- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 1-456-311/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00753-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- G. Ž., R. Z., N. Z., E. L.
- Kaltinamasis
- D. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1. 2011-03-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublkikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., bausmės vykdymą atidėti dviem metams;
2. 2011-06-14 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką be teismo ar laisvės apribojimą vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. bei 65 str. 1 d. 2 p. c) pp, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, subendrinus paskirtą bausmę su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendžiu paskirta bausme– 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms;
3. 2014-10-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 5 d.-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:
nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų (Vilniaus g. 6-1, Karmėlavos II kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone,), jeigu tai nesusiję su darbu;neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (1300 Lt / 376 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bausmė neatlikta, teistumai neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d., nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. 2014-05-19 apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, Kauno r., Karmėlavos sen., Karmėlavos II k., terorizavo R. Z., t. y. ne mažiau nei tris kartus - du kartus skambindamas R. Z. į mobilaus ryšio telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), rašydamas vieną sms pranešimą - grasino jį užmušti, sumušti jo sūnų N. Z. bei užmušti marčią G. Ž., tokiu būdu sistemingai baugino R. Z., naudodamas psichinę prievartą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.
Be to, D. Š. 2014-05-19 apie 19.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, viešoje vietoje – viešo naudojimo aikštelėje, esančioje Kauno r., Karmėlavos sen., Karmėlavos II k., Vilniaus g. prie daugiabučio namo Nr. 2, kitų asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su kitu asmeniu (kurio atžvilgiu 2014-11-28 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą), šiam asmeniui du kartus smogiant R. Z. į kairį petį, N. Z. – ne mažiau vieną kartą į veido sritį; du kartus smogė R. Z. į galvos sritį, ne mažiau penkis kartus smogė į kūną, vieną kartą įspyrė į dešinę koją, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne mažiau vieną kartą smogė N. Z. į veido sritį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką aštuonis kartus smogė E. L. į kairį petį, elgdamasi vandališkai - smūgiuodamas nukentėjusiajam E. L. į kairę pusę, o šiam besidengiant kaire ranka - nuplėšė E. L. odinės striukės kairės rankovės dalį, kurios vertė 500 Lt, tęsdamas nusikalstamą veiką, G. Ž. iškvietus policijos pareigūnus, grasino jai, kad „paleis žarnas“, sakė neiti vienai į parduotuvę, nes ją iš parduotuvės „galės parsinešti ant rankų“, taip įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. gegužės mėn. jis buvo nuėjęs pas savo tetos nuomininkus N. ir G.. N. prašė, kad šis pavežtų iki kaimo, esančio už Babtų k. N. lygtai sutiko pavežti, bet įsikišo G., kuri jam liepė mandagiau kalbėti. Dėl to jie susiginčijo. Bet vėliau N. vis tiek jį pavežė.
2014-05-19 ryte jis susiskambino su N. uošviu R.. Šis pasakė, kad reikia pasikalbėti, ką dar jis sakė, ar kalbėjo apie G., ar ne, neatsimena.. Kiek atsimena, su juo tik norėjo sutarti laiką, kada gali susitikti ir išsiaiškinti. Tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus kartu su savo draugu A. S.. Vėliau perskambino R., apie ką kalbėjosi, neatsimena. Ar grasino, kad sumuš jį, G., ar R. sūnų N., neatsimena. Tuo metu buvo neblaivus. R. galėjo parašyti ir sms pranešimą, bet ką jame rašė, ar tuo pranešimu jam grasino, jį baugino, neatsimena. Apie 18 val. ar 19 val., tikslaus laiko neatsimena, paskambino R. ir pasakė, kad su juo susitiktų prie jo namų. Tada kartu su A. S. nuėjo iki R. namo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė R., pavardės nežino, jo sūnų N., pavardės nežino, ir dar vieną vaikiną. Tą vaikiną matė pirmą kartą. Priėjo prie R. ir pradėjo su juo aiškintis, klausė apie ką čia kalbės, jam delnu apie pora kartų trenkė į galvos sritį. Ar daugiau smūgių sudavė R., ar ne – neatsimena. Kad būtų R. įspyręs į koją, neatsimena. Tada N. stūmė, pats bandė suduoti smūgį N. į veidą, bet nepataikė. Nuo N. pastūmimo parkrito ant žemės, tada jį nuo N. skyrė tas trečias, nepažįstamas vaikinas. Ar sudavė smūgius šiam vaikinui, ar ne, neatsimena. Galėjo ir jam suduoti keletą smūgių, tik to neatsimena. Kaip galėjo suplyšti šio vaikino striukė, nežino, matyt, tai įvyko muštynių metu, tik to nematė. Matė, kad konflikto metu G. buvo antro aukšto buto balkone. Ji sakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Tada ant jos supyko, jai pradėjo grasinti, sakė, kad ją nukels su visu tuo balkonu. Tačiau nebuvo jokio terorizavimo. Jis prisimintų, jei tai būtų buvę. Kažką gal ir galėjo pasakyti, bet nenorėdamas kažką padaryti. Gal kažką ir „leptelėjo“, bet be jokių kėslų grasinti Ž..
Nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad su draugu N. Z. nuo 2013 m. rudens gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį D. Š. pažįsta kaip buto savininkes sesers sūnų.
2014 m. gegužės mėn. į namus atėjo D. Š. ir prašė jos draugo N. kažkur jį nuvežti, N. atsisakinėjo, tuomet D. Š. pradėjo kelti balsą, reikalauti, kad N. jį pas kažkokią moterį. N. vis atsisakinėjo ir ji girdėjo, kaip D. Š. piktai N. pasakė, kad šis nelinksėtų, nes gaus. Vėliau N. D. vis tik nuvežė. Kitą dieną ji paskambino buto savininkei ir pasakė apie įvykusį incidentą. Savininkė pasakė, kad pakalbės su D., kad nemalonu, jog taip nutiko.
2014-05-18, dienos metu, D. Š. ji sutiko gatvėje ir šis paklausė, ką ši pripasakojo buto savininkei, taip pat pasakė, kad ji, t.y. G. Ž. gaus į galvą. Kitą dieną, t. y. 204-05-19, dienos metu paskambino N. ir pasakė, kad ji viena neitų į parduotuvę, nes R. Z. skambino D. ir grasino sumušti. Apie 18 val. N., jo tėvas R. Z. bei jų darbuotojas E. grįžo namo iš darbo. Namuose jie persirengė, E. autobusu turėjo važiuoti namo į Jonavos m. Tėvas R. Z. išėjo į lauką parūkyti, E. su skardine alaus taip pat išėjo į lauką laukti autobuso, o N. nuėjo pas juos. Pati išėjo į balkoną, per balkoną dar kalbėjosi su N.. Pamatė, kad iš už kito namo kampo ateina D. Š. su nepažįstamu vaikinu. Kažkuris iš jų su savimi nešėsi 1,5 ltr. talpos plastikinį alaus butelį. Kai priėjo prie draugo N., jo tėvo R. Z. ir bendradarbio E., tą alaus butelį numetė ant žemės. R. Z. atsitūpęs rūkė, D. priėjo prie jo ir delnu ar kumščiu (neįsidėmėjo), kiek matė – vieną kartą – sudavė jam į veidą. Šalia stovėjęs N. atitraukė D., kadangi jis priešinosi, smūgiavo link N.. N. kumščiu trenkė D. į galvos sritį. Tada D. šaukė savo draugui, kad jis nestovėtų, nebijotų. Kiek matė, D. draugas tada ėjo link E.. Tuo metu išėjo iš balkono – į kambarį ji nuvedė vaikus. Kai grįžo į balkoną, pamatė, kad D. draugas guli ant žemės, o R. jį laiko koja. D. stovėjo šalia, niekas jau nesimušė. Būdama balkone, pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus, grįžo į kambarį ir iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė policijos pareigūnus. Tada vėl išėjo į balkoną, matė, kad į kiemą išėjo kaimynė, vardu D., pavardės nežino. Stovėdama balkone, išgirdo, kaip D. sakė, jog ji, t.y. G. Ž. kalta, kad taip įvyko, jei ne, taip nebūtų atsitikę. D. sakė vienai neiti į parduotuvę, kad jei išeis, negyvens, kad galės parsinešti ant rankų. Žiūrėdamas sakė, kad paleis žarnas, o N. ir jo tėvą primuš, kad palauks, kol išvažiuos policijos pareigūnai, taip ir padarys. D. pasakė, kad jis nenusišnekėtų, tada jis spjovė, bet apspjovė priešais stovėjusį savo draugą, pavarde S.. Sakė, kad su visu tuo balkonu išneš. Tai suprato, kaip tiesioginį grasinimą nužudyti, buvo įsitikinusi, kad D. ketinimai rimti, kadangi jis dėl pasakymo galėjo mušti tris vyrus, buvo itin agresyvus. Fizinė žala nepadaryta, nukentėjo morališkai, kadangi labai išsigando D. grasinimų, keletą dienų nėjo iš buto, galvojo netgi kraustytis gyventi pas mamą. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai, kurie į savo automobilį įsisodino D. ir jo draugą S.. Matė, kad buvo suplėšyta E. odinė striukė, šviesiai rudos spalvos – išplėštas rankovės gabalas. Dėl to E. labai pergyveno, kadangi jam tą striukę buvo atsiuntusi sesuo iš Italijos. Praėjus maždaug pusantros savaitės po šio įvykio, atėjo D. Š. kartu su A. S., jie atsiprašė dėl viso konflikto.
Nukentėjusysis R. Z. parodė, kad sūnus N. Z. maždaug metai laiko nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tame bute kurį laiką gyveno ir jis pats. To buto savininkės sūnėnas yra D. Š.. Nuo to laiko jį ir pažįsta. Iki 2014 m. gegužės mėnesio pradžios, kol D. Š. nesukonfliktavo su sūnaus sugyventine G. Ž., tarpusavio santykiai buvo normalūs.
2014-05-18, sužinojęs apie G. konfliktą su D. Š., paskambino D. ir pasakė, kad jis nesikabinėtų prie G.. Kitą dieną, būnant darbe, apie 11 val., jam paskambino D. Š. ir pradėjo grasinti, sakydamas, jog palauks, kai šis grįš iš darbo, užmuš, o sūnų sumuš. Skambinėjo visą dieną- apie 10 kartų, dar sakė, kad užmuš ir G., ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad visiems bus blogai. R. Z. iš darbo kartu su sūnumi N. ir bendradarbiu E. L. iki buto grįžo apie 18.30 val. Užlipo į butą, kuris yra antrame aukšte, tuo metu dar kartą paskambino D. Š., kuris paklausė, ar jis grįžo iš darbo. R. Z. tai patvirtinus, D. Š. pasakė, kad jau ateina. Tuo metu R. Z. jau buvo kieme, prie namo. Kartu buvo ir E. L. bei N.. Maždaug po 20 min., apie 19.30 val., pamatė iš už namo ateinantį D. Š. kartu su kitu vyriškiu (kaip vėliau sužinojo-A. S.). D. Š. priėjo ir, nieko nesakęs, du kartus delnu sudavė R. Z. į galvos sritį. Tai pamatęs, sūnus N. stūmė D., šis pradėjo mušti N., tą patį darė ir A. S.. Pastarasis sudavė ir R. Z. kumščiu į kairį petį du kartus, ir N.. D. Š. smūgiavo tiek R. Z., tiek ir N.. D. Š. pataikė į įvairias kūno vietas – apie penkis kartus į kūną, vieną kartą įspyrė į dešinę koją. Matė, kaip N. A. S. parvertė ant žemės, tada įsikišo ir E. L., bandė juos išskirti. Tada matė, kaip D. Š. priėjo prie E. L. ir jam smūgiavo į kūną. Tuo metu G. pro balkoną pamatė muštynes ir iškvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdę, D. Š. ir A. S. nustojo muštis, pradėjo sakyti, kad viskas gerai, kam čia ta policija. Kol atvyko policijos pareigūnai, visi – R. Z., N., E. L., D. Š. ir A. S. - stovėjo lauke ir jų laukė. Girdėjo, kaip D. Š. ginčijosi su G., kuri buvo balkone. Po to kiek laiko skaudėjo koją. Šiuo metu D. Š. pretenzijų neturi.
Liudytoja D. S. S. parodė, kad 2014-05-19 apie 19.30 val. ji buvo savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Kieme pamatė tris vyrus: N. ir R. Z. bei jų kolegą, kurio vardo, pavardės nežino. Matė, kaip prie šių vyrų priėjo D. Š. ir jo draugas.Tarp vyrų kilo muštynės. Kas pirmas pradėjo muštynes ir dėl ko jos kilo, nematė, kadangi buvo toliau. Muštynės vyko apie 10 min. Girdėjo, kad muštynių metu kažkas suplėšė brangią striukę. Dėl ko vyrai viešoje vietoje susimušė, nežino. (b. l. 54 )
Nukentėjusysis E. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo. Teisme gautas jo prašymas nagrinėti bylą, jam nedalyvaujant, nes jis išvykęs iš Lietuvos, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d., pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. .
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2014-05-19 apie 19 val., tikslaus laiko neatsimena, buvo Kauno r., Karmėlavos sen., Karmėlavos II k., Vilniaus g. prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Buvo kartu su bendradarbiais R. ir N., kai prie jų priėjo du nepažįstami jaunuoliai, kaip vėliau sužinojo – D. Š. ir A. S.. Vienas iš vaikinų, paklausė, ar jie trise, numetė rankose turėtą alaus butelį ir puolė mušti R. Z.. Nesuprato, dėl ko buvo mušamas R., tad atsitraukė į šalį kelis metrus. Matė, jaunuoliai bandė mušti ir N. Z.. N. nuo jų gynėsi. Pats žodžiu bandė sudrausminti abu jaunuolius, dėl to D. Š. kumščiu apie 8 kartus smogė į kairės rankos petį. Galvos neleido smūgiuoti, ją pridengė rankomis. Po mušimo pastebėjo, kad suplėšyta itališkos odinės striukės rankovė, kurios taisymas kainuos 500 litų. Buvo sužalotas nežymiai, į gydytojus nesikreipė. (b. l. 32 )
Nukentėjusysis N. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo. Teisme gautas jo prašymas nagrinėti bylą, jam nedalyvaujant, nes jis išvykęs iš Lietuvos, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d., pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. .
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. Z. parodė, kad 2014-05-19 apie 19.30 val. grįžo iš darbo kartu su tėvu R. Z. ir bendradarbiu E. L.. Prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė link jų ateinančius du jaunuolius. Vieną iš jų atpažino – tai D. Š., o antro nepažinojo. Vėliau sužinojo, kad tai – A. S.. D. Š. rankose turėtą alaus butelį metė į šalį ir rūkančiam tėvui R. Z. kažką pasakęs besijuokdamas delnu du kartus smogė per veidą. Pastūmė D. Š., bet šis kartu su A. S. smūgiavo N. Z. į veido sritį, bet nepataikė, nes gynėsi užsidengdamas veidą rankomis. Kadangi abu jaunuoliai ir toliau mušėsi, besigindamas abu jaunuolius pargriovė ant žemės. Buvo keikiamas, buvo grasinama užmušti jo sugyventinę G. Ž.. Sužalotas buvo nežymiai, kadangi smūgių stengėsi išvengti. Į medicinines įstaigas nesikreipė, kadangi sužalojimai neišlikę. Kiek žino iš tėvo pasakojimo, D. Š. šioms muštynėms ruošėsi, nes dieną skambino tėvui ir apie tai pasakė. (b. l. 48 )
Iš 2014-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta–daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. (b. l. 14-17).
Iš 2014-05-19 alkotesterio asmens blaivumo testo matyti, kad 21.24 val. D. Š. nustatytas 2.18 promilės girtumas (b. l. 22)
Iš mobilaus ryšio telefono operatoriaus pateiktų R. Z. priklausančio telefono abonento Nr. 8-646-92262 išklotinių matyti, kad D. Š. iš savo telefono abonento skambino ir rašė sms pranešimus R. Z.. (b. l. 25, 28-31).
Iš 2014-08-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. L. pateikė odinę striukę ir odos gabalą (b. l. 36).
Iš 2014-10-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pateikti daiktai- striukė ir odos gabalas apžiūrėti, nustatyta, kad striukės rankovė yra suplėšyta (b. l. 37-39).
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo D. Š. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 str. 2 d., 284 str. 1 d.
Pagal BK 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Taigi, šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais, kurie turi būti išsakyti konkrečiam asmeniui ir būti realūs, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-586/2011, 2K-94/2013).
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.
Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo D. Š. nusikalstamos veikos, nes jis. būdamas girtas, sistemingai-ne mažiau kaip 10 kartų skambindamas telefonu nukentėjusiajam R. Z. telefonu, rašydamas SMS žinutes, grasino, jog palauks, kai šis grįš iš darbo, užmuš, o sūnų sumuš, taip pat užmuš ir sūnaus draugę Gintarę, ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad visiems bus blogai. Vėliau atėjęs prie nukentėjusiojo N. Z. buto, viešoje vietoje-kieme sukėlė muštynes. Taigi nagrinėjamoje byloje D. Š. inkriminuotas sistemingai vykdytas psichinės prievartos naudojimas (terorizavimas) prieš nukentėjusiuosius R. Z. ir D. Ž. visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju psichinė prievarta reiškėsi tiesioginiais grasinimais atimti gyvybę bei bauginančios atmosferos kūrimu (persiakojimu). Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais D. Š. siekė sąmoningai sudaryti nukentėjusiesiems nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Toks elgesys negali būti traktuojamas vien tik kaip nekaltas bendravimas telefonu, grasinimų išsakymas juokais, tokie kaltinamojo veiksmais pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 145 str. 2 d. Veikos pavojingumą rodo ir tai, kad minėti veiksmai buvo atliekami bauginant ne tik tiesiogiai nukentėjusįjį R. Z., bet per jį-ir nukentėjusiąją D. Ž..
Nors kaltinamasis D. Š. kaltu pripažino, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų turinio, savo kaltę jis pripažino iš dalies, t.y. nepripažino, kad jis telefonu terorizavo nukentėjusiuosius D. Ž. ir R. Z.. Tokius kaltinamojo D. Š. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo Atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis R. Z. patvirtino, kad kaltinamasis D. Š. apie 10 kartų jam skambino ir grasino sumušti D. Ž.. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji G. Ž..
Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiojo R. Z. nurodytu metu kaltinamasis D. Š. ir R. Z. bendravo telefonu. Nors R. Z. parodė, kad jo šios SMS žinutės nepaveikė, tačiau vis dėl to jis perspėjo nukentėjusią D. Ž. niekur neiti iš namų. Toks kaltinamojo D. Š. elgesys, teismo nuomone, buvo neadekvati reakcija dėl nukentėjusiojo N. Z. atsisakymo jį vežti į Babtus. Be to, ir pats kaltinamasis D. Š. pripažino, kad jis buvo įpykęs ant nukentėjusiųjų. Dėl šio kaltinimo Šerepka kaltu neprisipažino, tačiau šiame epizode jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais.
Taip pat kaltinamasis D. Š., po visų grasinimų susidorojimu, atėjo prie nukentėjusiojo N. Z. buto ir viešoje vietoje-kieme sukėlė muštynes, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Šie kaltinamojo veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia. Grasinimai nukentėjusiajam pasireiškė aktyviais veiksmais, buvo konkretūs ir realūs, t.y. kaltinamajam esant girtam jo smūgių sudavimas, nukentėjusiojo vijimasis, grasinant su juo susidoroti, nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, jog šie grasinimai gali būti realiai įvykdyti.
Kaltinamasis D. Š. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Dėl bausmės paskyrimo.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam D. Š. skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bausmės skiriamos, vadovaujantis LR BK 54 str. -61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis D. Š. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus, anksčiau teistas, šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka 10 kartų, nuobaudos galiojančios (1 t., b.l. 62-64), psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t., b.l. 80-85).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis D. Š. anksčiau teistas tris kartus, t.y. už padarytus nusikaltimus pagal BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d jis 2011-03-10 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., tačiau jam paskirtosios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., atidėtas 2 metams. Taip pat jis už padarytą nusikaltimą pagal BK 284 str. 1 d. 2011-06-14 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams ir , vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Taip pat jis 2014-10-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtos bausmės vykdymas.
Kaip matyti ir aptartų teismų nuosprendžių, D. Š. darant nusikalstamas veikas ir už jas jį teisiant, teismai paskirtąsias bausmes, vadovaudamiesi BK 75 str. nuostatomis, atideda, spręsdami, kad D. Š. yra jauno amžiaus ir dar gali pasitaisyti. Tačiau D. Š. akivaizdžiai ignoruoja teismų jam parodytą pasitikėjimą ir toliau pažeidinėja įstatymus, darydamas nusikaltimus.
Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytų nusikaltimų, kaltinamojo asmenybę, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis D. Š. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariami D. Š. padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtinos griežčiausios BK 145 str. 2 d., 284 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – D. Š. padarė nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, taip pat viešajai tvarkai, į tai, kad nėra kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas sprendžia, kad D. Š. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimus numatytas bausmės vidurkis (BK 54 str. 2 d., 61 str.).
Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio.
LR BPK 109 str. numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt (144,81 €) turtinės žalos atlyginimo.
Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. L. nedalyvavo, gauti jo prašymai nagrinėti bylą be jo, nes jis šiuo metu yra Danijoje ir neturi galimybės grįžti į posėdžius, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam dėl kaltinamojo D. Š. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta turtinė žala, dėl ko jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 35). Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo E. L. civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo D. Š. 144, 81 € (500 Lt) turtinės žalos atlyginimo
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d., nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį:
pagal BK 145 str. 2 d. –laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 284 str. 1 d. –laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir skirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti su 2014-10-28 Kauno apylinkės teismo paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. paskirtos kardomosios priemonės–rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Š. 144, 81 € (500 Lt) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. L. naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-striukę bei odos gabalą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam E. L..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.