Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1022-254/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-29
Bylos Nr.
2A-1022-254/2014
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01013-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
E. R.
Ieškovas
I. R.
Civilinė byla Nr. 2A-1022-254/2014;proceso Nr. 2-40-3-01013-2012-9;
procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1; 121.14; 121.18.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-443/2014 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė, sutikslinusi savo reikalavimus, prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtą pavardę, nustatyti šalių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo vaikams materialinį išlaikymą, kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą po 200 Lt nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki vaikų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad santuokoje dalintino turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Byloje kilo ginčas dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo vaikui dydį, aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė šalių santuoką, įregistruotą Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje CMS 1990-08-11 (įrašas Nr. 199 santuokos metrikų knygoje), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „R.“ ir „R.“; nustatė šalių nepilnamečių vaikų – G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo nuo 2012 m. lapkričio 20 d. po 200 Lt kas mėnesį teikiamą išlaikymą iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir nustatė, kad ieškovė priteistą išlaikymą valdys uzufrukto teise. Teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt (skaičiuojant iš abiejų tėvų – po 400 Lt) per mėnesį iki jų pilnametystės motyvuodamas tuo, kad vaikai gyvena su motina ir jai tenka kasdieninė jų priežiūra, o atsakovo materialinė padėtis yra pakankamai panaši į ieškovės materialinę padėtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti dėl išlaikymo priteisimo, sumažinant išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį nuo 200 Lt iki 66 Lt kiekvienam vaikui. Apelianto teigimu, teismas išimtinai tyrė tik apelianto turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą ir beveik visiškai netyrė ieškovės galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: visų vaikų poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis, o to padaryta nebuvo. Apeliantas šiuo metu nedirba ir yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Jis gali mokėti tik pusę invalidumo pensijos, kuri yra 414,12 Lt, t. y. mokant po 66 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nes jo turtinė padėtis, vaikų išlaikymo aspektu, yra blogesnė nei ieškovės.

Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu laiku nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu išlaikymu po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki vaikų pilnametystės ir nurodo, kad išsigali jį teikti tik po 66 Lt kiekvienam vaikui, be to nurodo, kad teismas netyrė vaikų motinos turtinės padėties, todėl netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 3.192 str., 3.198 str.).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Šalių sūnus G. R. yra 14 metų amžiaus, A. R. yra nepilnai 12 metų amžiaus ir G. R. yra nepilnai 9 metų amžiaus, kurių būtiniesiems poreikiams (maistas, apranga, higiena, sveikatos priežiūra) reikalingos lėšos, ieškovės teigimu, minimaliai sudaro po 400 Lt. Apeliantas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad vaikų poreikiai būtų kitokie, nei kad nurodė ieškovė (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovės nurodyta vaikų būtiniems poreikiams patenkinti išlaikymo suma yra net 2,5 karto mažesnė, negu kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomos minimalios algos dydžio išlaikymas. Todėl ieškovei, su kuria liko gyventi vaikai ir kuriai tenka kasdienis rūpinimasis jais, neabejotinai teks padengti iš anksto nenumatytas vaikų išlaikymo išlaidas, nes apeliacinės instancijos teismo nuomone, neabejojama, jog tokio amžiaus kaip šalių vaikai, tik pačių būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 400 Lt, be to vaikams turi būti sudarytos sąlygos ir jų gabumams lavinti, ir jų saviraiškos, bendravimo poreikiams tenkinti bei išlaidoms poilsiui ir laisvalaikiui.

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėja pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju šalys turi tris nepilnamečius vaikus, todėl yra prisiėmę didelę socialinę riziką ir pareigą juos išlaikyti.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Apeliantas laiko, kad atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, jis išsigali kiekvienam vaikui teikti išlaikymą tik po 66 Lt kas mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas (49 metų amžiaus) yra neįgalus, turintis tik 30 procentų darbingumą (b. l. 59), kuris nustatytas nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. iki 2027 m. liepos 4 d., jo pajamos per mėnesį – 414,12 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija (b. l. 64–65), tačiau VSDFV duomenimis ir iki nedarbingumo nustatymo apeliantas draudžiamųjų pajamų neturėjo. Šiuo metu apeliantas priverstinai gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 66) nuo 2013 m. kovo 21 d., o nuo 2012 m. lapkričio 12 d. buvo gydomas Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje (b. l. 32). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Rokiškio apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi apelianto stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas. Tačiau šioje nutartyje nurodyta, kad paminėtos priemonės apeliantui buvo pritaikytos už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą nepakaltinamumo būsenoje. Jos pritaikytos 2013-04-16 Šakių raj. apylinkės teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad apeliantas buvo anksčiau teismas, teistumas išnykęs. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad to paties teismo 2011-10-04 nutartimi apeliantas buvo nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu už administracinio teisės pažeidimo padarymą būnant neblaiviam (2,37 promilių neblaivumas). 2006-10-23 to paties teismo sprendime (civ. byla Nr. 2-955-443/2006) konstatuota, kad šios bylos abi šalys vedė aplaidų, netvarkingą gyvenimą bei girtavo, todėl keletą metų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad į sunkią turtinę padėtį apeliantas pateko ne tik dėl jam nustatyto nedarbingumo, tačiau ir dėl savo nerūpestingo elgesio, todėl negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydamas mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju teismo priteistas išlaikymas iš apelianto yra iš esmės tik minimalaus dydžio. Tokio pat dydžio išlaikymą vaikams teikiant vaiko motinai, kuri taip pat neturi draudžiamųjų pajamų ir VSDFV duomenimis per laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2014-04-01 dirbo tik apie tris mėnesius iš viso, todėl šeimai šiuo metu skiriama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai apie abiejų šalių turtinės padėties panašumą, juolab kaip jau minėta, ieškovei kasdieną rūpinantis vaikais, tenka ir iš anksto nenumatytų vaikų poreikių tenkinimo rizika. Apeliantui nemokant teismo sprendimu priteisto išlaikymo ar jo dalies, ieškovė gali kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį galėtų išmokėti kiekvienam vaikui per mėnesį ne didesnę negu 1,5 MGL dydžio išmoką, kad būtų užtikrinta vaiko teisė į socialinę apsaugą ir suteiktas jam nustatyto dydžio išlaikymas. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Kita vertus, pasikeitus vienos iš tėvų finansinėms galimybėms ar pakitus vaiko poreikiams, atsiradus papildomų pajamų ar išlaidų, šalys ir ateityje galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau kartu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas, liga, laikinas ar nuolatinis nedarbingumas ir panašios aplinkybės neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Mažesnio išlaikymo dydžio priteisimas, kaip prašo apeliantas – 66 Lt kiekvienam vaikui, prieštarautų ne tik teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis), tačiau iš esmės paneigtų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, kurios vykdymas pripažįstamas pagrindiniu vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinančiu veiksniu.

Apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Dalė Burdulienė