Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

viešame posėdyje išnagrinėjo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolio k., Vilniaus r., dirbančio AB „Vilniaus pergalė“, nevedusio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B., dėl to, jog jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2015 m. balandžio 25 d., 15:38 val., Vilniaus r., Marijampolio k., Rakonių g., vairavo transporto priemonę O. V. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,49 prom., lengvas girtumo laipsnis ir 2014 m. gegužės 2 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda už LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. veika buvo kvalifikuota pagal LR ATPK 130² straipsnį.

Posėdžio metu A. B. protokole užfiksuotus faktus ir padaręs pažeidimą pripažino iš dalies. Paaiškino jog iš vakaro šventė su draugais. Ryte jam paskambino ir pranešė, kad močiutė negerai jaučiasi, neturi vaistų. Jis išvažiavo į vaistinę, vairuodamas rūkė cigaretę, tuo metu jį sustabdė policijos pareigūnai. Cigaretę užgesino prie policijos pareigūnų automobilio. Kai sustabdė pareigūnai, jis rūkė, po minutės, gal greičiau jam davė papūsti į alkotesterį. Gėrė vakare, per pietus jautėsi galįs vairuoti, todėl važiavo į vaistinę. Patikrinimo metu į alkotesterį pripūtė 1, 49 promilės, mano jog negalėjo tiek pripūsti, išvakarėse gėrė tik alaus, o ryte jautėsi gerai. Alaus buvo išgėręs vakare 10 butelių iki 22 val. Važiavo sekančią dieną po pietų, nieko nevartojęs. Dėl pažeidimo gailisi, nurodo, jog ateityje tai nepasikartos.

Posėdžio metu A. B. atstovas advokatas I. M. nurodė, kad yra aplinkybes verčiančios abejoti ar A. B. kai buvo tikrinamas alkotesteriu buvo tokios būklės, jog neturėjo teisės vairuoti, mano, kad galima abejoti ar alkotesterio parodymai galėjo viršyti leistiną normą. Iš vakaro A. B. vartojo alkoholį iki 22 val. vairavo kitą dieną apie 14 val., kai jau buvo praėję nuo alkoholio vartojimo 16 val., todėl negalėjo pripūsti tokio kiekio alkoholio. Gal pas kraujyje ir buvo koks nors alkoholio kiekis, tačiau galima abejoti, kad tai buvo draudžiamas kiekis, viršijantis 0,4 promiles. Kita aplinkybė, dėl abejojama alkotesterio parodymais, tai, kad kaip patvirtino A. B. jam alkotesterį pateikė išpakuotą, sumontuotą, kas laikoma pažeidimu, jeigu prieš tai tuo alkotesteriu būtų naudojęsis kitas asmuo kuris galėjo būti išgėręs, o lašeliai galėjo likti vamzdelyje ir iškreipti kito pučiančio asmens į alkotesterį parodymus. Pareigūnai neatsimena ar A. B. rūkė, nors jis teigia jog buvo tik parūkęs, todėl esanti dūmų koncentracija plaučiuose galėjo iškreipti alkotesterio parodymus. Nesant pagrįstiems įrodymams buvo netinkamai pravestas tikrinimas A. B. atžvilgiu, todėl galima abejoti alkotesterio parodymais. Prašo nelaikyti alkotesterio parodymų teisingais ir bylą nutraukti.

Liudytojas A. J. parodė, kad pamena, kai sustabdė mėlyną Opel spalvos automobilį. Kažkas sukėlė įtarimų, patikrino vairuotojo asmens duomenis per duomenų bazes ir rado jog sustabdymo metu vairuotojas turėjo galiojančią baudą. Vairuotojo blaivumą tikrino kolega Kazakovas, kai sustabdė automobilį, kiek praėjo laiko kai tikrino kolega alkotesteriu nepamena. Matė, kaip A. B. rūkė protokolo surašymo metu, o kai sustabdė ar rūkė nematė. A. B. sakė jog naktį gėrė alaus, neklausė prieš kiek laiko jis rūkė.

Liudytojas E. K. parodė, kad vairuotojui tikrino blaivumą, su juo bendravo. Pažeidėją sustabdė su švyturėliais ir garsiniais signalais. Priėjo, prisistatė, paprašė dokumentų, pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą ir tuomet paprašė išlipti pasitikrinti blaivumą. Tikrino prie tarnybinio automobilio nes buvo geros oro sąlygos. Į alkotesterį buvo įdėtas vamzdelis ir šis buvo paduotas vairuotojui papūsti. Nematė ar vairuotojas rūkė važiuodamas. Nuo sustabdymo momento iki alkotesterio patikros praėjo iki 4 min. laiko tarpas, vairuotojas nurodė jog vakare buvo gėręs alaus, o dėl rūkymo nepaklausė.

Liudytojas A. U. parodė, kad važiavo pirkti močiutei vaistų, buvo vakare gėręs. Važiuojant automobiliu juos sustabdė policijos pareigūnai, kai prie automobilio priėjo pareigūnas, Aleksejus, kuris vairavo automobilį užgesino cigaretę, pareigūnas paprašė jo pateikti dokumentus, po to, prieiti prie jų automobilio patikrinti blaivumą. Iš vakaro jie gėrė trise nuo 18-19 val. iki 22 val., kiekvienas išgėrė po 7-8 butelius lengvo stiprumo alaus. Sekančią dieną prieš važiuojant negėrė. A. B. atrodė nepagiringas. Kai pareigūnas prie jo priėjo jis užgesino cigaretę, dokumentus patikrino, praėjo 2-3 min., ir nusivedė Aleksejų pūsti į alkotesterį.

L. R. Laveckij parodė, kad susitiko su Arūnu ir nuėjo pas Aleksejų apie pietus, reikėjo nupirkti vaistų senelei, važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. Kai važiavo Aleksejus rūkė, o sustabdžius policijai jis iš karto užgesino cigaretę. Po 2-5 min. Aleksejus nuėjo pūsti alkotesterio.

Išklausius A. B., jo atstovo, policijos pareigūnų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, daryti neabejotiną išvadą, jog A. B. 2015 m. balandžio 25 d., 15:38 val., Vilniaus r., Marijampolio k., Rakonių g., vairavo transporto priemonę O. V. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,49 prom., lengvas girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Nors A. B. ir jo atstovas teigė, kad alkotesterio parodymai galėjo būti iškreipti, kadangi asmuo rūkė ir prietaisas buvo sumontuotas, kur galėjo būti likę lašeliai kitos asmens. Tačiau šie argumentai paneigtini surinkta medžiaga. Iš byloje esančios alkotesterio D. A. 6810 naudotojo instrukcijos dalies „reikalavimų tikrinamam asmeniui“ matyti, kad prieš atliekant asmens blaivumo testo procedūrą yra būtina įsitikinti, jog tiriamas asmuo negėrė alkoholio bent 15 minučių (b.l. 62) . Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai vairuotojo pasiteiravo kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, pats A. B. patvirtino, jog policijos pareigūnai klausė dėl alkoholio vartojimo. Taip pat paneigtini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato I. M. teiginiai, kad nustatant girtumą policijos pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimus, tuo, kad nepasidomėjo ar vairuotojas rūkė. Tačiau iš alkotesterio D. A. 6810 reikalavimo įsitikinti ar asmuo yra rūkęs nėra ( b.l.62). Taip pat paneigtinas atstovo argumentas, jog prietaisas buvo jau sumontuotas ir jame likę kito asmens alkoholio likučiai galėjo iškreipti patikros rezultatus. Tačiau iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, jog A. B. pūtimas į alkotesterį registruotas eilės numeriu 319 ir atliktas 2015-04-25 15.43, nustatytas 1,49 promilės. Prieš tai kito asmens putimas registruotas eilės numeriu 318 ir atliktas 2015-04-24 19.41, nustatyta 0,00 promilės ( b.l.27). Taigi, nagrinėjamu atveju prieš tai buvusio putimo rezultatai, kur nustatytas 0,00 promilių niekaip negalėjo paveikti ar iškreipti A. B. pūtimo rezultatų. Taigi šie advokato argumentai yra nieko nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio. Neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, alkotesterio patikra buvo atlikta 2015-01-29 ir buvo galiojanti iki 2015-07-28 (patikros sertifikatas Nr. 0000291, b.l.6 ). Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu ar netinkamu panaudojimu.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad policijos pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nustatydami neblaivumą pažeidė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Iš policijos pareigūno parodymų teisme ir tarnybinių pranešimų matyti, kad sustabdžius vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, todėl buvo nustatomas neblaivumas alkotesteriu. Matavimai siekiant patikrinti neblaivumą buvo atlikti nepažeidžiant instrukcijose numatyto laiko tarpo kada galima atlikti matavimus. Nors A. B. atstovas teigia, kad tikrinimo metu jeigu ir buvo A. B. kraujyje alkoholio kiekis, tačiau galima abejoti, kad tai buvo draudžiamas kiekis, nuo alkoholio vartojimo iki tikrinimo buvo praėję 16 val. Pagal minėtų Taisyklių 4 punktą policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 5 punktas įtvirtina, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), turi pristatyti tik jeigu: 1) objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo; arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Taigi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, įtarę nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą ir alkoholio matuokliu nustatę 1,49 promilės neblaivumą, su kuriuo asmuo sutiko, bei nenustatę aukščiau minėtų aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnams kiltų pareiga pristatyti asmenį į medicinos įstaigą, neturėjo pareigos patikrinti neblaivumą pristatant į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti.

Taisyklių 27 punktas numato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos <...> rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju, vairuotojas tikrinimo metu sutiko su alkotesterio parodymais ir jų neginčijo, liudytojų parodymai patvirtina, kad A. B. iš vakaro vartojo alkoholį. Pats A. B. taip pat pripažino, jog iš vakaro iki 22 val. buvo išgėręs 10 butelių alaus. A. B. dalinis prisipažinimas iš esmės grindžiamas tuo, jog jis tą dieną nevartojo alkoholio, iš vakaro buvo gėręs, tačiau jautėsi gerai. Tačiau šiuo atveju inkriminuojamam pažeidimui reikšmės turi ne kada vartotas alkoholis, o koks neblaivumo laipsnis nustatytas vairuojant transporto priemonę. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku , pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta , o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi įvertinta išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,49 prom., girtumo laipsnis bei jam buvo 2014-05-02 paskirta administracinė nuobauda už LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

LR ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

LR ATPK 130² straipsnyje numatyta, atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmoje, ketvirtoje ir penktoje dalyse, 127 straipsnio trečioje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti ar nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog A. B. patraukimui atsakomybėn pagal ATPK 130² str. aktualu yra, ar įvykdytas ir kada įvykdytas nutarimas, pagal kurį jis baustas už vairavimą neblaiviu ir spręstina apie nuobaudų galiojimą, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad laikoma, jog asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, jeigu šis asmuo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Kaip matyti, asmens buvimo baustu laikotarpį ir baustumo išnykimo momentą įstatymų leidėjas sieja ne su nuobaudos paskyrimo, o su nuobaudos įvykdymo laiku. Tokiu būdu sistemiškai aiškinant ATPK 36 str. ir 130² str. akivaizdu, kad pagal ATPK 130² str. asmuo atsako, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nepraėjus metams nuo tos dienos, kai pasibaigia anksčiau jam paskirtos pagrindinės (ar papildomos) administracinės nuobaudos vykdymas. Kaip matyti A. B. 2014 m. gegužės 2 d. yra nubaustas už LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir jam buvo paskirta bausmė – 1000 Lt (289 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, tai yra nuo 2014-05-02 iki 2014-08-01.Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Specialios teisės atėmimo terminas baigėsi 2014-08-01. Taigi jis nepraėjus metams nuo tada, kai baigėsi specialios teisės atėmimo terminas vėl vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi A. B. atžvilgiu pažeidimo padarymo metu vykdymo terminas nebuvo pasibaigęs, ir ATPK 36 str. numatytas terminas nebuvo suėjęs (Panevėžio apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo 2012-07-27 nutarimas, byla Nr. (duomenys neskelbtini)491/2012), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130² straipsnį.

Teismas, skirdamas A. B. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas ( ATPK 32 str.1d.5p.). Skiriant nuobaudą, taip pat, atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę. A. B. praeityje už vairavimą neblaiviam nuo 2006 m. baustas penkis kartus. Nors kai kurios nuobaudos nebegalioja dėl suėjusio senaties termino. Tačiau vertinant pažeidėjo asmenybę, akivaizdu, jog išvadų nepadaro bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės- nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam, nuobaudos tikslų nepasiekia- jis toliau daro tokios pačios rūšies šiurkščius administracinės teisės pažeidimus, tuo sukeldamas didelį pavojų sau pačiam bei visuomenės saugumui (ATPK 20 str.). Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. A. B. padarytas pažeidimas - pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui neblaiviam - yra vienas iš pavojingiausių. Be to, akivaizdu, kad padaryta veika nėra atsitiktinio ar nuo situacijos priklausančio pobūdžio, nes jis ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam. Tokie pažeidimai, kai vairuotojas vairuoja neblaivus, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl visuomenės interesams šiuo atveju teiktinas prioritetas. Priešingu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) (Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, A. B. skirtina nuobauda numatyta sankcijos vidurkyje, su transporto priemonės konfiskavimu ((duomenys neskelbtini) str.).

ATPK 26 str. nustatyta, kad ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam jis nuosavybės teise priklauso. Transporto priemonė registruota paties pažeidėjo A. B. vardu.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. anksčiau jau buvo baustas už tos pačios rūšies pažeidimus- vairavimą neblaiviam, nuobaudos jam auklėjamojo poveikio nedaro, todėl pripažintina, kad šiuo atveju, automobilio konfiskavimas yra pagrįstas ir atitinkantis ATPK 26 ir 30 str. reikalavimus, proporcingas padarytai veikai ir būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, bei nepažeidžiantis teisingumo principo (ATPK 20 str.).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teismas

nutaria:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje ir skirti nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra, nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. su transporto priemonės konfiskavimu.

Konfiskuoti transporto priemonę O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančią automobilių saugojimo aikštelėje UAB „P. N.“ Giraitės g. 1 A, Vilniuje, registruotą A. B. vardu.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.