Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-400-327-2014

Teisėjas Vitalijus Krivičius Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00209-2012-1

2014 m. spalio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Audronei Stankevičiūtei ir Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistojo V. D. gynėjui ad­vo­ka­tui Gyčiui Jonui Gutauskui, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apy­lin­kės teis­mo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. laisvės atė­mi­mu vieneriems metams;

- pagal BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta penkerių metų terminuotas laisvės atėmimas, bausmę at­lie­kant pataisos namuose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-04-26 iki 2012-04-27 (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mėn., tiksliai ne­nustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, tikslu platinti, neteisėtai įgijo 1,093 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tikslu platinti neteisėtai laikė bei nugabeno į (duomenys neskelbtini), esantį butą, kur šią narkotinę medžiagą tikslu platinti supakavo, ir netei­sė­tai šią narkotinę medžiagą laikė ir automobiliu gabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur 2012-03-11 paketas su 1,093 g narkotine me­džia­ga buvo per­mes­­tas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, kur šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pa­taisos namų pareigūnai.

Be to, V. D. pagal BK 260 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2012-04-25, tiksliai nenu­s­ta­tytą valandą bei nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto romų tautybės asmens, tikslu platinti, ne­tei­sėtai įgijo didelį kiekį – 2,360 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tikslu platinti, neteisėtai lai­kė ir gabeno į (duomenys neskelbtini), esantį butą, kur šią narkotinę medžiagą, tikslu pla­tinti su­pa­kavo ir neteisėtai laikė, bei automobiliu gabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur 2012-04-26 panaudojant svaidantį įtaisą, tikslu pla­tin­ti, ne­tei­sėtai, pasikėsino permesti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, tačiau to jam nepavyko pada­ry­ti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – šaudamas iš timpos pataikė į pataisos namų tvorą, kur šią narkotinę medžiagą – heroiną, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

Nuteistojo V. D. ape­liacinis skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir už jas teisingai paskyrė V. D. laisvės atėmimo bausmės rūšį ir dydį.

Skirdamas bausmes apylinkės teis­mas atsižvelgė į tai, kad BK 260 str. 1 d. ir 2 d. sank­ci­jo­se numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi sankcijose numatytų bausmių ribomis ir BK 91 str. numatytais bausmės skyr­i­mo nepilnamečiui ypatumais. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. Nustatyta viena V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad prisipažino pa­da­ręs nusikaltimą ir gai­li­si nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nančių ap­lin­ky­bių nenustatyta. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo as­me­nybę – V. D. anksčiau neteistas, buvo baustas administracine tvarka. Kolegija sprendžia, kad nustatydamas bausmės dydį V. D., pirmosios instancijos teismas at­si­žvel­gė į visas bylos aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti skiriant bausmę (BK 54 str., 80 str., 81 str., 90 str., 91 str.) ir pagrįstai skyrė subendrintą penkerių metų lais­vės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai pagal 260 str. 2 d. sank­ci­joje nepilnamečiui nu­ma­ty­tai laisvės atėmimo bausmei.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straips­nio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 54 str. 3 d. ar 62 str. 1 d. ar 2 d. nustatytiems pagrindams. Pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 d., o straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, turi gali­my­bę paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (BK 54 str. 3 d., 62 str.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantui skirti švelnesnę baus­mę, negu numatyta įstatymo, pagrindo nėra, nes BK 54 str. 3 d., 62 str. taikymo nepagrindžia nus­ta­ty­ti objektyvūs bylos duomenys. Šioje byloje į visas nuteistojo apeliaciniame skunde nuro­dytas ap­linkybes, taip pat į nuteistojo asmenybę pirmos instancijos teismas atsižvelgė, teisingai nepri­pa­žin­da­mas jų išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų pažeistas teisingumo principas, taip pat už ats­ki­ras nusikalstamas veikas paskirdamas jam, kaip nepilnamečiui (BK 91 str. 3 d.), minimalias sank­ci­jo­je numatytas bausmes.

Remiantis teismų praktika, švel­nindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu teismas turi nu­rodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, ro­dančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės pa­sky­rimas asmeniui už nusikalstamos vei­kos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (ka­sa­cinės nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Teisėjų kole­gi­jos nuomone, apelianto įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, tai nebuvo atsitiktinės veikas, o apgalvotos, iš anksto suplanuotos, todėl jam paskirta galutinė suben­drin­ta bausmė nelaikytina prieštaraujančia teisingumo principui ar neproporcinga padarytoms vei­koms, yra teisinga ir nėra per griežta.

Nuosprendyje apylinkės teismas iš esmės konstatavo, kad tik realios lais­vės atėmimo baus­mės pasky­ri­mas V. D. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įsta­ty­mų, bet ir apriboti nuteis­tajam gali­my­bę da­ryti naujas nusi­kals­ta­mas veikas. Tačiau savo sprendimą dėl realios laisvės atėmimo bausmės apylinkės teismas motyvavo tik tuo, kad pa­da­ry­ti du sunkūs ty­činiai nusikaltimai (BK 11 str. 5 d.), susiję su narkotinėmis medžiagomis, kad tokia nusikalstama veikla sukelia labai žalingus padarinius.

Nors nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad V. D. negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos, tačiau nesvarstė galimybės taikyti jam BK 92 str. nuostatas. Kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu V. D. nebuvo suėję aštuoniolika metų, jam taikomos BK XI skyriaus nuos­ta­tos, nustatančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypa­tu­mus (BK 81 str. 1 d.), kurių paskirtis be kita ko yra ir riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti pakeisti gyvenimo bū­dą (BK 80 str.).

Nepilnamečiui gali būti atidėtas bausmės vykdymas esant įstatymo leidėjo nurodytų sąlygų visumai (BK 92 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas baus­mės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, turi apsvarstyti ir šios priemonės tiks­lin­gu­mą, ar bus užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Teisingumas reiš­kia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos ap­lin­kybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nu­si­kalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-391/2013). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs ir tai, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pa­keis­ti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo baus­mės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka pro­por­cingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos baus­mės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

V. D. nuteistas pirmą kartą, abejų nusikalstamų veikų atvejais narkotinės me­džia­gos, kurios buvo skirtos perduoti (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistiesiems, tikslo nepasiekė – jas su­rado pataisos namų pareigūnai. Narkotinės medžiagos – heroino kiekis antros nusikalstamos veikos metu nedaug viršijo kiekį, nuo kurio veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 2 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika ne­tru­ko ilgą laiką. Kaip spręstina iš bylos aplinkybių, V. D. vaidmuo nusikalstamose veikose apsiribojo vykdytojo funkcijomis, nėra jokių įrodymų, kad jis pats būtų organizavęs šias veikas. Taip pat bylos duomenimis nepaneigtas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad į nusikalstamą veiką jis buvo įtrauktas suaugusių asmenų. Nors iš Liteko duomenų matyti, kad V. D. yra kaltinamas ir kitų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau kaltu nėra pri­pažintas, todėl teisėjų kolegija į šią aplinkybę neatsižvelgia.

V. D. nusikalto būdamas nepilnametis, yra jauno amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, sportuoja, byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, pa­darytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių ne­su­kėlė, narkotinės medžiagos buvo sulaikytos, nepateko į apyvartą. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad V. D. veiksmai darant nu­sikalstamas veikas išsiskyrė didesniu pavojingumu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad bau­džia­masis procesas nuteistajam jau padarė pakankamą auklėjamąjį poveikį. Atsižvelgiant į visa tai, tei­sė­jų kolegija sprendžia, kad paskir­tos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kad realus bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo pada­ry­toms nusikalstamoms veikoms principui, todėl bausmės vykdymas jam atidėtinas taikant BK 92 str. 1 d. nuostatas.

BK 92 str. 2 d. nuostatos įpareigoja teismą atidedant bausmės vykdymą nepilnamečiui pa­s­kir­ti vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstai­gą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistajam V. D. skiria auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 87 str.), įpareigojant V. D. būti namuose nustatytu laiku ir mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo tei­sės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl apy­lin­kės teismo nuosprendis keičiamas dėl nepritaikyto BK 92 str., t.y. neteisingai pritaikyto įstatymo (328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str. 1 d. ir 4 d.

nusprendžia:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skun­dą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti:

Pritaikius BK 92 str., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuos­pren­džiu V. D. paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausimės vykdymą atidėti dve­jiems metams ir pagal BK 82 str. 1 d. 5 p. ir 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 2 p. paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto bei tęsti mokslą arba dirbti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.