Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Igno Totilo,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-664/2024 pagal ieškovės A. K.-T. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo atsisakyti išduoti sutikimą panaikinimo, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. L., M. L., M. L., I. G., P. L., V. J., G. J., O. B., R. P., A. L., B. V. L., P. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

14. Apeliacijos dalyką, nagrinėjamu atveju, sudaro teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl NŽT sprendimo atsisakyti išduoti sutikimą panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti bendraturčio prieštaravimus dėl liepto statybos ir naudojimo nepagrįstais; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 39SD-1542-(14.39.137 E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ ir perduoti klausimą dėl sutikimo išdavimo statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui nagrinėti iš naujo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė, būdama žemės sklypo, besiribojančio su atsakovei ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiu ežeru, savininke ir norėdama šio ežero pakrantėje statyti lieptą, kreipėsi į atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka su prašymu duoti tokį sutikimą, tačiau atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu sprendimu sutikimą duoti atsisakė, motyvuodama tuo, kad gautas vieno iš ežero bendraturčių prieštaravimas.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, konstatavęs, kad bendraturčio prieštaravimai yra nemotyvuoti, o atsakovės sprendimas neatitinka viešojo administravimo principų ir tokius sprendimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

18. Ginčui aktualiu metu galiojo Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriose buvo numatyta išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo tvarka. Taisyklių 13 punkte buvo numatyta, kad sprendimas neišduoti sutikimo priimamas, jeigu: išdavus sutikimą būtų pažeistos šių Taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų nuostatos (13.1. papunktis); Taisyklių 8.1–8.5 papunkčiuose ir 11 punkte išvardyti subjektai motyvuotai prieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (13.2. papunktis); įrengus laikinąjį nesudėtingąjį statinį, numatoma vykdyti veikla prieštarautų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (savivaldybės bendrojo plano ir (ar) jos dalies bendrojo plano, jeigu šis parengtas, sprendiniams ir pan.) (13.3. papunktis).

19. Iš šių Taisyklių seka, kad pagal prašymo nagrinėjimo metu galiojusias nuostatas, NŽT, gavusi motyvuotą prieštaravimą dėl laikinojo nesudėtingojo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, turi atsisakyti išduoti sutikimą. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovei pateikus Nacionalinei žemės tarnybai reikiamus dokumentus, sutikimą atsisakyta išduoti būtent 13.2. papunkčio pagrindu, nors šis konkretus punktas sprendime nenurodytas, tačiau aiškiai motyvuota, kad NŽT gautas bendraturčio motyvuotas prieštaravimas.

21. Kadangi nagrinėjama byla susijusi su viešojo administracinio subjekto priimto sprendimo teisėtumu, aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010). Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007). Viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1486-442/2023).

22. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-328-755/2023, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas ir kurioje pasisakyta dėl NŽT Taisyklėmis suteiktos kompetencijos, konstatuota, kad NŽT atsisakius išduoti sutikimą ir ieškovui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai NŽT atsisakė išduoti Sutikimą, įvertindamas įstatymu suteiktas NŽT funkcijas bei kompetenciją. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad aiškinant šias Taisyklių normas, vertinama, kad jos yra imperatyvios, įsakmiai apibrėžiančios jos adresato (šiuo atveju atsakovo) elgesio ribas; aptartos Taisyklių normos nenumato, kad NŽT turi vertinti prieštaravimų pagrįstumą ir tik įvertinus bei pripažinus, kad prieštaravimai yra pagrįsti, priimti sprendimą (žr. 33 punktą).

23. Kad Nacionalinei žemės tarnybai tuo metu galiojusiomis Taisyklėmis nebuvo priskirta pareiga tikrinti bendraturčio pateiktų prieštaravimų pagrįstumą, suponuoja ir tolimesnė šio teisės akto raida. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje taikomos Taisyklės neteko galios 2024 m. sausio 30 d., kai įsigaliojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 1P-23-(1.1 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų statyti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2024 m. sausio 30 d., Nr. 2024-01720). Šiuo metu galiojančių taisyklių 13 punkte nurodoma, kad skyrius, raštu gavęs taisyklių 12 punkte nurodyto paviršinio vandens telkinio bendraturčio pritarimą planuojamo statinio statybai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos išduoda sutikimą. Kai bendraturtis nepritaria planuojamų statinių statybai arba per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos nepateikia skyriui prašomos informacijos, skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsisako išduoti sutikimą. Šių taisyklių 15.2 papunktis teigia, kad sprendimas neišduoti sutikimo priimamas, jeigu taisyklių 12 punkte nurodytas bendraturtis prieštarauja arba nepateikia 13 punkte nurodytos informacijos dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje. Iš nurodytų šiuo metu galiojančių taisyklių pakeitimų matyti, kad teisės akto leidėjas pašalino aplinkybę dėl bendraturčio prieštaravimų motyvuotumo, nurodydamas, kad NŽT privalo atsisakyti išduoti sutikimą tuo atveju, kai pateikiamas bendraturčio prieštaravimas, arba tuo atveju, kai bendraturtis NŽT nepateikia informacijos ar jis neprieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos ir jo naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybei ir asmeniui priklausančiame paviršiniame vandens telkinyje (šiuo metu galiojančių taisyklių 12 punktas).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškint ginčui aktualias Taisykles remiantis teisės akto leidėjo ketinimais, atsižvelgus į 2024 m. sausio 31 d. įsigaliojusius teisės akto pakeitimus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Taisyklėmis nebuvo siekiama sukurti NŽT pareigos vertinti tarp bendraturčių kilusio ginčo, vertinti, ar kito bendraturčio prieštaravimai dėl nesudėtingo statinio statybos ir jo naudojimo yra pagrįsti (motyvuoti). Tokiu atveju, NŽT, veikdama kaip formalus sprendimo priėmėjas, vadovaudamasi imperatyviomis Taisyklių nuostatomis, gavusi bendraturčio prieštaravimus, kuriuose nurodyti prieštaravimų motyvai, privalėjo atsisakyti išduoti sutikimą, nes taip numatė Taisyklių 13.2 papunktis.

25. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, atsakovei neturint kompetencijos vertinti bendraturčio pateiktų prieštaravimų motyvų pagrįstumo, nes to nenumatė prašymo metu galiojusios Taisyklės, neturint diskrecijos teisės priimti priešingą, nei numato Taisyklės, sprendimą, o priimant ginčijamą Sprendimą nurodžius tiek teisinį ir faktinį Sprendimo priėmimo pagrindą, tiek aiškiai nurodžius Sprendimo motyvus (gavus bendraturčio motyvuotus prieštaravimus), kuriais vadovaujantis atsisakyta išduoti sutikimą, spręsti, kad atsakovės priimtas Sprendimas nėra pagrįstas, kaip to reikalauja Taisyklių 12 punktas, 13 punktas ir 3 priede įtvirtintos nuostatos, nėra pagrindo. Iš Taisyklėse pateikto Rašto dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje formos pavyzdžio matyti, kad skundžiamas Sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus, o vien ta aplinkybė, kad Sprendime nėra nurodytas konkretus Taisyklių 13 punkto papunktis, kurio pagrindu atsisakoma išduoti sutikimą, nelemia šio Sprendimo neteisėtumo, kadangi iš jo motyvacijos aiškiai matyti, jog ieškovei nepalankus sprendimas priimtas gavus motyvuotus bendraturčio prieštaravimus (13.2 papunktis). Šio kilusio ginčo eiga patvirtina, kad priimtu Sprendimu ieškovei nebuvo apribota jos teisė į teisminę gynybą, sprendimą ji suprato ir apskundė jį įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pripažintina, kad skundžiamas NŽT Sprendimas iš esmės neturi formos ir turinio trūkumų.

26. Kita vertus, kaip nurodyta ir jau minėtoje Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-328-755/2023, asmuo, siekiantis statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, manydamas, kad vieno iš bendraturčio prieštaravimas dėl liepto statybos yra nepagrįstas, turi teisę jį ginčyti (Taisyklių 28 punktas). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantės atsiliepime į ieškinį išdėstytai pozicijai, kad, šiuo atveju, esminis ginčas kyla ne tarp NŽT, kaip administracinio sprendimo priėmėjo, bet tarp bendraturčių, kai vienas iš jų pareiškia prieštaravimus dėl kito bendraturčio siekio statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. Byloje nekilo ginčo, kad NŽT, vertindama ieškovės 2023 m. gegužės 5 d. prašymą, jokių kitų Taisyklėse numatytų sąlygų neišduoti sutikimo nenustatė.

27. Kaip matyti iš byloje ieškovės pareikšto ieškinio dalyko, ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė pripažinti bendraturčio prieštaravimus dėl liepto statybos ir naudojimo nepagrįstais, trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukė visus ežero bendraturčius, kadangi NŽT vėlesniu raštu, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, atsisakė suteikti ieškovei informaciją apie prieštaravimus pateikusį bendraturtį ir tokių prieštaravimų motyvus. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad prieštaravimus pateikė bendraturtė B. V. L..

28. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus reikalavimą dėl bendraturčio prieštaravimų dėl liepto statybos ir naudojimo pripažinimo nepagrįstais, o teismui vertinus šių prieštaravimų pagrįstumą, teisėjų kolegijos vertinimu, bendraturtis, pateikęs prieštaravimus, į šią bylą turėjo būti įtrauktas ne trečiojo asmens, o atsakovo statusu. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju esminis ginčas kyla būtent dėl bendraturčio prieštaravimų ieškovei statyti ir naudoti lieptą, kurių pagrindu NŽT atsisakė išduoti sutikimą dėl minėto nesudėtingojo statinio statybos ir naudojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidaro neteisinga ir neprotinga teisinė situacija, kai Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi bendraturčio prieštaravimus, neturi diskrecijos teisės priimti kitokį, nei Taisyklėse numatytas, sprendimą, veikdama savo kompetencijos ribose, dėl bendraturčių ginčo patiria neigiamas pasekmes, t. y. pripažinus bendraturčio prieštaravimus nepagrįstais, naikinamas ne tik atsakovės priimtas sprendimas, bet tuo pačiu iš jos priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos.

29. Tačiau teisė pasirinkti atsakovą civiliniame ginče yra procesinė asmens teisė ir ji priklauso išimtinai ieškinį teikiančiam asmeniui – ieškovui (CPK 13 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis, 110 straipsnio2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui nurodyti antrąjį atsakovą. Tačiau bet kuriuo atveju antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021). Taigi, būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą, todėl, šiuo konkrečiu atveju, ieškovė, siekdama teisingo ginčo išsprendimo, reikšdama reikalavimą pripažinti bendraturčio prieštaravimus nepagrįstais, turėtų svarstyti galimybę atsakove byloje įtraukti prieštaravimus pateikusią bendraturtę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tik tinkamai išsprendus klausimą dėl prieštaravimus pateikusio bendraturčio procesinės padėties byloje, atsižvelgiant į byloje ieškovės pareikštus reikalavimus, galimas ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimas visa apimtimi ir atitinkamo sprendimo priėmimas.

30. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju priimtas teismo sprendimas pripažinti nepagrįstais bendraturčio prieštaravimus, neįvardijant kurio tai bendraturčio reikalavimai, ir perduoti klausimą dėl sutikimo išdavimo statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos nagrinėti iš naujo neišsprendžia kilusio ginčo ir, galimai, suponuoja naujų ginčų atsiradimą, kadangi prašymas turėtų būti vertinamas iš naujo pagal Taisyklėse nustatytą procedūrą. Šiuo konkrečiu atveju, teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir nusprendus priimti sprendimą dėl konkretaus bendraturčio prieštaravimų nepagrįstumo, nustačius, kad neatsirado jokių kitų aplinkybių, dėl kurių NŽT negalėtų priimti ieškovei palankaus sprendimo, tam, jog būtų tinkamai apgintos, galimai, pažeistos ieškovės teisės ir įstatymų saugomi interesai, ginčas galėtų būti galutinai išspręstas ne grąžinant klausimą dėl sutikimo išdavimo Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos nagrinėti iš naujo, o įpareigojant šį subjektą priimti atitinkamą sprendimą. Tačiau dėl to ieškovė turėtų patikslinti savo ieškinio reikalavimus. Svarbu tai, kad tik ieškovas turi procesinę pareigą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. savo reikalavimą (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai); tik jis gali keisti ieškinio pagrindą ar dalyką ar atsisakyti ieškinio; teismas savo iniciatyva negali formuluoti reikalavimo ar peržengti ieškinio ribų.

31. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ir neišaiškinęs šalims, kad šioje konkrečioje byloje esminis ginčas kyla dėl bendraturčio prieštaravimų pagrįstumo ir jų vertinimo, kad ieškovė turi tikslinti ieškinį, atsakove nurodydama ginčijamus prieštaravimus pareiškusią bendraturtę, kad siekdama išspręsti ginčą iš esmės ieškovė turėtų reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgus į tai, kad klausimai dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinio statuso ir ieškinio reikalavimų tikslinimo sprendžiami pirmosios instancijos teisme, pirmosios teismo instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

33. Kadangi byla grąžinam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.