Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, atsakovui E. R. ir VTAS atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, atsakovui E. R., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas pareiškė, kad ieškinį santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės po santuokos įgytos pavardės palikimo dalyse pripažįsta visiškai, o materialinio išlaikymo vaikams priteisimo dalyje – iš dalies, nes vertinant vaikų intereso šios kategorijos bylose svarbą, visgi atsižvelgtina į atsakovo sveikatos būklę (neįgalus, turįs tik 30 procentų darbingumą), jo gaunamas menkas pajamas – 414,12 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensiją, todėl sutinka dėl išlaikymo vaikams priteisimo po 1 MGL kiekvienam vaikui per mėnesį, sutinka.

Išvadą teikianti institucija neprieštarauja ieškinio tenkinimui.

Patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir po santuokos ieškovės įgytos pavardės tenkintinas visiškai.

Šalys susituokė 1990-08-11 Šakių rajono CMS, akto įrašo Nr. 199. Gyvenant santuokoje 1994-06-18 gimė duktė R. (šiuo metu jau pilnametė), 2000-01-04 – sūnus G., 2002-12-23 – sūnus A., o 2005-08-28 – duktė G.

Atsakovas nuo 2013-03-21 yra priverstinai gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2013-04-16 nutartį, paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės stacionarinis stebėjimas. Šeimai faktiškai iširus, nepilnamečiai vaikai liko gyventi pas ieškovę, kuri, nors ir gyvena tik iš pašalpų, tačiau stengiasi tenkinti augančių vaikų poreikius, ieško darbo. Keisti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nėra jokio pagrindo, nes atsakovas ir neprieštarauja šiai ieškinio daliai, neturėdamas dėl savo sveikatos būklės ir prastos materialinės padėties galimybės vaikams pasiūlyti gyvenimo kartu su atsakovu. Tad šalių nepilnamečių vaikų gyvenimas su ieškove, įvertinant ir VTAS išvadą, labiau atitiks teisėtus vaikų interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Tarp šalių dėl santuokos nutraukimo ginčų nekilo, į tai, kad gyvenant šalims kartu išryškėjo skirtingas jų požiūris į aplinką, vertybes, įsipareigojimus šeimai, į tai, kad abu sutuoktiniai priėmė sprendimą gyventi atskirai, bendro ūkio neveda, šeimyninių ir santuokinių ryšių nepalaiko, teismas konstatuoja, jog bendras sutuoktinių gyvenimas yra neįmanomas ir skirti terminą jiems susitaikyti, netikslinga. Kadangi teismas nenustatė nei vieno iš sutuoktinių veiksmų santuokai išsaugoti, tai yra iš esmės tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str., ir bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą, tai yra nulėmė santuokos pasibaigimą, į tai, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo turto šalys neįgijo, bendrų skolinių įsipareigojimų neturi, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.).

Išklausęs ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimų teismas nutarė, kad ieškovės patikslinto ieškinio sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir po santuokos ieškovės įgytos pavardės – „Rudzevičienė“, atsakovui šioje dalyje ieškinį pripažįstant visiškai, surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (int uitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius

poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, jog šalių nepilnamečiai vaikai jau pakankamai ilgą laikotarpį yra išlaikomi ir auklėjami iš esmės vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaikų auklėjimo, dėmesio jiems skyrimo bei sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių ne vien dėl sveikatos būklės, bet ir dėl savo netinkamo požiūrio bei elgesio (dažnų smurtavimo, išgėrinėjimų ir pan.) vaikų atžvilgiu buvo save atsileidęs atsakovas. Teismas sprendžia, kad pagal deklaruojamus oficialius duomenis šalių materialinė padėtis yra pakankamai panaši – ieškovė gyvena iš socialinių pašalpų ir išmokų, kurių suma per mėnesį sudaro virš 1000 Lt, atsakovas, būdamas iš dalies darbingas, gauna 414,12 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensiją. Teismas vertina neesant galimybės aritmetiškai tiksliai apskaičiuoti kas mėnesį įvairiems vaikų poreikiams skirtinos sumos, kuri gali gana ženkliai svyruoti, tad galėtų būti orientuotinasi į protingą suvokimą, žinojimą apie augančiam vaikui būtinas išlaidas. Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys į būtinumą atsakovo gyvenimu prisiimtiems (susikurtiems) įsipareigojimas (prievolėms) vykdyti. Ieškovės ženkliai sumažintą ir prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo vienam vaikui sumą po 200 Lt (tad skaičiuojant iš abiejų tėvų – po 400 Lt) per mėnesį nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, vertina kaip protingai reikalaujamą, pagrįstą ir normalių vaikų poreikių tenkinimui pakankamą.

Laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia kad nurodoma išlaikymo suma užtikrins minimalius šalių nepilnamečių vaikų poreikius todėl priteistina nuo bylos iškėlimo teisme dienos – nuo 2012-11-20 (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.). Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-10-26 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3678-4351 buvo nuspręsta iki 2013-09-30 teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2013-12-23 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3678-5583 teisinės pagalbos ieškovei teikimas pratęstas iki 2014-09-30. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu ir advokato atstovavimu teisme, sudarė 400 Lt.

Iš byloje esančio Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-11-21 sprendimo Nr. (1.2)-SP1-02678 matyti, kad atsakovui analogiška teisinė pagalba suteikta iki 2014-11-21, pagal pateiktą pažymą matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu ir advokato atstovavimu teisme, sudarė 682,88 Lt.

Taigi, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad abi šalys naudojosi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtais valstybės apmokamais advokatais, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Todėl tenkinant patikslintą ieškinį, iš šalių nepriteistinos jokios išlaidos ir mokesčiai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.60-3.63 str., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.169 str. 2 d., 3.174, 3.190, 3.200, 3.208 str. ir Lietuvos Respublikos CPK 93, 99 str., 96 str. 4 d., 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje CMS 1990-08-11 (įrašas Nr. 199 santuokos metrikų knygoje) tarp E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „R.“ ir „R.“.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų – G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams – G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-11-20 iki išlaikytinių pilnametystės kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus litų (200 Lt).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

I. I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiams vaikams – G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.