Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2019-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-354/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
1-21-354/2019
Teisminio proceso Nr.
1-05-7-00001-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Kaltinamasis
D. M., B. J.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis, Albertas Kručkauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-21-354/2019Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00001-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.5; 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.18.10; 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.2.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnyj,kaltinamajam D. M., jo gynėjui advokatui Albertui Kručkauskui,kaltinamajai B. J., jos gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį, ir

B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, pensininkė, neteista, kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. M. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2017 m. spalio 12 d. su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. M. telefonu susitaręs atvykti pas jį į darbovietę ir 2017 m. spalio 13 d. atvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. M. darbo kabinetą, susitarė duoti kyšį už UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 005745 dėl 7850,37 Eur be PVM už nustatytą UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų užterštumo viršijimą panaikinimą ir tą pačią dieną, V. M. pasiūlius išeiti parūkyti, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje tiesiogiai davė 2000 Eur kyšį grynaisiais pinigais, kurie buvo įdėti į baltos spalvos voką, už tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 005745 dėl 7850,37 Eur be PVM už nustatytą UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų užterštumo viršijimą būtų panaikinta.

Tokiais savo neteisėtais veiksmais kaltinamasis D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsni 2 dalyje.

Kaltinamoji B. J., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja finansininke ir laikotarpiu nuo 1998 m. kovo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsnių nuostatas būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

V. M. būnant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo naudai tiesiogiai 2017 m. spalio 13 d. priėmus 2000 Eur kyšį grynaisiais pinigais iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo D. M. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, jog būtų panaikinta už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą UAB (duomenys neskelbtini) apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, dėl 7850,37 Eur be PVM, V. M. 2017 m. spalio 20 d. B. J. darbo kabinete, esančiame UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, davė B. J. neteisėtus nurodymus anuliuoti UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, pateiktą apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą. Po to, 2017 m. spalio 23 d., UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei-kasininkei Ž. S. B. J. neteisėtai nurodė panaikinti minėtą sąskaitą faktūrą, po to Ž. S., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl specialiųjų apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (nauja redakcija 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407) 12.3 p. ir 31 p., paėmė ir vietoje jos išrašė kitą PVM sąskaitą faktūrą tokiu pačiu numeriu ir ta pačia data, dėl to dėl UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaita faktūra neįformintų 7850,37 Eur pajamų ir 1648,58 Eur pardavimo PVM ir 2017 m. spalio mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 7850,37 Eur pajamų ir 1648,58 Eur pardavimo PVM bei 9498,95 Eur įsiskolinimo (gautinos sumos), nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir turto 2017 metais.

Tokiais savo neteisėtais veiksmais B. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, B. J. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja finansininke ir laikotarpiu nuo 1998 m. kovo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsnių nuostatas būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, padėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. M. kyšininkauti, o būtent:

V. M. būnant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo ir savo pavaldinės – UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės B. J. naudai tiesiogiai 2017 m. spalio 13 d. priėmus 2000 Eur kyšį grynaisiais pinigais iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo D. M. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, jog būtų panaikinta už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą UAB (duomenys neskelbtini) apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, dėl 7850,37 Eur be PVM, V. M. 2017 m. spalio 20 d. B. J. darbo kabinete, esančiame UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė dalį iš D. M. gauto kyšio – 1000 Eur B. J. ir davė jai neteisėtus nurodymus anuliuoti UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, pateiktą apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą. Po to, padėdama įvykdyti V. M. nusikalstamus veiksmus, t. y. už jo priimtą kyšį panaikinti PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, dėl 7850,37 Eur be PVM už nustatytą UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų užterštumo viršijimą, 2017 m. spalio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei-kasininkei Ž. S. B. J. neteisėtai nurodė panaikinti minėtą sąskaitą faktūrą, po to Ž. S., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl specialiųjų apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (nauja redakcija 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407) 12.3 p. ir 31 p., išėmė ir vietoje jos išrašė kitą PVM sąskaitą faktūrą tokiu pačiu numeriu ir ta pačia data.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad davė kyšį UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. M. dėl nuotekų taršos viršijimo. Jis tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo paimti tyrimai, nustatyti taršos viršijimai, dėl to buvo išrašyta nuobauda už išleidžiamas padidintos taršos nuotekas. Kai gavo 7850 eurų sąskaitą, 2017 m. spalio 12 d. paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. M. ir paprašė, kad į tai pažiūrėtų atlaidžiau, tikėjosi, kad neišrašys arba sumažins nuobaudą, tuo labiau, kad jau buvo užsakę naują įrenginį ir tikėjosi, kad tarša nebebus viršijama. Jie susitarė susitikti kitą dieną. Spalio 13 d. jis nuvažiavo į V. M. darbo kabinetą, ten pradėjo kalbėti, klausė, ar gali netaikyti nuobaudų, po to, nuėjus parūkyti, buvo kalba, kad už nuobaudos sumažinimą ar panaikinimą jis turės sumokėti, įvardijo skaičių „du“. Jis turėjo tiek pinigų su savimi, nors iš pradžių neplanavo duoti, bet intuityviai suprato, kad geriau sumokėti mažiau nei baudą. Jis pinigų nebuvo pasiruošęs, tik turėjo su savimi, nes su šeima ruošėsi kelionei. Pinigai buvo voke, du tūkstančiai eurų. Jis tuos pinigus padavė lauke V. M. į rankas. Vokas buvo baltos spalvos, arba standartinis vokas, arba pailgas. Rūkydami kalbėjo, kaip būtų galima tą nuobaudą sumažinti ir griežtai netaikyti sutartinių reikalavimų. Kai dar buvo kabinete, jis paliko sąskaitą, kuri buvo išrašyta jo įmonei. V. M. dar lauke pasakė parašyti paaiškinimą, kad daugiau nebus viršijama tarša. V. M. nesakė, ar jis sau pasiima pinigus, ar dalysis. Jis suprato, kad V. M. kaip vadovas gali nuspręsti taikyti baudą ar jos netaikyti. V. M. nesakė ką darys. Kitą dieną, spalio 14 ar 15 dieną, jis atvežė paaiškinimą, komercinį pasiūlymą, nepamena, ar pas direktorių paliko, ar (duomenys neskelbtini) sekretoriate. Tos sąskaitos neapmokėjo, nesidomėjo daugiau ir kitos sąskaitos jiems neatsiuntė. Tik po to, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo sąskaitą dėl tos pačios sumos ir apmokėjo.

Jis tiksliai nepamena, kokiomis kupiūromis buvo pinigai, bet ne smulkiomis kupiūromis, gal po 100, po 50 eurų. Pasitiki UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais, neturi savo specialistų, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai atvykę pasikviečia iš jo įmonės darbuotoją. Tada dalyvavo specialistas V. R.. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai paima mėginius ir nuveža į laboratoriją.

Jis B. J. praeitame teismo posėdyje pirmą kartą pamatė. Kaip ta sąskaita jam buvo perduota, nepamena, bet vienos sąskaitos ateina paštu, kitos el. paštu, yra lentynėles, kurias kartą per savaitę, per dvi peržiūri. Į apskaitą sąskaita įtraukiama, kai užvizuojama apmokėti, ši sąskaita dar nebuvo įtraukta į apmokėjimus. Jis nežino, kad dalis paduotų V. M. pinigų buvo perduota buhalterei. Tai buvo pirma nuobauda, anksčiau nebūdavo taikoma tokia sankcija.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji B. J. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja finansininke dirbo nuo 1997 m. liepos 22 d. iki 2018 m. vasario 26 d. Įmonės direktorius pradžioje buvo A. Ž., po to P. T., vėliau, nuo 2016 metų lapkričio mėnesio, buvo V. M.. Ji dėl kyšio paėmimo kalta neprisipažįsta. 2017 m. spalio 20 d. jai atėjus į darbą po atostogų, kurios buvo nuo spalio 8 d. iki spalio 19 d., pas ją atėjo direktorius V. M., atsinešė įmautę su sąskaita faktūra, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra D. M.. V. M. padėjo įmautę ant stalo, paprašė panaikinti tą sąskaitą ir išeidamas padėjo voką su bankiniais dokumentais. Įmonės ir jos (duomenys neskelbtini) sąskaitos dokumentai buvo vienoje kortelėje. Ji tą voką paėmė ir įsidėjo į stalčių, kas voke, nežiūrėjo.

V. M. jai sakė sąskaitą panaikinti, paaiškino, kad yra labai didelis užterštumas, kad jis bandys daryti tyrimus iš naujo, pasakė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. paaiškinimas. To paaiškinimo ji neskaitė, pasidėjo į šoną. Ji suprato tai, kad už padidintą užterštumą yra paskirta bauda, todėl liepė panaikinti tą sąskaitą, kaip neteisingai išrašytą, nes bauda nėra PVM objektas. Dabar išsiaiškino, kad turi būti pagal sutarties sąlygas. Kadangi sutarčių nematė, jos supratimu, buvo išrašytas ne toks dokumentas. Tą sąskaitą faktūrą ir paaiškinimą pasidėjo ant stalo. Manė, kad pasitars, ar teisingai padarė, nes keturių mėnesių laikotarpiu galėjo vėl įtraukti į apskaitą. Jos aplaidumas yra toks, kad leido tuo pačiu numeriu išrašyti kitą sąskaitą. Nurodymą panaikinti tą sąskaitą davė buhalterei kasininkei Ž. S.. Įprastai sąskaitas faktūras išrašydavo vyr. buhalterė R. Š., bet tuo metu pastaroji turėjo nedarbingumo lapelį. Ž. S. tuo pačiu sąskaitos numeriu išrašė sąskaitą kitai įmonei. Iš tikrųjų ta sąskaita turėjo būti anuliuota. Dabar, kai viską išsiaiškino, mano, kad tai turėjo būti atlikta per Registrų centrą, turėjo nurodyti, kad sąskaita anuliuota. Ji pripažįsta, kad ne tokiu būdu panaikino sąskaitą faktūrą, t. y. nesilaikydama tvarkos. Dėl baudos suprato, jog jų ekologas turėjo nusiųsti raštą, kad jiems paskirta bauda, arba išrašyti sąskaitą faktūrą su nuliniu PVM tarifu. Ji kiekvienos sąskaitos neskaito, nes jų yra tūkstančiai. Sąskaitų pati į apskaitą neįtraukia, viskas vyksta per programą. Nežino, kodėl V. M. ją apkalba, kad ji paėmė pinigus. Jų santykiai buvo normalūs. Ji buvo atostogose, nežinojo, kad V. M. tarėsi su D. M.. Jei būtų jai davęs pinigus, gal būtų paklausiusi, už ką jai duoda pinigus. Tuomet galėjo sunaikinti sąskaitą faktūrą, jei būtų taip supratusi. Sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į apskaitą. Jei ji būtų panaikinusi, būtų iš karto matyti, nes visi numeriai turi būti iš eilės. Šiuo atveju tuo pačiu numeriu išrašė sąskaitą faktūrą kitai įmonei, ir numeriai ėjo iš eilės. Panaikinti sąskaitą galima per Registrų centrą. Ji pripažįsta kaltę, kad leido tuo pačiu numeriu išrašyti kitą sąskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą turi būti įtraukiamos sąskaitos už paslaugas tą patį mėnesį, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Vasarį būtų ją įtraukusi. Suma jai buvo žinoma, bet mano, kad nebuvo galima nustatyti apskaitos tikslumo. Direktoriui nereikia buhalterio, kad paimtų kyšį.

Ji pasidomi įstatymais, susijusiais su jos darbu. Ji visiškai sąskaitos nepanaikino, nes pasitikslinusi, ar gerai padarė, gali sąskaitą išrašyti iš naujo tuo pačiu numeriu. Ji nežino, kas V. M. užvežė voką su bankiniais dokumentais, jis kažką sumurmėjo, kad buvo kažkas atvažiavęs, bet ji jo neklausė. Manė, kad atvežė paaiškinimą. Negali pakomentuoti, ką direktorius turėjo omenyje duodamas jai voką ir sakydamas: „Užvežė štai šitą“. Ji su D. M. nėra pažįstami, nėra su juo bendravusi. V. M. nesakė, kad gavo iš D. M. pinigus.

V. M. atnešdavo jai dokumentus voke ir ji jam nunešdavau vokus su dokumentais. Ne jai spręsti, kodėl direktorius laiko voką su dokumentais švarko kišenėje. V. M. jai paduotą voką įsidėjo į stalčių. Darbo pabaigoje atėjusi dukra Ž. S. paėmė jos rankinę, ji iš stalčiaus padavė telefoną ir tą voką, ir dukra tą voką įdėjo į jos rankinę. Nepažiūrėjo, kas yra voke. Jei būtų žinojusi, kad ten yra pinigai, būtų pasižiūrėjusi. Voke buvo bankiniai dokumentai, jos ir įmonės: prisijungimo kodas ir kortelė, prisijungimo duomenys. Vokas buvo nedidelis, normalus. Gailisi dėl to, kad leido išrašyti kitą sąskaitą tuo pačiu numeriu. Jei sąskaita nebūtų sunaikinta, ją vyresnioji buhalterė R. Š. būtų įtraukusi į apskaitą. Išrašius sąskaitą, sąskaita pereina į programą. Ž. S. jos nieko neklausė dėl sąskaitos. Ji Ž. S. padavė abi sąskaitas, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) ir tą egzempliorių, kuris lieka pas juos. Nežino, ar tas sąskaitas jiems nusiuntė paštu, ar nuvežė. Yra siunčiami du sąskaitos egzemplioriai, nes vienas egzempliorius turi grįžti su parašu, o kitas egzempliorius lieka įmonėje. Neapmokėtos sąskaitos faktūros yra įtraukiamos į apskaitą, bet per vieną mėnesį tuo pačiu numeriu galima pakeisti sąskaitą. Programa leidžia tai daryti.

Liudytoja Ž. S. atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamoji B. J. yra jos motina.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere-kasininke, UAB (duomenys neskelbtini) už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą yra atsakinga vyriausioji buhalterė B. J., už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą atsakinga R. Š.. 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, už UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos viršijimą išrašė ji, kadangi R. Š. tuo metu buvo nedarbinga. 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, už UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos viršijimą buvo paimta vyr. buhalterės B. J. iniciatyva, kadangi pastaroji nurodė išimti tą sąskaitą. Tiksliai nepamena, kokiomis aplinkybėmis B. J. jai davė nurodymus panaikinti 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, už UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos viršijimą, tiesiog paprastai nurodė paimti. Nežinojo apie tai, jog už 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros, serija MVB Nr. 005745, už UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos viršijimą paėmimą B. J. gavo atlygį. UAB (duomenys neskelbtini) vadovo D. M. nepažįsta, net nėra jo mačiusi. Peržiūrėtame vaizdo ir garso įraše „20171020_153955_154545“ (CD-5-002-18) atpažįsta save ir vyr. buhalterę B. J.. Buvo darbo pabaiga ir, kadangi visada kartu važiuoja namo, iš savo kabineto atėjo pas savo mamą į kabinetą, iš jos spintos paėmė jos rankinuką, padėjo jį ant stalo, sakė: „Važiuojam namo“. Tada mama padavė savo telefonus, baltame voke buvusius elektroninės bankininkystės dokumentus, kuriuos ji sudėjo į mamos rankinuką. Peržiūrėtame vaizdo ir garso įraše „20171023_142320_142430“ (CD-5-002-18) atpažįsta save, vyr. buhalterę B. J.. Į kabinetą įėjo kartu su B. J., pastaroji rankose turėjo sąskaitą faktūrą ir pasakė, jog reikia panaikinti, nes prie to paties buvo pridėtas UAB (duomenys neskelbtini) prašymas ar paaiškinimas. Tuomet ji pasakė, kad gali sąskaitą paimti ir vietoje jos išrašyti kažką kitą. B. J. jai ant lapelio užrašė datą ir numerį ir išėjo (1 t., b. l. 183–184).

Liudytojas V. M. (2018 m. liepos 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl V. M. padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį buvo atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 05-7-00004-18, kuriame procesas baigtas teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą) parodė, kad 2017 metais jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) viena iš funkcijų yra nuotekų užterštumo kokybės tikrinimas. Tikrino ir UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršą. Tikrindavo kartą per ketvirtį arba pagal būtinumą, jei gaudavo signalų. Vėliau sužinojo, kad buvo surašytas protokolas dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) viršijo nuotekų taršos rodiklius. Buvo surašytas aktas, paskirta bauda. Jis išrašyto dokumento nematė, bet turėjo būti surašytas patikrinimo protokolas, pateikta sąskaita apmokėti baudą. Pagal galiojančią metodiką ekologai nustato, kokio dydžio skiriama bauda. Sąskaitą pasirašė jis, bauda buvo apie septynis tūkstančius eurų. Kitoms įmonėms taip pat išrašydavo sąskaitas faktūras už nuotekų užterštumo viršijimą. Jis nesidomėjo, kas išsiunčia ir kada. Paskambino UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas D. M., sakė, kad nori susitikti. Susitikę kalbėjo apie daug ką, buvo užsiminta, ar būtų galima sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos dydį. Kada tai vyko, nepamena, bet gali būti, kad 2017 m. spalio 13 d. Nepamena, ar tuo metu, ar kitą kartą, kai susitiko, buvo atvežta sąskaita ir paaiškinimas, ką darys ateityje. Galiausiai pas jį atsidūrė ta sąskaita ir paaiškinimas. D. M. klausė, ar yra tokios galimybės sumažinti baudą. Pokalbis vyko jo (V. M.) kabinete. Pirmą kartą toks pokalbis ir buvo, taip ir išsiskyrė. Pirmą kartą atvykęs D. M. paliko sąskaitą, o jis paprašė atvežti paaiškinimą. Antrą sykį kalbėjo ta pačia tema, po to išėjo į lauką, ten jam padavė vokelį, dar grįžo į kabinetą, pasikalbėjo, jis pasakė, kad pažiūrės, ką galima padaryti. Kai lauke kalbėjo, nebuvo kalbos, ar duoti, kiek duoti. Jam D. M. padavė baltos spalvos voką, savaime suprantama, kad tai buvo pinigai, jis įsidėjo. Jam nesakė, kokia suma, suprato, kad tai pinigai už sąskaitos pakoregavimą ar kažką kitaip, kaip žadėjo sugalvoti, kad bauda būtų mažesnė. Pirmo pokalbio metu jis buvo paklausęs, kiek būtų neskausminga sumokėti. Nesakė, kiek. Nebuvo kalbos su D. M., ką jis darys su sąskaita, buvo kalba, kad, kai grįš vyriausioji buhalterė, pasikalbės, ką galima padaryti. B. J. buvo vyriausioji buhalterė. Tą pačią dieną paėmęs vokelį su pinigais jis grįžo į kabinetą ir pasidėjo vokelį spintoje ar stalčiuje, nepažiūrėjo, kas jame. Grįžus finansininkei B. J. po atostogų, po kiek laiko, nepamena, pažiūrėjo, kiek vokelyje yra pinigų. Iki to laiko niekam nieko nesakė. Sąskaita faktūra, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini), buvo pas jį, kol iš atostogų grįžo buhalterė. Tada jis pasiėmė vokelį, perskaičiavo pinigus, o gal anksčiau jau buvo perskaičiavęs, ir pusę sumos įsidėjo į kišenę, o kitą pusę sumos, apie tūkstantį eurų, paliko vokelyje, tūkstantį eurų nunešė vyriausiajai buhalterei. Jis buhalterės paprašė, kad ji peržiūrėtų ir pagalvotų, ar įmanoma kažką padaryti. Jis turėjo omenyje, kiek galima sumažinti sąskaitą. Buhalterė pasakė, jog pasižiūrės. Jis voką padavė ar kartu su sąskaita, ar išeidamas, gal į rankas padavė, gal ant stalo padėjo, nepamena. Apie sąskaitos anuliavimą nebuvo kalbos. Gal buhalterė taip suprato, nežino. Jis vokelį padavė ir pasakė, kad čia nuo UAB (duomenys neskelbtini). Buhalterė suprato, sakė, pažiūrės, negrąžino vokelio, jis apsisuko ir išėjo. Mano, kad buhalterė suprato, nuo ko tas vokelis. Jis daugiau nėra buhalterei davęs vokelio su pinigais. Vokas buvo standartinis, gal perlenktas. Kai gauna vokus su dokumentais, perduoda juos buhalterei. Ant vokų būna užrašyta, jis nebuvo daugiau davęs buhalterei vokų be užrašų, šis vokas buvo be užrašų, kartais su plastmasinėmis įmautėmis perduodavo. Buhalterija dirba savarankiškai, patys sprendžia, kada kam kokią sąskaitą išrašyti. Jam dirbant, bendrovei (duomenys neskelbtini) bauda buvo išrašyta pirmą kartą.

Kai jis buvo apklausiamas, jam buvo rodoma vaizdo medžiaga. Jis galėjo pamiršti, ką matė, parodymų neatsisako. Gali būti, kad jis tą pačią dieną pažiūrėjo, kas yra voke. Jis nesakė, kad reikia panaikinti sąskaitą. Vaizdo įraše turi būti užfiksuota, ką jis sakė. Paduodant voką minties tikrai nebuvo, kad reikia panaikinti sąskaitą, bet, kad kažką sugalvoti reikia. Jis jautė įsipareigojimą paėmęs pinigus. Vėliau sužinojo, kad tą sąskaitą panaikino. Po pokalbio su buhaltere jis manė, kad viskas bus išspręsta. Nesiėmė to kontroliuoti. Sutinka su tuo, kas užfiksuota vaizdo įraše. Pasitikėjo buhaltere, ji patyrusi, kontroliuoti ją nebuvo tikslo, suprato, kad užtenka vieno pokalbio. Jis sakė, kad sušvelninta būtų padėtis.

Nesitarė su D. M. dėl sumos perdavimo, nebuvo kalbos apie pusę sumos. Gal ir buvo kalba, kad būtų per pusę sumažinta bauda, bet to buhalterei jis nesakė. Jis nenurodė buhalterei sumažinti baudos ar sąskaitą panaikinti. Jis, perduodamas pinigus buhalterei, pasakė ir reikalavimų. Nesakė, kad nuo UAB (duomenys neskelbtini). Įraše nėra tokių žodžių, kad nuo UAB (duomenys neskelbtini). Buhalterė iš sąskaitos turėjo suprasti, kad su tuo voku pinigai nuo UAB (duomenys neskelbtini). Anksčiau tokių atvejų nebūdavo. Buhalterė jam nepadėjo paimti kyšio. Imdamas iš D. M. pinigus jis ir D. M. suprato, kad jis sau ima pinigus. Jis perdavė buhalterei sąskaitą ir pinigus, kad kažką sugalvotų. Anksčiau darbinėje aplinkoje jis yra davęs buhalterei nurodymus, o šiuo atveju ne darbinė buvo aplinka. Jis sugalvojo, kad reikalingas paaiškinimas, nesakė to buhalterei. Nebuvo jokių aplinkybių, kad savaitę laiko nebuvo paėmęs to voko. Yra ir daugiau bylų dėl kyšininkavimo, kur jis yra ėmęs pinigus. Gal ir galėjo kabinete būti pinigai dėl kitų kyšininkavimų. Jis gautus pinigus laikė spintoje, stalčiuje, piniginėje, rankinėje. Pinigus iš D. M. laikė arba stalčiuje, arba seife. Neprisimena, ar iš tos pačios vietos pasiėmė pinigus, kur buvo padėjęs, gal buvo pasiėmęs perskaičiuoti pinigus ir padėjo į kitą vietą, gal prieš nešant pinigus suskaičiavo, gal prieš tai, nepamena, bet jis žinojo, kad ten yra apie tūkstantį eurų. Kokios buvo kupiūros, nepamena. Jis D. M. nežadėjo, kad bus panaikinta sąskaita, nesitarė su buhaltere, kaip sumažinti baudą. Jis vienu metu atnešė ir sąskaitą, ir voką, bet gali būti, kad voką padavė išeidamas. Daugkartinių tokių situacijų nebuvo, tai buvo vienintelis kartas, jis manė, kad buhalterė supras, ką sugalvoti, dažnai vienas kitą suprasdavo.

Kai jis paliko B. J. voką su pinigais, ji nustebo, bet neklausė, kas tai, nes jis tuoj išėjo. Jam nežinomos aplinkybės, kad sąskaita tą pačią dieną buvo panaikinta, o vokas visą dieną nebuvo atplėšiamas.

Jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, du kartus yra bendravęs su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu D. M.. Neprisimena jų įmonės sutarties sąlygų. Nepamena, gal ir buvo kalba dėl sutarčių sąlygų. Visiems sutarčių sąlygos yra koreguojamos, keičiamos, jei pasikeičia nutarimai, ar skaičiavimo metodika, tuomet peržiūrimos sutartys, jis pasirašo, vadovams išsiunčia, jei nepasirašo, tuomet aiškinasi, kodėl. Jei yra momentinis užterštumas, tai tą pačią dieną padaro tyrimus ir skaičiuojama, kad yra momentinis užterštumas. Jo pasakymas, kad D. M. „suminkštino širdį“, reiškia, kad viename mieste dirba, reikia padėti. Nepamena, ar pirmo, ar antro susitikimo metu priėmė tokį sprendimą, kad laikas daryti nuolaidas. Prieš tai buvo bendra, nekonkreti kalba. Prieš tą įvykį nebuvo taip, kad D. M. jam dėl to skambintų. Jis iš karto nepriėmė sprendimo dėl UAB (duomenys neskelbtini), nes nepasitarus su finansininke neįmanoma iš karto priimti sprendimo. Antro susitikimo metu jis iš D. M. paėmė pinigus. Nepamena, ar pirmo susitikimo metu ėjo parūkyti į lauką. Jis neįvardijo sumos, už kiek nuolaidą taikys. Jis ne pirmą kartą ėmė pinigus neatlikęs paslaugos, iš viso ėmė pinigus mažiau nei penkis kartus. Kitais atvejais jį labai reikėdavo įkalbinėti imti pinigus, o D. M. žinojo kaip sąžiningą verslininką, norėjo pagelbėti. Nebuvo kalbos, kad D. M. jam sumokės, buvo kalba, kaip čia padaryti, kiek pamena, jis paklausė, kiek galėtų sumokėti, ar pusę, kiek būtų neskausminga. Antro susitikimo metu taip pat kalbėjosi įvairiomis temomis. Naujų įrenginių įdiegimo specifikacijos jam nepateikė, nebent gamybiniame skyriuje paliko, o paaiškinimą po pirmo susitikimo atvežė jam asmeniškai ar per sekretorę, bet pateko pas jį. Jis pasiūlė parašyti paaiškinimą. Per antrą susitikimą jam pateikė paaiškinimą. Prieš paduodant pinigus, kai išėjo pakalbėti iš kabineto, įteikė paaiškinimą.

Tarp tų dviejų susitikimų praėjo apie savaitę. Užuominos apie atsilyginimą buvo kabinete, o lauke padavė voką. Tai vienintelis kartas, kai padavė voką su pinigais B. J.. Niekada daugiau nėra jai davęs vokų su pinigais.

Jis vadovavo (duomenys neskelbtini). Aptarnavo visas M. mėsos perdirbimo įmones: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Panašiu laikotarpiu nebuvo pranešimų, kad būtų užterštumas kitoje mėsinėje, jis būtų informuotas. Imdamas kyšį, tuos du tūkstančius eurų ėmė sau, tik po to sugalvojo duoti ir buhalterei.

Po vaizdo įrašų peržiūros liudytojas V. M. nurodė, kad, kai perskaičiavo pinigus, nutarė, kad dalis bus buhalterei. Čia jis yra nufilmuotas, įraše matyti, kaip tą pačią dieną D. M. jam padavė sąskaitą faktūrą ir išėjus parūkyti padavė pinigus. Buvo du skirtingi susitikimai, bet, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, gal jis suklydo, nes dabar matydamas įrašą prisiminė įvykius. Įraše matyti, kaip jis nueina prie spintos, geria vandenį, pasideda gautą vokelį su pinigais, po to pasiima, perskaičiuoja pinigus. Tai tie patys pinigai, kuriuos tą dieną jis gavo iš D. M.. Jei įraše girdėti, kad buhalterei pasakė sąskaitą panaikinti, gal taip ir buvo. Jis su niekuo nesitarė, kad reikia panaikinti. Viskas taip ir buvo, čia jis užfiksuotas.

Jam yra pareikšti ir kiti kaltinimai, nes iki spalio 13 d. jis gavo daugiau neteisėtų atlygių. Jis nelaikė kabinete pinigų, gautų iš kitų asmenų.

Laiduotoja L. M. parodė, kad D. M. yra jos sutuoktinis, jų santykiai yra labai geri, su vyru augina tris vaikus, jų šeimoje vyrauja itin aukštos vertybės. Šeimoje yra svarbi abiejų nuomonė. Mano, jog gali daryti įtaką savo vyrui ir užtikrinti, jog toks D. M. elgesys ateityje nebepasikartos. Ji žino, kuo D. M. yra kaltinamas, jai situacija yra žinoma, tiek D. M., tiek ji smerkia ir neigiamai vertina vyro padarytą nusikalstamą veiką, nes tai nėra suderinama su jos ir jos šeimos vertybėmis. Ji su vyru daug kalbėjo apie tai, ką pastarasis padarė, ir mano, jog tai daugiau nebepasikartos. Daugiau aplinkybių yra išdėstyta jos prašyme dėl laidavimo. Sutinka sumokėti užstatą.

Akistatos tarp V. M. ir B. J. protokole užfiksuota, jog uždavus klausimą V. M., ar iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. gautą 2000 eurų kyšį už pranešime apie įtarimą minimos sąskaitos panaikinimą su kuo nors pasidalijo, su kuo ir kokiomis aplinkybėmis, V. M. parodė, kad, kaip ir minėjo pirminiuose parodymuose, gautus pinigus pasidalijo su B. J.. Pastaroji buvo atostogose, o minėta sąskaita buvo pas jį ant stalo, kai ji grįžo iš atostogų, jis pasiėmė tą sąskaitą, nuėjo pas B. J. į kabinetą ir kalbėjo, kaip tą reikalą sutvarkyti, tada ir padavė minėtą voką, tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, tame voke buvo apie tūkstantį eurų. Uždavus klausimą B. J., ar aplinkybės buvo tokios, kokias nurodė V. M., B. J. atsakė, kad pirmą dieną grįžo po atostogų spalio 20 d., direktorius V. M. atėjo pas ją į kabinetą ir atsinešė įmautę su tomis sąskaitomis ir paaiškinimu, pasakė, ar jai sugadinti nuotaiką, ar ne, parodė tą sąskaitą ir pasakė, kad tą reikia panaikinti, ji atsakė, kad pažiūrės ir patikrins, kaip yra, prieš išeidamas jis išėmė voką ir padavė jai, nes, kai išeina atostogų, ji bankinius įmonės dokumentus palieka direktoriui, tame voke buvo įmonės bankiniai dokumentai, tą voką ji paėmė ir įsidėjo į stalčių. Advokatui R. Dobrovolskiui uždavus klausimą V. M., už ką davė pinigus B. J., V. M. atsakė, kad B. J. pasakė kažką padaryti ir iš tų 2000 pusę atidavė B. J.. Advokatui R. Dobrovolskiui uždavus klausimą V. M., ar davė kokius nors nurodymus B. J., V. M. atsakė, kad ne. Advokatui R. Dobrovolskiui uždavus klausimą V. M., ar buvo susitaręs su B. J. priimti kyšį iš M., V. M. nurodė, kad ne. Advokatui R. Dobrovolskiui uždavus klausimą V. M., ar B. J. žinojo, kokias nors aplinkybes dėl jo ir D. M. susitarimo dėl kyšio priėmimo, V. M. atsakė, kad ne. Advokatui R. Dobrovolskiui uždavus klausimą V. M., ar jis galimai priimdamas kyšį iš D. M. šiam pažadėjo, kad sąskaita bus panaikinta, V. M. atsakė, kad ne. Advokatui R. Dobrovolskiui uždavus klausimą V. M., ar jis prašė B. J. panaikinti sąskaitą, V. M. atsakė, kad ne. Advokatui R. Dobrovolskiui uždavus klausimą V. M., ar B. J. jam atsiskaitė, pranešė, kokius veiksmus padarė su sąskaita, V. M. atsakė, kad ne. Advokatui M. B. uždavus klausimą V. M., ar jis žino, kaip buvo išspręsta problema dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitos, V. M. atsakė, kad ne. Advokatui M. B. uždavus klausimą V. M., ar su UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita susijusiais klausimais su kuo nors iš įmonės kalbėjo, V. M. parodė, kad tik su B. J., daugiau su niekuo. Advokatui M. B. uždavus klausimą V. M., iš ko ir kada sužinojo, kaip išspręstas (duomenys neskelbtini) sąskaitos klausimas, V. M. parodė, kad sužinojo per STT apklausas. Advokatui M. B. uždavus klausimą V. M., ar jis kaip įmonės direktorius pastebėjo, kaip buvo išspręstas UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos klausimas už praėjusius ataskaitinius metus, V. M. teigė, kad nepastebėjo. Advokatui R. Dobrovolskiui uždavus klausimą V. M., ar gali patikslinti, už ką davė pinigus B. J., jeigu jis nesusitarė su D. M. panaikinti sąskaitos, neprašė buhalterės panaikinti sąskaitos, nesidomėjo (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos būkle ir apmokėjimu, nesiaiškino su ekologe dėl sutarties 38 ir 39 punktų taikymų tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip turi būti įvykdytas apmokėjimas už nuotekų viršijimą, V. M. nurodė, kad sutarties kiekvieno punkto tikrai nesekdavo, yra pasirašytos sutartys, kurios abiems šalims yra privalomos, yra darbuotojai, kurie tai kontroliuoja, ekologė buvo minėjusi, kad buvo padidintas užterštumas, tie punktai jam ir dabar nieko nesako, jokios kalbos apie sąskaitos panaikinimą nebuvo, jo pasakymas buvo: „Ką galima tuo atveju padaryti“, bet ar buvo perrašyta sąskaita, nekontroliavo. Advokatui R. Dobrovolskiui uždavus klausimą V. M., ar su B. J. dėl (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos buvo vienas ar daugiau pokalbių, bendravimų ar aptarimų, V. M. parodė, kad buvo tik vienas kartas, tik tą sykį (1 t., b. l. 172–174).

2018 m. sausio 15 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-1 ir 2018 m. birželio 22 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-124 nurodyta, kad remiantis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi Nr. ĮS4-158RN nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. spalio 13 d., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi Nr. ĮS4-281RN nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. sausio 13 d. vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus V. M., B. J. atžvilgiu, užfiksuota: 2017 m. spalio 12 d. 15.50 val. telefoninio pokalbio metu V. M. ir D. M. D. M. iniciatyva susitarė susitikti rytoj (2017 m. spalio 13 d.) 9 val. pas V. M. darbe; 2017 m. spalio 13 d. 9.01 val. V. M., B. J. ir A. K. būnant V. M. darbo kabinete, įėjo D. M.. Asmenys pasisveikino ir B. J. bei A. K. išėjo iš kabineto. V. M. ir D. M. bendravo apie vandens tinklų perėmimo galimybę. Pokalbio metu D. M. nurodė, kad yra ir kitas klausimas, jis norėjo pasišnekėti dėl sąskaitos. V. M. paklausė, dėl kokios sąskaitos. D. M. nurodė, kad ten, kur jie buvo viršiję ir įsirašė. D. M. iš lagamino ištraukė ir V. M. padavė popieriaus lapus. V. M. paklausė, ar ekologai. D. M. nurodė, kad taip, ir paklausė, kokie yra galimi variantai. V. M. nurodė, kad bendra suma 9000. D. M. nurodė, kad septyni kažkiek be PVM. V. M. paklausė, ar jie bendrauja su kokia nors laboratorija, ar jie daro kokią nors laboratoriją. D. M. nurodė, kad jam atrodo, jog ne. V. M. paklausė, ar ji (galimai sąskaita) kažkiek gali būti. D. M. nurodė, kad kažkiek gali. V. M. nurodė, kad D. M. paliktų jam tą (galimai sąskaitą), nors čia jau ir „štempeliai ..., grįš vyriausioji“ (galimai B. J.) ir jis peršnekės. D. M. nurodė, kad „mhm“, jis galvoja, kad „jei ...“. V. M. paklausė: „Ką, kaip ...“. D. M. pasislinko arčiau V. M. ir nurodė, kad, jei jie gali pasižiūrėti, tai tada ta suma, kaip V. M. ir sakė, jis „kažkaip ten, ...“. V. M. paklausė: „Ar visai ne“ ir ranka parodė gestą – horizontaliai mostelėjo ranka ore, tikėtina minimu gestu V. M. išreiškė sąskaitos nemokėjimą visa apimtimi. D. M. nurodė, kad nežino, jei jie taip gali pasidalinti, „kažkokią tai dalį galim ....“ V. M. paklausė, kiek, jei neskaudu, būtų, ir nusijuokė. D. M. šypsodamasis nurodė, kad skaudu tai vis tiek bus. D. M. nurodė, kad jis nežino, ar jie čia gali kalbėti. V. M. nurodė, kad „nu taip, grįš ir jis pasižiūrės“, po to pasiūlė išeiti parūkyti. D. M. nurodė, kad taip, gal jie eina. V. M. paliko savo mobilųjį telefoną ir išėjo kartu su D. M. iš kabineto; V. M., grįžęs į kabinetą, priėjo prie sieninės spintos, kur vaizdo priemonėmis vaizdas nefiksuojamas, ir padėjo su savimi parsineštą daiktą; Tęsiant kontrolę užfiksuota, jog V. M. išeidavo ir grįždavo į kabinetą, į kabinetą buvo įėję ir pašaliniai asmenys, tačiau prie V. M. padėto daikto iki 10:05:40 val. niekas nepriėjo, po to V. M. paėmė anksčiau padėtą daiktą – baltos spalvos voką, po to atsisėdo prie darbo stalo ir iš minimo voko ištraukė galbūt grynuosius pinigus, juos V. M. perskaičiavo; Nustatyta, jog V. M. suskaičiavo galbūt 2 vienetus 100 Eur banknotų ir galbūt ne mažiau kaip 16 vienetų 50 Eur banknotų, kuriuos padėjo į stalčių, po to suskaičiavo ne mažiau kaip 20 vienetų galbūt 50 Eur banknotų, kuriuos padėjo atgal į voką, po to anksčiau suskaičiuotus galbūt pinigus įsidėjo į iš švarko išsitrauktą piniginę, po to iš piniginės ištraukė keletą galbūt pinigų banknotų, piniginę įsikišo į švarko kišenę, o ištrauktus pinigus perdėjo į voką, kurį padėjo atgal į stalčių, po to dar kartą peržvelgė piniginės turinį; tęsiant kontrolę nustatyta, jog iki 2017 m. spalio 20 d. minimas vokas galbūt nebuvo atidarytas. 2017 m. spalio 20 d. 8.34 val. į savo darbo kabinetą įėjo V. M., jis nuo darbo stalo paėmė popieriaus lapus, įdėtus į įmautę, po to, atidaręs savo darbo stalo stalčių, paėmė baltos spalvos voką, kurį įsidėjo į švarko kišenę, po to išėjo iš kabineto su minimais popieriais; 2017 m. spalio 20 d. 8:35 val., B. J. būnant savo darbo kabinete, įėjo V. M., rankose laikydamas popieriaus lapus dokumentų įmautėje, po to padavė minimus lapus sakydamas, jog ,,mėsinė..., reikia panaikinti tų sąskaitą, čia yra paaiškinimas, buvo atvažiavęs“. Po to V. M. iš švarko kišenės ištraukė voką, kurį padavė B. J. nurodydamas, jog užvežė šitą. B. J. nurodė, kad „Mhm“. V. M. nurodė, kad reikia kaip nors „aną“ (galimai sąskaitą) ir parodė ranka gestą – horizontaliai mostelėjo ranka ore, galbūt išreikšdamas sąskaitos panaikinimą. B. J. paklausė, ar anuliuoti. V. M. nurodė, kad „nu“. B. J. nurodė, kad gerai, po to įdėjo voką į savo darbo stalo stalčių. V. M., išeidamas iš kabineto, nurodė, kad B. J. pasižiūrėtų „ir dar su vamzdžiais ...“ B. J. apžiūrėjo gautus lapus, o V. M. vėl įėjo į kabinetą. Vyko tarpusavio pokalbis, nesusijęs su UAB „(duomenys neskelbtini) po to V. M. išėjo iš kabineto (8.38.05); Nustatyta, jog iki 15.40.00 val., kai į kabinetą įėjo Ž. S., minimas vokas nebuvo atplėštas. B. J. kalbėjo telefonu. Baigus pokalbį telefonu, B. J. iš savo darbo stalo stalčiaus paėmė galbūt V. M. paduotą voką, kurį padavė Ž. S., pastaroji minimą voką įdėjo į B. J. rankinę. Toliau vyko tyrimui nereikšmingas pokalbis, po kurio moterys išėjo iš kabineto. B. J. išsinešė savo rankinę kartu su savimi (15:45:45); 2017 m. spalio 23 d. 14.23 val. į kabinetą įėjo B. J. ir Ž. S.. B. J., rodydama į lapus, nurodė, kad direktorius jai atnešė „tą“ ir paprašė panaikinti „tą sąskaitą“. Ž. S. nurodė, kad gali panaikinti, ten „kažką kitą išrašys“ ir paklausė, kokia čia buvo diena, ar 4. B. J. nurodė, kad taip. Ž. S. nurodė, kad tada, kai ateis kas nors, ji kažką į tą vietą įrašo ir viskas. B. J. nurodė, kad Ž. S. neužmirštų. Ž. S. nurodė, kad eina iš karto užsirašyti, jog pataisymas, ir paprašė B. J. ant lapelio užrašyti numerį ir datą. B. J. užrašė ant lapelio, kurį padavė Ž. S.. Pastaroji nurodė, kad viskas, ir liepė B. J. išmesti „tą“. B. J. nurodė, kad kol kas ji pasideda ir minimus lapus padėjo į savo darbo stalo stalčių, o Ž. S. paklausė, ar ir jai ten „išimti“. B. J. nurodė, kad taip.

2017 m. lapkričio 22 d. slapto sankcionuoto patekimo metu atlikta UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės B. J. darbo kabineto apžiūra, kurios metu užfiksuota, jog pastarosios darbo stalo pirmajame stalčiuje dokumentų įmautėje yra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės-kasininkės Ž. S. 2017 m. spalio 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, kurios gavėjas UAB (duomenys neskelbtini), dėl 7850,37 Eur be PVM (su PVM – 9498,95 Eur) už (kaip nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje) nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą. Ant minimo lapo buvo pridėtas lipnus užrašų lapelis su rankraštiniu įrašu: „pirmadieni atneš paaiškinimą“. Be to, užfiksuota, jog toje pačioje dokumentų įmautėje rastas 2017 m. spalio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. paaiškinimas dėl padidėjusios nuotekų momentinės taršos Nr. 32, kuriame nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo atliekami riebalų gaudyklės įrengimo pasiruošimo darbai, dėl to buvo užfiksuoti momentiniai komunalinių nuotekų taršos rodiklių padidėjimai, bei įsipareigojimas, kad ateityje įmonės taršos rodikliai atitiks leistinas normas. Prie minimo paaiškinimo pridėta riebalų atskirtuvo specifikacija (1 t., b. l. 6–12, 24–33, prie 2018-01-15 protokolo pridėta laikmena CD-5-002-18 su vaizdo ir garso įrašais voke Nr. 1 prie bylos).

2018 m. vasario 26 d. kratos UAB (duomenys neskelbtini) protokole užfiksuota, kad B. J. kabinete paimti dokumentai:

PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą dėl 9498,95 Eur su PVM (2 egzemplioriai). Ant abiejų egzempliorių yra buhalterės–kasininkės Ž. S. antspaudas ir parašas. Ant vieno egzemplioriaus yra užklijuotas geltonos spalvos lapelis su užrašu: „pirmadieni atvež paaiškinimą“;

2017 m. rugpjūčio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolas Nr. 17/12E ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Vandenų tyrimų protokolas Nr. E11(8.36-1)-195, kuriuo nustatyti padidėję UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos rodikliai;

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. 2017 m. spalio 16 d. paaiškinimas Nr. 32 dėl padidėjusios nuotekų momentinės taršos priežasčių ir planuojamo įsigyti įrenginio (riebalų gaudyklės) bendra specifikacija;

UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2017 m. gegužės 2 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. I01160. Šios sutarties 29-31 punktuose numatyta Abonento (UAB (duomenys neskelbtini)) pareiga sumokėti Vandens tiekėjui (UAB (duomenys neskelbtini)) papildomą mokestį už padidintas nuotekų tvarkymo sąnaudas, kai išleidžiamų nuotekų užterštumas viršija šia sutartimi nustatytus rodiklius (sutarties 1.5 punktas) (1 t., b. l. 46–49).

2018 m. vasario 26 d. kratos protokole užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų valykloje paimti dokumentai:

2017 m. rugpjūčio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolas Nr. 17/12E ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Vandenų tyrimų protokolas Nr. E11(8.36-1)-195, kad nustatyti padidėję UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos rodikliai;

2017 m. rugsėjo 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolas Nr. 17/14E, 2017 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolas Nr. 17/01E, 2017 m. rugsėjo 20 d. Vandenų tyrimų protokolas Nr. E11(8.36-1)-205, 2017-03-07 Vandenų tyrimų protokolas Nr. E11(8.36-1)-32, kuriuose užfiksuota, kad nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos rodikliai atitinka normas;

2017 m. kovo 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštas UAB (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo (valymo) sutarties sąlygų peržiūrėjimo (1 t., b. l. 52–55).

2018 m. vasario 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. vasario 27 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta:

2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra, Serija MVB Nr. 005745, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) dėl 1927,55 Eur su PVM (toks pats numeris ir ta pati data, kaip ir panaikintos UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serija MVB Nr. 005745);

UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kompiuterinio registro kopija (atspausdinant), iš kurios matyti, kad nėra užfiksuota UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą dėl 9498,95 Eur su PVM, tačiau matyti ta pačia data ir tuo pačiu numeriu išrašyta PVM sąskaita faktūra UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25–37).

2018 m. gegužės 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašte Nr. S-1599 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo nuostatomis, su juridiniu asmeniu (toliau – Abonentu) sudaro geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartį (toliau – Sutartis), kurioje, atsižvelgiant į Abonento prašymą bei nuotekų valymo įrenginių pajėgumus, nustato leidžiamą išleidžiamų nuotekų užterštumą ir užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros galimybių. Taip pat minėtoje Sutartyje yra aptariamas netesybų skaičiavimo principas Abonentui viršijus nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros galimybių. Abonentui viršijus nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų infrastruktūros galimybių, Bendrovė išrašo PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas pagal laboratorijos nustatytą (faktinį) nuotekų užterštumą apmokestinant standartiniu pridėtinės vertės mokesčiu ir skaičiuojamos netesybos, išrašant laisvos formos sąskaitą be pridėtinės vertės mokesčio (2 t., b. l. 94).

2018 m. gegužės 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašte Nr. 183 nurodyta, kad už nuotekų taršos viršijimą mokėtinų sumų UAB (duomenys neskelbtini) savo abonentams kitu būdu neteikia. Be to, iš prie minėto rašto pridėtų PVM sąskaitų faktūrų, serija MVB Nr. 005900, serija MVB Nr. 005817, serija MVB Nr. 005744, serija MVB Nr. 005699, serija MVB Nr. 005594 ir serija MVB Nr. 005491, matyti, kad ir kitam abonentui už nuotekų taršos viršijimą buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros (2 t., b. l. 96–102).

2018 m. liepos 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (18.4-31-2 E) RM-24892 nurodyta, kad sumos, kurias moka abonentas, sudaręs nuotekų tvarkymo sutartį su juridiniu asmeniu, už viršytas nuotekų taršos normas (paklausime įvardytos kaip bauda (netesybos)), vadovaujantis PVM įstatymo 15 nuostatomis, PVM tikslais yra laikomos atlygiu už juridinio asmens (nuotekų tvarkytojo) teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas, kurios apmokestinamos PVM taikant standartinį PVM tarifą. Taip yra todėl, kad pagal PVM įstatymo 15 straipsnio apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečias asmuo. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007-01-31 nutarimu 126 yra patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo viešųjų sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudarymo, įsigaliojimo, nutraukimo tvarką ir sąlygas, sutarties galiojimo terminą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarką, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarką ir pan., taip pat šalių teises, pareigas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas), pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarką. Aprašo 17 punkte nustatyta: „Abonentui viršijus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, neskaičiuojama nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina, nuotekų valymo kaina už padidėjusią ir savitąją nuotekų taršą, o pagal Aprašo 67 punktą skaičiuojamos netesybos.” Aprašo 67 punkte nustatyta, kad: „Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nustačius, kad abonento išleidžiamų nuotekų užterštumas didesnis už nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, skaičiuojamos netesybos, lygios 10 procentų padidintai sumai, kuri turėtų būti sumokėta (jeigu nebūtų skaičiuojamos netesybos) už nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas tą mėnesį, kurį nustatytas nuotekų užterštumas, negalėjęs būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių“. Taigi, pagal minėtas Aprašo nuostatas „netesybos“ geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui mokamos, kai abonentas viršija geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą ir yra „lygios 10 procentų padidintai sumai, kuri turėtų būti sumokėta (jeigu nebūtų skaičiuojamos netesybos) už nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas tą mėnesį, kurį nustatytas nuotekų užterštumas, negalėjęs būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių“. Vadinasi, jei abonentas viršys geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, tai geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojas vis tiek jam suteiks nuotekų valymo paslaugas, tik šiuo atveju jis už suteiktas paslaugas paims 10 procentų didesnę sumą, nei už įprastas nuotekų valymo paslaugas. Todėl galima teigti, kad tarp vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teikiamų nuotekų valymo paslaugų ir už šias paslaugas gaunamų „netesybų” yra tiesioginis ryšys (t. y. vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas „netesybas” gauna už jų suteiktas didesnio užterštumo nuotekų valymo paslaugas). Tokiu atveju, vadovaujantis minėtomis PVM įstatymo 15 nuostatomis, Apraše įvardytos netesybos PVM tikslais yra laikomos atlygiu už vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teikiamas nuotekų valymo paslaugas, kurios apmokestinamos PVM taikant standartinį PVM tarifą. Atsakant į paklausime keliamą klausimą, preziumuojama, kad nagrinėjamu atveju abonentas nuotekų tvarkymo sutartį sudarė vadovaudamasis minėtomis Aprašo nuostatomis. Tokiu atveju abonento nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjui mokamos sumos už viršytas nuotekų taršos normas (paklausime įvardintos bauda (netesybos)), yra laikomos atlygiu už nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjo teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas, kurios apmokestinamos PVM taikant standartinį PVM tarifą (2 t., b. l. 104–106).

2018 m. kovo 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/13-2-5-3463, nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai neplaninio patikrinimo metu iš bendrovės (duomenys neskelbtini) komunalinių nuotekų paėmė mėginius. AB (duomenys neskelbtini) Aplinkos tyrimo laboratorija nustatė bendrovės (duomenys neskelbtini) komunalinių nuotekų taršos padidėjimą ir surašė Vandenų tyrimo protokolą Nr. E11(8.36-1)-19. 2017 m. rugsėjo 13 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojams iš UAB (duomenys neskelbtini) komunalinių nuotekų paėmus pakartotinius mėginius ir juos ištyrus bendrovės (duomenys neskelbtini) Aplinkos tyrimo laboratorijoje buvo nustatyta, kad nuotekų tarša atitinka normas. UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaita faktūra neįformindama 7850,37 Eur pajamų ir 1648,58 Eur pardavimo PVM, iš viso pardavimo ūkinės operacijos už 9498,95 Eur sumą pagal AB (duomenys neskelbtini) Aplinkos tyrimo laboratorijos nustatytą bendrovės (duomenys neskelbtini) nuotekų užterštumo viršijimą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. ir UAB (duomenys neskelbtini) tvarkytoje 2017 m. spalio mėn. buhalterinėje apskaitoje neįrašydama 7850,37 Eur pajamų ir 1648,58 Eur pardavimo PVM bei bendrovės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo bendrovei (duomenys neskelbtini), iš viso 9498,95 Eur, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d., 12 str. 4 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaita faktūra neįformintų 7850,37 Eur pajamų ir 1648,58 Eur pardavimo PVM ir 2017 m. spalio mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 7850,37 Eur pajamų ir 1648,58 Eur pardavimo PVM bei 9498,95 Eur įsiskolinimo (gautinos sumos), nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d., 12 str. 4 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir turto 2017 m. UAB (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 str. 1 p., 14 str. 2 p.,15 str. 1 p. ir 19 str. 1 p. nuostatas papildomai apskaičiuojama į valstybės biudžetą sumokėti 1648,58 eurų PVM. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei apskaitos registrų išsaugojimą (2012-04-24 LR Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) atsako įmonės vadovas. Juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įregistruotas V. M.. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 LR įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 10 str. 1 d. ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, pagal 11 str. už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako šio Įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 1998 m. kovo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. tvarkė vyr. finansininkė B. J., buhalterės-kasininkės pareigas nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atliko Ž. S. (2 t., b. l. 108–121).

Iš 2018 m. kovo 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. M., buhalterės-kasininkės Ž. S., vyr. finansininkės B. J. darbo sutarčių kopijas, materialiai atsakingų asmenų sutarčių kopijas, tų pačių asmenų pareiginius nuostatus. Iš vyr. finansininko pareiginių nuostatų matyti, kad būdama vyr. finansininke B. J. buvo atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai įtvirtinta jos pareiginių nuostatų III skyriuje (2 t., b. l. 40–82).

2018 m. gegužės 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija MVB Nr. 06133, nurodyta, minėta sąskaita išrašyta už UAB (duomenys neskelbtini) išleidžiamų nuotekų taršos viršijimą pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. mėginių pridavimo protokolą Nr. 17/12E ir 2017-09-06 vandenų tyrimų protokolą Nr. E11(8.36-1)-195. Ši PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta 2018 m. gegužės 7 d. (2 t., b. l. 86, 91).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

Dėl kaltinamojo D. M. padarytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis yra formali, todėl kyšio davimas yra baigtas nuo bet kurių iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo momento.

BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog šiame skyriuje nurodytas įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nesvarbu, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, neturinčiais esminių prieštaravimų, – kaltinamojo D. M. parodymais, kai jis visiškai pripažino savo kaltę ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, liudytojo V. M. parodymais, kurie atitinka D. M. duotus parodymus ir iš kurių matyti, kad D. M. pastarąjį papirko kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, iš dalies kaltinamosios B. J. parodymais, kur ji patvirtino, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo išrašę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 005745 UAB (duomenys neskelbtini) dėl 7850,37 Eur be PVM dėl UAB (duomenys neskelbtini) nustatytų nuotekų užterštumo viršijimo, kurią V. M. jai buvo nurodęs panaikinti, 2018 m. sausio 15 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-10-1 ir 2018 m. birželio 22 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-10-124, kuriuose užfiksuotos aplinkybės, susijusios su D. M. pareikštu kaltinimu paperkant valstybės tarnautojui prilyginamą V. M. (D. M. ir V. M. susitikimas, pokalbis dėl UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl taršos normų viršijimo, V. M. ir D. M. išėjimas iš kabineto, V. M. grįžimas į kabinetą su baltu voku, iš kurio V. M. išėmė ir perskaičiavo 2000 Eur, V. M. pokalbis su B. J. dėl UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos panaikinimo), 2018 m. vasario 26 d. kratos UAB (duomenys neskelbtini) protokolais – neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2017 m. spalio 13 d. tiesiogiai davė 2000 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. M. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 005745 dėl 7850,37 Eur be PVM už nustatytą UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų užterštumo viršijimą būtų panaikinta. Minėtą kyšį V. M. kaltinamasis D. M. davė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamojo D. M. kyšio davimas V. M. už pageidaujamą neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus teisingai kvalifikuojamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame BK straipsnyje nustatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 straipsnių nuostatas, apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) subjektas yra specialusis, t. y. vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

Šioje byloje kaltinamoji B. J. kaltinama apgaulingai tvarkiusi teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir turto 2017 metais (BK 222 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad B. J. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, taigi ji buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą. Nagrinėjamos bylos faktinių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamoji B. J. sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs bylos faktinius duomenis, kurie neabejotinai patvirtina kaltinamosios B. J. kaltę padarius šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra: pačios kaltinamosios parodymai, kai ji patvirtino, jog būdama UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere davė nurodymą buhalterei-kasininkei Ž. S. panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, dėl 7850,37 Eur be PVM UAB (duomenys neskelbtini); V. M. parodymai, kur jis paaiškino, jog 2017 m. spalio 13 d. gavęs kyšį iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. po to neteisėtai davė nurodymą buhalterei B. J. panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745; 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. birželio 22 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-10-1 ir Nr. S6-10-124 išdėstytos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotos aplinkybės, kaip V. M., gavęs kyšį iš D. M., nurodo B. J. panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, ir kaip vėliau pati kaltinamoji B. J. duoda nurodymą buhalterei-kasininkei Ž. S. panaikinti minėtą PVM sąskaitą faktūrą; 2018 m. vasario 26 d. kratų UAB (duomenys neskelbtini) protokolai; reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, jog 2017 m. spalio 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, UAB (duomenys neskelbtini) dėl 1927,55 Eur su PVM, t. y. tokiu pačiu numeriu ir data, kaip ir panaikintos UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serija MVB Nr. 005745. Be to, iš UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kompiuterinio registro kopijos matyti, kad nėra užfiksuota UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serija MVB Nr. 005745, už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą dėl 9498,95 Eur su PVM, tačiau yra kita pačia data ir tuo pačiu numeriu išrašyta PVM sąskaita faktūra UAB (duomenys neskelbtini), iš 2018 m. gegužės 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 183 matyti, kad ir kitam abonentui už nuotekų taršos viršijimą buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, 2018 m. liepos 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (18.4-31-2 E) RM-24892 vienareikšmiškai nurodyta, jog abonento nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjui mokamos sumos už viršytas nuotekų taršos normas (bauda, netesybos) yra laikomos atlygiu už nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjo teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas, kurios apmokestinamos PVM taikant standartinį PVM tarifą. Taigi visiškai nepagrįsti kaltinamosios B. J. argumentai, kad šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo išrašyti PVM sąskaitos faktūros UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuotekų užterštumo viršijimo, neva minėtas mokestis nėra PVM objektas.

Kaip jau minėta, BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamosios B. J. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų atsirado neigiami padariniai, tai patvirtina 2018 m. kovo 30 d. specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/13-2-5-3463, kurioje nurodyta, jog dėl UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaita faktūra neįformintų 7850,37 Eur pajamų ir 1648,58 Eur pardavimo PVM ir 2017 m. spalio mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 7850,37 Eur pajamų ir 1648,58 Eur pardavimo PVM bei 9498,95 Eur įsiskolinimo (gautinos sumos), nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d., 12 str. 4 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)veiklos ir turto 2017 metais.

Teismo vertinimu, nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai buvo pažeisti ir tai lėmė, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto 2017 metais. Anksčiau aptartų bylos duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamoji B. J. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Tarp Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl B. J. nusikalstama veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Nors kaltinamoji B. J. teisminio nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ji buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai, todėl jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, teismas neturi pagrindo sutikti su tokia kaltinamosios pozicija. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Šis nusikaltimas (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas) padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys 2K-P-305/2009, 2K-216/2011), o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kaip jau minėta, padaromas tik tyčia. Taigi, esminis skirtumas tarp BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apgaulingo apskaitos tvarkymo ir BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo yra kaltės forma.

Remiantis nagrinėjamos bylos faktinių duomenų visumos analize nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamoji B. J. dėl neatsargumo panaikino (nurodė panaikinti) UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745. 2018 m. liepos 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (18.4-31-2 E) RM-24892 nurodyta, kad abonento nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjui mokamos sumos už viršytas nuotekų taršos normas (bauda (netesybos), yra laikomos atlygiu už nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjo teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas, kurios apmokestinamos PVM taikant standartinį PVM tarifą. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 183, kitam abonentui už nuotekų taršos viršijimą buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Minėti bylos duomenys teismui duoda pagrindą daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo žinoma ir vadovaujamasi galiojančia tvarka dėl viršytų nuotekų taršos normų išrašant PVM sąskaitas faktūras su standartiniu PVM tarifu. Taigi, visiškai nepagrįsti kaltinamosios argumentai, kad ji, būdama vyriausiąja buhaltere UAB (duomenys neskelbtini), galėjo nežinoti ir klysti dėl to, kaip teisingai išrašyti sąskaitą dėl viršytų nuotekų taršos normų. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo kaltinamosios B. J. veikos kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad B. J. suvokė, jog minėta PVM sąskaita faktūra UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuotekų užterštumo viršijimo yra išrašyta tinkamai, kaltinamoji žinojo, kad abonento nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjui mokamos sumos už viršytas nuotekų taršos normas yra PVM objektas, taigi, kaltinamoji suvokė, kad šios sąskaitos panaikinimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neteisėtas sprendimas, dėl kurio iš dalies nebus galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto 2017 metais, tačiau vis vien nurodė buhalterei-kasininkei minėtą PVM sąskaitą panaikinti, t. y. kaltinamoji B. J. norėjo taip veikti ir sukelti pavojingus padarius, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl B. J. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir

225 straipsnio 2 dalį.

BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t.). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2014, 2K-387-677/2015).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja ir kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas, t. y. iki kol bus baigta nusikalstama veika. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-37-942/2015).

Nagrinėjamu atveju kaltinamajai B. J. pateiktuose kaltinimuose nurodyta, jog B. J. padėjo V. M. kyšininkauti, t. y. V. M. būnant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo ir savo pavaldinės – UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės B. J. naudai tiesiogiai 2017 m. spalio 13 d. priėmus 2000 Eur kyšį grynaisiais pinigais iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo D. M. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, jog būtų panaikinta už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą UAB (duomenys neskelbtini) apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, dėl 7850,37 Eur be PVM, V. M. 2017 m. spalio 20 d. B. J. darbo kabinete, esančiame UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, perdavė dalį iš D. M. gauto kyšio – 1000 Eur B. J. ir davė jai neteisėtus nurodymus anuliuoti UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, pateiktą apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą. Toliau kaltinime nurodyta, kad po to, padėdama įvykdyti V. M. nusikalstamus veiksmus, t. y. už jo priimtą kyšį panaikinti PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, dėl 7850,37 Eur be PVM už nustatytą UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų užterštumo viršijimą, 2017 m. spalio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei-kasininkei Ž. S. B. J. neteisėtai nurodė panaikinti minėtą sąskaitą faktūrą, ir po to Ž. S., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl specialiųjų apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (nauja redakcija 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407) 12.3 p. ir 31 p., paėmė ir vietoje jos išrašė kitą PVM sąskaitą faktūrą tokiu pačiu numeriu ir ta pačia data.

Minėta, kad BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymo momento. Byloje nustatyta, kad V. M. iš kaltinamojo D. M. už neteisėtą veikimą priėmė kyšį 2017 m. spalio 13 d., todėl nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 2 dalyje, laikoma baigta 2017 m. spalio 13 d. Taigi, šiuo atveju norint baudžiamojon atsakomybėn dėl padėjimo kyšininkauti patraukti ir kaltinamąją B. J., būtina nustatyti, kad V. M. dar iki priimant kyšį iš kaltinamojo D. M., V. M. ir kaltinamoji B. J. buvo susitarę padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, bendrininkaujant, kitu atveju kaltinamosios B. J. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį yra negalima.

Pažymėtina, kad viso proceso metu kaltinamasis D. M. nuosekliai aiškino, jog dėl kyšio davimo tarėsi tik su V. M., būtent V. M. 2017 m. spalio 13 d. būnant lauke padavė į rankas 2000 Eur, buvusius baltame voke, kaip kyšį, V. M., priimdamas kyšį, nesakė, ar jį su kuo nors dalysis, be to, kaltinamasis D. M. pabrėžė, jog nežino, kad dalis pinigų buvo perduota buhalterei. Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji B. J. neigė, kad padėjo V. M. kyšininkauti, nurodė, kad V. M. jai atnešė UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra D. M., išrašytą sąskaitą panaikinti tik 2017 m. spalio 20 d., apie tai, kad V. M. tarėsi su D. M., ji nežinojo, V. M. jai nesakė, kad gavo pinigus iš D. M.. Atkreipiamas dėmesys, kad apklausus V. M., pastarasis taip pat nurodė, kad buhalterė jam nepadėjo priimti kyšio, kad imdamas iš D. M. pinigus jis ir D. M. suprato, kad jis (V. M.) sau ima pinigus. V. M. pažymėjo, jog perduoti dalį gautų pinigų buhalterei jis sugalvojo vėliau, kai jau buvo priėmęs kyšį iš D. M.. Be to, V. M. nurodė, jog kyšį iš D. M. gavo 2017 m. spalio 13 d., o buhalterei dalį pinigų ir nurodymus dėl PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB (duomenys neskelbtini), panaikinimo perdavė tik B. J. grįžus iš atostogų (2017 m. spalio 20 d.), t. y. vėliau nei 2017 m. spalio 13 d. Be to, kaip matyti ir iš 2018 m. sausio 15 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-1 ir 2018 m. birželio 22 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-124, nėra užfiksuota, jog V. M. būtų taręsis su kaltinamąja B. J. dėl kyšio priėmimo iš D. M. dar iki 2017 m. spalio 13 d., priešingai, minėtuose protokoluose nurodyta, kad tik 2017 m. spalio 20 d. 8:35 val. užfiksuota, jog B. J. būnant savo darbo kabinete įėjo V. M., rankose laikydamas popieriaus lapus dokumentų įmautėje, po to padavė minimus lapus sakydamas, jog „mėsinė..., reikia panaikinti tų sąskaitą, čia yra paaiškinimas, buvo atvažiavęs“, ir po to V. M. iš švarko kišenės ištraukė voką, kurį padavė B. J. nurodydamas, jog „užvežė šitą“, o B. J. ištarė: „Mhm“. Taigi, šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų iki 2017 m. spalio 13 d. buvus V. M. ir kaltinamosios B. J. susitarimą bendrininkaujant priimti kyšį iš D. M.. Kaip nustatyta bylos duomenimis, V. M. dalį gauto kyšio iš D. M. kaltinamajai B. J. perdavė tik 2017 m. spalio 20 d., t. y. tuomet, kai V. M. jau buvo priėmęs kyšį iš D. M. ir V. M. nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 2 dalyje, už tai jis jau pripažintas kaltu ir nuteistas, jau buvo baigta. Minėta, kad bendrininkų susitarimas galimas tik iki tol, kol nusikalstama veika nėra pabaigta, tačiau nagrinėjamu atveju V. M. su kaltinamąja B. J. bendravo dėl neteisėtų veiksmų atlikimo (sąskaitos faktūros panaikinimo) tik jau po V. M. įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl, atsižvelgus į nustatytą įvykių eigą ir situaciją, šiuo atveju kaltinamoji B. J. negali būti laikoma kyšio iš D. M. priėmimo bendrininke.

Apibendrinus tai, kas aptarta, daroma išvada, kad kaltinamoji B. J. nepagrįstai kaltinama padėjimu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. M. priimti kyšį iš kaltinamojo D. M., todėl kaltinamoji B. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamosios B. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajai B. J. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai. Taigi nustatydamas skiriamos bausmės rūšį bei dydį kaltinamajai, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji B. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 222 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), teisiama pirmą kartą (1 t., b. l. 169–170), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 171), šiuo metu yra nedirbanti, pensininkė. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji B. J. iš esmės pripažino jai inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamosios B. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai už padarytą apysunkį nusikaltimą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl jai skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artima įstatyme numatytam tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis D. M. viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę dėl V. M. papirkimo, atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atskirai pažymėtina, jog būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 40 straipsnyje nėra numatyta draudimo taikyti laidavimo instituto asmeniui, kuris buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, kaip savo baigiamojoje kalboje akcentavo prokuroras, taip pat nėra išskiriama atskira rūšis nusikalstamų veikų, dėl kurių nebūtų galima svarstyti laidavimo galimybės (yra išskiriamos nusikaltimų kategorijos, dėl kurių netaikomas laidavimas, t. y. sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai), todėl šiuo atveju vien tai, kad kaltinamasis D. M. susisiekė su V. M. ir jam davė kyšį, neeliminuoja galimybės atleisti D. M. pagal laidavimą. Pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens „polinkis“ už kyšį atlikti tam tikrus neteisėtus veiksmus, taip pat ir kyšio priėmimas, nėra pagrindas netaikyti laidavimo instituto kyšio davėjui.

Nagrinėjamu atveju D. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriama prie tyčinių apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis D. M. nusikalto pirmą kartą (1 t., b. l. 153), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 152), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinio ieškinio byloje nėra, nes padaryta žala buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 86, 91), ir byloje yra L. M. prašymas perduoti D. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą, Taigi šiuo atveju yra BK 40 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos laidavimo instituto taikymo kaltinamajam D. M. sąlygos. Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos buvimo, teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip jau minėta, D. M. viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus apie padarytą veiką, gailėjosi dėl padarytos veikos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis D. M. savo padarytą veiką vertina kritiškai, be to, kaltinamasis D. M. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina tris vaikus, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra aktyvus bendruomenės narys, yra (duomenys neskelbtini) verslininkų asociacijos, kuri D. M. charakterizuoja teigiamai, narys (2 t., b. l. 166, 167, 168, 169, 173–182), byloje nustatyta viena D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Minėti bylos duomenys teismui leidžia spręsti, kad kaltinamojo D. M. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė jo elgesio pasekmė, kad D. M. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl galima pagrėstai manyti, kad kaltinamasis D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Laiduotoja L. M., pateikusi teismui prašymą atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos (L. M.) laidavimą (3 t., b. l. 38–40), teisme paaiškino, kad kaltinamasis D. M. yra jos sutuoktinis, jų santykiai yra labai geri, su vyru augina tris vaikus, jų šeimoje vyrauja itin aukštos vertybės, šeimoje yra svarbi abiejų nuomonė, ji žino, kuo D. M. yra kaltinamas, vyro elgesį smerkia ir neigiamai vertina vyro padarytą nusikalstamą veiką, nes tai nėra suderinama su jos ir jos šeimos vertybėmis. Laiduotojos L. M. įsitikinimu, ji gali daryti įtaką savo vyrui ir užtikrinti, jog toks D. M. elgesys ateityje nebepasikartos. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. M. neteista, per 5 metus buvo tik du kartus bausta administracine tvarka, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba ir darbovietėje charakterizuojama tik teigiamai, aktyvi bendruomenės narė, priklauso (duomenys neskelbtini) klubui, kuris L. M. taip pat charakterizuoja itin teigiamai ( 1 t., b. l. 112-114, 116, 117, 118, 119–120, 122, 123). Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad L. M. yra verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti teigiamą įtaką D. M., kad pastarasis ateityje nebenusikalstų, todėl gali būti laiduotoja.

Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje, teismas sprendžia, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą L. M. minimaliam laidavimo terminui (BK 40 straipsnio 4 dalis) be užstato.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą dėl 9498,95 Eur su PVM (2 egzemplioriai), 2017 m. rugpjūčio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolas Nr. 17/12E ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Vandenų tyrimų protokolas Nr. E11(8.36-1)-195, kuriuo nustatyti padidėję UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos rodikliai, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. 2017 m. spalio 16 d. paaiškinimas Nr. 32 dėl padidėjusios nuotekų momentinės taršos priežasčių ir planuojamo įsigyti įrenginio (riebalų gaudyklės) bendra specifikacija, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2017 m. gegužės 2 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. I01160 ir sutarties priedas Nr. 1., 2017 m. rugpjūčio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolas Nr. 17/12E ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Vandenų tyrimų protokolas Nr. E11(8.36-1)-195, kuriuo nustatyti padidėję UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos rodikliai, 2017 m. rugsėjo 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolas Nr. 17/14E, 2017 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolas Nr. 17/01E, 2017 m. rugsėjo 20 d. Vandenų tyrimų protokolas Nr. E11(8.36-1)-205, 2017-03-07 Vandenų tyrimų protokolas Nr. E11(8.36-1)-32, kuriais nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos rodikliai atitinka normas, 2017 m. kovo 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštas UAB (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo (valymo) sutarties sąlygų peržiūrėjimo, 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) dėl 1927,55 Eur su PVM, 2017 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005760, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) dėl 79,06 Eur su PVM, bei kompaktinis diskas su kriminalinės žvalgybos metu užfiksuota medžiaga Nr. LR-STT-10-2-18 (CD-5-002-18), kurie yra pateikti voke Nr. 1, – paliktini prie bylos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti 110 MGL (4142,60 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti B. J. paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apygardos teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, ji bus išieškoma priverstinai.

B. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. D. M. perduoti laiduotojos L. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatyti laidavimo terminą vieniems metams.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis). Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą dėl 9498,95 Eur su PVM (2 egzemplioriai), 2017 m. rugpjūčio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolą Nr. 17/12E ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Vandenų tyrimų protokolą Nr. E11(8.36-1)-195, kuriuo nustatyti padidėję UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos rodikliai, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. 2017 m. spalio 16 d. paaiškinimą Nr. 32 dėl padidėjusios nuotekų momentinės taršos priežasčių ir planuojamo įsigyti įrenginio (riebalų gaudyklės) bendra specifikacija, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą 2017 m. gegužės 2 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. I01160 ir sutarties priedą Nr. 1., 2017 m. rugpjūčio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolą Nr. 17/12E ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Vandenų tyrimų protokolą Nr. E11(8.36-1)-195, kuriuo nustatyti padidėję UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos rodikliai, 2017 m. rugsėjo 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolą Nr. 17/14E, 2017 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) mėginių pridavimo protokolą Nr. 17/01E, 2017 m. rugsėjo 20 d. Vandenų tyrimų protokolą Nr. E11(8.36-1)-205, 2017 m. kovo 7 d. Vandenų tyrimų protokolą Nr. E11(8.36-1)-32, kuriais nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų taršos rodikliai atitinka normas, 2017 m. kovo 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštą UAB (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo (valymo) sutarties sąlygų peržiūrėjimo, 2017 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005745, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) dėl 1927,55 Eur su PVM, 2017 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MVB Nr. 005760, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) dėl 79,06 Eur su PVM, bei kompaktinį diską su kriminalinės žvalgybos metu užfiksuota medžiaga Nr. LR-STT-10-2-18 (CD-5-002-18), kurie pateikti voke Nr. 1, – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė