Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 50000 Lt, kurie buvo sumokėti už perkamą nekilnojamąjį turtą, 30000 Lt, kurie buvo panaudoti nekilnojamojo turto pagerinimui, bei 12500 Lt palūkanų.

Nurodė, kad 2005-01-06 šalys sudarė preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pasiūlė ieškovei pirkti jam priklausančius pastatus - mechanines dirbtuves, plane pažymėtas 1P1p ir 5P1pg, esančias (duomenys neskelbtini), už 50000 Lt, o ieškovė šį pasiūlymą priėmė ir įsipareigojo pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti iki 2005-12-15. Ieškovė sutarties sudarymo užtikrinimui perdavė atsakovui 50000 Lt, o atsakovas ieškovei perdavė minėta turtą. Ieškovė šiomis patalpomis naudojosi, savo lėšomis įrengė biurą, sutvarkė pagalbines patalpas, leidimus naudotis elektriniu kranu, suvežė reikalingą darbams atlikti įrangą, sutvarkė aplinką ir atliko kitus pagerinimo darbus iš viso už 30000 Lt. 2010 m. atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį, kaip vėliau paaiškėjo iš VĮ Registrų centras pažymos, atsakovas šias patalpas pardavė kitam asmeniui - V. V.. Ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė pareigą prievoliniuose santykiuose elgtis sąžiningai, dėl atsakovo veiksmų buvo pažeistos jos teisės, atsakovas preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, nuostolių ir palūkanų pritiesimo.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai dėl 30000 Lt pagerinimo išlaidų ir 10000 Lt palūkanų priteisimo, bei šioje dalyje ieškinį patenkinti - priteisti ieškovei iš atsakovo 30000 Lt nuostolių, 10000 Lt palūkanų už 5 metus iki ieškinio pateikimo teismui, bei 5 % metinių palūkanų ieškinio pateikimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, atitinkamai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantės naudai reikalaujamų 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir tokiu būdu netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.237 bei 6.240 straipsnių nuostatas. Šio ginčo atveju, kuomet apeliantės reikalavimas kilo iš CK 6.237 straipsnio reguliavimo srities, ji turėjo teisę ne tik į CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ir į CK 6.240 straipsnyje numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo to momento, kai atsakovas neįvykdė preliminarios sutarties ir apeliantei negrąžino pagal preliminarią sutartį perduotų pinigų.

2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl 30000 Lt turto pagerinimo išlaidų priteisimo. Byloje nėra ginčo ir teismas nustatė, jog pagerinimai ginčo pastate yra atlikti. Teismas taip pat pripažino, kad ginčo patalpų pagerinimo darbus atliko ieškovės sūnus savo rizika bei lėšomis, tačiau teismas neįvertino tai, kad minėti turto pagerinimai buvo atlikti su atsakovo sutikimu bei ieškovės sąskaita, nes ginčo objektą ieškovė pirko sūnui jo šeimos verslui. Darbų atlikimui ir vertei patvirtinti į bylą ieškovė pateikė UAB „AKS būstas" komercinį pasiūlymą, kuriame, minėta įmonė apžiūrėjus atliktus darbus, nurodė, kad visus ieškovės šeimos atliktus pagerinimo darbus būtų galima atlikti už 39 873,65 Lt šiandieninėmis kainomis. Fakto, jog darbai buvo atlikti ieškovės šeimos darbu bei lėšomis neneigė ir pats atsakovas, kuris į bylą pateikė lokalinę sąmatą, kad neva buvo atlikta darbų už 8910,95 Lt. Tokiu būdu atsakovas sutiko ir patvirtino, kad ieškovės lėšomis patalpos buvo pagerintos ir šių aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Apeliantė taip pat pažymi, kad darbai buvo atliekami ūkio būdu, dėl ko jų atlikimą patvirtinančių dokumentų pateikti ji negali. Šiai aplinkybei įrodyti byloje buvo pateikta 2011 m. VĮ Registrų centro Kauno filialo ginčo patalpų įgijėjo V. V. užsakymu atlikta įvertinimo ataskaita, iš kurios matyti, jog ginčo patalpų vertė 2010-12-29 buvo 180000 Lt. Taigi akivaizdu, jog tokią turto vertę lėmė ir jos pagerinimai, kurie buvo įvertinti. Pridėtose fotonuotraukose užfiksuotos įrengtos ir pastatytos viduje patalpos, kitų patalpų įrengimas. Tačiau ši ataskaita teismo nebuvo įvertinta. Kadangi pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, o ieškovės šeimos lėšomis pagerintos patalpos, kurių vertė po atliktų pagerinimų ženkliai padidėjo, ką patvirtina bylos medžiaga, atiteko tretiesiems asmenims, į patalpas investuotos lėšos yra ieškovės ir jos šeimos patirti nuostoliai, kurių teismas nepagrįstai nepriteisė CK 6.165 straipsnio prasme.

3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės sūnus vykdant veiklą tiek UAB „Gaudium“, tiek UAB „Autoskamus“, savo rizika bei lėšomis atliko ginčo patalpų pagerinimo darbus, kas nesudaro teisinio pagrindo ginčo atveju ieškovei reikalauti iš atsakovo pagerinimo darbų kainos ir CK 6.501 str. prasme. Pirma, daikto pagerinimo buvo reikalaujama ne CK 6.501 str. prasme, o CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme. Antra, visus pagerinimo darbus atliko ne UAB „Gaudium", ar UAB „Autoskamus", o ieškovės sūnus R. K., dalį darbų padedamas J. G., tačiau savo ir ieškovės sąnaudomis, ką patvirtino byloje liudytojai. Priešingai teismo argumentams, pastatų pagerinimai neapsiribojo vien ofiso pastatymu, kadangi buvo atlikta daug kitų darbų, tokių kaip duobių lyginimas, patalpų tvarkymas, šiukšlių vežimas, kurie taip pat kainavo pinigus. Be to, preliminariosios sutarties 6 p. buvo numatyta, kad jeigu oferentas ar akceptantė nepagrįstai vengs sudaryti pirkinio - pardavimo sutartį, kaltoji šalis privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Todėl priėjęs išvadų, priešingų byloje surinktiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, t.y. pažeidė CPK 177, 185 straipsnius, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo, kadangi šiuo atveju akivaizdu, jog labiau tikėtina, kad pagerinimai buvo ieškovės šeimos lėšomis atlikti, negu, kad neatlikti.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pagal preliminariosios sutarties 4 punktą ieškovė jam perdavė 40000 Lt, o jis šią piniginę sumą gavo pagrindinės sutarties sudarymo užtikrinimui, nes tai neatitinka nei teisinės, nei faktinės situacijos. Apeliantas nurodo, kad preliminarios sutarties 4 punkte buvo sulygta, kad ieškovė minėtą sumą jam turėtų perduoti, o ne perdavė, konkrečiai neįvardijant termino, o jį apibrėžiant tik sutarties įvykdymo terminu, nes neįvykdžius preliminariosios sutarties per joje nustatytą terminą, t.y. nesudarius pagrindinės sutarties, ši prievolė pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pasibaigia. Priešingai negu nurodoma teismo sprendime, liudytoja apklausta preliminariąją sutartį tvirtinusi notarė V. B. tik paliudijo, kad jos akivaizdoje jokios piniginės sumos mokamos nebuvo. Todėl tai iš esmės prieštarauja notarės teiginiui, kad ji nebūtų tvirtinusi preliminariosios sutarties, jei pinigai pagal ją nebūtų perduoti, nes preliminarioji sutartis yra pinigų perdavimo faktą užtikrinantis dokumentas, su kuo apeliantas nesutinka, nes preliminariosios sutarties dalykas nėra pinigų perdavimo fakto užtikrinimas, o pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymas (CK 6.165 str.). Preliminarioji sutartis ir buvo sudaryta tam, kad ieškovei įvykužius savo pareigą sumokėti apeliantui avansą, jam atsirastų pareiga sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Tačiau ieškovei pinigų neperdavus ir pasibaigus terminui, preliminarioji sutartis pasibaigė. Todėl būtent ieškovė neįvykdė preliminariosios sutarties sąlygų ir taip pažeidė preliminariąją sutartį.

2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 177 str. 1 d., 178, 185 str. 1 d., CK 1.93 str. 1 d. nuostatas, nes leido byloje remtis liudytojų parodymais, kuriais remtis iš esmės nebuvo galima. Ieškovė aplinkybes dėl pinigų perdavimo grindė iš esmės tik savo pačios teiginiais, kas negali būti laikoma tinkama įrodinėjimo priemone, kaip ir tokių aplinkybių grindimas liudytojų parodymais, nes tokiu atveju remtis liudytojų parodymais negalima. Juo labiau, kad liudytojų parodymai kas liečia konkrečiai 40000 Lt piniginės sumos perdavimą apeliantui, tebuvo prielaidos, kurias teismas įvertino kaip pakankamas 40000 Lt sumos perdavimui konstatuoti.

3. Teismas nepagrįstai pinigų gavimo fakto patvirtinimą susiejo su aplinkiniais faktais, tokiais kaip naudojimasis patalpomis, nurodydamas, jog atsakovas patalpomis nesinaudojo, o jomis naudojosi ieškovės sūnus, nors byloje esantys įrodymai patvirtina visai kitas aplinkybes. Byloje neginčijamai nustatyta, kad patalpomis nuo 2003-11-20 iki 2004-12-31 naudojosi UAB „Gaudium", o iki 2006 m. naudojosi UAB „Autoskamus". Nuo 2005 m. apeliantas patalpomis naudojosi ir pats, jose dirbo, patalpose stovėjo jam priklausanti technika, ką iš esmės nurodė ir teismas. Faktas, kad apeliantas verslo liudijimą buvo įsigijęs tik 2008 metais, savaime nereiškia, kad jis patalpose nedirbo ir jomis nesinaudojau, nes beveik visi liudytojai patvirtino, kad patalpomis, jų dalimis apeliantas visada naudojausi. Faktas, kad apeliantas patalpomis leido naudotis ir kitiems asmenims, nereiškia, kad jis nepripažino savo nuosavybės teisių į patalpas, ar juo labiau, kad pripažino ieškovės nuosavybės teisę į patalpas. Teismas neįvertino tai, kad visi asmenys, kurie naudojosi patalpomis, jomis naudojosi būtent apelianto, o ne ieškovės leidimu, kas yra itin svarbi aplinkybė, nes teisę naudotis patalpomis turi teisę suteikti tik tokią teisę turintis asmuo, t.y. patalpų savininkas, kuriuo ginčo atveju buvo būtent apeliantas.

4. Teismas netinkamai įvertino faktą, kad dar 2004-2006 metais vyko derybos dėl patalpų įsigijimo tarp atsakovo ir R. K. ir, kad vėliau atsakovas leido pardavinėti patalpas, kaip įrodymą dėl 40000 Lt gavimo. Apeliantas nurodo, kad jis buvau suinteresuotas patalpas parduoti, ir todėl kai jis negavo avanso pagal preliminarią sutartį, jis neprieštaravo, kad patalpos būtų siūlomos kitiems asmenims, nes manė, kad taip tik pagreitėtų pardavimo procesas. Būtent todėl, kad ieškovė jam jokių pinigų pagal preliminariąją sutartį neperdavė, nes jų tuo metu neturėjo ir vėliau neturint pinigų, jam buvo pasakyta, kad ieškovė ir jos sūnus pardavinės patalpas. Tam apeliantas neprieštaravo, nes man nebuvo jokio skirtumo kam patalpas parduoti. Pats apeliantas galiojant preliminariai sutarčiai patalpų nepardavinėjo, nes manė, kad tuo metu ieškovė turėjo pirmumo teisę pirkti patalpas sumokėjus jam avansą sutarties galiojimo metu. Tačiau ieškovei to nepadarius ir preliminariai sutarčiai pasibaigus, apeliantas patalpas pardavė kitam asmeniui.