Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. R., trečiajam asmeniui J. J. . dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, o taip pat atsakovės R. R. priešieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, J. J. V. dėl laikinosios globos panaikinimo, vaiko motinai grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė laikinai apriboti atsakovės R. R. motinos valdžią sūnaus G. V. atžvilgiu. Priteisti iš atsakovės išlaikymą G. V. po 120 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Nustatyti nuolatinę globą G. V., jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti J. J. V.. G. V. gyvenamąją vietą nustatyti su nuolatine globėja J. J. V. nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje.Nurodė, kad atsakovė R. R. turi nepilnametį sūnų - G. V., gim. 2004-01-21. Berniuko tėvas V. V. mirė 2012 m. sausio 20 d.. Nepilnametis G. V. yra netekęs motinos R. R. globos. Skyriui atsakovės šeima žinoma nuo 2007 m. Vaikas turi sveikatos problemų, tačiau atsakovė atsisakė leisti sūnų į specialųjį lopšelį-darželį, nevykdė specialistų nurodymų, neužtikrino vaiko sveikatos priežiūros ir švaros namuose, visiškai neskiria dėmesio vaiko mokslui. Berniukui buvo paskirti akiniai, tačiau motina nesutinka dėl akinių nešiojimo. Atsakovės namuose nesudarytos tinkamos sąlygos vaiko poilsiui, nėra erdvės pamokų ruošai, asmeniniams vaiko daiktams sudėti. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei siekiant užtikrinti vaiko interesus, Skyriuje priimtas sprendimas nustatyti G. V. laikinąją globą Jadvygos J. V. (vaiko močiutės) šeimoje, kuri vaiku rūpinasi iki šiol. Pažymėjo, jog nepilnamečiui laikinoji globa nustatoma ne pirmą kartą. R. R. dar turi dukrą A. P., kuri gyvena su mama. Atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko. Atsakovė nusišalino nuo sūnaus priežiūros, nesuvokia motinos valdžios turinio, tačiau jos ryšiai su sūnumi nėra nutrūkę, todėl tikintis, kad atsakovė pradės rūpintis sūnumi, rodo motyvaciją susigrąžinti sūnų vadovaujantis LR CK 3.180 str., jai taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas G. V. atžvilgiu.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškiniu nėra pagrįsta nei viena CK 3.180 str. numatyta neterminuoto motinos valdžios apribojimo sąlyga. Ieškinys grindžiamas tik švaros ir tvarkos namuose faktais, nepakankamu rūpesčiu vaiko sveikatai ir mokslui. Atsakovė nesutiko dėl akinių vaikui išrašymo dėl baimės, kad tai pablogins sveikos vaiko akies būklę. Berniukas Vilniaus Taikos progimnazijoje mokosi nuo 2015 m. pabaigos, todėl neobjektyvu vien iš šio laikotarpio vertinti atsakovės domėjimąsi vaiko mokslais. Atsakovė sumokėjo 200 EUR, kuomet buvo renkamos lėšos būtinoms reikmėms sūnaus mokykloje. Kitais klausimas vaiko pedagogai bendrauja su laikinąja vaiko globėja. Trečiasis asmuo Jadvyga J. V. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 40-107 ir įpareigoti J. J. V. grąžinti sūnų motinai, atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad sprendimas nustatyti laikinąją globą atsakovės nepilnamečiam sūnui ir paskirti ją vaiko močiutei nėra pagrįstas. Pažymėjo, kad vaikas niekada nėra likęs be motinos globos, nėra jokių žiauraus motinos elgesio faktų, motinos ligos, išvykimo ar dingimo, teisės pažeidimų ar kitų atvejų, kurie būtų pagrindas laikinai atimti vaiką. Vaiko močiutė niekada iki vaiko tėvo mirties nepadėjo rūpintis anūku. Vaikui būnant su močiute, jis yra nuteikinėjamas prieš motiną, naudojantis geresne finansine padėtimi. Atsakovės bendravimas su vaiku pagal nustatytą tvarką yra labai apribotas, todėl ji neturi galimybių pasirūpinti vaiko mokslais. Vaiko išskyrimas su seserimi taip pat kenkia jo interesams. Laikinosios globos tikslas vaiką grąžinti į šeimą, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju to nesiekiama. Atsakovė šiuo metu sukūrusi tinkamas gyvenimo sąlygas sūnui, turi darbą, yra ilgalaikė darbuotoja, vertinama bei gerbiama kolektyvo. Nors gauna tik 350-550 EUR atlyginimą, pajėgi rūpintis sūnumi, todėl nėra pagrįsti ieškinio argumentai, jog atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko globos.Atsiliepimu į priešieškinį trečiasis asmuo J. J. V. su juo nesutiko ir prašė atmesti bei tenkinti ieškinį. Nurodė, jog yra vaiko močiutė, kuriai paskirta laikina vaiko globa. Pažymėjo, kad atsakovės šeima nuo 2007 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą, atsakovei globa vaiko atžvilgiu apribojama nebe pirmą kartą, tačiau atsakovės namuose nuolatos besilankančių specialistų išvadose nurodoma, jog situacija namuose ilgą laiką išlieka be teigiamų pokyčių. Atsakovės gyvenamosios vietos sąlygos skurdžios, nesudarytos sąlygos vaikų poilsiui bei pamokų ruošai, namuose nepalaikoma švara ir tvarka. Atsakovė palieka vaikus be priežiūros. Dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje vaikui saugu, močiutė juo rūpinasi, išlaiko ir skirtingai nei nurodo atsakovė, ryšį palaiko nuo pat vaiko gimimo. Vaikui nuo pat mažens nustatyti specialūs poreikiai, todėl jam reikalingas nuolatinis dėmesys. Vaikas yra išreiškęs norą gyventi su močiute. Globėjos nuomone, vaiko paėmimas iš laikinos globėjos namų jį traumuotų.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino viršijant pareikštus reikalavimus, priešieškinį atmetė. Laikinai apribojo R. R. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus G. V. atžvilgiu. Nustatė nepilnamečiui G. V. nuolatinę globą, jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskyrė J. J. V. Nustatė nepilnamečio G. V. gyvenamąją vietą globėjos Jadvygos J. V. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš R. R. nepilnamečiui sūnui G. V. išlaikymą po 120 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-02-04, iki sūnaus pilnametystės, pavedant uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis paskirtai globėjai ir gaunamų lėšų administratorei J. J. V., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-21 įsakymą Nr. 30-3411 dėl laikinosios globos G. V. nustatymo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad atsakovės namuose nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos vaiko gyvenimui bei poilsiui, trūko erdvės pamokų ruošai, asmeniniams vaikų daiktams susidėti. Atsakovė nepalaikė tvarkos namuose, juose lankėsi pašaliniai asmenys, kurie vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Motina netinkamai rūpinosi vaiku, nesirūpino sūnaus sveikata, neužtikrino galimybės sūnui lankyti specialius poreikius atitinkantį darželį, nenupirko reikalingų akinukų. Šiuo metu, būdamas močiutės globoje jis mokosi gerai, aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose, olimpiadose bei kituose renginiuose. Berniukas lanko pamokas, būna švariai ir tvarkingai apsirengęs, turi visas reikalingas mokymosi priemones, būna atlikęs namų darbus. Pažymėjo, kad globėja Jadvyga J. V. glaudžiai bendradarbiauja su pedagogais, dalyvauja tėvų susirinkimuose, kai tuo tarpu atsakovė pirmą kartą kreipėsi į klasės auklėtoją tik 2016 m. kovo 2 d., t.y. kilus ginčui dėl motinos valdžios apribojimo. Tai patvirtina, kad motina neskyrė ir neskiria reikiamo dėmesio sūnaus Gedimino mokslams.Teismo posėdyje nepilnametis G. V. paaiškino, kad jam patinka gyventi su močiute ir norėtų toliau su ja gyventi, dažniau susitikti su mama. Teismo vertinimu, nutraukus vaiko ir jo globėjos ryšius, jam būtų padaryta sunki psichologinė trauma. Faktą, kad iškėlus bylą teisme atsakovė susitvarkė namus ir įsigijo kelis naujus daiktus, pirmosios instancijos teismas vertino kaip teigiamą, tačiau negarantuojantį, kad motina pradės tinkamai vykdyti savo pareigas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu konstatavo, jog šiuo atveju esant nustatytiems nesirūpinimo vaiku faktams bei atsakovės kaltei, yra pagrindas laikinai riboti R. R. motinos valdžią sūnaus G. V., gimusio 2004-01-21, atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, kad globa Jadvygos J. V. šeimoje visiškai atitinka vaiko interesus, globėja ir gaunamų lėšų administratore paskyrė J. J. V., nepilnamečio Gedimino gyvenamąją vietą nustatė globėjos gyvenamojoje vietoje. Įvertinęs, jog atsakovė turi nuolatinį darbą, jos pajamos reguliarios, tačiau ji turi pareigą išlaikyti dar dukrą A. P., tenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo sūnui Gediminui priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 EUR.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Apeliantės nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą atmesti priešieškinį ir tenkindamas ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 402 straipsnio nuostatas bei LR Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje numatytas laikino ar neterminuoto motinos valdžios apribojimo sąlygas. Pažymėjo, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-21 įsakymas, kuriuo yra nustatyta nepilnamečiui G. V. laikinoji globa ir globėja paskirta jo močiutė Jadvyga J. V., yra neteisėtas. Nebuvo nei vieno įrodyto Civilinio kodekso 3.254 str. nurodyto pagrindo, dėl kurio buvo galima atimti vaiką iš motinos. Teismas nesigilino ir nevertino aplinkybių, kad paauglys vaikas labai greitai pripranta prie jam naudingų sąlygų. Nei ieškovas, nei teismas nevertino, kokia psichologinė trauma padaryta motinai ir to nesuvokiančiam nepilnamečiui sūnui. Vaikas pats patvirtino, kad močiutė neleidžia jam išeiti iš namų, leidžia penkiolikmečiui sūnui bendrauti su motina tik jos akivaizdoje ir tik jos namuose. Ieškovas, tokį močiutės norą toleruodamas, patvirtino aiškiai motiną diskriminuojančią jos bendravimo su sūnumi tvarką. Teismas nevertino sūnaus gero mokymosi ir gero elgesio kaip motinos auklėjimo pasekmės, o priskyrė šias vaiko savybes laikinosios globėjos vienų metų nuopelnams. Teismas, nors ir buvo pateikti įrodymai, nelaikė globėjos veiksmų, diskriminuojančių motinos teises, aiškiu įstatymo pažeidimu. Poteisminis laikotarpis patvirtino, kad nepilnamečio globėja ir toliau laikosi neleidimo bendrauti su motina tvarkos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir apribojo valdžią motinai už patikrinimo metu rastą švaros ir tvarkos nepalaikymą, už nesirūpinimą sūnaus sveikata, remiantis prieš 9-10 metų nustatytais faktais. Skundžiamu teismo sprendimu buvo apribota motinos valdžia sūnaus Gedimino atžvilgiu, tačiau nebuvo svarstomas motinos valdžios apribojimas jos dukters Agatos atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką neatskirti brolių ir seserų. Skundžiamas teismo sprendimas užprogramuoja akivaizdžias motinos ir dukters santykių pasekmes.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės šeima skyriui žinoma nuo 2007 m., atsakovė negeba pasirūpinti sūnaus turinčio specialių poreikių sveikata, neužtikrina tinkamų gyvenimo sąlygų, nesirūpina vaiko mokslais. Atsižvelgiant į tai, vaikui buvo nustatyta laikina globa jo močiutės šeimoje. Po laikinos globos nustatymo situacija šeimoje nepasikeitė. Pažymėjo, kad nepilnamečiui laikinoji globa nustatoma ne pirmą kartą. Tik iškėlus bylą teisme apeliantė susitvarkė namus ir įsigijo kelis naujus daiktus, apsilankė vaiko mokykloje. Tai vertintina teigiamai, tačiau tam tikrų buities daiktų įsigijimas neįrodo motinos pasiruošimo savarankiškai auginti sūnų, sudaryti jam tinkamas gyvenimo ir mokymosi sąlygas, nepatvirtina pasikeitusių motinos socialinių įgūdžių. Svarbu ir tai, kad šiuo atveju buvo išklausyta vaiko nuomonė ir Gediminas pareiškė norą gyventi su močiute. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.180 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kai esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią, t. y. kai tėvas ir motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais.Esminių ir ilgalaikių pokyčių apeliantės elgesyje, rodančių, kad ji sugeba savarankiškai pasirūpinti sūnaus G. V. poreikiais bei buitimi, neįvyko. Apeliantės elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimasis vaiko sveikata, auklėjimu, bendravimas su pedagogais, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Jadvyga J. V. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, tik nurodo subjektyvius samprotavimus dėl kai kurių teismo nustatytų aplinkybių, ignoruojant kitas teismo nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Apeliantė suabsoliutina jos kaip motinos teises, iškeldama jas prieš vaiko interesus. Tėvų valdžiai apriboti pakanka fakto, jog tėvai nevykdo pareigos rūpintis vaikais. Tai remdamasis byloje pateiktais įrodymais nustatęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir tretysis asmuo J. J. V. apeliacinės instancijos teismui prieš posėdį pateikė prašymus prijungti papildomus įrodymus, susijusius su G. V.. Tretysis asmuo pateikė J.J. VŠĮ SOS vaikų kaimas 2016-10-04 d. raštą bei 2016-09-30 Ugdymo pasiekimų aprašą, kurie jos vertinimu atspindi realią esamą situaciją bei turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad teikia papildomus dokumentus, susijusius su G. V., t.y. Pal. J. M. šeimos pagalbos centro duomenis dėl informacijos pateikimo „Apie R. R. ir P. P. šeimos, įrašytos o socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“; 2017-02-03 susitikimo protokolas, prašymai, globojamo vaiko aplankymo aktas 2016-09-01 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. Dėl įrodymų prijungimo nėra pateikiama jokių argumentų.Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju kaip minėta apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamo teismo sprendimo priimto 2016 m. gegužės 5 d. teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu visi ieškovės ir trečiojo asmens pateikti papildomi įrodymai yra jau priimti po sprendimo priėmimo, atspindi paskutinio pusmečio situaciją atsakovės šeimoje, jų prijungimo prie bylos klausimas šalių visiškai nėra motyvuojamas, todėl kolegijos vertinimu, pateiktuose įrodymuose nesant esminių aplinkybių, jie neturi reikšmės sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo pagal apeliantės skunde nurodytas aplinkybes, todėl atsisakoma juos priimti.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo terminuotai apribota atsakovės valdžia jos sūnaus G. V. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Tėvų valdžia baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 str.).Atkreiptinas dėmesys, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame atsakovė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, apsiriboja teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Kolegijos vertinimu, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė yra nepilnamečio G. V., gim. 2004 m. sausio 21 d., motina. Berniuko tėvas V. V. mirė 2012 m. sausio 20 d. Nustačius, kad atsakovė specialių poreikių turinčiu sūnumi tinkamai nesirūpina, neturi tinkamų gyvenamųjų sąlygų vaikui auginti, nesirūpina vaiko švietimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-21 įsakymu Nr. 30-3411 nepilnamečiui G. V. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta Jadvyga J. V.. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės šeima nuo 2007-09-24 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o laikinoji globa G. V. buvo nustatyta dar 2009-01-27 d. įsakymu Nr. 40-107. Nustačius, kad atsakovės šeimoje situacija iš esmės nesikeičia, nuspręsta kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo. Priešingai ne teigia apeliantė, byloje yra duomenys, patvirtinantys atsakovės nesirūpinimo sūnumi faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog šiuo metu yra pajėgi tinkamai pasirūpinti vaiku, tai reiškia, jog atsakovė nesuvokia tėvų valdžios turinio ir nesugeba tinkamai jos įgyvendinti nepilnamečio Gedimino atžvilgiu. Taigi, skirtingai nei nurodo apeliantė, teismas apribojo atsakovės valdžią sūnaus atžvilgiu, esant nustatytiems CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus tėvų valdžios apribojimo pagrindams.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl atsakovės sūnaus gero mokymosi rezultatų kaip atsakovės auklėjimo pasekmės, nepagrįstai šias vaiko savybes priskyrė laikinos globėjos nuopelnams bei to, kad ji pagerino gyvenimo sąlygas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog teismas spręsdamas ar taikyti atitinkamas sankcijas ir prevencines priemones, siekiant užtikrinti prioritetines vaikų teises ir interesus, analizuoja atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, šiuo konkrečiu atveju atsakovės elgesį, kuris lėmė, jog vaiką buvo būtina paimti iš šeimos siekiant užtikrinti tinkamas jam gyvenimo sąlygas ir vystymąsi. Taigi, aplinkybė, kad tik po sprendimo kreiptis į teismą dėl atsakovės valdžios apribojimo, atsakovė ėmė gerinti gyvenimo sąlygas ir domėtis vaiko mokslais (pagal Vilniaus taikos progimnazijos raštą motina nuo 2015-09 mėn. iki 2016 m. kovo 2 d. nei su klasės auklėtoja, nei su kitais pedagogais dėl sūnaus ugdymosi rezultatų nebendravo, nestebėjo susijusios informacijos TAMO dienyne), negali būti prielaida atsisakyti apriboti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, kadangi byloje nepakanka duomenų konstatuoti faktą, kad atsakovės požiūris į vaikus iš esmės pasikeitė, ji suprato tėvų valdžios turinį ir yra tinkamai pasirengusi ją įgyvendinti. Remiantis bylos duomenimis, laikinoji globėja nuolatos domėjosi Gedimino mokslo pasiekimais, dažniausiai kartą per savaitę susisiekdavo su mokytojais trumpai aptarti situaciją, glaudžiai bendradarbiavo su mokytojais dalykininkais, dalyvaudavo tėvų susirinkimuose, mokslo stebėseną vykdė per elektroninį dienyną. Taigi, tokie byloje nustatyti faktai paneigia skundo argumentus, nes akivaizdu, kad globėjos sistemingas rūpinimasis Gedimino mokslo eiga yra tiesioginė gero mokymosi pasekmė. Iš apeliacinio skundo argumentų, jog teismas turėjo įvertinti kokią žalą motinos valdžios apribojimas padarys atsakovei, spręstina, jog atsakovė iškelia jos kaip vaiko motinos teises prieš prioritetinius vaiko interesus, poreikius ir sūnaus norus. Ir nors apeliantė skunde nurodo, kad teismas nesigilino ir nevertino, kad paauglys vaikas labai greit pripranta prie jam naudingų sąlygų (skanesnis maistas, geresni drabužiai), šiuo atveju pažymėtina tai, kad vaiko amžius ir branda jam jau leidžia tinkamai išreikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, kuria priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi taip pat ir pirmosios instancijos teismas. Gediminas yra nurodęs, kad jis nori gyventi su močiute. Be kita ko svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog atsakovės sūnui Gediminui laikinoji globa močiutės šeimoje nustatyta jau ne pirmą kartą, toks įsakymas buvo priimtas dar 2009 m. sausio 27 d. Bylos medžiaga patvirtina, jog berniukas su močiute gyvena jau netrumpą laiką, jam sudarytos sąlygos tinkamai augti ir vystytis, močiutė rūpinasi vaiko švietimu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog staigus gyvenamosios vietos pakeitimas ir grąžinimas motinai gali neigiamai paveikti vaiką.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl atsakovės valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu. Taip pat pagrįstai, atsižvelgdamas į atsakovės daromą pažangą, motinos valdžią apribojo terminuotai, tokiu būdu suteikdamas atsakovei galimybę kreiptis dėl vaiko susigrąžinimo, išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas apriboti tėvų valdžią.Kolegija taip pat atmeta kaip neturinčius įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apeliantės argumentus, jog dabartinė vaiko globėja riboja atsakovės bendravimą su sūnumi. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išaiškino šalims globėjos pareigą nedaryti kliūčių atsakovės ir sūnaus bendravimui. Iš Liteko sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-37136/1044/2016 patvirtino ieškovės R. R. ir atsakovės J.J. V. taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Duomenų, jog tarp šalių yra kilę ginčo dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo kolegijai nėra pateikta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.