įrodymus, buvo įdarbintas pas ją nuo 2015-11-10 iki 2016-01-14. Byloje nėra duomenų apie minėtų asmenų (liudytojų) darbovietes laikotarpiu nuo 2016-01-19 iki 2016-04-01 (laikotarpis, kada atsakovas dirbo pas ieškovę), taip pat nėra duomenų apie šių asmenų darbo laiko trukmę, todėl negalima jų teiginių pagrindu laikyti atsakovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo dirbtų viršvalandžių įrodytomis (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl dienpinigių už komandiruotę priteisimo

Darbo ginčų komisija savo 2016-06-06 sprendime Nr. DGKS-2577 nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu E. B. paaiškino, kad I. P. komandiruotiems darbuotojams, tarp jų ir ieškovui E. B., buvo išnuomojusi butą Tauragėje visam komandiruotės laikui bei konstatavo, kad kol neįrodyta priešingai, tai laikytina komandiruote Lietuvos Respublikoje. Darbo ginčų komisija nustačiusi, kad ieškovas E. B. abiejuose objektuose Tauragėje dirbo 48 kalendorines komandiruotės dienas Lietuvos Respublikoje priteisė 273,60 Eur (48 k. d. x 5,70 Eur) sumą iš I. P. E. B. naudai.

DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija).

Nagrinėjant kilusį ginčą tarp buvusių darbuotojų ir darbdavio bei sprendžiant klausimą dėl darbuotojų teisės į dienpinigius tarnybinių komandiruočių metu, svarbu išsiaiškinti dienpinigių prasmę ir paskirtį. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

Ieškovė teigia, kad atsakovas nebuvo siunčiamas į komandiruotes, o, pasirašant darbo sutartį, jis buvo priimtas dirbti santechniku, ir jam buvo paaiškinta, kad objektai, kuriuose jis dirbs, bus ne vien Klaipėdoje. Pažymėtina, kad 2006-01-18 tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra numatyta atsakovo darbo vieta, yra nurodomi tik darbdavio rekvizitai – individuali I. P. įmonė, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad prieš pradedant dirbti, jis buvo informuotas, kad objektai, kuriuose atsakovui reikės dirbti bus Klaipėdos regione (Tauragėje ir kt.). Paaiškino, kad laiko tai komandiruote, kadangi su ieškovės buvusiu sutuoktiniu (liudytoju A. P.) žodžiu susitarė, kad atsakovui bus suteikiamas apgyvendinimas ir kompensuojami pietūs. Nurodė, kad darbuotojų apgyvendinimui Tauragėje buvo nuomojamas butas. Iš šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovui buvo žinoma, jog darbo vieta nebus tik Klaipėdos mieste, kad darbai bus vykdomi objektuose, esančiuose visame Klaipėdos regione, todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo atliktas darbas dirbant santechniku pas ieškovę, vykdančią individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2016-01-19 iki 2016-04-01 nelaikytinas komandiruote Lietuvos Respublikoje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad 2016-06-06 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-2577 darbo byloje Nr. APS-3-7913/2016, kuriuo nutarta E. B. prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo tenkinti visiškai ir išieškoti iš I. P. šias išmokas: 2160,00 Eur viršvalandinio darbo apmokėjimo ir 273,60 Eur dienpinigių, yra nepagrįstas, todėl naikintinas (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185). Teismas nėra apeliacinė instancija darbo ginčų komisijos priimto sprendimo atžvilgiu ir teismui nėra suteikta teisė priimti sprendimą už darbo ginčų komisiją (DK 296 straipsnis), todėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimas tuo pačiu reiškia, kad pareiškėjo E. B. prašymas, pateiktas darbo ginčų komisijai lieka nepatenkintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju, kilus darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl darbo apmokėjimo, darbuotojas, manydamas, kad jam nebuvo teisingai atlyginama už darbą, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, siekdamas apginti pažeistas, jo manymu, darbo teises. Ieškovė (darbdavys), nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu ir vadovaudamasi DK 296 straipsniu pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti 2016-06-06 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2577 darbo byloje Nr. APS-3-7913/2016. Teismui ieškovės ieškinį patenkinus, atsakovui (darbuotojui) tenka neigiami procesiniai ieškinio atmetimo padariniai: nepaisant to, kad jis pagal įstatymą atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo, privalo atlyginti šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, t. y. ieškovei (darbdaviui), šios patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina rašytiniais įrodymais pagrįstos šios bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės I. P. atsisakymą nuo ieškinio atsakovui E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija, dalyje dėl reikalavimo dėl suvirinimo aparato grąžinimo ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-11123-1032/2016 šioje dalyje.

Ieškovės I. P. ieškinį atsakovui E. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija, tenkinti visiškai - panaikinti 2016-06-06 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2577 darbo byloje Nr. APS-3-7913/2016.

Priteisti ieškovei I. P. iš atsakovo E. B. 31,00 Eur žyminį mokestį.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai darbo bylą Nr. APS-3-7913/2016.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja R. Z.