Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

3.1. Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad:

3.1.1. tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2018 m. balandžio mėnuo, jo pažįstamas G. pasiūlė jam pigiau įsigyti automobilį „BMW X5“ (kėbulo kodas E70, juodos spalvos). Jam buvo žinoma, kad šis automobilis buvo pavogtas, kad jo kėbulo numeris buvo suklastotas („perkaltas“). Jis norėjo šį automobilį parduoti užsienyje brangiau, maždaug už 15000 eurų ir tokiu būdu pasipelnyti. Automobilio kaina buvo tinkama tokiam jo ketinimui, todėl jis už 6000 eurų įsigijo iš G. minėtą automobilį. Įsigijęs šį automobilį laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo su tais pačiais numeriais, su kuriais automobilis rastas kratos metu. Taip pat kartu su automobiliu jam buvo parduoti ir du automobilio rakteliai;

3.1.2. kitą automobilį „BMW X5“ (kėbulo kodas E70, sidabrinės spalvos) taip pat įsigijo iš G. Įsigijimo laiko tiksliai nepamena, bet tai buvo 2018 metų pabaigoje. Šį automobilį jis taip pat įsigijo turėdamas tikslą pasipelnyti – ketino šį automobilį parduoti maždaug už 10000 eurų. Jam pasiūlyta automobilio įsigijimo kaina tiko tokiam tikslui, todėl jis minėtą automobilį įsigijo už 4000 eurų. Įsigydamas šį automobilį taip pat žinojo, kad jis yra pavogtas, kad jo kėbulo numeris yra suklastotas, t. y. „perkaltas“. Automobilį įsigijo su dviem rakteliais;

3.1.3. tikslaus laiko nepamena, bet 2018 metais, lapkričio mėnesį, kartu su kaltinamuoju L. G. atvyko į (duomenys neskelbtini). Vykti į (duomenys neskelbtini) L. G. pasiūlė jis (M. B.). Paaiškino, kokiu tikslu reikia vykti į (duomenys neskelbtini), t. y. kad pavogti „BMW“ automobilį. Pasiūlė kaltinamajam L. G. pavogtą automobilį už 500 eurų iš (duomenys neskelbtini) nuvairuoti į (duomenys neskelbtini). L. G. sutiko. Jie kartu iš (duomenys neskelbtini) automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Su savimi jis (M. B.) atsivežė savo įrenginį, skirtą automobilių „BMW“ programinės įrangos duomenims nuskaityti. Šį įrenginį automobilio duomenų nuskaitymui ir raktelio susiejimui su automobilio kompiuterine programa įsigijo specialiai tam, kad galėtų vogti „BMW“ markės automobilius ir iš to pragyventi. Šią įrangą jis įsigijo internete, užsienio tinklalapyje. (Duomenys neskelbtini) su L. G. važinėjosi po miestą, kol nusižiūrėjo tamsios spalvos automobilį „BMW 530“. Tuomet palaukė kol sutems, o sutemus, apie 2–3 val. jis nuėjo prie nusižiūrėto „BMW“ automobilio. Kartu su savimi nusinešė atsivežtą įrenginį. Tuo metu L. G. laukė jo automobilyje, kuriuo jiedu atvyko iš (duomenys neskelbtini). Atsidaręs nužiūrėto automobilio „BMW“ duris (tiksliai nepamena kaip atrakino automobilį – ar su savimi turėtu rakteliu, ar sulaužydamas durų spynelę) su savimi turėtu įrenginiu prisijungė prie automobilio kompiuterinės diagnostikos jungties (OBD). Tuomet turėtu įrenginiu nuskenavo minėto automobilio „BMW“ kompiuterinės įrangos duomenis ir visą informacija perkėlė į savo „tuščią“ (nesusietą su automobilio kompiuterine programa) raktelį. Tokiu būdu jis savo „tuščią“ raktelį susiejo su automobilio „BMW“ kompiuterine programa tam, kad šiuo rakteliu būtų galima užvesti minėtą automobilį. Po to jis sugrįžo prie L. G., abu kartu nuėjo prie minėto „BMW“ automobilio ir jis padavė L. G. susietą raktelį. L. G. minėtu rakteliu užvedė automobilį „BMW“ ir jie abu skirtingais automobiliais grįžo į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) jis važiavo pirmas, o kaltinamasis L. G. vogtu automobiliu „BMW“ važiavo jam iš paskos. Atvykę į (duomenys neskelbtini) vogtą „BMW“ pastatė daugiabučio namo kieme, o po kelių dienų šį vogtą automobilį jis (M. B.) pardavė savo pažįstamam G. Gavęs pinigus už vogtą automobilį jis sumokėjo L. G. sutartą atlygį už automobilio parvairavimą;

3.1.4. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 15 val. atvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini), nes norėjo grąžinti prieš tai šioje parduotuvėje įsigytą striukę. Įsigyta striukė jam netiko. Tačiau minėtos striukės grąžinti jam nepavyko dėl techninių kliūčių. Tuomet jis parduotuvėje pamatė gamintojo „Helly Hansen“ pūkinę striukę, kainuojančią 279 eurus. Ši striukė jam patiko, todėl nutarė ją pavogti. Pasiėmęs jam patikusią „Helly Hansen“ striukę jis nuėjo į persirengimo kabiną, nuėmė „tagius“ ir įsidėjo ją į su savimi turėtą (duomenys neskelbtini) maišelį, kuriame buvo anksčiau jo įsigyta striukė. Tuomet išėjęs iš minėtos parduotuvės grįžo į namus. Po kiek laiko jam į telefoną paskambino iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir pakvietė jį sugrįžti, grąžinti anksčiau jo įsigytą striukę ir atsiimti už ją pinigus. Jam nuvykus buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų dėl striukės „Helly Hansen“ vagystės. Pavogtą striukę „Helly Hansen“ po kelių dienų jis grąžino parduotuvei (duomenys neskelbtini);

3.1.5. tikslaus laiko nepamena, būdamas (duomenys neskelbtini) pamatė geros komplektacijos automobilį „BMW“ (automobilis buvo išvaizdus, jame buvo sumontuotas M paketas ir pan.). Todėl jis nutarė šį automobilį pavogti. 2019 m. vasario 24 d. apie 5 val. atvyko prie šio automobilio. Tokiu pat, pirmiau jau paminėtu būdu susiejęs savo turėtą „tuščią“ raktelį su automobilio kompiuterine programa, jis minėtu rakteliu užkūrė minėtą „BMW“ automobilį ir juo išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų minėtą pavogtą automobilį pardavė asmeniui, vardu G. Matė, kad pavogtame automobilyje buvo vaikiška kėdutė, stabdžių kaladėlės, įvairūs įrankiai ir kiti daiktai. Iš šio automobilio jis sau pasiėmė tik M paketo detalę – pakojį, o kitus daiktus pardavė kartu su pavogtu automobiliu;

3.1.6. 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje pamatė skelbimą apie (duomenys neskelbtini) parduodamą automobilį „BMW 5“. Šis automobilis turėjo „X-drive“ (keturių varančiųjų ratų) sistemą. Skelbime matėsi parduodamo automobilio valstybinis numeris. Jis pasiskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyriškis papasakojo jam apie minėtą automobilį. Nutaręs pavogti minėtą automobilį jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Su savimi nusivežė įrangą raktelio susiejimui su automobilio kompiuterine programa. Tai galėjo būti 2019 m. kovo 1 d. Važinėdamas po (duomenys neskelbtini) pamatė parduodamą automobilį „BMW“, stovintį viename iš daugiabučių namų kieme. Paryčiui jis nuėjo prie minėto automobilio „BMW“, susiejo savo turėtą „tuščią“ raktelį su minėto automobilio kompiuterine programa, užkūrė šį automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pavogtą automobilį „BMW“ išardė, jo parduoti neketino. Kratos metu garaže policijos pareigūnai surado šio automobilio variklį, bamperį, važiuoklės dalis, keturis ratlankius, sėdynes ir kitas detales;

3.1.7. automobilio „BMW 320D“ vagystė vyko analogiškai, kaip ir ankstesnės automobilių vagystės. Tiksliai datos nepamena, būdamas (duomenys neskelbtini) nusižiūrėjo automobilį „BMW 320D“. Kitą dieną pasiūlė L. G. parvairuoti pavogtą automobilį už 500 eurų, šis sutiko. L. G. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), bet po kiek laiko atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jie abu kartu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini). Gerokai po vidurnakčio jis (M. B.) priėjo prie nusižiūrėto automobilio „BMW 320D“, susiejo savo turėtą „tuščią“ raktelį su šio automobilio kompiuterine programa, vėliau padavė šį raktelį L. G., kuris užsikūrė minėtą automobilį ir abu skirtingais automobiliais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) vyko pro (duomenys neskelbtini). Jis važiavo pirmas, o L. G. vogtu automobiliu iš paskos. Tačiau važiuojant į (duomenys neskelbtini) vogtu automobiliu L. G. sulaikė policijos pareigūnai. Po to policijos pareigūnai sulaikė jį (M. B.) ir nuvežė į policijos įstaigą;

3.1.8. kratos metu pas jį buvo rastas suklastotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Minėtas dokumentas pas jį namuose buvo pakankamai seniai, apie pusmetį iki kratos. Bet kaip šis suklastotas dokumentas atsirado pas jį namuose, nepamena. Jis žinojo, kad šis dokumentas yra suklastotas, akivaizdžiai matėsi, kad šis dokumentas pagamintas nekokybiškai. Ketino šį suklastotą dokumentą išmesti, tačiau nespėjo to padaryti. Minėtame suklastotame Lietuvos Respublikos piliečio pase nurodyto asmens (A. V.) nepažįsta. Minėto suklastoto Lietuvos Respublikos piliečio paso jis niekur nepanaudojo;

3.1.9. pirmiau paminėtus savo poelgius vertina blogai, jam gėda dėl jų. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nukentėjusiųjų N. B., H. V., L. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ civilinius ieškinius pripažįsta visiškai. Dalį civilinių ieškinių atlygino – pervedė 1000 eurų nukentėjusiajai N. B. ir 1500 eurų nukentėjusiajam H. V.. Ateityje ketina dirbti ir tikisi, kad jam pavyks uždirbti daugiau pinigų, galbūt gauti kreditą ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą;

3.1.10. kratos metu pas jį surasti pinigai – 6500 eurų, yra A. T.. Kiti pinigai – 500 eurų, yra jo (M. B.). 6500 eurų A. T. gavo iš Norvegijos, juos pervedė A. T. tėvai. A. T. iš jo (M. B.) mamos įsigijo butą, kurį remontavo, todėl 2019 m. vasario mėnesį pasiėmęs pinigus iš bankomato padavė jam (M. B.) ir paprašė juos pasaugoti, nes iš jo mamos įsigytame bute vyko remontas ir laikyti pinigus šiame bute buvo nesaugu. Be to, A. T. ketino įsigyti medžiagų buto remontui. Pinigus A. T. jam padavė saugoti piniginėje su minėto Norvegijos banko logotipu, kurią jis (A. T.) gavo iš Norvegijos banko kaip šio banko klientas.

3.2. Kaltinamasis L. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino kaltinamojo M. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Parodė, kad su M. B. susipažino (duomenys neskelbtini), su juo bendravo. 2017 m. grįžęs iš (duomenys neskelbtini) parsivežė užsidirbęs pinigų, kurie greitai pasibaigė. Apie tai buvo žinoma ir M. B.:

3.2.1. maždaug prieš pusmetį iki jų sulaikymo, tai galėjo būti 2018 m lapkričio mėnesio pradžioje, M. B. paskambino jam ir pasiūlė užsidirbti – už 400–500 eurų pavairuoti automobilį. Jis suprato, kad automobilis, kurį jam siūlo vairuoti M. B., bus vogtas. Jis sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Kartu su M. B. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur pamatė vagystei tinkamą automobilį „BMW 530“. Sulaukus nakties kaltinamasis M. B. pasiėmė savo krepšį ir nuėjo prie nužiūrėto automobilio. Po kiek laiko grįžęs M. B. padavė jam automobilio raktelį. Apie 5 val. ryto jis (L. G.) nuėjo prie nužiūrėto automobilio. Šis automobilis jau buvo atrakintas. Jis minėtu rakteliu užsikūrė nužiūrėtą automobilį „BMW 530“ ir juo išvažiavo į (duomenys neskelbtini). M. B. automobiliu, kuriuo abu atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), išvažiavo pirmas, o jis vogtu automobiliu „BMW 530“ išvažiavo maždaug po 10 minučių. Buvo sutarę, kad M. B. vyks pirmas ir jei kils kokie nors nesklandumai, jam (L. G.) paskambins ir praneš apie tai. Atvykę į (duomenys neskelbtini) sustojo aikštelėje ir palikę vogtą automobilį „BMW“ išsiskyrė. Po kelių dienų M. B. jam sumokėjo 400 eurų už vogto automobilio pervarymą į (duomenys neskelbtini). Matė, kad pavogto automobilio „BMW 530“ bagažinėje buvo keturi ratai. Daugiau šio automobilio jis neapžiūrėjo, bet gali būti, kad šiame automobilyje buvo daugiau daiktų;

3.2.2. automobilio „BMW 320D“ vagystė vyko analogiškai – M. B. pasiūlė jam užsidirbti pervarant vogtą automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 8 d. jis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvyko traukiniu, o iš (duomenys neskelbtini) abu su M. B. automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini). M. B. jau buvo nužiūrėjęs automobilį, kurį ketino pavogti. Sutemus kaltinamasis M. B. pasiėmė savo krepšį ir nuėjo prie nužiūrėto automobilio „BMW 320D“. Po kiek laiko grįžęs M. B. padavė jam automobilio raktelį. Paryčiui jis nuėjo prie automobilio „BMW 320D“, kuris jau buvo atrakintas ir kurio durelės buvo paliktos šiek tiek praviros. Užsikūręs minėtą automobilį jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kaip ir pirmiau, į (duomenys neskelbtini) vyko skirtingais automobiliais – M. B. vyko pirmas automobiliu, kuriuo jie abu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), o jis (L. G.) – iš paskos vogtu „BMW 320D“. Į (duomenys neskelbtini) vyko pro (duomenys neskelbtini). Tačiau jis (L. G.) pasiklydo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Paskambino M. B. ir pasakė, kad pasiklydo, o M. B. jam pasakė, kur reikia važiuoti. Apsisukęs ir įsukęs į (duomenys neskelbtini) kelią jis (L. G.) buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į policijos įstaigą;

3.2.3. savo nusikalstamas veikas vertina neigiamai, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Visiškai pripažįsta nukentėjusiojo L. N. ir AB (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius. Atlyginti padarytos žalos iki šiol neturėjo galimybės, nes visą laiką buvo suimtas.

3.3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius nutrauktas, nes kaltinamieji M. B. ir L. G. prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji M. B. ir L. G. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (8 t., 56, 58 b. l.). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamųjų gynėjai ir kiti proceso dalyviai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

3.4. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti:

3.4.1. 1 tomas – tarnybiniai pranešimai (31, 122 b. l.), protokolai-pareiškimai (47, 50 b. l.), apžiūrų protokolai (56–59, 81–82, 136–137, 148–149, 152 b. l.), liudytojo L. N. apklausos protokolas (66–67 b. l.), nutarimas pripažinti L. N. nukentėjusiuoju (70 b. l.), daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (78 b. l.), nutarimas priduoti daiktus saugojimui ir jų priėmimo saugoti kvitas (87, 89 b. l.), nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu AB „Lietuvos draudimas“, ieškininis pareiškimas (95–100 b. l.), daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (133–135 b. l.), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (151 b. l.), nutarimas dėl slapto sekimo, tarnybinis pranešimas (154, 155 b. l.), nutartys patvirtinti procesinių prievartos priemonių teisėtumą (159–160, 170–171, 183–184, 195–196 b. l.), nutarimas dėl slapto sekimo, tarnybinis pranešimas (162–166 b. l.), slapto sekimo protokolas (173–176 b. l.), nutarimas dėl perduodamos informacijos kontrolės, tarnybinis pranešimas (178, 179 b. l.), tarnybinis pranešimas (186 b. l.), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (188 b. l.), nutarimas dėl slapto sekimo (191 b. l.);

3.4.2. 2 tomas – nutarimas dėl slapto sekimo (1 b. l.), nutartys patvirtinti procesinių prievartos priemonės taikymo teisėtumą (5–6, 18–20, 25–26, 40–41 b. l.), slapto sekimo protokolas (8–12 b. l.), nutarimas atlikti veiksmus neatskleidus savo tapatybės (13–14 b. l), nutarimas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (22 b. l.), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (28 b. l.), nutarimas dėl informacijos sunaikinimo (30 b. l.), informacijos sunaikinimo aktas (32 b. l.), tarnybinis pranešimas dėl slapto sekimo, nutarimas (34, 35–36 b. l.), tarnybiniai pranešimai (43, 45, 53, 55, 56, 61, 63–64, 70, 72, 86, 99–100, 120, 122–123, 140, 144, 195, 197 b. l.), nutartis dėl slapto sekimo (50–51 b. l.), nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (57–59 b. l.), asmens duomenys, informacija apie kelių transporto priemones (67–68 b. l.), nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (77–78 b. l.), nutarimas dėl informacijos sunaikinimo (82 b. l.), informacijos sunaikinimo aktas (84 b. l.), nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (91 b. l.), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (93 b. l.), nutarimas dėl informacijos sunaikinimo (95 b. l.), informacijos sunaikinimo aktas (97 b. l.), nutartis dėl slapto sekimo taikymo (105–106 b. l.), nutartis leisti atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus (110–112 b. l.), nutartis dėl slapto sekimo leidimo (117–118 b. l.), nutarimas leisti UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotajam atstovui dalyvauti procese (133–135 b. l.), apžiūros protokolas (143 b. l.), įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (147–149 b. l.), daiktinių įrodymų sunaikinimo aktas (153 b. l.), N. B. protokolas-pareiškimas (154 b. l.), apžiūros protokolai, fotolentelė (157–158, 159–163 b. l.), nutarimas priduoti daiktus saugojimui ir jų priėmimo saugoti kvitas (164, 166 b. l.), N. B. apklausos protokolas (168–169, 170 b. l.), nutarimas pripažinti N. B. nukentėjusiąją (172 b. l.), civilinis ieškinys, nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu (174, 175 b. l.), liudytojo L. B. apklausos protokolas (178 b. l.), informacija apie kelių transporto priemonę (183 b. l.), liudytojo L. L. apklausos protokolas (189 b. l.), išrašas apie ieškomas transporto priemones (190 b. l.);

3.4.3. 3 tomas – tarnybiniai pranešimai (1, 8, 10, 17, 67, 77–78, 80, 81, 84–85, 95, 101, 104–105, 109 b. l.), nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (2 b. l.), aplinkraštis (7 b. l.), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, vokai su vaizdo įrašais (12, 13, 14–15, 16 b. l.), protokolas-pareiškimas (18 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolai, fotolentelės (21, 22–24, 123, 125, 127–129, 130–139 b. l.), liudytojo H. V. apklausos protokolas (29 b. l.), nutarimas pripažinti H. V. nukentėjusiuoju (31 b. l.), civilinis ieškinys, nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu (33, 34 b. l.), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (35 b. l.), informacija iš UAB „Krasta auto“ (37–63 b. l.), nutarimai dėl daiktų pridavimo saugoti ir jų priėmimo saugoti kvitai (64, 66, 154, 156, 163, 165, 166, 168 b. l.), nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (68–69, 72–74 b. l.), nutarimai susipažinti su informacija (82, 86 b. l.), nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo taikymo (90–91 b. l.), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (92 b. l.), informacijos sunaikinimo aktas (93 b. l.), nutarimas dėl informacijos sunaikinimo (96 b. l.), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (99–100 b. l.), protokolas-pareiškimas (118 b. l.), specialisto išvados (145–146, 152–153 b. l.), daiktų apžiūros protokolai, fotolentelės (159, 161, 169–171, 172–191 b. l.), pakvitavimas (195, 196 b. l.), nutarimas grąžinti daiktus (197–198 b. l.);

3.4.4. 4 tomas – apžiūrų protokolai (1, 27–28 b. l.), fotolentelė su priedais (3–4 b. l.), nutarimas grąžinti daiktus (8 b. l.), specialistų išvados (14–16, 21–23 b. l.), išrašas apie ieškomas kelių transporto priemones (26 b. l.), fotolentelė (30–33 b. l.), nutarimai dėl daiktų pridavimo saugoti ir jų priėmimo saugoti kvitai (35, 37, 187, 189 b. l.), nutarimai grąžinti daiktus (38–39, 52 b. l.), liudytojo G. L. apklausos protokolas (43 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugojimui (49 b. l.), liudytojo M. S. apklausų protokolai (56–57, 60, 62 b. l.), pakvitavimas dėl daiktų grąžinimo (65 b. l.), nutarimas pripažinti M. S. nukentėjusiuoju (67 b. l.), M. S. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (76 b. l.), daktiloskopinė kortelė (79 b. l.), išrašas apie ieškomas kelių transporto priemones (80–83 b. l.), liudytojos K. T. apklausos protokolas (85–86 b. l.), savanoriško daiktų pateikimo protokolas (87–88 b. l.), liudytojos I. B. apklausos protokolas (92 b. l.), tarnybiniai pranešimai (95–96, 105, 106, 107, 108, 114, 116, 177 b. l.), nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (110–111 b. l.), kaltinamojo L. G. prisipažinimas (123 b. l.), kaltinamojo L. G. apklausų protokolai (129–130, 144–145, 152 b. l.), L. G. laikinojo sulaikymo protokolas (155 b. l.), nutartis skirti kardomąją priemonę – suėmimą (165–166, 171–172 b. l.), asmens kratos protokolas (174–176 b. l.), apžiūros protokolas (179–180 b. l.), fotolentelė (182–185 b. l.), asmens duomenys (190–194 b. l.);

3.4.5. 5 tomas – kaltinamąjį L. G. charakterizuojanti medžiaga (1–22, 23–60, 61–62, 63, 64–80 b. l.), kaltinamojo M. B. apklausų protokolai (97–98, 102, 104, 121, 124, 129–130, 136, 151, 154–155, 160–161, 166, 174–175 b. l.), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (107 b. l.), laikino sulaikymo protokolai (178, 189 b. l.), nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (180 b. l.), asmens kratos protokolas (183, 184 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (186–187 b. l.), nutartis skirti kardomąją priemonę – suėmimą (198–199 b. l.);

3.4.6. 6 tomas – nutartis dėl kardomosios priemonės pakeitimo (5–7 b. l.), asmens kratos protokolas (9–10 b. l.), kaltinamąjį M. B. charakterizuojanti medžiaga (12, 13–15, 16–19, 20, 21, 22, 23–30, 33, 34–36 b. l.), specialistų išvados (41, 95–96, 134–135, 139–141, 174–175, 179–181, 192–193 b. l.), nutarimas daryti kratą (42–43 b. l.), kratos protokolas, fotolentelė (44–48, 49–63 b. l.), nutartis patvirtinti procesinės prievartos priemonės teisėtumą (72–73 b. l.), nutarimas saugoti daiktus ir jų priėmimo saugoti kvitas (75, 77 b. l.), daiktų apžiūros protokolas, fotolentelė (80–81, 83–84 b. l.), nutarimai grąžinti daiktus (86–87 b. l.), nutarimas dėl automobilio perdavimo saugoti (91 b. l.), išrašai apie ieškomas kelių transporto priemones (97–101, 187, 197–198 b. l.), liudytojo J. T. apklausos protokolas (110–111 b. l.), nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju kopija (112–113 b. l.), nutarimas grąžinti daiktus (119–120 b. l.), pakvitavimas (129 b. l.), kratos protokolas (145–150 b. l.), nutartis dėl procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo (157–158 b. l.), daiktų apžiūros protokolas, fotolentelė (160–161, 163–169 b. l.), išrašai iš transporto priemonių registracijos žurnalo (182–186 b. l.), išrašas iš įvykių paieškos (194–196 b. l.), tarnybinis pranešimas (199 b. l.);

3.4.7. 7 tomas – nutarimai grąžinti daiktus (1–2, 4–5, 58, 63–65, 111–112, 140–141, 174, 195–196 b. l.), apžiūros protokolas (7–9 b. l.), nutarimas priduoti saugoti daiktus ir jų priėmimo saugoti kvitas (10–11, 13 b. l.), nutarimai daryti kratas (14–15, 67–­68, 148–149 b. l.), kratų protokolai (17–20, 69–72, 150–154 b. l.), nutartys patvirtinti procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumą (27–28, 78–79, 158–159 b. l.), pakvitavimai (30, 162 b. l.), tarnybiniai pranešimai (31, 56, 188 b. l.), nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą (33–34 b. l.), nutarimas dėl pinigų perdavimo (36 b. l.), specialistų išvados (42–43, 48–52, 86–88, 93–94, 100–101, 138–139, 180–181 b. l.), daiktų apžiūros protokolas (60–61, 198–199 b. l.), nutarimas dėl automobilio perdavimo saugoti (96 b. l.), išrašai apie ieškomas kelių transporto priemones (102–103 b. l.), liudytojo E. Z. apklausų protokolai (104, 130–131 b. l.), PVM sąskaita faktūra (107 b. l.), protokolas-pareiškimas (123–124 b. l.), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju nuorašas (128 b. l.), nutarimas dėl objektų pridavimo saugoti ir jų priėmimo saugoti kvitas (145, 147 b. l.), informacija apie kelių transporto priemones (161 b. l.), liudytojo G. R. apklausos protokolas (165 b. l.), išrašas iš transporto priemonių registracijos žurnalo (168 b. l.), liudytojo V. S. apklausos protokolas (171 b. l.), liudytojo P. Ilmono apklausos protokolas (192 b. l.);

3.4.8. 8 tomas – daiktų apžiūros protokolas (1 b. l.), fotolentelė (3–4 b. l.), tarnybinis pranešimas (14 b. l.), nutarimas saugoti daiktus ir jų priėmimo saugoti kvitas (16, 18 b. l.), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (19–21 b. l.), pakvitavimas (22 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolai (56, 58 b. l.), A. T. prašymai su priedais (79–81, 155–156 b. l.), nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys (161–166 b. l.);

3.4.9. 9 tomas – kaltinamąjį M. B. charakterizuojanti medžiaga (22–29 b. l.), mokėjimų dokumentai (30–33 b. l.), nukentėjusiosios N. B. patikslintas civilinis ieškinys su priedais (34–41 b. l.), nukentėjusiosios N. B. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (42–43 b. l.).

3.5. Kaltinamasis M. B., be kita ko, kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. disponavo didelės vertės turtu – automobiliu „BMW X5 xDrive30d“, VIN: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, kol 2019 m. balandžio 8 d. 13.10 val. jį surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis automobilis buvo surastas 2019 m. balandžio 9 d. 13.10 val. pradėtos kratos metu (6 t., 44–63 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodytas disponavimo minėtu turtu laikas patikslinamas nurodant, kad šiuo turtu kaltinamasis M. B. disponavo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. balandžio 9 d., kol 2019 m. balandžio 9 d. 13.10 val. jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3.6. Šioje byloje kaltinamieji M. B. ir L. G. kaltinami, be kita ko, pagrobę 8000 Eur vertės nukentėjusiojo L. N. turtą – automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagrobto nukentėjusiojo L. N. automobilio „BMW 530“ vertė yra 6000 Eur (1 t., 95 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodyta nukentėjusiojo L. N. automobilio „BMW 530“ vertė patikslinama nurodant šio automobilio vertę – 6000 Eur.

4.1. Kaltinamųjų M. B. ir L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie visiškai prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis savanoriškai pašalino UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą (praėjus 9 dienoms po įvykio grąžino pavogtą striukę) ir minėta bendrovė kaltinamajam pretenzijų neturi, o taip pat savanoriškai atlygino dalį nukentėjusiajam H. V. padarytos turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad dvi nusikalstamas veikas (L. N. ir M. S. turto vagystes) jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat kaltinamojo L. G. atsakomybę sunkina tai, kad naujas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

4.2. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems M. B. ir L. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

4.3. Kaltinamasis M. B. padarė aštuonis tyčinius (2 nesunkius ir 6 apysunkius), baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei ir valdymo tvarkai. Jis neteistas, baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka (bendra nesumokėtų baudų suma siekia 2075 Eur). Vos paleistas iš suėmimo (suėmime jis išbuvo iki 2019 m. birželio 6 d.) kaltinamasis M. B. nuo 2019 m. birželio 17 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, o nuo 2019 m. lapkričio 25 d. įsidarbino. Nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. jis buvo VšĮ „Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras“ priklausomybės ligų informacinėje grupėje (6 t., 12–30, 33–36, 41 b. l.; 9 t., 22–25 b. l.). Skiriant bausmes būtina atsižvelgti į automobilių, kuriuos pagrobė bei neteisėtai įgijo ir naudojosi kaltinamasis M. B., vertę – automobiliai buvo tos pačios markės, jų vertė svyruoja nuo 3480 iki 35000 Eur. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad kaltinamasis M. B. automobiliams pagrobti naudodavo specialias priemones ir įrankius, buvo pasiruošęs vagystėms, jis buvo kartu su kaltinamuoju L. G. pagrobtų automobilių vagysčių iniciatorius, taip pat jis rūpinosi pagrobtų automobilių realizavimu, jų išardymu, kas rodo išankstinį jo pasiruošimą daryti keletą analogiškų nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų sistemingumą ir didesnį kaltinamojo M. B. pavojingumą visuomenei. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančią aplinkybes teismas mano, kad bausmių tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. B. už nesunkius nusikaltimus (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį) paskyrus arešto bausmes, švelnesnes už numatytą tokios bausmės vidurkį, o už kitų nusikalstamų veikų padarymą – laisvės atėmimo bausmes, švelnesnes už numatytus tokių bausmių vidurkius. Visos kaltinamajam M. B. paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis.

4.4. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis M. B. teisiamas pirmą kartą. Jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atlygino dalį padarytos žalos. Taip pat jis dirba ir galima pagrįstai manyti, kad ateityje jis atlygins iš jo priteistą žalą. Įvertinus visus šiuos duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog kaltinamasis M. B. po šio proceso padarys reikiamas išvadas ir ateityje gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam M. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėjus maksimaliam terminui ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.

4.5. Kaltinamasis L. G. padarė du apysunkius, baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei. Jis ankščiau teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taip pat jis baustas administracine tvarka, taip pat ir už turtinio pobūdžio pažeidimus, paskirtų baudų nemoka (bendra nesumokėtų baudų suma siekia 1695 Eur), jis nedirba (5 t., 1–22, 23–60, 62, 63, 64–80 b. l.). Svarbu tai, kad kaltinamajam anksčiau taikytos poveikio priemonės – bausmės (laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas), bausmės vykdymo atidėjimas ir administracinės nuobaudos (baudos ir administracinis areštas) nepadarė teigiamo poveikio kaltinamajam, nes po to jis padarė tiek naujus administracinius nusižengimus, tiek naujas nusikalstamas veikas. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės kaltinamąjį L. G. charakterizuoja neigiamai. Skiriant bausmes būtina atsižvelgti į kaltinamojo L. G. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (jis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatoriumi), taip pat į turto, kurį, veikdamas bendrininkų grupėje, pagrobė kaltinamasis L. G., vertę – automobiliai nebuvo seni, vieno iš jų vertė siekė 6000 Eur, o kito – 9000 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad kaltinamasis L. G. išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nenori taisytis ir keisti savo gyvenimo būdą, todėl bausme, švelnesne už anksčiau kaltinamajam paskirtas poveikio priemones ar atidėjus bausmės vykdymą, bausmių tikslai nebus pasiekti, nes švelnesnės bausmės paskyrimas ar bausmės vykdymo atidėjimas nedarytų kaltinamajam L. G. teigiamos įtakos. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančią ir ją sunkiančias aplinkybes, kaltinamajam už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės už numatytą tokios bausmės vidurkį. Kaltinamasis L. G. nusikalstamas veikas padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

5.2.1. Nukentėjusysis L. N. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų M. B. ir L. G. 500 Eur dydžio neturinę žalą (8 t., 161–166 b. l.). Nurodo, kad dėl jo automobilio vagystės jis patyrė neigiamus išgyvenimus – dvasinį sukrėtimą, nerimą, baimę, kitus nepatogumus, susijusius su teisinių reikalų tvarkymu (turėjo kreiptis į policiją, draudimo bendrovę, pildyti dokumentus, dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, prisiminti ir papasakoti vagystės detales ir pan.). Be to, kaltinamieji jo neatsiprašė ir nesistengė kompensuoti bent dalies jo patirtos turtinės žalos. Abu kaltinamieji visiškai pripažino savo veika nukentėjusiajam L. N. padarytą neturtinę žalą. Pirmiau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis L. N., netekęs 6000 Eur vertės automobilio, neabejotinai patyrė neturtinę žalą, nes jis patyrė šoką, nerimą, sutriko jo normalus gyvenimo ritmas dėl teisinių reikalų tvarkymo ir jis patyrė kitus neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau svarbu tai, kad nukentėjusysis dėl patirto šoko, nerimo ir kitų neigiamų išgyvenimų į specialistus (pavyzdžiui, medikus) nesikreipė, kad abiejų kaltinamųjų nusikalstama veika sukeltos pasekmės nematerialioms vertybėms truko ribotą laiką ir byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis L. N. neturtinę žalą patirtų šiuo metu. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į abiejų kaltinamųjų kaltę, jų turtinę padėtį (byloje nėra duomenų apie kaltinamųjų turtą; kaltinamasis L. G. niekur nedirba; kaltinamasis M. B. įsidarbino neseniai, jo mėnesinės pajamos yra nedidelės, jis turi finansinių įsipareigojimų (periodiškai moka išlaikymą savo vaikui)), įrodytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam L. N. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Kaltinamieji nukentėjusiajam L. N. neturtinės žalos neatlygino, šią žalą jie padarė bendra nusikalstama veika, todėl ji nukentėjusiajam priteisiama iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

5.2.2. Nukentėjusioji N. B. prašo priteisti jai iš kaltinamojo M. B. 2500 Eur dydžio neturtinę žalą (9 t., 34–41 b. l.). Nurodo, kad ji dėl automobilio vagystės patyrė šoką; patyrė nepatogumus, nes jai buvo būtina vežioti mažametį vaiką po ugdymo įstaigas, jai ir sutuoktiniui reikėjo važiuoti į darbus, todėl teko naudotis taksi paslaugomis ir skolintis transporto priemonę iš draugų; ji patyrė pažeminimą ir nemalonų sukrėtimą, nes staiga neteko ilgai taupyto ir pakankamai didelės vertės šeimos turto; dėl automobilio pagrobimo teko koreguoti šeimos narių poreikius, kad būtų sutaupytos lėšos kitam, bent laikinam automobiliui. Kaltinamasis M. B. pripažino savo veika nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji N. B., staiga netekusi 8500 Eur vertės automobilio, taip pat patyrė neturtinę žalą, nes ji patyrė ne tik jos civiliniame ieškinyje nurodytus neigiamus išgyvenimus, bet taip pat turėjo kreiptis į policiją, pildyti dokumentus, dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, prisiminti ir papasakoti vagystės detales, rūpintis kaltinamojo M. B. nuomojame garaže surastų pavogto automobilio detalių pargabenimu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Todėl nukentėjusioji N. B. taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nustatydamas nukentėjusiosios N. B. patirtos neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog nukentėjusioji dėl patirto šoko ir kitų neigiamų išgyvenimų į specialistus (pavyzdžiui, medikus) nesikreipė, kad kaltinamojo nusikalstama veika sukeltos pasekmės nematerialioms vertybėms truko ribotą laiką ir byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios N. B. patirta neturtinė žala tęstųsi iki šiol. Svarbu tai, kad kaltinamasis M. B. geranoriškai atlygino nukentėjusiajai N. B. jos patirtas atstovavimo išlaidas (9 t., 30–31 b. l.). Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltinamojo M. B. kaltę, jo turtinę padėtį (byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turtą; kaltinamasis įsidarbino neseniai, jo mėnesinės pajamos yra nedidelės, jis turi finansinių įsipareigojimų (periodiškai moka išlaikymą savo vaikui)), įrodytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai N. B. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus. Kaltinamasis nukentėjusiajai N. B. neturtinės žalos neatlygino, todėl ji nukentėjusiajai priteisiama iš kaltinamojo M. B..

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2018 m. lapkričio 24 d. 17 val., o iš sulaikymo paleistas 2018 m. lapkričio 26 d. 15.15 val. Taip pat kaltinamasis M. B. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. balandžio 9 d. 5.35 val., o 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir suimtas jis išbuvo iki 2019 m. birželio 6 d. (5 t., 178, 180, 189, 198–199 b. l.; 6 t., 5–7 b. l.). Šis kaltinamojo M. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.

6.2. Kaltinamasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2019 m. balandžio 9 d. 5.30 val., o 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikoma iki šiol (4 t., 155, 165–166, 171–172 b. l.; 8 t., 191–192 b. l.). Kaltinamojo L. G. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

6.5.1. Šioje byloje buvo gauti A. T. prašymai, kuriuose jis nurodė, kad kratos kaltinamojo M. B. gyvenamose patalpose metu rasta piniginė su 6500 Eur yra jo, prašo grąžinti jo (A. T.) pinigus 6500 Eur su pinigine. Kartu su prašymais A. T. pateikė ir savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jis 2019 m. vasario 19 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išsigrynino 8000 Eur (8 t., 79–80; 155–156 b. l.). Prašyme nurodomas aplinkybes, jog kratos metu rasti ir paimti piniginė bei 6500 Eur priklauso A. T., o šis buvo perdavęs piniginę su pinigais M. B. tik laikinai pasaugoti, teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek kaltinamasis M. B., tiek A. T.. Taip pat abu jie nurodė apie šių pinigų kilmę. Svarbu tai, kad teisiamojo posėdžio metu A. T. pateikė apžiūrai mėlynos spalvos Norvegijos banko „SpareBank“ mokėjimo kortelę, išduotą jam. Būtent šio banko išduotoje mėlynos spalvos piniginėje, su minėto banko logotipu, kratos metu buvo rasti 6500 Eur. Be to, kratoje, kurios metu buvo surasti minėti pinigai, kaltinamasis M. B. nedalyvavo ir tuo metu jis neturėjo galimybės paaiškinti apie šių pinigų kilmę (7 t., 17–20 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tik apie garažuose kratų metu surastus daiktus, o apie kratos metu surastus pinigus (6500 Eur) jis nebuvo apklaustas (5 t., 160–161, 166, 174–175 b. l.). Taip pat teisiamojo posėdžio metu tiek A. T., tiek kaltinamasis M. B. nurodė priežastis, dėl kurių A. T. ne iškart po kratos, o tik vėliau kreipėsi į tyrimą atliekančius pareigūnus ir pareiškė pretenzijas dėl paimtų pinigų – apie tai, kad kratos metu buvo paimti minėti pinigai A. T. sužinojo tik po to, kai kaltinamasis M. B. buvo paleistas iš suėmimo. Ir iš tiesų, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis M. B. buvo sulaikytas 2019 m. balandžio 9 d. anksti ryte, tą pačią dieną buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti minėti pinigai, o iš suėmimo kaltinamasis M. B. buvo paleistas 2019 m. birželio 6 d. Tik po to A. T., pasak jo paties, sužinojęs apie paimtus pinigus ir pasikonsultavęs su teisininkais, kreipėsi į tyrimą kontroliavusį prokurorą prašydamas sugrąžinti kratos metu paimtus pinigus (8 t., 79–81 b. l.). Taigi, byloje nėra patikimų ir neginčytinų duomenų, galinčių paneigti kaltinamojo M. B. ir A. T. versiją apie kratos metu surastų pinigų kilmę ir leidžiančių pagrįstai manyti, kad piniginę ir 6500 Eur kaltinamasis M. B. būtų gavęs kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Nustačius, kad šie daiktai priklauso A. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisių apribojimas 6500 Eur pinigų sumai panaikintinas ir minėti pinigai, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (7 t., 36, 38 b. l.), o taip pat sportinė mėlyna piniginė, paimta kratos metu (7 t., 17–20 b. l.), grąžinami A. T.