Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, atsakovui E. M., jo atstovui advokatui Jurijui Malininui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmoontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Įstatymų leidėjas nustatė, kad užtikrinant vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, turi būti nepažeidžiami jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais jos ir atsakovo dukros G. M. ir sūnaus D. M. poreikiais. Po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams nustatymo priėmimo praėjo beveik keturi metai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Šalių vaikai neabejotinai paaugo (dukra G. M. iš mažametės iki paauglystės, sūnus D. M. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti pradinę mokyklą), tuo pačiu išaugo ir jų poreikiai maitinimui, įvairesnei aprangai, pramogoms, ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui ir kitoms reikmėms. Šalių dukra G. M. mokosi mokykloje 6 klasėje. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, jai be abejo reikalingas be įprastinių mokymosi reikmenų, kompiuteris, internetas, jai taip pat reikalingi drabužiai, apavas. Šalių sūnaus D. M. poreikiai taip pat pakito, kadangi patiriama daugiau išlaidų maistui, rūbams bei avalynei, atsiradusiems naujiems mokamiems lavinančio pobūdžio užsiėmimams, laisvalaikiui, reikalingi vitaminai, be to, augančiam vaikui reikalingas kokybiškas ir įvairiapusis maistas.

Ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su savo motina– ieškove byloje, kuri tenkina ir vaikų poreikį būstui, poreikius vaikų maitinimui, aprangai, ugdymui, sveikatai ir kt. Akivaizdu, kad nuo 2016 m. balandžio 28 d., praėjus beveik keturiems metams, vaikai išaugo ir atsirado papildomų išlaidų, susijusių su šalių vaikų ugdymu, saviraiškos pomėgiais ir pan., vaikų poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir 150 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaikų poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jiems augti ir vystytis. Be to, per tą laiką padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Lietuvos ekonominės padėties pokyčiai, taip pat neabejotinai pakeitė ir padidino vaikų išlaikymui ir jų ugdymui reikalingų lėšų apimtį.

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Šiuo atveju ieškovė pateikė nepilnametės dukros G. M. vieno mėnesio išlaikymui skirtų išlaidų skaičiuoklę, iš kurios matyti, kad išlaidos pavasarinei, vasarinei, rudeninei, žieminei aprangai sudaro 100 Eur; vaistams ir vitaminams - 50 Eur; higienai - 50 Eur, telefono, kompiuterio sąskaitoms apmokėti, kišenpinigiams - 63 Eur; išlaidos maistui - 100 Eur; išlaidos, skirtos vaiko laisvaikiui, papildomam ugdymui ( dailės būrelis, ekskursijos ir pan.) - 80 Eur. Mėnesio išlaidos sūnui D. M. pagal ieškovės paskaičiavimą sudaro: maistui 100 Eur; aprangai (bendrai viršutinei ir apatinei, avalynei )– 80 Eur, telefonui -10 Eur, higienos priemonėms -50 Eur, laisvalikiui -30 Eur, žaislams, bendram ugdymui -60 Eur; mokestis už lopšelio - darželio lankymą - 68,50 Eur; procedūroms darželyje ir tam tikslui įgijamoms higienos priemonėms – 20 Eur, ekskursijoms - 4,5 Eur per mėnesį, vaistams, vitaminams -50 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė patiria komunalinių mokesčių, tenkančių vaikams, išlaidas.

Iš ieškovės pateiktos vaikams išlaikyti reikalingos mėnesiui sumos suvestines matyti, kad iš viso iš abiejų tėvų šalių nepilnametei dukrai per mėnesį reikalinga suma – 443 Eur, o sūnui - 473 Eur.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Vaiko ugdymo procesas turi būti užtikrinamas nepertraukiamai, todėl šalių dukrai mokymo priemonėms reikalingos lėšos. Būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti vaikas taip pat turi būti aprūpinamas vaiko amžių atitinkančia apranga ir avalyne. Įvertinus pateiktų išlaidų sąrašą, teismas daro išvadą, kad kai kurios vaikams išleidžiamos sumos neproporcingos ieškovės gaunamoms pajamoms, viršija būtinų vaikų poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Pateiktas teismui išlaidų detalizavimas nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais – prekių ir paslaugų įsigijimo kvitais bei mokėjimo pavedimais. Įvertinus bylos duomenis, yra pagrindo abejoti ieškovės skaičiuoklėje nurodytų išlaidų vaistų ar vitaminų būtinumu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad vaikai turi specialiųjų poreikių, be to, vaikams dalis vaistų yra kompensuojami, todėl teismas vertina, kad apskaičiuotos išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai yra per didelės, jos pripažintinos būtinomis 30 Eur vaikui. Išlaidų, reikalingų vaikų išlaikymui, suvestinėje nurodyta, kad vaikų higienos priemonėms kas mėnesį reikalinga po 50 Eur kiekvienam vaikui, kai tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė realiai tokias išlaidas patiria. Išlaidos žaislams sūnui ieškovės nurodyta suma sudaro po 60 Eur per mėnesį. Tokia suma taip pat duoda pagrindo abejoti, ar tokio dydžio išlaidos žaislams kas mėnesį yra būtinos.

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Kaip jau paminėta, ieškovės V. M. gaunamos pajamos ieškinio pateikimo dienai sudarė 768,48 Eur (260,88 Eur stipendija, 140,60 Eur išmoka vaikams, 55,00 Eur socialinė pašalpa, 12 Eur parama mokinio reikmėms įsigyti, 300 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams) per mėnesį, tai patvirtina pažymos apie gaunamas pajamas. Ji nedirba, šiuo metu neturi nuolatinių darbo pajamų, registruota Užimtumo tarnyboje, kaip darbo ieškantis asmuo. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo ir pažymos apie deklaruota gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir yra deklaruota nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta. Nutraukiant santuoką, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą, atsakovas sutiko perleisti ieškovei. Kartu su nuosavybės teise ieškovei atiteko ir hipotekos prievolė.

Atsakovas dirba UAB ,,Strėlė logistics“, atsakovo pajamas sudaro jo darbo užmokestis, kuris yra vidutiniškai 1595 Eur per mėnesį. Jis moka trumpalaikius kreditus. Nuosavybės teise jis valdo du automobilius (duomenys neskelbtini) (2005 m.) bei (duomenys neskelbtini) (1995 m.). Nekilnojamojo turto atsakovas nuosvybės teise neturi, turi kreditorinius įsipareigojimus. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės ir atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovė nuolat rūpinasi kasdiene buitimi, vaikų sveikata, turi sekti vaikų ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui.

Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovė yra jauna, sveika ir darbinga, neturinti tokių sveikatos problemų, dėl kurių būtų apribotas ar sumažintas jos darbingumo lygis, todėl gali susirasti darbą, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Ieškovė siekė įgyti ir įgijo kvalifikaciją, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos intensyvias pastangas susirasti darbą, kad ir ne pagal savo specialybę. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei ieškovės netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

Įvertinus nurodytų duomenų visumą apie šalių nepilnamečių vaikų amžių, lankomas ugdymo įstaigas, ugdymo ir laisvalaikio poreikius, taip pat poreikius aprangai, maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad šalių dukrai išlaikymui yra reikalinga 443 Eur, o sūnui – 473 Eur kas mėnesį. Tačiau ir sumažinus šias išlaidas dėl aukščiau aptartų motyvų, teismas pripažįsta, kad kiekvieno vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į vaikų amžių ir minimalaus darbo užmokesčio dydį, yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma kas mėnesį, t. y. atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų skirti 200 Eur, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas ginčidamas suvestinę pagal atskiras pozicijas, nepateiktė teismui vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų detalizacijos, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad vaikų išlaikymui užtenka dar mažesnės sumos per mėnesį. Teismo vertinimu tuo nebus pažeistas CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas, vaikams skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikų išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.203 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Ieškovė V. M. siūlo nustatyti, jog atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas mėnesį vaikų gyvenamojoje vietoje, atvykdamas šeštadienį 11.00 val. iki 18.00 val., prieš tris dienas suderinęs bendravimo laiką su ieškove.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodydama esminį argumentą dėl to, kad atsakovas neturi tinkamų vaikams sąlygų savo gyvenamojoje vietoje, prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką iš esmės minimalią. Ieškovė V. M. teismo posėdyje neprieštaravo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, tačiau išsakė savo nuomonė, jog vaikai neturi bendrauti su tėvu ne jų gyvenamojoje vietoje, tėvas gali vaikus išsivesti į miestą, pavaišinti, pabendrauti ir vaikai negali išvykti su tėvu ilgesniam, nei viena diena, laikui.

Atsakovas nurodė, kad turi visas sąlygas vaikams leisti laisvalaikį, nakvoti, patenkinti kitus jų poreikius, šiuo metu daromas namo remontas, yra galimybę dukrai užtikrinti nakvynę atskirame kambaryje.

Spręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas mano, jog riboti tėvo E. M. su vaikais bendravimą, nustatant tik trumpalaikius susitikimus vaikų gyvenamojoje vietoje, būtų neteisinga vaikų atžvilgiu, neatitiktų vaikų interesų. Objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ieškovės baimes dėl esą pas vaikų tėvą netinkamų vaikams sąlygų, nėra. Nėra jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu kitoje vietoje, ne vaikų gyvenamojoje vietoje, keltų grėsmę vaikų interesams.

Atitinkamai šiuo metu pateikti duomenys apie tai, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje skirtingų lyčių vaikai miega viename kambaryje bei apie tai, kad galimai vaikai negauna tuose namuose vakarienės, jokiu būdu nerodo, jog būtų reikalinga riboti tėvo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimą, nustatant tik trumpalaikius susitikimus. Tai būtų neteisinga vaikų atžvilgiu, neatitiktų vaiko interesų, Reguliarus atsakovo vaikų ir jų tėvo bendravimo užtikrinimas ne tik galimas, bet ir būtinas, priešingu atveju ateityje toks ribojimas gali sukelti ilgalaikes pasekmes, kurios gali reikštis ir vaikams suaugus.

Dėl to nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas su tėvu pakenks vaikų interesams, nustatoma tokia tėvo, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus. Teismas vertina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka tėvo ir vaikų poreikius bei ateityje gali sukelti ginčų tarp šalių.

Teismo nuomone, vaikų interesus labiausiai atitinka tokia bendravimo tvarka, kai vaikai bendrauja vienodai maksimaliai su abiem tėvais, nesant galimybės tai nustatyti, pasirenkama artimiausia maksimaliam bendravimui tvarka. Teismas, įvertindamas tai, jog vaikai su atsakovu nebedravo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, sprendžia, kad optimaliausia, atitinkanti vaikų poreikius bei tėvo teisę matytis su vaikais būtų nustačius bendravimo pereinamąjį laikotarpį. Tėvo pasiėmimas nepilnamečių vaikų bendrauti priklauso nuo vaikų noro bendrauti su tėvu, todėl tėvai privalo nedaryti jokios neigiamos įtakos vaikams ir nereikalauti vaikų pasiėmimo bendrauti prieš jų valią.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš kitos šalies priteisia bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šioje byloje už pateiktą ieškinį mokėtinas 36 Eur žyminis mokestis (200 Eur – 150 Eur) x 2 x 12 x 3 proc.), nuo jo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai). Iš dalies tenkinus ieškinį, laikytina, kad patenkinta 73 procentai ieškinio reikalavimų (prašyta padidinti išmokų dydį 250 Eur, o jis padidintas 100 Eur). Dėl to, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis sumažintinas iki 26 Eur (36 Eur x 83 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė patyrė byloje 500 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atsakovas byloje patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti. Į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į ieškovės atmestų reikalavimų, kurie sudaro 27 procentų ieškinio sumos apimtį, ieškovei iš atsakovo priteistina 365 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovui iš ieškovės priteistina 54 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Įskaičius šalių vienarūšius reikalavimus dėl teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 311 Eur (365 Eur – 54 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 –265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams: dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir sūnui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 18 d., indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki G. M. ir D. M. pilnametystės,

Paskirti ieškovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šių nepilnamečių vaikų G. M. ir D. M. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti šią atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra G. M., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir sūnumi D. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos E. M. bendrauja su dukra G. M. ir sūnumi D. M. kas antrą (porinį mėnesio) šeštadienį nuo 11.00 val. iki 19.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir po bendravimo pristatydamas juos į šią vietą.

2. Praėjus trims mėnesiams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, E. M. bendrauja su dukra G. M. ir sūnumi D. M. šia tvarka: kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir po bendravimo pristatydamas juos į šią vietą. Vaikams esant su tėvu, motina V. M. gali bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis.

3. E. M. benrauja su vaikais kiekvienais metais vasaros metu vieną savaitę iš eilės, įspėjus apie bendravimo pradžią prieš 2 savaites vaikų motiną; kiekvienais metais vaikų žiemos atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais 3 dienas iš eilės, įspėjus apie bendravimo pradžią prieš 2 savaites vaiku motiną.

4. Švenčių dienomis (Darbo kodekso 123 straipsnis) atsakovas bendrauja su vaikais pagal susitarimą su ieškove, o vaikų tėvams nesutarus – neporiniais metais sausio 1 d., vasario 16 d., gegužės 1 d., šv. Velykas, Tėvo dieną, liepos 6 d., lapkričio 1 d., ir per šv. Kalėdas nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; poriniais metais kovo 11 d., Tėvo dieną, birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., per Naujus metus, pasiimant vaikus iš namų (arba kitos sutartos su vaiko motina vietos) 11.00 val. ir grąžinant vaikus į namus 19.00 val.

5. Apie numatomą vaikų paėmimą atsakovas E. M. (telefonu, SMS žinute, el. paštu) ne vėliau kaip prieš parą informuoja ieškovę V. M..

6. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar vaiko liga, darbo grafikas ar panašiai, būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

7. Atsakovas E. M. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankosi ugdymo (mokymosi), gydymosi įstaigose.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. M., , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 311 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminį mokestį.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusi teismą.