Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valitekas“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“, ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 198,68 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Šilutės rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas. Nutarimas įsiteisėjo 2008 m. kovo 26 d. A. D. vairuodamas transporto priemonę nevykdė policijos pareigūno reikalavimo sustoti ir kėlė grėsmę eismo saugumui, todėl transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ir saugoma stovėjimo aikštelėje. Transporto priemonę transportavo ir saugojo V. V. pagal 2007 m. gruodžio 28 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. ST1-31, pagal kurios 3.6 punktą transporto priemonės savininkai ar kiti teisėti naudotojai privalo atsiskaityti su vykdytoju (saugotoju) už transporto priemonės nutempimą ir saugojimą.

2.2. 2009 m. kovo 9 d. susitarimo tarp V. V. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Valitekas“ pagrindu visos teisės, įskaitant ir teisę reikalauti transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo, pagal minėtą sutartį perėjo UAB „Valitekas“.

2.3. 198,68 Eur skolą sudaro: neatlygintos transporto priemonės „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos transporto priemonių stovėjimo aikštelėje nuo 2008 m. vasario 29 d. (transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos) iki 2008 m. kovo 26 d. (nutarimo įsiteisėjimo dienos): 60,00 Lt administravimo mokestis, 60,00 Lt pakrovimo-nukrovimo mokestis, 150,00 Lt (50 km x 3 Lt už km) transportavimo išlaidos, 416,00 Lt (16,00 Lt už parą x 26 d.) automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos.

3. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. D. mirė (duomenys neskelbtini), palikimo niekas nepriėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Valitekas“ naudai 161,61 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 161,61 Eur sumą nuo 2015 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

5.1. Nurodė, kad A. D. 2009 m. sausio 12 d. mirė, o jo teisių perėmėja yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl darė išvadą, kad jai tenka pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

5.2. Nurodė, kad 198,68 Eur skolą sudaro neatlygintos transporto priemonės „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos transporto priemonių stovėjimo aikštelėje nuo 2008 m. vasario 29 d. (transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos) iki 2008 m. kovo 26 d. (nutarimo įsiteisėjimo dienos): 17,38 Eur (60 Lt) administravimo mokestis, 17,38 Eur (60 Lt) pakrovimo-nukrovimo mokestis, 43,44 Eur (150 Lt) (50 km x 3 Lt už km) transportavimo išlaidos, 120,48 Eur (416 Lt) (16 Lt už parą x 26 d.) automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos. Atkreipė dėmesį, jog nutarimas, vadovaujantis tuo metu galiojusio ATPK 293 straipsniu, įsiteisėjo po 10 dienų nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2008 m. kovo 18 d., o ne 2008 m. kovo 26 d. (kaip nurodo ieškovė), todėl automobilio saugojimo išlaidos turi būti skaičiuojamos ne už 26 dienas, o už 18 dienų. Darė išvadą, kad automobilio saugojimo išlaidos aikštelėje sudaro 83,41 Eur (16 Lt už parą x 18 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3-385/2018.

7.1. Nurodė, kad VMI prie LR FM 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (28.4-08-4 E) RNA-34915 informavo Šilutės rajono apylinkės teismą, kad, surinkus visą informaciją, nustatyta, jog VĮ Nekilnojamojo turto registre A. D. vardu registruoto turto nėra, VĮ „Regitra“ registre įregistruotos 5 transporto priemonės, kurių būsena yra „išregistruota“, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. VMI prie LR FM turimais duomenimis, A. D. vardu atidarytų sąskaitų bankuose nėra, pensijų kaupime nedalyvavo. Teigia, jog VMI prie LR FM tik gavusi paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu turtą paveldi valstybė) gali įtraukti į apskaitą bei perimti mirusiesiems priklausantį turtą. Pažymėjo, jog valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

7.2. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR FM, palikėjo skolas, nevertino aplinkybių, kad, Testamentų registro išrašo duomenimis, valstybė nėra priėmusi A. D. palikimo. A. D. neturėjo turto, kuris kaip palikimas galėjo pereiti valstybei, todėl nėra galimybės dengti palikėjo skolas.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM, kaip mirusiojo A. D. teisių perėmėjos, buvo priteista skola, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. D. Šilutės rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 6 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 303 Eur (4 500 Lt) bauda. Transporto priemonė 2008 m. vasario 29 d. buvo priverstinai nuvežta ir saugoma stovėjimo aikštelėje. Transporto priemonę transportavo ir saugojo V. V. pagal 2007 m. gruodžio 28 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. ST1-31 su Šilutės rajono policijos komisariatu, pagal kurios 3.6 punktą transporto priemonės savininkai ar kiti teisėti naudotojai privalo atsiskaityti su vykdytoju (saugotoju) už transporto priemonės nutempimą ir saugojimą. 2009 m. kovo 9 d. susitarimo tarp V. V. ir UAB „Valitekas“ pagrindu visos teisės, įskaitant ir teisę reikalauti transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo pagal minėtą sutartį, perėjo UAB „Valitekas“. 2009 m. sausio 12 d. A. D. mirė.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą (Civilinio kodekso 4.47 straipsnis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Todėl valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136).

14. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje vartojama gramatinė konstrukcija – „tik paveldėtu turtu“, aiškinant lingvistiškai, reiškia, jog įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir tai, kad nurodyta gramatinė konstrukcija „atsako tik paveldėtu turtu“, ją lyginant su CK 5.62 straipsnio 3 dalyje vartojama konstrukcija „atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės“, suponuoja galimybę teigti, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo valia, naudojantis savo diskrecijos teise, nustatytas kitoks įpėdinių atsakomybės ribojimo būdas, negu tai nustatyta CK 5.62 straipsnio 3 dalyje. Lingvistinio aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta cum viribus hereditatis įpėdinių atsakomybės ribojimo sistema, ši teisės norma aiškintina taip, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).

15. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog pirminis atsakovas A. D. (pakeistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi) mirė (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą, iki paaiškės mirusiojo A. D. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 11C-489-385 dėl palikimo priėmimo kreipėsi į VMI prie LR FM, prašydamas pranešti, ar VMI prie LR FM sprendžia palikimo priėmimo klausimą, taip pat prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius palikimo priėmimą. VMI prie LR FM 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (28.4-08-4 E) RNA-34915 informavo Šilutės rajono apylinkės teismą, kad, surinkus visą informaciją, nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre A. D. vardu registruoto turto nėra, VĮ „Regitra“ registre įregistruotos 5 transporto priemonės, kurių būsena yra „išregistruota“, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Kitų duomenų apie A. D. priklausantį turtą byloje nėra. Taip pat informavo, jog notarui išdavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą VMI prie LR FM bus laikoma priėmusia palikimą ir kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Iš Testamentų registro 2018 m. rugpjūčio 23 d. išrašo matyti, jog registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, jog realiai valstybė jokio A. D. turto neperėmė, nesant duomenų apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, konstatuoja, jog, nesant jokio turto, nėra priemonės skolininko įsipareigojimams įvykdyti.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neišsiaiškino, ar valstybė realiai perėmė kokį nors A. D. turtą, nepagrįstai nesivadovavo įpėdinių atsakomybės ribojimo principu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas teigti, jog apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas iš klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės BUAB „Valitekas“ ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valitekas“ ieškinį atmesti.