Alytaus apylinkės teismo nutartis

2025-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. T-32-1208/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-31
Bylos Nr.
T-32-1208/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agneta Bulakė
Pareiškėjas
R. L.
Advokatai
Lina Gervelienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-32-1208/2025
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.5.21 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 31 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. L. atstovės advokatės Linos Gervelienės prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 27 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1-77/92) pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 225 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

Alytaus apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. L. atstovės advokatės Linos Gervelienės prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame prašoma perkvalifikuoti R. L. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurios padarymą jis nuteistas 1992 m. spalio 27 d. Lazdijų apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal šiuo metu galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Šalies argumentai

Prašyme nurodo, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. visi dirbantys, teikiantys paslaugas, savanoriaujantys, besistažuojantys, atliekantys praktiką, vykdantys bet kokią kitą veiklą arba planuojantys dirbti, teikti paslaugas, savanoriauti, stažuotis ar atlikti bet kokią kitą veiklą socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, o kitose įstaigose, institucijose ir organizacijose – jei asmens darbas ar bet kokia kita veikla yra susijusi su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiems kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama:

1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;

2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;

3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.

Prašyme nurodoma, kad R. L. dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, jo darbas susijęs tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis, pagal kurią R. L. buvo nuteistas, buvo priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, kas daro jo darbą (duomenys neskelbtini) negalimu, nes jam neišduodamas QR kodas. Veikos perkvalifikavimas į švelnesnę nusikalstamą veiką suteiktų galimybę jam gauti Teisėto darbo su vaikais QR kodą ir tęsti darbą.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame siūlė R. L. advokatės Linos Gervelienės prašymą tenkinti ir R. L. veiką, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu pagal 1992 m. spalio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-77/92, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003 m. kovo 9 d.) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju R. L. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikos perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybę – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui tęsti darbinę veiklą mokykloje, kurioje, kaip nurodyta prašyme, negali dirbti teisti už sunkius nusikaltimus asmenys, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 5¹ straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

Kaip minėta BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

R. L. nuteistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 27 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1-77/92) pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies redakciją už tai, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, tyčia, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai, tyčia sudavė vieną smūgį į krūtinę nukentėjusiajam E. M.. Po to išsirengęs iki pusės nuogai išdaužė trijų (duomenys neskelbtini) langų sudvigubintus stiklus, padarydamas (duomenys neskelbtini) 1 200 rublių materialinę žalą. Išmušdamas vieno iš langų stiklus, teisiamasis pusnuogis įšoko į salę ir užlipęs ant scenos daužė tenai buvusią muzikos elektroaparatūrą, priklausančią nukentėjusiajam J. A., ko pasekoje sugadino garso stiprintuvą „Solist“ ir padarė J. A. 2 000 rublių materialinę žalą. Tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, R. L. išbėgo iš kultūros namų į kiemą, kur kėsinosi suduoti smūgius E. K. ir A. S., o taip pat sudavė du smūgius ranka į galvą G. L. ir tyčia sudavė kelis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas J. A., padarydamas abiem nukentėjusiems lengvus kūno sužalojimus, nesukėlusius sveikatos sutrikimo.

Dėl 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 284 straipsnį pažymėtina, kad 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už piktybinį chuliganizmą, tai yra tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padarytus asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Pagal BK 284 straipsnį, pagal kurį prašoma perkvalifikuoti R. L. veiką, kyla atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Taigi, BK 284 straipsnis numato švelnesnę atsakomybę nei 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis. Pastebėtina, kad pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį R. L. nuteistas už tai, kad ne tik šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bet ir smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiesiems lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 284 straipsnis apima skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies į šiuo metu galiojantį BK, R. L. nusikaltimą pakanka perkvalifikuoti tik pagal BK 284 straipsnį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, perkvalifikuojama į BK 284 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju R. L. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo R. L. atstovės advokatės Linos Gervelienės prašymą.

R. L. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 27 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1-77/92), iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė