Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-9-805/2012

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-03-14
Bylos Nr.: 2-9-805/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00070-2011-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: J. K.
Atsakovas: V. B.

Civilinė byla Nr. 2-9-805/2012Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00070-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 29; (S) 30.3; 35.4; 36; 42.8; 44.1; 116.1

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 14 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant ieškovės J. K. atstovei advokatei S. Ž., atsakovui V. B., jo atstovui advokatui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 50000 litų, kurie buvo sumokėti už perkamą nekilnojamąjį turtą, 30000 litų, kurie buvo panaudoti nekilnojamojo turto pagerinimui bei 12500 litų palūkanų ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (3-4, 23-25).

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. B. 2005-01-06 buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo - pardavimo. Pagal šią sutartį atsakovas pasiūlė ieškovei pirkti jam priklausančius pastatus - mūrines mechanines dirbtuves, plane pažymėtas 1PIp, kuriose yra 421,56 kv. m. bendro ploto ir mūrines/metalines mechanines dirbtuves, plane pažymėtas 5PIpg, kuriose yra 519,12 kv. m. bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini). už 50000 Lt, o ieškovė šį pasiūlymą priėmė ir įsipareigojo pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti iki 2005-12-15. Ieškovė sutarties sudarymo užtikrinimui perdavė atsakovui 50000 Lt, o atsakovas ieškovei perdavė minėta turtą. Ieškovė šiomis patalpomis naudojosi, savo lėšomis įrengė biurą, sutvarkė pagalbines patalpas, leidimus naudotis elektriniu kranu, suvežė reikalingą darbams atlikti įrangą, sutvarkė aplinką ir atliko kitus pagerinimo darbus iš viso už 30000 Lt. 2010 m. atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį, kaip vėliau paaiškėjo iš VĮ Registrų centras pažymos, atsakovas šias patalpas pardavė kitam asmeniui - V. V.. Dėl tokių nesąžiningų atsakovo veiksmų, preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, nuostolių ir palūkanų pritiesimo. Ieškovė dublike (b.l.78-80) nurodo, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas yra nepagrįstas, o ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas pažeidė pareigą prievoliniuose santykiuose elgtis sąžiningai ir dėl atsakovo veiksmų buvo pažeistos ieškovės teisės.

Atsiliepimas

A. V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka (b.l.62-64). Nurodo, jog neginčija pačios preliminariosios turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo fakto, tačiau nesutinka, kad ieškovė perdavė atsakovui iš viso 50000 Lt, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų. Nurodė, kad preliminarioji sutartis galiojo iki 2005-12-15. Be to, pažymėjo, kad pati ieškovė nesilaikė preliminarios sutarties sąlygų ir nesudarė su atsakovu pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties iki 2005-12-15. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės nurodytu turto pagerinimu už 30000 Lt, nes patalpos nebuvo perduotos ieškovei nei nuomos, nei panaudos sutarties pagrindu, perdavimo aktu. Be to, pažymėjo, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo šiomis patalpomis pagal 2003-11-19 panaudos sutartį naudojosi UAB „Gaudium“, kurioje vienu iš administracijos darbuotojų dirbo ieškovės sūnus R. K., ši panaudos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2003-11-20 iki 2004-12-31. Nurodė, kad nei ieškovė, nei jos sūnus R. K. patalpose jokių pagerinimų neatliko. Atsakovas triplike (b.l.84-85) nurodo, kad su ieškovės teiginiais dėl piniginių lėšų atsakovui pagal preliminarią turto pirkimo - pardavimo sutartį, turto perdavimo naudotis ieškovei bei turto pagerinimo nesutinka. Nurodo, kad realiai nei piniginių lėšų, nei turto perdavimo fakto nebuvo. Preliminarioji sutartis galiojo iki 2005-12-15, tačiau iki šio termino ieškovė neįvykdė savo prievolės sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pradavimo sutartį. Net, jeigu ir būtų buvę atlikti kokie tai pagerinimai, nurodė, kad leidimo jiems daryti ieškovei nedavė, todėl jie neatlygintini.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Atstovė nurodė, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, 2005-01-06 tarp V. B. ir J. K. notarine tvarka buvo patvirtinta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kurios metu buvo sumokėta atsakovui 40000 Lt, ką patvirtinta sutarties 4 punktas, o likusius pinigus, t.y., 10000 Lt, pagal sutarties 5 p. pirkėjas įsipareigojo sumokėti sutarties sudarymo dieną. Jau vien pačios sutarties analizė, sutarties tvirtinimas notarine tvarka, liudytojų parodymai, patvirtina tą aplinkybę, kad 40000 Lt buvo sumokėta sandorio dieną, nes kitaip V. B. nebūtų sudaręs sandorio. Preliminariosios sutarties esmė yra ta, kad šalys pasirašo sutartį, sumokėdamos pirminę pinigų sumą tam, kad pardavėjas įsipareigotų turtą parduoti. Atsakovo pozicija šioje byloje yra visiškai nesuprantama, atsakovas akivaizdžiai savo teisėmis naudojasi nesąžiningai, tiesiog siekia praturėti kitų žmonių sąskaita. Preliminarioji sutartis vienareikšmiškai patvirtina 40000 Lt sumokėjimą. Sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad yra perduodama 40000 Lt suma, o 10000 Lt buvo sumokėta maždaug po mėnesio laiko tose patalpose, dėl kurių ir buvo susitarta sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį, nes jau nuo 2004 m. pabaigos šiose patalpose veikė būtent J. K. vaikai. Patalpose buvo sudėti jų daiktai, kurie iki šiol yra tame objekte. Nurodė, kad likusių 10000 Lt perdavimo faktą patvirtins ir liudytojas R. M.. Sumokėjus sutartus 50000 Lt pinigus ieškovės buvo laukta kol bus suformintas pirkimo - pardavimo sandoris. Nesuprantama atsakovo pozicija nurodant tai, kad ieškovė atsisakė pirkti šį turtą. Priešingai, atsakovas nepateikė jokių įrodymų byloje, kad jis laiku sutvarkė visus dokumentus (žemės nuosavybės, atidalijimo, užsakė pažymą pardavimui) ir pranešė apie sandorio sudarymo dieną ieškovei. Praktikoje ta pareiga tenka turto pardavėjui, nes turto pardavėjas, o ne pirkėjas, gali kreiptis į notarą ir užsakyti detalizuotą pažymą, tik pardavėjas gali inicijuoti sandorio pirkimo - pardavimo pradžią. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovas sutvarkė ir parengė dokumentus šioje byloje nėra. Atsakovas nesutvarkė šių dokumentų laiku ir visus tuos metus žadėjo tai padaryti. Ieškovės interesai nebuvo pažeisti, nes tuo objektu visą tą laiką naudojosi jos vaikai, dėl to ginčo ir nebuvo. Atsakovas niekada neneigė pinigų gavimo fakto ir žadėjo sandorį suforminti. Atsakovo pozicija yra nesuprantama ir visiškai nepagrįsta, nes atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis vykdė šią sutartį nepateikė. Priešingai, bylos duomenimis akivaizdu, kad atsakovas pakėlė parduodamo objekto kainą, nes ieškovės sūnui atsakovas surašė reikalavimus sumokėti papildomai pinigų už parduodamą turtą: už elektrą papildomai pareikalauta 2978 Lt, neva už visų dokumentų sutvarkymą papildomai - 9864 Lt, papildomai už žemę - 5300 Lt ir 1000 Lt. Šiuos įrašus lapelyje darė savo ranka atsakovas. Šio dokumento originalas buvo pas R. K., kurį pateikė teismui. Atsakovas neneigė, kad surašė šį dokumentą, tačiau jis teigė, kad neatsimena tokio dokumento surašymo. Ieškovė sutarė, kad sumokės atsakovui šiuos papildomus pinigus, tačiau nepaisant to atsakovas minėtas patalpas pardavė kitam asmeniui. 2010 metų pabaigoje, ieškovei pareikalavus iš atsakovo sudaryti sutartį, atsakovas atsisakė sudaryti šią pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Tada ir paaiškėjo, kad atsakovas 2010-12-08 pardavė patalpas kitam asmeniui V. V.. Ši aplinkybė yra akivaizdi iš VĮ Registrų centras byloje pateikto pažymėjimo. Ieškovė neginčija pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau teismine tvarka reikalauja sugrąžinti jos sumokėtus pinigus, kuriuos atsakovas įgijo be teisinio pagrindo. Paaiškino, kad ieškovės šeima realiai naudojosi šiomis patalpomis iki 2009 metų. Ieškinyje yra padaryta klaida, kad J. K. vaikai yra išvykę į Angliją uždarbiauti 2007 metais. Jie faktiškai išvyko į Angliją uždarbiauti 2009 metais, todėl tuo laikotarpiu naudojimasis turtu sumažėjo, bet, tose patalpose liko ieškovės šeimos asmeninių daiktų. Tiesa yra ta, kad tuomet, kai ieškovės vaikai, faktiškai naudojęsi minėtu turtu, 2009 metais išvyko į Angliją, dėl ko jų naudojimasis patalpomis sumažėjo, be to, per tą laikotarpį ženkliai pakilo nekilnojamojo turto kainos, patys buvo suradę kitą klientą, kad perparduoti šį turtą už 170000 Lt, todėl šia situacija pasinaudojo atsakovas ir pardavė patalpas brangiau kitam asmeniui, ne gana to jis nenori grąžinti ieškovei pinigų, kuriuos gavo pagal preliminariąja sutartį, dėl ko toks atsakovo elgesys yra laikytinas nesąžiningu. Atstovė nurodė, jog nuo 2005 metų realiai naudojamose patalpose buvo atlikti tokie darbai: įrengtas ofisas, sandėlis, sutvarkytos pagalbinės patalpos darbuotojams, sutvarkytas leidimas naudotis elektriniu kranu, suvežti darbastaliai, reikalinga įranga darbams, buvo sutvarkytos duobės, reikalingos angare krovininėms mašinoms remontuoti, sutvarkyta aplinka, aplygintas kiemas, buvo sumokėta už leidimą nugriauti pastatą bei atlikti kiti remonto darbai. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

I. J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad taupė pinigus, juos skyrė vaikams. Ji nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą - angarą, nes norėjo, kad tas turtas liktų vaikui R. K.. S. R. dirbo ar tai nuomojosi patalpas tame angare, esančiame Purvininkų kaime. Nuo senų laikų buvo susitaupiusi 40000 Lt, juos laikė namuose ir ant knygutės buvo pasidėjusi. Kada nusiėmė nuo knygytės pinigus ji tiksliai nežino. Pas notarę Bukevičienę į Prienus važiavo ji, sūnus R. K. ir jo žmona. Buvo atsakovas pas notarą atvykęs. 40000 Lt vežėsi pas notarę, pas notarę važiavo tam, kad atiduoti pinigus. Neprisimena kaip toliau viskas buvo. Žino, kad 10000 Lt reikėjo primokėti atsakovui už angarą vėliau. Šiuos pinigus davė sūnui gal už pusės mėnesio ar daugiau, krapštė paskutinius, dar skolinosi. Sūnus važiavo į angarą atsakovui atiduoti 10000 Lt. Kadangi viską vaikai tvarkė, todėl smulkmenų tiksliai nežino. Paaiškino, kad ji buvo pirkėja pagal popierius, jos parašas yra sutartyje. Nurodė, jog šiuo metu yra 80 metų, o tuomet kai pirko pastatus buvo 75 metai, todėl gerai visko neprisimena. Ji turėjo būti pirkėja, bet viską sutvarkyti turėjo vaikai, jiems viskas buvo skirta.

A. V. B. teismo posėdyje paaiškino, jog pastatus įsigijo 1997 metais, juose pagal patentą remontavo mašinas. Kai įsigijo minėtus pastatus iš uždarosios akcinės bendrovės jam sakė, kad pastatai yra su žeme, bet kai prasidėjo visas dokumentų tvarkymas, jis suprato, kad nėra žemės po statiniais, t.y. tik pastatai jo buvo įsigyti. Parodė, kad 2003 metais R. K. ir R. O. važiavo pro šalį ir paprašė tuos pastatus išnuomoti jiems, nes jie turėjo įmonę, pervežinėjo mišką. Jis maždaug metų laikotarpiui sudarė nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų panaudos su UAB „Gaudium“, kuriai vadovavo R. O., R. K. toje įmonėje dirbo vadybininku. Sutartyje buvo įrašyta, kad jie savo sąskaita vykdys patalpų einamąjį remontą. Tada jie apsikalė vieną kambariuką plastikinėmis lentelėmis ir pasidarė ofisuką, atsivežė stalus. Kadangi UAB „Gaudium“ nelabai kaip sekėsi, R. K. paprašė jo parduoti jam tas patalpas. Tada jis laisva valia su R. K. motina - J. K., sudarė sutartį preliminariąją sutartį dėl turto pardavimo - pirkimo sutarties sudarymo. Sutarė kainą 50000 Lt. Notarė, kurios pavardės neprisimena, kontora yra prie AB „Swedbank“ bankas, Prienuose, patvirtino preliminariąją turto pirkimo - pardavimo sutartį. Parodė, kad pas notarą pinigų jam nemokėjo, 40000 Lt turėjo sumokėti pasirašius preliminariąją sutartį, jis pasitikėjo. R. K. sakė, kad 40000 Lt sumokės kai sudarys sutartį, o 10000 Lt sumą po to kai jis sutvarkys dokumentus dėl žemės. Jis ir R. K., tvirtinant preliminariąją sutartį, notarės klausė per kiek maždaug laiko bus galima sutvarkyti visus dokumentus. Notarė atsakė, kad lygtai per mėnesį būtų galima sutvarkyti žemės reikalus, o iš tikrųjų tai dokumentų tvarkymo procesai užsitęsė. Metų laiko terminas preliminarioje sutartyje buvo apibrėžtas todėl, kad sutvarkytų žemę ir, kad perleistų žemę po pastatais kaip nuosavybę. Iš pradžių žemė buvo valstybinė, o paskui atsirado tikras žemės šeimininkas. Dokumentai greitai nesidarė, nes jis žemę turėjo išsipirkti iš šeimininko. Iki tol V. B. mokėjo mokestį už žemę kaip nuomininkas, nes žemė buvo valstybinė. Sutvarkęs dokumentus, kaip ir buvo sutarę, laukė pinigų iš R. K. ir jo motinos J. K.. Paaiškino, kad V. K. su R. K. atsišvietė iš jo lapus su įrašais ir padavė skelbimą, kad pardavinėja pastatus. K. norėjo perparduoti tuos pastatus, todėl pardavinėjo per internetą, sakydami, kad kai juos pastatus, primokės jam papildomai tuos 20000 Lt. Gal du, tris metus jie pardavinėjo pastatus. Paaiškino, kad jie ne tik, kad nepagerino pastatų, o firma pridarė dar daugiau žalos. Paaiškino, kad po preliminarios sutarties sudarymo, t.y., nuo 2005 metų tomis patalpomis niekas nesinaudojo, jokio patalpų perdavimo J. K. nebuvo, jokia veikla patalpose nebuvo vykdoma, jokie pagerinimai neatlikti. Nuo to laiko UAB „Gaudium“ firma išėjo iš tų patalpų ir nebuvo vykdoma jokia gamybinė veikla tose patalpose, K. jokių darbų patalpose taip pat nevykdė. K. ir jos šeima nustojo naudotis perkamu turtu kai UAB „Gaudium“ išvažiavo, t.y. iki 2005 pavasario. Įmonė UAB „Autoskamus“ angare veikė gal du mėnesius, galėjo būti 2004-2005 metais, tiksliai neprisimena. Po 2005 metų jis pats remontavo mašinas angare, pagal patentą tenai dirbo, patalpose stovėjo jo paties technika - traktoriai, mašinos. Paaiškino, jog kai patalpose yra likusi tik R. K. priekaba, daugiau angare nieko nėra likę. Pats atsakovas į J. K. dėl sandorio, kylančio iš pirminio sandorio, sudarymo nesikreipė. Jis nieko tuo klausimu nedarė. Atsakovui atrodo, kad 2006 metų pradžioje jis sutvarkė žemės dokumentus. Per tą laiką ir suėjus terminui J. K. pas jį nesikreipė. Sutinka, kad K. buvo iš jo pasiėmę pastatų planą, tai yra jo dirbtuvių planas. Jis turėjo užsakyti pažymą. Paaiškino, kad K. norėjo, jog jis kažką užregistruotų VĮ Registrų centras, bet jis to nepadarė. Jam atrodo, kad K. tą kart net buvo užsakę kažkokius dokumentus pas notarę. Nesikreipė J. K. pas jį dėl pinigų grąžinimo. 2010 metų pabaigoje jis pardavė pastatus V. V.. Tiksliai sumos, už kurią pardavė nekilnojamąjį turtą, neatsimena, teigė, jog viskas yra parašyta sutartyje. Parodė, jog nepranešė ieškovei ir notarei apie tai, kad negavus sutartų pinigų preliminarioji sutartis bus nutraukta. Angaras yra prie pagrindinio kelio, todėl kitas pirkėjas pats atvažiavo ir paprašė parduoti pastatus. Prašo ieškinį atmesti, nes pinigų negavo, o angaro gerove rūpinosi jame veikusi firma.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas V. K. palaiko atstovaujamojo poziciją. Nurodė, kad V. B. pinigų nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau 10000 Lt iš ieškovės bei jos sūnaus negavo. Preliminarios sutarties 4 p. nurodytas abstraktus sakinys dėl pinigų perdavimo, užfiksuota, kad perduoda pinigus, pakvitavimo dėl to nėra. Kadangi sandoris buvo sudarytas rašytine (notarine) forma, tai ir prievolės įvykdymo principai pagal CK turėjo būti atitinkamos formos, t.y. rašytinės formos. Aplinkybes dėl 10000 Lt perdavimo atsakovas V. B. neigia, o apklaustas liudytoju R. M. patvirtino, kad jis dirbo UAB „Autoskamus“, žinojo, jog tarp V. B. ir R. K. vyksta derybos dėl patalpų nusipirkimo, jie mokėdavo už elektrą dalimis ir pan. L. R. Miliauskas negalėjo tiksliai patvirtinti kokius pinigus, kiek ir už ką perdavė R. K. atsakovui V. B., todėl ieškinio reikalavimas dėl sumokėtų už nupirktą turtą sumų, yra nepagrįstas ir atmestinas. Kitas ieškinio reikalavimas yra dėl 30000 Lt pagerinimo išlaidų, atliktų angare, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė nurodo, kad jos sūnaus šeima šiose perkamose patalpose įrengė ofisą, sandėlį, sutvarkė pagalbines patalpas ir t.t. Vienintelis dalykas, ką šioje byloje įrodinėjo ieškovė, yra tas, kad buvo pastatytos ir įrengtos administracinės patalpos, kuriomis R. K. ir jo įmonės darbuotojai naudojosi kaip persirengimo kambariu, ofisu ir pan. Aplinkybių, kad sutvarkė leidimus (kranui, nugriauti pastatą), kurie yra oficialūs dokumentai, ieškovė neįrodė. Visa tai turėjo būti pagrįsta rašytiniais dokumentais. Ieškovė liudytojų parodymais taip pat bandė įrodinėti tik tą aplinkybę, kad buvo sutvarkytos administracinės patalpos. Atsakovas teigė, kad nuo 2003-11-20 iki 2004-12-31 tomis patalpomis naudojosi UAB „Gaudium“, po to UAB „Autoskamus“, kuri vėliau bankrutavo (2006 m.), tuo tarpu, kad ieškovė J. K. savo lėšomis bei medžiagomis padarė pagerinimo darbus byloje nėra surinkta įrodymų. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad tai padarė jos sūnus. A. R. K. taip pat nurodė, kad jis medžiagas patalpų įrengimui angare vežėsi iš savo namo, kurį statėsi, patalpas įrenginėjo darbininkai, kurie dirbo UAB „Autoskamus“. Vadinasi, tas patalpas įrengė įmonės, pradedant UAB „Gaudium“ ir baigiant UAB „Autoskamus“. Būtent šios įmonės įrengė patalpas savo reikmėms. Galbūt, medžiagas patalpų įrengimui ir teikė R. K., tačiau tas patalpas statė ir pagerino jokiu būdu ne ieškovė J. K.. Iš UAB „Gaudium“ sutarties, sudarytos su atsakovu, su kuria yra susijęs ir ieškovės sūnus, matyti, kad įmonei buvo leista atlikti remonto darbus, įrengti patalpas ir atlikti kitus darbus pagal patalpų nuomos sutartį. Apklausti byloje liudytojai patvirtino, kad patalpos buvo įrengtos 2004 - 2005 m. ir jomis buvo naudojamasi jau tuomet kai veikė pastarosios dvi įmonės. Po to viskas buvo apleista, griuvo ir pan. Dėl to mano, kad ieškovės reikalavimas dėl pagerinimo darbų yra nepagrįstas, nes, visų pirma, ji neturi tokios reikalavimo teisės, be to, byloje yra įrodyta, kad tuos pagerinimus atliko visai kiti asmenys, o antras dalykas, šis reikalavimas yra neįrodytas, nes 30000 Lt suma, kurią neva tai tvirtina pateikta atliktų darbų lokalinė sąmata, prieštarauja atsakovo pateiktai lokalinei sumai dėl tų pačių darbų. Tie dokumentai yra lygiaverčiai, kadangi tiek vieną, tiek kitą lokalinę sąmatą sudarė testuotos įmonės. Ieškovė prašo priteisti 30000 Lt už visus atliktus pagerinimo darbus, tačiau byloje įrodinėjo tik vieną objektą, t.y. administracines patalpas. Pagal atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą matosi, kad tų administracinių patalpų įrengimas kainavo 8000 Lt. Visų kitų darbų įrengimas nėra įrodytas. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 12500 palūkanų už 5 metus mano, kad toks ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškinio dalykas yra tarp šalių 2005-01-06 sudaryta preliminarioji sutartis dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Nurodė, kad šioje sutartyje nėra numatyta jokių palūkanų, netesybų ir sankcijų, todėl ieškovė negali remtis CK 6.210 str., numatančiu palūkanas. Tokios palūkanos (5 proc.) yra numatytos, jeigu įstatymai ir sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Kadangi to sutartyje nebuvo numatyta, tai remtis CK 6.210 str. negalima, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į visas mano išvardintas aplinkybes, prašo ieškovės J. K. ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

L. V. K. paaiškino, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2005 metais sausio mėnesį pas notarę V. B., Prienuose. Ji, jos vyras R. K. ir J. K. buvo notarinėje kontoroje pasirašant preliminariąją sutartį. Trise, kaip šeimos nariai, buvo atvykę iš ieškovės pusės, nes J. K. yra sena, ją reikėjo atvežti pas notarę. V. B. buvo atvykęs vienas. Kadangi 40000 Lt yra dideli pinigai, todėl rizikuoti kitaip perduodant tokius pinigus J. K. nenorėjo. Ėjo pas notarą tam, kad būtų garantas. Parodė, kad V. B. 40000 Lt sumokėjo notarinėje kontoroje kai pasirašė preliminariąją sutartį, o 10000 Lt nutarė primokėti vėliau, t.y., 2005 metų vasario mėnesį. Maždaug po mėnesio laiko po preliminariosios sutarties sudarymo Buzui tame pačiame angare, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė atsakovui likusius 10000 Lt. Paaiškino, kad 40000 Lt pinigai buvo jos uošvės, 10000 Lt taip pat buvo jos pinigai. Pati uošvė nedalyvavo perduodant likusią 10000 Lt sumą V. B., ji dalyvavo tik perduodant pinigus 40000 Lt sumoje pas notarę. Pinigus notarės kabinete padavė V. B.. Paaiškino, jog V. B. perduodant angare 10000 Lt dalyvavo jos vyras R. K. ir jų įmonės UAB „Autoskamus“ direktorius R. M.. UAB „Autoskamus“ buvo jų šeimos verslas, bet įmonei vadovavo R. M.. R. M. akivaizdoje buvo perduota likusi pinigų dalis (10000 Lt) V. B.. Kita sutartis turėjo būti sudaryta tada, kai bus sutvarkyti tam reikalingi dokumentai. Iš karto nebuvo galima įforminti pagrindinės sutarties, nes reikėjo žemę ir pastatus atskirti. V. B. pagal preliminariąją sutartį visa tai turėjo sutvarkyti per metus laiko, bet jis tų dokumentų per tą laikotarpį nesutvarkė. Jie visus sutartus pinigus susimokėjo V. B. greičiau, nes galvojo toliau tame angare dirbti, jame viską tvarkėsi, remontavo, manė, kad angaras yra jų. 10000 Lt perdavimo V. B. nefiksavo jokiu rašytiniu dokumentu. Pastatai J. K. nuosavybe netapo, po šiai dienai J. K. minėto turto neįgijo. Pastatais naudojosi kaip savo, patalpas patys įsirenginėjo. Paaiškino, jog tose patalpose buvo vykdomas miškovežių verslas, o paskui patalpas naudojo mašinų remontui. Netiesa, kad patalpomis, anot atsakovo, jie naudojosi tik iki 2005 metų. Patalpomis, dėl kurių buvo susitarta pirkti, naudojosi iki 2009 metų, tol kol išvyko dirbti į Angliją, bet ir po to tose patalpose stovėjo jų mašinos. Jų sūnus važinėjo į tą angarą, nes ten stovėjo likusios mašinos, tralas. Angare liko daug visokių daiktų - mašinos, priekabos, stalai, geležiniai darbastaliai, visokios smulkmenos. Niekad atsakovas nereiškė pretenzijų dėl naudojimosi tomis patalpomis. Visada geruoju sutiko su V. B., kol neišaiškėjo patalpų pardavimo faktas. V. B. per visą laikotarpį nepranešė, kad yra parengti dokumentai ir galima eiti pas notarą tvirtinti sandorio. K. B. sumokėjo sutartus pinigus, tai vėliau jis norėjo dar daugiau pinigų primokėti už dokumentų tvarkymą, už žemę, už elektrą. Papildomų pinigų už pastatus V. B. pradėjo reikalauti jau vėliau - 2007-2008 metais. Ji gavo tokį lapą iš atsakovo, kuriame parašyta už ką jie dar turėtų jam primokėti. Tai yra jo ranka rašytas lapelis su nurodytomis raštelyje papildomomis sumomis. Nurodyti lapelyje skaičiai reiškia tūkstančius litų. Už žemę (53 arus) atsakovas raštelyje yra parašęs, kad reikia mokėti 5300 Lt ir dar už tokį žemės kampelį (0,099 aro) - 1000 Lt, kurį V. B. nupirko iš tokios moteriškės. Jie sutiko sumokėti šiuos pinigus. Taip pat raštelyje yra nurodyta sumokėti suma už elektrą. Lapelį su reikalaujamomis sumokėti papildomomis sumomis atsakovas padavė jai asmeniškai prie garažo. Be to, parodė, jog kuomet darė žemės atskyrimą, pati liudytoja padėjo atsakovui tuos reikalus sutvarkyti, iš inventorizacijos moteriškę vežė. V. B. mokėjo už dokumentų tvarkymą pats, tačiau ji rodė iniciatyvą, kad visi reikalai greičiau eitųsi. Jie sutiko sumokėti padidintą kainą atsakovui už perkamus pastatus. Sakė atsakovui, kad papildomus pinigus (maždaug apie 20000 Lt) sumokės kai turės pinigų. V. B. nepranešė, kad turtą parduoda tretiesiems asmenims. Paaiškino, jog ir jie patys anksčiau pardavinėjo angarą per internetą, nes manė, kad yra turto savininkai, trūko tik vieno notarinio pasirašymo dėl to. V. B. žinojo šias aplinkybes, jis pats klientams parodydavo parduodamas patalpas. Jis sutiko, kad jie parduotų patalpas, nes buvo sutikę sumokėti V. B. jo nurodytas papildomas sumas. Galvojo, kad kaip ir buvo susitarę, visi sąžiningai pasielgs. P. V. B. grįžę iš Anglijos atostogų buvo pasikalbėti. Po to kai atsakovui skambindavo iš Anglijos, jis nekeldavo telefono. Kadangi vis tik norėjo savo vardu įsiteisinti angarą, todėl neprašė atsakovo, kad jis grąžintų jų sumokėtus pinigus. Noras įsiteisinti angarą buvo iki tol, kol nesužinojo, kad turtas perleistas trečiajam asmeniui. Dėl UAB „Gaudium“ parodė, kad jai žinoma tokia įmonė, jos vyras dirbo prieš tai darbininku toje firmoje. UAB „Autoskamus“, kurios akcininke ji buvo, vykdė savo veiklą angaro patalpose 2004-2005 m. Gal 2006-2007 metais UAB „Autoskamus“ bankrutavo, verslas sužlugo. Nors įmonės ir nebuvo, tačiau jie, kaip fiziniai asmenys, atvažiuodavo į angarą ir tvarkydavosi. Dėl padarytų pagerinimo darbų paaiškino, kad gal 2005-2006 m. pastatė sandėlį ir ant viršaus įrengė ofisą, patvarkė pagalbines patalpas, išklojo grindis, sutvarkė duobes, aplinką, „telferiui“ (kranui) sutvarkė visus dokumentus, įvažiavimą norėjo pasidaryti, nugriaunant vieną pastatą. Kuomet tvarkėsi patalpas, jų firma dar gyvavo, tačiau savo medžiagomis tvarkė angaro patalpas. Tuo metu statėsi sau namą, todėl pas juos buvo likę statybinių medžiagų likučių. Yra liudytojai, kurie iš jų namų vežė ir armatūrą laiptams angare virinti ir kitas statybine medžiagas. Į angarą statybines medžiagas vežė tie patys darbininkai, kurie dirbo ir prie jų namų.

L. R. K. paaiškino, kad 2005 metų sausio mėn. jis, jo žmona, motina ir V. B. buvo nuvykę pas notarę sudaryti ir pasirašyti preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo bei sumokėti V. B. pinigus. Jo mama turėjo susitaupiusi pinigų, todėl norėjo nupirkti angarą (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. B.. J. K., jo motinos, buvo pinigai. Visi pinigai buvo mamos - tiek 40000 Lt, sumokėtų pas notarą, tiek 10000 Lt, sumokėtų angare. Mama nenorėjo laikyti pinigų, ji norėjo juos kažkur investuoti. Motinos vardu norėjo pirkti angarą. Ši sutartis buvo ketinimas pirkti pastatus iš V. B.. P. P. notarę 40000 Lt perdavė V. B., tai buvo padaryta sandorio pasirašymo metu, notarės akivaizdoje jiems visiems dalyvaujant. Kitą pinigų dalį - 10000 Lt V. B. atidavė angare, kurį ketino pirkti. R. M. dalyvavo perduodant likusią pinigų dalį V. B.. V. B. šiuos pinigus perdavė neužilgo, t.y. kažkur po mėnesio laiko nuo preliminariosios sutarties pasirašymo. Tarėsi, kad likusią dalį pinigų (10000 Lt) sumokės V. B. po atliktų jo veiksmų, t.y. sutvarkius reikiamus dokumentus, bet gavosi taip, kad pinigus jam atidavė po mėnesio laiko pasirašius preliminariąją sutartį. Tuo metu V. B. dar nebuvo suruošęs reikiamų nuosavybės dokumentų. V. B. pilnai perdavė tą angarą jų naudojimuisi. Angaru naudojosi, jį valdė iki išvykimo į Angliją, t.y. iki 2009 metų. Iki 2006-2007 metų beveik kiekvieną dieną būdavo angare, vėliau V. B. dažnai skambindavo, klausdamas kaip sekasi. Iš A. V. Buzui du kartus skambino. V. B. sakydavo, kad viskas gerai, jis laikė, kad angaras yra jų turtas. Paaiškino, kad toje pačioje vietovėje yra ir kitų pastatų, kuriais naudojosi V. B.. Jis prižiūrėjo ir jų angarą, jiems nesant. Be abejo, V. B. kažką ir savo pasitvarkydavo angare, tačiau jis pats turėjo traliuką, su kuriuo veždavosi mašinas į Lietuvą, todėl pilnai disponavo angaru, viską jame tvarkėsi, nes tai buvo jo turtas. Praėjus kiek laiko, galbūt 2006 - 2007 metais, V. B. pateikė raštelį, surašytą savo ranka, kad jie yra jam skolingi už žemės paruošimo dokumentus, už elektrą, už žemę, darant atskyrimus. Taip viskas ir pasiliko, nes nei jie, nei V. B. neskubėjo. Nekilo abejonių, kad V. B. nesudarys pagrindinės sutarties, juo pasitikėjo. Šalia angaro ar pačiame angare V. B. pasakė, jog jis nori, kad primokėtų papildomus pinigus. V. B. ant lapelio parašė, kiek dar reikia primokėti. Vienu metu jų šeima norėjo parduoti angarą, nes reikėjo pinigų. Skelbime (parduodant angarą) nurodė apie 200000 Lt kainą. Tada atsakovas sakė „angaras tavo, todėl tu daryk, ką nori“. Su V. B. leidimu pardavinėjo angarą. A. V. Buzo prieš duodami skelbimą į internetą. Žodiškai susitikę kalbėjo su V. B. dėl angaro pardavimo. V. B. dar buvo pažadėta papildomų pinigų, pardavus angarą. V. B. nenorėjo savo vardu duoti skelbimo. Su V. B. buvo kalba, kad jei parduos angarą už geresnę kainą, tai jam primokės apie 30000 Lt. 2009 metais buvo skelbimai dėl angaro pardavimo, prieš išvykstant į Angliją ir jau būnant joje, sūnus tam reikalui atstovavo. Būdavo taip, kad jau beveik pavykdavo parduoti angarą, tada jie parskrisdavo iš Anglijos dokumentų suforminimui, bet klientas staiga persigalvodavo. 2010 metų gruodžio mėn., būdamas Anglijoje, sužinojo, kad angaras yra parduotas. Liudytojo sūnus apie tai pranešė, jis kažkaip tai sužinojo. Tada jis skambino V. B., bet jis kurį laiką iš viso nekėlė telefono ragelio, o kai pagaliau pakėlė, tai sakė maždaug taip „susitiksim, pakalbėsim, aš tau skolingas, susitarsim“. V. B. klausė už kiek jis pardavė angarą, bet jis to nepasakė. Paaiškino, kad prieš įsikraustant į angarą, jame savo veiklą vykdė įmonė „Gaudium“, kurioje jis dirbo vadybininku. Dirbdamas UAB „Gaudium“ jis sužinojo apie tas patalpas ir tada asmeniškai su V. B. bendravo. Neilgiau pusmetį iki preliminariosios sutarties sudarymo dirbo tose patalpose - angare, t.y., iki 2004 metų pabaigos UAB „Gaudium“ naudojosi angaro patalpomis, bet paskui ta įmonė lyg bankrutavo. Dėl atliktų pagerinimų angare paaiškino, kad sutvarkė pagalbines patalpas, virš sandėlio įrengė ofisą, sutvarkė visą šiukšlyną. Viską darė savo transportu, savo lėšomis. Sandėlys yra pamūrytas, o antrą aukštą darė karkasinį - medinį su vata. Vatą pirko iš savo lėšų. Angaro viduje duobes tvarkė, greideriavimo dokumentus ruošė, sutvarkė dokumentus, kad būtų galima nuversti pastatus, nes sugalvojo daryti visiškai atskirą įvažiavimą, kad įvažiuoti į duobes. Dalį pagerinimo darbų pradėjo vykdyti dar prieš preliminariosios sutarties pasirašymą, o toliau viskas tęsėsi. Žodiškai su V. B. buvo iš anksčiau susitarta dėl pagerinimų angare. Įmonė „Gaudium“ nėra susijusi su šeimos verslu. Nieko nėra bendra tarp tų įmonių UAB „Gaudium“ ir UAB „Autoskamus“, tuo metu jo žmona buvo UAB „Autoskamus“ akcininkė, kuri vėliau tapo vienintele akcininke. UAB „Autoskamus“ veikla buvo miško pervežimas. UAB „Autoskamus“ laikė miškovežius angare nuo 2004 metų iki 2005 metų. Viską remontavo angare 2004 - 2005 metais, kuomet veikė UAB „Autoskamus“. 2006 metų pradžioje UAB „Autoskamus“ bankrutavo ir po 2006 metų jis užsiėmė individualia veikla. Važiuodavo į Vokietiją, veždavosi automobilius, juos remontuodavo, tvarkydavo. 2009 metais (gegužės - birželio mėn.) išvyko į Angliją ir du metus tenai dirbo. Išvažiavo į Angliją tam, kad išsilaikyti, nes buvo blogi laikai. Tada jo sūnus visur atstovavo jų interesus, nuvažiuodavo kur reikia su pačiu V. B.. Be to, jo sūnus ir jo draugai, taip pat jo pateis draugai atvažiuodavo į angarą tvarkytis sau mašinas. Dėl to nebuvo jokių problemų. O, kad taip staiga atsakovas pasikeitė sunku apsakyti, be abejo, pinigai visagaliai. Taigi, viskas baigėsi tuo, kad susitiko teisme.

Liudytoja notarė V. B. paaiškino, kad yra tarp V. B. ir J. K. patvirtinusi tokią sutartį. Sandorio šalių tapatybės buvo nustatytos, patikrintos ir užregistruotos registrų knygoje bei pačioje sutartyje. Ar buvo pinigai perduoti prie jos, nagrinėjamoje situacijoje, neprisimena, nes šalys prieš pasirašant sutartį atsiskaito įvairiai: tiek banke, tiek namuose, tiek atvykusios pas ją, jos akivaizdoje. Net, jeigu ir pas ją šalys atsiskaito, tai pinigų ji niekada neskaičiuoja. Pinigus skaičiuoja šalys. Prieš pasirašant šią sutartį ji paklausė šalių, kiek yra sumokėta pinigų ir kiek dar likę nesumokėta, nes tai yra esminis dalykas sutarties įvykdymui. Tik tuomet, kai šalys patvirtina, kad yra tarpusavyje atsiskaitę, ji patvirtina sutartį, ir šalys pasirašo po sutartimi. Jei šalys pasirašo po sutartimi, vadinasi, jos būna perskaitę visus sutarties punktus. Juk rašytinis įrodymas yra visada svarbesnis už žodinį įrodymą. Parodė, jog tik paklausus šalių apie sumokėtus pinigus, ji patvirtina sutartį, todėl teigia, kad, šiuo atveju, pinigai atsakovui buvo atiduoti. Kitu atveju šalys nebūtų pasirašiusios sutarties. Sutartyje yra nurodyta, kiek yra jau sumokėta pinigų ir kiek dar yra likę sumokėti pinigų. Kitaip nebūtų buvusi ši sutartis jos patvirtinta. Paprastai pinigus visada perduoda iki sutarties pasirašymo. Notarė minėtos sutarties 4 punktą paaiškino taip, kad šalys iki sutarties pasirašymo atsiskaitė su pinigais, nes kitaip nebūtų pasirašiusios šios sutarties. Gal ir buvo galima parašyti sutartyje, kad perdavė pinigus iki sutarties pasirašymo, o ne kad perduoda, bet sutartis yra tokia, kokia yra. Ji visada paklausia ir šiuo atveju paklausė ar šalys yra atsiskaitę ir gavę pinigines lėšas pagal sutartį. Jai neužsifiksavęs šis sandoris kaip išskirtinis, be to, praėję nemažai laiko. Paaiškino, jog paprastai preliminari sutartis yra sudaroma tam, kad užsitikrinti, jog pinigai buvo sumokėti ir, kad sutarties objektas nebūtų parduotas kitam asmeniui.

L. S. V., atsakovo kaimynas, paaiškino, kad paskutinius penkerius metus angare lyg nieko nevyko, o iki tol (2004-2005 m.) buvo miškovežiai. Kieno mašinos buvo jis nežino. Kažkas sargavo jame, šuo buvo pririštas. V. B. leidimu angare prieš tris - keturis metus (apie 2008 m.) laikė savo mašiną, jame stovėjo V. B. traktorius. Jis maždaug kas pusmetį lankydavosi tame angare, ateidavo tuomet kai reikėjo V. B. pagalbos. Kadangi dirba Kaune ir į darbą išvyksta 8.00 val., o sugrįžta apie 17.00 val., todėl dirbdamas negalėjo matyti ar kas jame vyksta, pro angarą praeidavo po darbo valandų. Paaiškino, kad tiek iš vidaus, tiek ir iš lauko pusės angaras yra apgriuvęs, durys išlupinėtos. Nematė, kad kas nors būtų vykdęs angaro pagerinimo darbus.

L. V. S., atsakovo kaimynas, parodė, kad 2003 m. ir kokius metus po to tame angare buvo miškovežių firma. Dirbo ten žmonės, laikė mašinas, jas remontavo. Firma buvo per žiemą, o kitų metų vasaros pabaigoje išsikraustė. Kai buvo jame miškovežiai, matydavo R. K., po to jis pats angare mažai lankėsi. Nematė, jog kas nors būtų vežę į jį medžiagas ar remontavę angarą. Važiuodavo į angarą ant duobės mašiną pasitaisyti. Kas vykta angare matė tik vakare, kadangi po darbo grįždavo apie 19 - 20 val. V. B., apart angaro, senose dirbtuvėse tvarkė mašinas. Visa tai yra toje pačioje vietoje tik kitame pastate. Paskutinį kartą jame lankėsi prieš dvejus metus, neprisimena ofiso.

Liudytojas E. K., ieškovės anūkas, paaiškino, kad močiutė savo lėšomis pirko patalpas iš atsakovo. Ėjo kalba apie 50000 Lt. Sandoris vyko pas notarą, todėl jis manė, kad angaras, esantis (duomenys neskelbtini), yra močiutės. Jis pats bendravo su V. B., jis yra pripažinęs, kad gavo pinigus už angarą, E. K. angare jautėsi kaip šeimininkas savo močiutės patalpose, o ne kaip V. B. patalpose. Jo tėvai, kadangi pasikeitė planai ir sumanė grįžti iš Anglijos greičiau, o Lietuvoje neturėjo kur gyventi, ketino perparduoti patalpas, o jas pardavus kažką įsigyti, nes iki išvykimo į Angliją nuomojosi gyvenamąjį būstą. Kadangi tas angaras buvo kaip ir jų, todėl jis ieškojo pirkėjo patalpoms. 2010 m. susitiko su valdu B. kavinėje, jis geranoriškai sutiko dėl patalpų perleidimo kitam pirkėjui, o po to jis dingo, nekeldavo telefono ragelio, jis laukdavo jo prie namų, tuo tarpu jo žmona sakydavo, kad nieko nežino. Kai parskrido iš Anglijos jo mama, atsakovas pasakė, kad neparduoda patalpų, paklausus kodėl, atsakovas nieko neatsakydavo į jo klausimus, o tiesiog stovėdavo nuleidęs galvą, nebuvo jokio pasiaiškinimo iš jo pusės. Kadangi iki tol atsakovas geranoriškai bendravo su jais, nebūtų net pagalvojęs, kad jis gali taip pasielgti. Mano, kad atsakovas taip pasielgė dėl piniginių dalykų.

Šalies argumentai

L. R. M. paaiškino, kad 2004 m. buvo įdarbintas UAB „Autoskamus“ ūkio dalies vadovu, po to dirbo tos firmos direktoriumi. Jis buvo samdomas darbuotojas, firmos buveinė buvo tame angare, kur vykdė ir gamybą, joje dirbo daugiau nei metus laiko. R. K., įmonės savininkas, kalbėjo, kad patalpas jis išpirkinėjo. Bendravo su V. B., nes įmonės angare bei ofise reikėjo elektros, o skaitiklis buvo vienas, su juo bendravo dėl to, kad sumokėti už elektrą pagal skaitiklio rodmenis. Tuo metu V. B. pagal patentą dirbo kitoje angaro dalyje nei jie. Jų firma viduje angaro pasistatė sandėlį, o viršuje jo įsirengė ofisiuką, nes nebuvo kur dokumentų padėti, pasidarė pagalbines patalpas. Mūriniame sandėlyje apačioje laikė atsargas. Medžiagas pagerinimui vežė iš R. K. namų. D. J. atliko darbus, mūrijo. R. K. atsivežė baldus (sofą bei kėdes) iš namų. Nežino kiek R. K. yra investavęs į tai. Liudytojas tiek iš V. B., tiek iš R. K. žinojo, kad angaro patalpas perka R. K.. R. K. ūkiškai žiūrėjo į šį reikalą, jis savo ūkiškumu įrodė, kad angarą valdo kaip savo, jis žinojo jo planus kaip toliau tvarkysis, darys aikštelę ir pan. K. R. K. būtų davęs konkrečiai 10000 Lt pagal preliminariąją sutartį jis nežino. Bendravo su atsakovu tuomet kai R. K. atsiskaitinėjo už elektrą bei kitas paslaugas. Yra matęs, kad R. K. atsiskaitinėjo su V. B., perdavinėjo jam pinigus, bet nežino kiek pinigų yra jam davęs, nes jų neskaičiavo, savose rankose neturėjo.

Liudytojas J. G. paaiškino, kad 2004-2005 m. dirbdamas darbininku (šaltkalviu) UAB „Autoskamus“ pas R. K. vos ne metus laiko įrenginėjo patalpas. Jam pagal darbo sutartį tuo metu mokėjo darbo užmokestį. Jis ruošė persirengimo patalpas, sandėliuką ir kaip kabinetą. Apačioje angaro apmūrijo sandėliuką, o viršuje iš medienos padarė ofisuką, jis vienas tuos darbus dirbo. Suprato, kad patalpos buvo įrenginėjamos UAB „Autoskamus“ vardu. R. K. ir jis iš Remigijaus namų, nes jis tuo metu statėsi savo namą, veždavo medžiagas – plokštes, langus, duris angaro pagerinimo darbams. R. K. tuo metu sakė, kad angaras jau nupikrtas ir galima viską drąsiai daryti, V. B. matė kaip įrenginėjo patalpas., dėl to nieko nesakė, jie galėjo daryti ką tik norėjo.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad nuo 2008-10-08 iki 2010 m. pavasario nuomojosi iš V. B. angaro kiemą, jame laikė malkas, kuriais pjaudavo kaladėmis ir paravinėjo fiziniams asmenims, naudojosi angaro dalimi. Atsiskaitydavo už naudojimąsi patalpomis malkomis. Jis jame ne pilną darbo dieną praleisdavo. Matydavo angare žmonių, tačiau jokios veiklos jame nevyko. Vieną kartą, apie 2009 m. vasarą, matė R. K. su keturačiu, jis į kiemą buvo atvežęs keturčius ir laikinai juos palikęs. Buvo dvi patalpos, vienos - persirengimo, o kitos užlipus laiptais viršuje kaip ir administracinės. Administracinės patalpos angare buvo netvarkingos, matėsi, kad jos kažkada buvo naudotos, bet stipriai apleistos, atskiroje patalpoje buvo nedidelis šiukšlynas. Nuomos sutartis VĮ Registrų centras užregistruota nebuvo. Paaiškino, kad liudytojas su R. K. šiose angaro patalpose buvo susitikęs ir 2005-2006 metais. Jis rado skelbimą laikraštyje dėl gamybinių patalpų pirkimo, todėl buvo atvykęs jų apžiūrėti. Jas pristatė R. K., kuris norėjo jas parduoti. Liudytojas galvojo apie savaitę laiko, kaina buvo atrodo apie 60000 Lt, jis nesidomėjo kas yra turto savininkas, bet vis gi nusprendė nepirkti. Sudarant nuomos sutartį tiesioginis kontaktas buvo su V. B..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę sutartį. Taigi, preliminariają sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t.y., kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Teismui šiuo atveju svarbu nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). CK 1.137 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y., draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Sudarant preliminariąją sutartį, turi būti suderintos esminės sutarties sąlygos; vadinasi, jeigu tariamasi dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ateityje, preliminariojoje sutartyje nurodomas sutarties dalykas - nekilnojamieji daiktai, jų kaina, kitos, šalių požiūriu, svarbios aplinkybės. Esant ginčui, sutarties turinį įvertina ir tam tikrų jos sąlygų teisinę reikšmę nustato teismas (CK 6.193 straipsnis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Taigi, seka išvada, kad preliminariosios sutarties negalima įvykdyti priverstinai, vienok, pinigų suma, perduota nekilnojamojo daikto savininkui be pagrindo, turi būti grąžinta. Beje, preliminariosios sutarties prigimtis nepaneigia ir to, kad šalys joje gali nusistatyti tam tikrus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, pavyzdžiui, netesybas, įkeitimą ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-01-06 tarp ieškovės J. K. (a.k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B. (a.k (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo (b.l.5-6, 28)). Pagal minėtą sutartį atsakovas V. B. pasiūlė ieškovei už 50000 Lt pirkti jam priklausančius pastatus - mūrines mechanines dirbtuves, plane pažymėtas lP1p, ir mūrines/metalines mechanines dirbtuves, plane pažymėtas 5P1pg, esančias (duomenys neskelbtini), o taip pat atidalinti ne mažiau kaip 60 arų prie parduodamų pastatų ir pateikti pardavimui žemės nuosavybės dokumentus o, ieškovė pasiūlymą priėmė ir įsipareigojo paminėto turto pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti iki 2005-12-15. Sutartis buvo patvirtinta Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B., registro Nr. 145. Pagal minėtos sutarties 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovė perdavė atsakovui 40000 Lt, kurie įskaitomi į pastatų pardavimo kainą, tačiau atsakovas nekilnojamo turto ginčo patalpas 2010-12-08 pardavė V. V., šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras pažymėjimas (b.l.10-14). Atsakovas pačios preliminariosios sutarties sudarymo neginčija, sutinka, kad pagal minėtą sutartį ieškovė įsipareigojo iki 2005-12-15 sudaryti pagrindinę sutartį, ginčo dėl to nėra, tačiau atsakovas neigia gavęs pagal minėtąją sutartį 40000 Lt sutarties sudarymo dieną ir vėliau ieškovės sūnaus perduotus 10000 Lt, iš viso 50000 Lt, nesutinka su ieškovės atliktais pagerinimo darbais 30000 Lt sumoje.

Teismas pažymi, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

Iš šalių paaiškinimų, išklausius liudytojų V. K., R. K., E. K., V. B. parodymus bei ištyrus rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad atsakovui buvo perduota 40000 Lt, kurie įskaitomi į pastatų pardavimo kainą, prieš šalims pasirašant preliminariąją sutartį, atsakovas šiuos pinigus gavo. N. V. B., apklausta teismo posėdyje, kurios parodymais teismas abejoti neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, patvirtino, kad nesumokėjus atsakovui 40000 Lt ji būtų tokios sutarties netvirtinusi, nes preliminarioji sutartis ir yra sudaroma tam, kad užtikrinti piniginių lėšų perdavimą. Faktiniais bylos duomenimis akivaizdu, kad pasirašius preliminariąją sutartį atsakovas ieškovei ir jos sūnui R. K. leido naudotis minėtu turtu. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti tiek atsakovo, tiek ieškovės iniciatyva liudytojai A. D., R. M., E. K., J. G., V. S., S. V.. AB DNB bankas nurodė, kad J. K. nėra jų klientas (b.l.195). Iš Swedbank, AB pažymos matyti, kad sąskaitą J. K. banke atsidariusi dar 1997-11-19 (b.l.179). Vienok, teismas, sprendžia, kad Swedbank, AB sąskaitos išrašas 2004-01-01 - 2005-12-31 (b.l.180) esminės įrodomosios reikšmės byloje neturi, nes, kaip matyti, bylos duomenimis, ieškovė, nurodydama, kad per visą amžių buvo sukaupusi nurodyto dydžio pinigines lėšas, kurių dalį turėjo namuose, kitą laikė banke, jas nusiėmė ne prieš pat preliminariosios sutarties sudarymą, o anksčiau, kad likusią dalį, kurios reikėjo papildomai 10000 Lt primokėti skolinosi, dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjusi visko atsiminti, tiksliai paaiškinti nesugebėjo. Vertinant ieškovės garbų amžių (tuo metu jai buvo 75 m.) ir praėjusį septynerių metų laikotarpį teismas neturi pagrindo netikėti J. K. parodymais dėl sukauptų piniginių lėšų, kadangi tokia suma yra protingo dydžio, ja abejoti teismas neturi jokio pagrindo, ir vykimo pas notarę tam, kad atsakovui atiduoti pinigus. Ta aplinkybė, kad ieškovės vienoje banko sąskaitoje tam tikru laikotarpiu tokios piniginių lėšų sumos nebuvo neduoda pagrindo manyti, jog per nugyventą garbų amžių ji negalėjo būti sukaupusi nurodytos pinigų sumos, kuri nėra tokios dydžio, kad verstų abejoti pagrįstumu. Vienok, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, būdama virš aštuoniasdešimties metų amžiaus prastokai prisimena daugiau nei prieš septynerius metus vykusiais aplinkybes dėl piniginių lėšų laikymo, jų nuėmimo nuo banko sąskaitos anksčiau nei, kad buvo sudaryta preliminarioji sutartis, dėl ko ji ir vyko pas notarę, bei dalies jų (10000 Lt) vėlesniu laikotarpiu skolinimosi pas artimuosius, jų perdavimo ir pan., tačiau iš jos paaiškinimų seka logiška išvada, kad jos turimomis lėšomis bei vardu buvo siekiama įsigyti nurodytą nekilnojamąjį turtą sūnaus šeimos poreikių tenkinimui, teismui dėl to jokių abejonių nekyla. Šio ginčo atveju ypatingai svarbus yra ir šalių elgesys po preliminarios sutarties sudarymo, kuris taipogi patvirtina, jog atsakovas gavo preliminarioje sutartyje nurodytą 40000 Lt sumą. Atsakovo nekilnojamojo daikto perdavimas valdyti konstatuojamas atlikus teisminį tyrimą. Bylos duomenimis akivaizdu, kad atsakovas laikė ieškovę ginčo sutartyje nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininke. Tokias aplinkybes patvirtino ir aukščiau paminėti liudytojai, pakviesti ne tik ieškovės, bet ir atsakovo iniciatyva, parodę, jog ieškovės sūnus R. K. angare tvarkėsi kaip turto savininkas, planavo ir organizavo darbus, vykdė veiklą, po miškovežių verslo remontavo mašinas, laikė keturačius, sargavo jame žmogus, lankėsi jo sūnus bei draugai ir pan., todėl pagrindo manyti, jog tuo turtu iš ieškovės pusės niekas nesirūpino, nėra. Byloje pateikta atsakovo panaudos sutartis su UAB „Gaudium“, kurioje dirbo vadybininku ieškovės sūnus R. K. ir, kuris tarėsi su atsakovu dėl statinių pardavimo, kurios terminas apibrėžtas nuo 2003-11-19 iki 2004-12-31, tiksliau sutartyje nurodžius iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo 1.1 ir 1.4 p. (b.l.66-68) taip pat patvirtina atsakovo ketinimus perleisti turtą kito asmens nuosavybėn, po ko iš karto būtent ir sekė preliminariosios sutarties sudarymas - 2005-01-06. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik šis rašytinis įrodymas, bet ir atsakovo V. B. paaiškinimai, bet ir liudytojo R. K. bei V. K. parodymai. Nors atsakovas teigė gerai neprisimenąs apie jo ranka surašytą raštelį (b.l.109-110) dėl papildomai iš ieškovės gautinų lėšų už elektrą, už dokumentus ir už žemės sklypų :0,53 ha bei 0,099 ha dokumentų sutvarkymą, kurį teismui pateikė ieškovės atstovė, nurodydama, kad tai yra atsakovo ranka surašytos sumos, kurį atsakovas yra pateikęs J. K. sūnui ir, kad šiuo rašteliu atsakovas be 50000 Lt sumos prašė papildomų pinigų, t.y. už žemės dokumentų sutvarkymą - 5300 Lt, už dokumentų sutvarkymą - 9864 Lt, už elektrą - 2978 Lt, taip pat už prijungtą žemės dalelę - 1000 Lt, vienok, teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai, nes atsakovas nei patvirtinęs, nei paneigęs šias aplinkybes, pripažino, kad minėti skaičiai parašyti ant jo pastatų plano, kuris gali būti likęs pas ieškovę, duoda pagrindo išvadai, kad atsakovas norėjo padidinti parduodamo nekilnojamojo turto kainą ir gauti daugiau piniginių lėšų nei, kad šalys buvo sutariusios preliminariąja sutartimi už minėtą nekilnojamąjį turtą. Kitoje lapelio pusėje matyti nubraižytas patalpų planas, žemės sklypo duomenys, V. B. sklypo paženklinimo vietovėje derinimo pradžios laikotarpis 2005-12-14, baigtinės 5312 kv.m. žemės sklypo suderinimo žymų datos - 2006-08-18. Šios aplinkybės kaip tik ir rodo, kad atsakovas tvarkė žemės sklypo dokumentus, ką privalėjo padaryti sutinkamai su preliminarios sutarties 2 p. ir, kuriame, kaip pripažino atsakovas, yra jo pastatų planas, turi įrodomosios reikšmės sprendžiant ne tik dėl tikrųjų šalių ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir dėl pačios preliminarios sutarties neįvykdymo ne dėl ieškovės, kaip, kad nurodo atsakovas paruošiamuosiuose dokumentuose bei teisminio nagrinėjimo metu kaltės, o dėl atsakovo kaltų veiksmų nepardavus sutarto turto nustatytais terminais bei ketinimo gauti už parduodamą nekilnojamąjį turtą didesnę nei, kad šalys buvo sutarusios, pinigų sumą. Tokias aplinkybes neginčijamai patvirtino ir liudytojais apklausti K., kurių parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, nes jų parodymai iš esmės sutapo, jie atitinka ir kitiems faktiniams bylos duomenims, bet ir paties atsakovo paaiškinimai dėl to, kad turtas ieškovės šeimos narių buvo pardavinėjamas ir jis tai žinodamas neprieštaravo. Šį faktą, beje, patvirtina ir ieškovės pateikta nekilnojamojo turto vertinimo atskaita dėl parduoto trečiajam asmeniui minėto nekilnojamojo turto, įskaitant žemės sklypus, vertės 2010-12-29 180000 Lt sumai, priverstinio pardavimo sumą nurodžius 110000 Lt sumai, kas patvirtina aplinkybes dėl didesnės nei, kad buvo šalių sulygta, nekilnojamojo turto kainos. Tai akivaizdu palyginamuoju aspektu vertinant tą aplinkybę ir su VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis apie vidutinę turto rinkos vertę 2010-12-07 (b.l.142). Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalautais duomenimis matyti, kad atsakovas buvo įsigijęs verslo liudijimą tik laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2008-04-30, kas paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis pats angare nuo preliminariosios sutarties sudarymo dirbo, betarpiškai juo naudojosi, atlikdamas remonto darbus, vienas jame tvarkėsi, o ieškovės šeima buvo nusišalinusi nuo minėtų patalpų priežiūros bei rūpinimosi jomis (b.l.175). K. K. šeima naudojosi angaru ilgiau nei, kad buvo teigiama atsakovo, patvirtino ir aukščiau apklausti liudytojai. Be kita ko, liudytojai A. D., E. K. patvirtino ir minėtų patalpų pardavinėjimo faktą R. K. vardu, kas taip pat duoda pagrindo išvadai, jog jis buvo laikomas turto savininku, o atsakovas tam neprieštaravo, kadangi priešingai, V. B. būtų neleidęs nesant tam pagrindo svetimam žmogui pardavinėti jo turtą. Iš 2006-12-13 akto (b.l.143) matyti, kad V. B. nugriovė tik dalį patalpų (garažą), esančių šalia angaro, tačiau, kaip matyti bylos duomenimis, ne šios patalpos buvo ginčo objektas, dėl ko esminės įrodomosios reikšmės ši aplinkybė teismui neturi, be to, netgi ir laikant, kad tai buvo daroma ieškovės sūnaus iniciatyva, tai rodo, jo kaip firmos, kurioje dirbo, interesais atliktą veiksmą, planuojant atskirą įvažiavimą į patalpas. Kompaktiniame diske pateiktos fotonuotraukos apibūdina minėto nekilnojamojo turto būklę, tačiau remiantis jomis nustatyti kada buvo atlikti pagerinimai, spręsti apie angaro bei šalia jo esančių patalpų, įrenginių būklę daugiau nei prieš septynerius metus, pagrindo nėra, dėl ko taip pat laikytina, kad jos esminės įrodomosios reikšmės bylai neturi (b.l.149). Iš 2008-10-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad A. D. atsakovo iki 2008-12-31 buvo išnuomotas 50 kv.m. bendrojo ploto patalpos, konkrečiai kokios neįvardijus. Minėta sutartis VĮ Registrų centras įregistruota nebuvo, dėl ko darytina išvada, kad neišviešinta sutartis prieš trečiuosius asmenis panaudota negali būti, tačiau nepaisant to, liudytojas A. D. patvirtino, kad jis nuomojosi tik kiemą ir dalį angaro, už kurį beje kaip patvirtino pats liudytojas A. D. nebuvo mokamas nuomos mokestis, jis atsiskaitydavo mediena, kas taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad nuomos pagrindu, minėto asmens buvo naudojamas visas turtas, kurį ketino pirkti ieškovė ir, kad ieškovės šeimos nariai tuo laikotarpiu minėtu turtu visiškai nesirūpino. Minėtas liudytojas patvirtino, kad R. K. jam siūlė pirkti angarą, tačiau sandoris tarp jų neįvyko nesusitarus dėl kainos. Žemės sklypo ir gamybinių pastatų, esančių Purvininkų k., Prienų r., įvertinimo ataskaitoje (b.l.142) nurodyta, kad padaryti pagerinimai ir turto vertė prieš sandorio su naujuoju turto savininku sudarymą įrodo, kad turto vertė ženkliai pakilo per laikotarpį nuo preliminariosios sutarties sudarymo iki turtas atsakovo buvo perleistas trečiajam asmeniui, kas taip pat duoda pagrindo išvadai, kad atsakovas norėjo tokiu būdu praturtėti, perleisdamas turtą V. V.. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-12-08 sutartimi atsakovas V. B. pardavė 0,5312 ha žemės sklypą ir mechanines dirbtuves 1P1p ir 2P1p(g), buvęs - 5P1p(g) ir kiemo statiniu, esančius (duomenys neskelbtini), V. V. už 80000 Lt (b.l.144-147). Atsakovo užsakymu pateikta lokalinė sąmata patvirtina mechaninių dirbtuvių vidaus patalpų įrengimą 8910,95 Lt sumai (t.2, b.l.12-21). Pagal komercinį pasiūlymą ieškovės pateiktais duomenimis (b.l.188-193) gamybinių patalpų vidaus remonto darbų kaštai sudaro 39873,65 Lt, kuriuos ieškovės atstovė palaiko išminusavusi socialinio draudimo ir statybvietės mokesčius.

Faktiniais bylos duomenimis darytina išvada, kad išvada, kad minėtuose pastatuose buvo atlikti vidaus pagerinimo darbai dar iki preliminariosios sutarties sudarymo, ką beje patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Raštiškų suderinimų su atsakovu dėl darbų atlikimo ieškovė nepateikė. Jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės lėšomis atliktus pagerinimo darbus jau po preliminariosios sutarties sudarymo, byloje taip pat nėra pateikta. Pažymėtina tai, kad ir pačioje preliminariojoje sutartyje nebuvo aptarta apie ketinamų parduoti ieškovei patalpų pagerinimą. Bylos duomenimis matyti, kad 2003-11-19 panaudos sutartimi V. B. perdavė UAB „Gaudium“, atsovaujamos R. O., jo nuosavybėje esantį turtą - mechanines dirbtuves (1P1p), garažus (4G1p) ir mechanines dirbtuves (5P1pg) laikina, t.y., iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo neatlygintinai naudotis, o būtent laikotarpiui iki 2004-12-31 (b.l.66-68). Minėtos sutarties 2.2. p. nustatantis panaudos gavėjo pareigas numatė UAB „Gaudium“ gauti leidimus vykdomai patalpose veiklai, savo sąskaita vykdyti patalpų einamąjį remontą, remontui, savo lėšomis vykdyti patalpų remontą ir rekonstrukciją, suderinus su panaudos gavėju raštiškai (2.2.5, 2.2.7, 2.2.8 p.). Bylos ištirtais faktiniais duomenimis matyti priešingai, kad ofisas buvo padarytas dar ieškovės sūnui dirbant UAB „Gaudium“, kuriai vadovavo kitas asmuo, tačiau tuo metu ieškovės sūnus, dirbantis toje firmoje, jau derino su atsakovu dėl minėto turto pardavimo, planavo verslą, organizavo veiklą nurodytose patalpose. Po to šiose patalpose veikė UAB „Autoskamus“, kurioje ieškovės sūnus taip pat vykdė veiklą taip pat. Apklaustas byloje liudytoju J. G. nurodė, kad 2004 - 2005 m. dirbo UAB „Autoskamus“ darbininku pagal darbo sutartį, jis pats pastatė tą sandėliuką iš plytų, įrengė ofisą iš medienos, už darbą jam mokėjo UAB „Autoskamus“, dėl to jis supratęs, kad patalpas įrenginėja įmonei UAB „Autoskamus“. Šias aplinkybes patvirtino ir R. K., kad vienas darbuotojas vežė medžiagas, reikalingas ofisui įrengti, iš jo namo, įrengė ofisą bei sandėlį, už ką liudytojui firmoje buvo mokamas darbo užmokestis. Nei ieškovės atstovės, bei atsakovo pateikti duomenys dėl atliktų vertės pagal pateiktas išvadas privalomos reikšmės teismui neturi, jie vertintini visų kitų įrodymų kontekste. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė pagerino turtą už 30000 Lt sumą, nes ieškovė nepateikė jokių šiuos jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Taigi, bylos duomenimis seka, kad ieškovės sūnus, vykdant veiklą tiek UAB „Gaudium“, tiek UAB „Autoskamus“, savo rizika bei lėšomis atliko ginčo patalpų pagerinimo darbus, kas nesudaro teisinio pagrindo ginčo atveju ieškovei reikalauti iš atsakovo pagerinimo darbų kainos ir CK 6.501 str. prasme. Teismas laiko neįrodyta, kad pagerinimo darbai buvo atlikti ieškovės sąskaita ir lėšomis po preliminariosios sutarties sudarymo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki tol, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Įstatymuose nustatytos priemonės, kad sutartys būtų įgyvendintos. Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t.y., turi būti nustatyta, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokias teisines pasekmes tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Teismui ištyrus byloje surinktų įrodymų visetą ir nustačius, kad 40000 Lt atsakovui buvo perduota kaip avansas, kuris įskaitytinas į sutarties kainą, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties (CK 6.165 str. 5 d.), nepaneigia ieškovės teisės reikalauti atsakovo sugrąžinti be pagrindo įgytas lėšas (CK 6.237 str. 2 d.). Pinigų suma, sumokėta pagrindinę sutartį sudaryti atsisakiusiam atsakovui, pastarajam perleidus nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui, laikytina be pagrindo gauta, todėl priteistina ieškovei 40000 Lt sumoje (CK 1.5, 6.237 str.). Likusioje dalyje dėl papildomai atsakovui angare perduotų 10000 Lt ieškinys atmestinas kaip neįrodytas, nes minėtų lėšų perdavimo fakto nepatvirtino nei rašytiniai bylos duomenys, nei pačios ieškovės paaiškinimai bei apklaustų liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostoliu. Tačiau šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas, ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo minėtos sutarties 6 p. pagrindu nereiškė, dėl to jokių įrodymų nepateikė, jų dydžio neįrodinėjo, dėl ko teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Vienok, teismo manymu, ieškovės prašomos priteisti 12500 Lt palūkanos CK 6.210 str. prasme negali būti laikomos nuostoliais, juolab, kad minėto straipsnio dispozicija apibrėžia palūkanų priteisimo galimybę būtent piniginę prievolę praleidusiam asmeniui, tai šalių sudarytoje sutartyje nenumatyta, be to vertintina ir tai, kad ieškovė nereikalavo iš atsakovo sugrąžinti jos sumokėtas pingines lėšas neįvykdžius preliminariosios sutarties sąlygų joje aptartais terminais. Ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2011-02-22 nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ((duomenys neskelbtini) str.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei - žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kitos, būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu bei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p. 92 str., 93 str. 96 str.). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, spręstinas atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1000 Lt (b.l.7, 44) žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio sumos ji buvo atleista (b.l.40-41). Be to, ieškovė atstovei už ieškinio, paruošiamųjų dokumentų (tripliko) surašymą ir atstovavimą teisme sumokėjo iš viso 1400 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteistina ieškovei 400 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos apimtį, vykusius teismo posėdžius, atliktų teisinių paslaugų kiekį, atvykimą į teismo posėdžius bei jų trukmę, darbo laiko sąnaudas, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų), gautų pagal preliminariąją sutartį, ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt žyminio mokesčio, ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1400 Lt ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Prienų rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja L. R.