Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Gesika“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, antstolė Reda Vizgaudienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0074/12/20379 duomenimis nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-02-09 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-8370 dėl 28149,16 Eur (97193,42 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Gesika“ išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykd. b. l. 4). Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0074/12/20559 vykdoma pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-02-09 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-8375 dėl 6924,77 Eur (23909,84 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Gesika“ išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykd. b. l. 3) ir vykdomoji byla Nr. 0074/15/28124 vykdoma pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-05 sprendimą Nr. (23.17-08)-320A-RNA-35026 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės UAB „Gesika“ hipoteka įkeisto turto išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykd. b. l. 5). 2016-01-14 patvarkymu Nr. S-16000719 dėl ekspertizės skyrimo antstolė skyrė nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „Memelhaus“ (b. l. 4, vykd. byla Nr. 0074/15/28124). 2016-01-14 patvarkymas 2016-02-23 įteiktas UAB „Gesika direktoriui G. M. (b. l. 7, vykd. byla Nr. 0074/15/28124). 2016-06-06 patvarkymu Nr. S-16006919 dėl turto įkainojimo antstolė nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 65100,00 Eur. 2016-06-06 patvarkymas 2016-06-14 įteiktas UAB „Gesika direktoriui G. M. (b. l. 18-19, vykd. byla Nr. 0074/15/28124).

Pareiškėja prašo panaikinti antstolės 2016-06-06 patvarkymą Nr. S-16006919 dėl turto įkainojimo ir įpareigoti antstolę atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodo, jog antstolė 2016-06-06 patvarkymu Nr. S-16006919 dėl turto įkainojimo nustatė žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) vertę 65100,00 Eur, tačiau nustatyta turto vertė nepagrįsta, neatitinka rinkos kainų. Be to, pareiškėja nėra gavusi minėto antstolės patvarkymo, todėl turto įkainojimas atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-14 patvarkymu Nr. S-16000719 dėl ekspertizės skyrimo antstolė skyrė nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „Memelhaus“. UAB „Memelhaus“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatė, kad minėto turto vertė yra 65100,00 Eur. 2016-06-06 patvarkymu Nr. S-16006919 dėl turto įkainojimo antstolė nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 65100,00 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolė parduodamo turto vertę nustatė atsižvelgdama į UAB „Memelhaus“ ekspertizės akte nurodytą turto rinkos vertę. Be to, nors pareiškėja skunde nurodo, kad ji nėra gavusi 2016-06-06 antstolės patvarkymo dėl turto įkainojimo, tačiau šios aplinkybės yra vertintinos kaip nepagrįstos, kadangi vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-14 patvarkymas Nr. S-16000719 dėl ekspertizės skyrimo 2016-02-23 įteiktas UAB „Gesika direktoriui G. M. ir 2016-06-06 patvarkymas Nr. S-16006919 dėl turto įkainojimo 2016-06-14 įteiktas UAB „Gesika direktoriui G. M.. Taigi, pareiškėja apie turto įvertinimą buvo informuota tinkamai, tačiau prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolei nereiškė (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėja nesutinka su antstolės nustatyta turto verte, tačiau objektyvių įrodymų, nustatančių realiai kitokią turto kainą bei leidžiančių abejoti antstolės atliktu turto įkainojimu, nepateikė. Vien pareiškėjos nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įkeisto turto vertė nustatyta neteisingai.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju abejotina, ar UAB „Memelhaus“ atliktoje ekspertizėje yra įvertinti būtent tie nekilnojamojo turto objektai, kurie nurodyti antstolės patvarkyme, kadangi nei antstolė, nei ekspertas nesikreipė į ją su prašymu apžiūrėti turtą, patekti į gyvenamojo namo vidų. Teismas pažymi, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos. Visų pirma, UAB „Memelhaus“ parengtame nekilnojamojo turto ekspertizės akte yra pateiktos nekilnojamojo turto išorės ir vidaus nuotraukos. Be to, minėto turto apžiūroje dalyvavo ir pareiškėjos UAB „Gesika direktorius G. M., kuris pasirašė 2016-04-01 gyvenamojo namo apžiūros akte.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0074/12/20379, Nr. 0074/12/20559, Nr. 0074/15/28124 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.