- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- eI2-14025-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04185-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Romano Klišausko ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Migracijos departamentas) 2024-07-17 Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S168282 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760268390 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad pareiškėjas, pasirinkęs kurti gyvenimą Lietuvoje ir čia dirbti, kurti pridėtinę vertę ir mokėti mokesčius Valstybei.
Paaiškina, kad Departamentas 2023-02-22 išdavė Pareiškėjui nacionalinę vizą, o 2023-07-20 leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760268390, galiojantį iki 2025-07-20. Leidimas buvo išduotas dėl to, kad pareiškėjas ketino dirbti Lietuvoje.
Teigia, kad pareiškėjui atvykus gyventi į Lietuvą, jį siejo darbo santykiai su tokiomis bendrovėmis, kaip UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini).
Akcentuoja, jog Darbo santykių pagrindu jis dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir nuo pat atvykimo į Lietuvą iki dabar gavo ir tebegauna stabilias pajamas, viršijančias minimalią mėnesinę algą, kuri 2023 m. siekė 840 EUR prieš mokesčius (po mokesčių – 633 EUR), o 2024 m. – 924 EUR prieš mokesčius (709 EUR po mokesčių). Nežiūrint į tai, kad pareiškėjas iš darbo santykių gauna didesnes nei pakankamos pajamas (t. y. paėmus 14 mėn. vidurkį 1 mėn. tenka beveik 500 EUR daugiau nei 2024 m. MMA „į rankas“), Departamentas 2024-07-17 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nes pareiškėjas neva neturi pakankamai lėšų gyventi Lietuvoje – asmeniui per 8 mėnesių darbo Bendrovėje laikotarpį tik 2 mėnesius buvo mokėtas ne mažesnis nei MMA darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvoje.
Pareiškėjo atstovė palaiko skundą jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte sutartas atlyginimas, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Teigia, kad įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo užmokesčio. Pažymi, jog pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 1386 Eur. Tačiau, pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio negavo ir dėl to neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų.
Paaiškina, kad nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Migracijos departamentas neatliko objektyvaus ir visapusiško tyrimo pareiškėjo atžvilgiu, kad turėjo atsižvelgti į UAB (duomenys neskelbtini) mokamą darbo užmokestį. Akcentuoja, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas nurodė bendrovę kaip darbdavį ir jog pragyvenimo lėšų šaltinis yra darbo sutartis su bendrove. Taip pat, pateikti pareiškėjo „Paysera LT“ išrašai vertinami kritiškai, išrašų duomenys nesutampa su Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos nurodomais duomenimis, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.
Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškia teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024-07-17 sprendimo Nr. 24S168282 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760268390, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Kazachstano Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023-06-12 darbdavys pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2306-LLG-3719. Tarpininkavimo rašte Nr. 20230612-107101 nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta). Nurodyta, kad užsienietis planuoja dirbti Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209). Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigotas mokėti mėnesio darbo užmokesčio dydis 1386 Eur.
2023-07-17 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023-07-20 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760268390, galiojantis iki 2025-07-20, įteiktas 2023-08-01.
Atsakovas atliko tyrimą ir nustatė remiantis SODROS duomenimis, kad asmuo bendrovėje įdarbintas nuo 2023-10-02 ir jam per 8 mėnesių darbo bendrovėje laikotarpį nei karto nebuvo išmokėtas asmens prašyme nurodytas ir Bendrovės tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur.
Migracijos departamentas 2024-07-22 priėmė Sprendimą Nr.24S171287, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi leidimą laikinai gyventi Nr. 760289418, galiojantį iki 2025-09-18, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
Migracijos departamentas 2024-07-17 priėmė Sprendimą Nr. 24S168282 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760268390, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
Remiantis minėto įstatymo 62 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienietis kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta pragyvenimo Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paais?ke?ja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1V-525 redakcija) 1292 punkte nurodyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 441 straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai. Pagal Aprašo 130 punktą, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1V-525, aptariamos teisės nuostatos liko iš esmės nepakeistos.
Remiantis LVAT praktika laikytina, kad užsieniečiui pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalį 2 punktą išduoto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumo vertinimas gali būti atliekamas ir sprendimas dėl tokio leidimo panaikinimo priimamas esant šioms sąlygoms: 1) nuo leidimo išrašymo dienos praėjus 2 mėnesiams; ir 2) nustačius, kad Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie užsieniečio įdarbinimą. Pažymėtina, kad šios sąlygos nėra fakultatyvios, t. y. siekiant pradėti užsieniečiui išduoto leidimo įvertinimo bei panaikinimo procedūras, turi egzistuoti abi pirmiau minėtos aplinkybės. Taigi minėtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Aprašo 1292 ir 130 punktų nuostatas vertinant sistemiškai, darytina išvada, jog Aprašo 1292 punkte įtvirtintas 2 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išrašymo terminas nėra savitikslis, juo iš esmės yra apibrėžtas protingas laikotarpis, per kurį užsienietis ir jį dirbti pasikvietęs darbdavys turi įvykdyti visus su užsieniečio įdarbinimu bei darbo sutarties sudarymu susijusius formalumus, kurių nustatytu terminu nepabaigus Migracijos departamentas privalo imtis Aprašo 130 punkte įtvirtintų veiksmų, t. y. įvertinęs su konkrečiu atveju susijusias faktines aplinkybes, spręsti, ar egzistuoja kuris nors iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2823-261/2021; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1777-602/2024; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2079-821/2024).
Teismas konstatuoja, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Nustatyta, kad 2023-07-17 Migracijos departamentas užsieniečiui išdavė leidimą laikinai gyventi, tačiau remiantis SODROS duomenimis uz?sieniec?iui nebuvo is?moke?tas pras?yme de?l leidimo laikinai gyventi is?davimo ir tarpininkavimo ras?te nurodytas moke?tinas me?nesinis darbo uz?mokestis – 1386 Eur, kurį laiką buvo mokamas daug mažesnės su darbo santykiais susijusios pajamos. Pareiškėjas neginčija fakto, kad apie šias aplinkybes Migracijos departamentui nebuvo pranešta.
Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio iki 2024 m liepos laikotarpiu gavo ne mažiau kaip 16470,62 susijusių su darbo santykiais, palygino, kad 14 mėnesių. laikotarpyje, vidutiniškai per vieną mėnesį jam teko 1176,43 Eur pajamų, atskaičius mokesčius.
Atsakovas atlikdamas tyrimą nustatė, kad pareiškėjas buvo įdarbintas 2023-10-02, per aštuonis mėnesius darbo laikotarpį jam nebuvo išmokėtas tiek jo prašyme, tiek bendrovės nurodytas darbo užmokestis, kuris siektų – 1386 Eur.
Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.
Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad neatitinka jam darbo sąlygų keltų kriterijų, nei nurodyta pras?yme ir tarpininkavimo ras?te. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ar kitų aplinkybių, kad kreipiantis dėl darbdavio pateikimo, kodėl jis pateikė įstatymų reikalavimus neatitinkantį darbdavį, arba nenurodė priežasčių, kodėl atsakovas turėjo priimti kitokį sprendimą jo atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, kad turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju.
Vertinant aptariamą situaciją, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklausė nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimas negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra vykdomi. Vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu neturi esminės teisinės reikšmės, nes Sprendimas buvo priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-552/2024), o pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jo buvusio darbdavio galbūt padarytų darbo teisės pažeidimų, dėl to šie teiginiai yra nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1981-821/2024). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Pareiškėjas neįrodė išimtinių aplinkybių, lėmusių sistemingą pažeidimą sąlygų, taikomų asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas ne tik neginčija ir patvirtina aplinkybę, kad, pavyzdžiui, 2023 m. liepos, 2024 m. gegužės ir birželio mėnesiais pareiškėjas, iš vis, negavo jokių darbo išmokų ar darbo užmokesčio, 2023 m. gruodžio mėnesį gavo 55 Eur, 2024 sausio mėnesį 61,62 Eur. Vertintinas atlyginimo dydis, atlyginimo mokėjimo periodiškumas. Darbo pajamos buvo nurodytas kaip vienintelis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis Lietuvoje, todėl pareiškėjui, nepateikus kitų duomenų apie gaunamas pajamas, Departamentas turėjo teisinį pagrindą vertinti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo Prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
Pareiškėjo pateikta pozicija apie jo kaltės nebuvimą atmetami kaip deklaratyvūs, neįrodyti ir nepaneigiantys Migracijos departamento Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2023-07-05 teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (sulygto darbo užmokesčio negavimą, kitas turimas pakankamas pajamas pragyvenimui ir kt.) neinformavo Migracijos departamento, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau – teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, nors jis kaip minėjo, nežinojo, kad yra atleidžiamas, tačiau kaip ir minėta, aplinkybių, kodėl nebuvo mokamas numatytas darbo užmokestis, nesudaryta darbo sutartis nepateikė ir teismui pateiktame skunde.
Pažymėtina, kad Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis teisinio reglamentavimo, tuo atveju, nustačius, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, Departamentas, sprendime vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsniu 8 dalimi 4 punktu, pagrįstai panaikino ginčijamą leidimą.
Teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ginčijamu sprendimu nėra pažeidžiamos proporcingumo principas, valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei interesų pusiausvyra. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Remiantis išdėstytais faktais, bei tai, kad Migracijos departamentui buvo pateiktas naujo darbdavio pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi, netenkintinas pareiškėjo prašymas įpareigoti Migracijos departamentą skubos tvarka nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nes pareiškėjas nepagrindžia savo prašymo ir nenurodo pateikiamų aplinkybių svarbos ir prioriteto šios bylos kontekste.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Nustatyta, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, jo skundas atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.