Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-396/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-01-31
Bylos Nr.: 2A-396/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Atsakovas: V. L.
Ieškovas: akcinės bendrovės SEB bankas

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-396/2014Procesinio sprendimo kategorija: 36.2.; 42.10. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-205-267/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pakmedos importo-eksporto kompanija“, V. L., J. L., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pakmeda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas SEB bankas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su 2011 m. gegužės 4 d. ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų BUAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“, V. L. ir J. L. solidariai 2 443 067,33 Lt kreditoriaus BUAB „Pakmeda“ negrąžintų kreditų, 118 245,38 Lt nesumokėtų palūkanų, 40 415,03 Lt delspinigių, 10 468,90 Lt nesumokėtos baudos, 2 400,00 Lt nesumokėto sutarties pakeitimo mokesčio, 4 351,84 Lt nesumokėto administravimo mokesčio, iš viso 2 618 948,48 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo sumokėtą žyminį mokestį.

Bylos nagrinėjimo procese ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, įvertindamas gautas lėšas iš įkeisto turto realizavimo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išmokėtas garantines išmokas. 2012 m. rugsėjo 4 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovų J. L. ir V. L. solidariai 2 062 923,42 Lt skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, o 2013 m. sausio 20 d. patikslintu ieškiniu reikalavimą solidariems atsakovams V. L. ir J. L. sumažino iki 1 641 741,17 Lt, likusios byloje pareikštų reikalavimų dalies ieškovas atsisakė.

Ieškinyje ieškovas nurodė, jog laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. birželio 13 d. ieškovas AB SEB bankas ir UAB „Pakmeda“ sudarė 5 kreditavimo sutartis, atitinkamai: 2005 m. rugsėjo 12 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0650504110834-09, pagal kurią buvo suteiktas 90 750 eurų kreditas; 2005 m. rugsėjo 12 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0650504110835-09, pagal kurią buvo suteiktas 115 848,00 eurų kreditas; 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0650604110400-09, pagal kurią buvo suteiktas 1 614 651,00 Lt kreditas; 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0650604110401-09, pagal kurią buvo suteiktas 700 000,00 Lt kreditas; 2007 m. birželio 13 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0650704110108-44, pagal kurią buvo suteiktas 400 000,00 Lt kreditas.

Nurodė, kad kredito gavėjas BUAB „Pakmeda“ ir atsakovai Lepkevičiai (skolininkai) yra laikomi pažeidusiais prievolę AB SEB bankas, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, taip pat neįvykdė prievolės per protingą ieškovo nustatytą terminą. Ieškovo teigimu, nors pagrindinio skolininko BUAB „Pakmeda“ bankroto procedūros pabaigtos ir bendrovė likviduota, tai neturi įtakos laiduotojų, kaip solidarių bendraskolių, įsipareigojimų vykdymui, kadangi ieškinys laiduotojams buvo pareikštas dar iki pagrindinio skolininko išregistravimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų V. L. ir J. L. ieškovo AB SEB bankas naudai 1 641 741,17 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią bylos dalį nutraukė.

Spręsdamas klausimą dėl BUAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ pareikštų reikalavimų, teismas, įvertinęs, kad atsakovas BUAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ likviduota, o ieškovas, tikslindamas ieškinio reikalavimus, šiai bendrovei reikalavimų nereiškė, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 8 punktu, bylos dalį dėl BUAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ pareikštų turtinių reikalavimų nutraukė.

Spręsdamas klausimą dėl atsakovams V. L. ir J. L. pareikštų reikalavimų, teismas pažymėjo, jog paskolos gavėjui UAB ,,Pakmeda“ tinkamai neįvykdžius prievolės pagal Kredito sutartis, laiduotojai V. L. ir J. L. kreditoriui AB SEB bankas privalo atsakyti už prievolės neįvykdymą kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams 2011 m. gegužės 4 d., o bankrutavusios UAB „Pakmeda“ veikla teismo sprendimu pripažinta pasibaigusia 2012 m. spalio 23 d.. Teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pareiškimo laiduotojams – atsakovams V. L. ir J. L. metu pagrindinio skolininko veikla nebuvo pasibaigusi ir jis nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi.

Teismas atmetė atsakovų atsikirtimus, susijusius su laidavimo sutarčių pabaiga, bylos nutraukimu ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymą iš atsakovų kaip solidarių skolininkų.

Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovės J. L. atsikirtimai, susiję su jai padarytu spaudimu pasirašant laidavimo sutartis jai nenaudingomis sąlygomis, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, kurie bent kiek būtų susiję su sutartis sudariusios laiduotojos valios trūkumu. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovai pripažino jiems tenkančias prievoles AB SEB bankui pagal kiekvieno jų pasirašytas laidavimo sutartis Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-194-184/2010 dėl santuokos nutraukimo. Šios bylos kontekste, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, kad atsakovas V. L. 2013 m. vasario 11 d. pasiūlyme SEB bankui sudaryti taikos sutartį, pripažįsta AB SEB banko ieškinį dėl 1 641 741,17 Lt skolos priteisimo visa apimtimi. Teismas pažymėjo, kad patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 str.) bei nurodė, jog CK 6.12 straipsnyje numatyta, kad jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams. Tokie nenuoseklūs atsakovų atsikirtimai, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju su byloje pareikštu ieškiniu atsakovai nesutinka tik siekdami jiems naudingo rezultato – išvengti piniginių prievolių vykdymo.

Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovo AB SEB banko ieškinys dėl pagrindinio skolininko UAB „Pakmeda“ negrąžintos 1 641 741,17 Lt skolos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš laiduotojų V. L. ir J. L. yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti tenkinamas. Teismas taip pat pažymėjo, jog dėl kitos atsakovams pareikštos reikalavimų dalies byla nutrauktina ieškovui patikslintu ieškiniu atsisakius dalies pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų ir teismui šį atsisakymą priėmus (CPK 293 str. 4 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą dalyje dėl 1 282 348,50 Lt (pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kreditavimo sutartis Nr. 0650604110401-09 ir Nr. 0650604110400-09, pagal 2007 m. birželio 13 Kreditavimo sutartį Nr. 0650704110108-44) priteisimo iš atsakovo V. L. nutraukti, o likusioje dalyje - ieškinį atmesti bei priteisti apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė įstatymą, todėl nepagrįstai sutapatino ieškinio pripažinimą (CPK 140 str. 2 d.) ir sandorio patvirtinimą (CK 1.79 str.) reglamentuojančias teisės normas bei šių institutų sukeliamas teisines pasekmes, taigi padarė nepagrįstą išvadą, kad apelianto bankui pateikto nepasirašyto taikos sutarties projekto sąlygos bei atsakovų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių lėmė ieškinio pripažinimo teisines pasekmes.

2. Teismas netinkamai taikė bei aiškino proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pakartotinai pagal tapatų banko reikalavimą priteisti iš apelianto 1 282 348,50 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kreditavimo sutartis Nr. 0650604110401-09 ir Nr. 0650604110400-09, pagal 2007 m. birželio 13 Kreditavimo sutartį Nr. 0650704110108-44. Anot apelianto, 2011 m. liepos 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nutartį pardavus V. L. priklausantį įkeistą turtą pagal šias kreditavimo sutartis išieškoti skolas.

3. Teismas sprendime savo išvados dėl skolos priteisimo pagal konkrečias paskolos sutartis individualiai kiekvienam laiduotojui pagal jį su banku saisčiusius ginčo laidavimo sandorius nepateikė, t. y. nepasisakė dėl laiduotojo atsakomybę kvalifikuojančių ir įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių. Anot apelianto, atsižvelgus į laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdį ir netinkamą įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą, teismo sprendimas priteisti 1 641 741,17 Lt skolą solidariai iš laiduotojų yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

4. Nepagrįsta yra teismo išvada dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo – teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, ieškovui neįrodžius faktų, kuriais jis grindžia ieškinio reikalavimą. Anot apelianto, kadangi laiduotojas atsako tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas, tai skolininkui iškėlus bankroto bylą (nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Pakmeda“ įsiteisėjo 2010 m. kovo 28 d.), jokie mokėjimai, numatyti sutartyje, toliau neskaičiuojami, tačiau papildomos palūkanos ir delspinigiai apskaičiuoti iki 2010 m. balandžio 29 d.

5. Apelianto sudarytos laidavimo sutartys yra pasibaigusios, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, nes jo padėtis pablogėjo po to, kai tarp banko ir UAB „Pakmeda“ buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl ginčo paskolinių sutarčių pakeitimo, kurių pagrindu pasikeitė prievolių apimtis ir mastas (pratęstas terminas, atsirado papildomi administravimo mokesčiai, keitėsi palūkanos ir kt.). Anot apelianto, prievolei pasibaigus, kreditorius nebeturi teisės į reikalavimo patenkinimą.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovė J. L. pareiškia, kad nesutinka su skundžiamu sprendimu, pritaria apeliacinio skundo argumentams bei prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo V. L. apeliacinį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai vertino į bylą pateiktą atsakovų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, kuria buvo pripažinti įsipareigojimai pagal laidavimo sutartis ir susitarta dėl jų vykdymo bei tinkamai konstatavo, kad atsakovai patvirtino bei pripažino savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis, dėl ko neteko teisės jų ginčyti.

2. Apelianto minimos 2011 m. liepos 5 d. priimtos Šiaulių apygardos teismo hipotekos teisėjos nutartys jo atžvilgiu buvo priimtos tik ta apimtimi, kuri susijusi su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto įkeitimu, užtikrinant UAB „Pakmeda“ skolinių įsipareigojimų įvykdymą. Ieškovo teigimu, hipotekos teismo nutarties pagrindu įsiskolinimas apelianto atžvilgiu buvo galimas tik nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, nes jis, kaip svetimo daikto hipotekos davėjas, šių nutarčių pagrindu atsako tik įkeistu savo daiktu. Anot ieškovo, likusios įsiskolinimo dalies, viršijančios iš įkeisto turto pardavimo gautą sumą, išieškojimas remiantis hipotekos teismo nutartimis nebuvo galimas.

3. Nors apeliantas teigia, kad teismas neva netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai nustatė įsiskolinimo dydį, tačiau nenurodo kuo, gi konkrečiai pasireiškia šis pažeidimas, kuri įsiskolinimo dalis netinkamai nustatyta, koks, anot apelianto, turėjo būti įsiskolinimas, kuo jis tokius teiginius grindžia. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pateiktos kredito ir laidavimo sutartys, iš kurių kildinamas reikalavimas šioje byloje, įsiskolinimą patvirtinantys dokumentai, paskaičiavimai, hipotekos teismo nutartys dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kuriuo buvo užtikrintos kredito sutartys, už kurių tinkamą įvykdymą laidavo atsakovai, taip pat teismo nutartys, kuriomis buvo patvirtintas AB SEB bankas kreditorinis reikalavimas pagrindinio skolininko UAB „Pakmeda“ bankroto byloje ir laiduotojo UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ bankroto byloje, t.y. tiek pats įsiskolinimo egzistavimo faktas, tiek įsiskolinimo dydis buvo pagrįsti rašytiniais įrodymais, pačių atsakovų pasirašyta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių bendru sutarimu bei įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Taigi, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

4. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti palūkanų ir delspinigių reikalavimo pagrįstumą. Anot ieškovo, kiekvienu atveju, teikiant ir tikslinant reikalavimą, buvo teikiamos detalizuotos pažymos su tiksliais įsiskolinimų paskaičiavimais.

Šalies argumentai

5. Apeliantas laidavimo pabaigą grindžia CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, tačiau jo teiginiai prieštarauja laidavimo sutartinėms nuostatoms (1.4.p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir laiduotojai susitarė, jog kreditavimo sutarčių, už kurias laiduojama, pakeitimams laiduotojų sutikimas nebūtinas, pagrindo konstatuoti laidavimo pabaigą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimas pakeistinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojų solidarios atsakomybės, pagrindiniam skolininkui tinkamai neįvykdžius iš kreditavimo sutarčių kilusių prievolių ieškovui.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo AB SEB banko ieškinį, t. y. priteisė solidariai iš atsakovų V. L. ir J. L. ieškovo AB SEB bankas naudai 1 641 741,17 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią bylos dalį nutraukė, padaręs išvadą, jog paskolos gavėjui UAB ,,Pakmeda“ tinkamai neįvykdžius prievolės pagal Kredito sutartis, laiduotojai V. L. ir J. L. kreditoriui AB SEB bankui privalo atsakyti už prievolės neįvykdymą kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.

Nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas V. L. savo apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pakartotinai pagal tapatų banko reikalavimą priteisti iš apelianto 1 282 348,50 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kreditavimo sutartis Nr. 0650604110401-09 ir Nr. 0650604110400-09 bei pagal 2007 m. birželio 13 Kreditavimo sutartį Nr. 0650704110108-44. Anot apelianto, 2011 m. liepos 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nutartį pardavus V. L. priklausantį įkeistą turtą, pagal šias kreditavimo sutartis išieškoti skolas.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį.

Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi, laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas ir jis padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius savo reikalavimą gali pareikšti laiduotojui. Taigi, laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba jos dalies (CK 6.76 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. birželio 13 d. ieškovas AB SEB bankas ir UAB „Pakmeda“ sudarė 5 kreditavimo sutartis, atitinkamai: 2005 m. rugsėjo 12 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0650504110834-09, pagal kurią buvo suteiktas 90 750 eurų kreditas (225 - 232 b. l., 1 t.); 2005 m. rugsėjo 12 d. Paskolos-kredito sutartį Nr. 0650504110835-09, pagal kurią buvo suteiktas 115 848,00 eurų kreditas (169-171 b. l., 1 t.); 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0650604110400-09, pagal kurią buvo suteiktas 1 614 651,00 Lt kreditas (111-119 b. l., 1 t.); 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0650604110401-09, pagal kurią buvo suteiktas 700 000,00 Lt kreditas (56-66 b. l., 1 t.); 2007 m. birželio 13 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0650704110108-44, pagal kurią buvo suteiktas 400 000,00 Lt kreditas (10-17 b. l., 1 t.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šias sutartis kaip kredito gavėjo atstovas, pasirašė direktorius V. L., veikiantis pagal visuotinius akcininkų susirinkimų protokolus.

Prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymui užtikrinti AB SEB bankas pasirašė laidavimo sutartis su trimis laiduotojais: su UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ (2009 m. rugpjūčio 27 d. Laidavimo sutartis Nr. 0640904110084-15 (50 b. l., 1 t.), Nr. 0640904110083-15 (105-107 b. l., 1 t.), Nr. 3640904110080-15 (163-164 b. l., 1 t.), Nr. 0640904110082-15 (219-220 b. l., 1 t.), bei Nr. 0640904110081-15 (267-268 b. l., 1 t.), su V. L. (2009 m. gegužės 18 d. Laidavimo sutartis Nr. 0640904110039-15 (52-53 b. l., 1 t.) ir Nr. 0640904110037-15 (221-222 b. l., 1 t.), 2009 m. gegužės 20 d. Laidavimo sutartį Nr. 0640904110041-15 (108-109 b. l., 1 t.), 2009 m. rugpjūčio 27 d. Laidavimo sutartis Nr. 0640904110078-15 (165-166 b. l., 1 t.) bei Nr. 0640904110079-15 (269-270 b. l., 1 t.) bei su J. L. 2009 m. gegužės 18 d. pasirašė Laidavimo sutartis Nr. 0640904110040-15 (54-55 b. l., 1 t.) ir Nr. 0640904110038-15 (223-224 b. l., 1 t.), 2009 m. gegužės 20 d. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 0640904110042-15 (110 b. l., 1 t.), 2009 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė Laidavimo sutartis Nr. 0640904110076-15 (167-168 b. l., 1 t.) ir Nr. 0640904110077-15 (271-272 b. l., 1 t.). Šiomis laidavimo sutartimis laiduotojai UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“, V. L. ir J. L. įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai (laidavimo sutarčių 1.2. p.) atsakyti visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.) atsakyti bankui ta pačia suma, kaip ir kredito gavėjas (UAB „Pakmeda“) visu kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t.y. užtikrinti tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kreditavimo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal kreditavimo sutartį (laidavimo sutarčių 1.1. p.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios kreditavimo sutarties Nr. 0650604110400-09, pasirašytos 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2007 m. lapkričio 8 d. pakeitimo Nr. 1 turinio matyti, jog bankui buvo įkeistas laiduotojui V. L. priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas-kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-srutų duobė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (121-123 b. l., 1 t.).

Iš kreditavimo sutarties Nr. 0650604110401-09, pasirašytos 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. birželio 12 d. pakeitimo Nr. 2 turinio matyti, jog bankui buvo įkeistas laiduotojui V. L. priklausantis anksčiau minėtas nekilnojamasis turtas: pastatas-kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-srutų duobė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (71-123 b. l., 1 t.).

Taip pat iš kreditavimo sutarties Nr. 0650704110108-44, pasirašytos 2007 m. birželio 13 d., 2007 m. spalio 26 d. pakeitimo Nr. 1 turinio matyti, jog bankui taip pat buvo įkeistas laiduotojui V. L. priklausantis anksčiau minėtas nekilnojamasis turtas, t. y.: pastatas-kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-srutų duobė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (19-22 b. l., 1 t.).

Iš oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. gegužės 13 d. nagrinėdama pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB bankas prašymą dėl turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto V. L. turto (civilinė byla Nr. 2-4034-394/2011) nustatė, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 0650604110400-09 su vėlesniais pakeitimais skolininkui UAB „Pakmeda“ buvo suteiktas 1 614 651,00 Lt kreditas, kurį skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. birželio 20 d. ir šios prievolės įvykdymo užtikrinimui V. L. hipotekos lakštu, kodas 05120080000163, 2008 m. sausio 14 d. įregistruotu Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 4,3162 ha ploto žemės sklypą ir pastatus (kiaulides, srutų duobę), esančius (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi kreditoriaus AB SEB bankas prašymą tenkino - areštavo V. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą kreditoriui AB SEB bankas, uždraudžiant juo disponuoti: 4,3162 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-srutų duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog iš oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2013 m. gegužės 13 d. spręsdama klausimus dėl pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB bankas prašymų dėl turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto V. L. turto, civilinėje byloje Nr. 2-4026-394/2011 nustatė, jog pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 0650604110401 su vėlesniais pakeitimais skolininkui UAB „Pakmeda“ buvo suteiktas 700 000,00 Lt kreditas, kurį skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. balandžio 20 d. ir šios prievolės įvykdymo užtikrinimui V. L. hipotekos lakštu, kodas 05120080003631, 2008 m. birželio 30 d. įregistruotu Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 4,3162 ha ploto žemės sklypą ir pastatus (kiaulides, srutų duobę), esančius (duomenys neskelbtini); atitinkamai, civilinėje byloje Nr. 2-4035-394/2011 nustatė, jog ir pagal 2007 m. birželio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 0650704110108-44 su vėlesniais pakeitimais skolininkui UAB „Pakmeda“ buvo suteiktas 400 000,00 Lt kreditas, kurį skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. balandžio 20 d. ir šios prievolės įvykdymo užtikrinimui V. L. hipotekos lakštu, kodas 05120070006622, 2007 m. lapkričio 21 d. įregistruotu Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, taip pat įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį anksčiau minėtą nekilnojamąjį turtą (4,3162 ha ploto žemės sklypą ir pastatus (kiaulides, srutų duobę), esančius (duomenys neskelbtini)). Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja šiose civilinėse bylose ( Nr. 2-4026-394/2011 ir Nr. 2-4035-394/2011) kreditoriaus prašymus tenkino bei areštavo V. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: (4,3162 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-srutų duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)), įkeistą kreditoriui AB SEB bankas, uždraudžiant juo disponuoti.

Iš byloje esančios Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties (134-135 b. l., 2 t.) bei iš oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad visose anksčiau nurodytose Šiaulių miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose (Nr. 2-4034-394/2011; Nr. 2-4035-394/2011; Nr. 2-4026/2011) išnagrinėjus pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB bankas prašymus dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių ir skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimis kreditoriaus prašymas buvo patenkintas – teismas leido priverstinai parduoti iš varžytinių šį V. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą kreditoriui AB SEB bankas: 4,3162 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-srutų duobę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančios Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėse bylose Nr. 2-4034-394/2011, Nr. 2-4035-394/2011 bei Nr. 2-4026/2011 turinio matyti, jog hipotekos teisėja, susipažinusi su antstolės V. Š. 2011 m. lapkričio 7 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, nustatė, kad vykdydama Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. liepos 5 d. nutartis, antstolė V. Š. 2011 m. lapkričio 4 d. skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavė V. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (4,3162 ha ploto žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini)), įkeistą kreditoriui AB SEB bankas skoliniams UAB „Pakmeda“ įsipareigojimams užtikrinti, už 83 900,00 Lt, iš kurių 7 885,00 Lt palikti antstolės V. Š. kontoroje kaip vykdymo išlaidos, nes šios lėšos į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą nebuvo pervestos – į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą pervesta 76 015,00 Lt, kurie ir paskirstytini šia nutartimi. Teismas taip pat šioje nutartyje pažymėjo, jog skolininkas UAB „Pakmeda“ pagal 2007 m. birželio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 0650704110108-44, kuriai užtikrinti parduotas turtas įkeistas hipotekos lakštu, kodas 05120070006622, negrąžino kreditoriui AB SEB bankas 233 703,81 Lt skolos, pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 0650604110400-09, kuriai užtikrinti parduotas turtas įkeistas hipotekos lakštu, kodas 05120080000163, negrąžino kreditoriui AB SEB bankas 1 454 071,94 Lt skolos, o pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 0650604110401-09, kuriai užtikrinti parduotas turtas įkeistas hipotekos lakštu, kodas 05120080003631, negrąžino kreditoriui AB SEB bankas 539 950,69 Lt skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje teismas taip pat nurodė, jog pagal LR CK 4.193 straipsnio 2 dalį jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka - pirminis parduoto nekilnojamojo turto įkeitimas įregistruotas 2007 m. lapkričio 21 d. pagal hipotekos lakštą, kodas 05120070006622, 2007 m. birželio 13 d. kreditavimo sutarties Nr. 0650704110108-44 įvykdymui užtikrinti, skola pagal šią prievolę sudaro 233 703,81 Lt, todėl teismas sprendė,kad visa už parduotą turtą gauta 76 015,00 Lt suma pervestina kreditoriui AB SEB bankas įsiskolinimui pagal šią prievolę padengti (68-69 b. l., 3 t.). Pažymėtina, jog priešingai, nei teigia apeliantas, byloje nėra duomenų, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartis Nr. 0650604110401-09 ir Nr. 0650604110400-09 bei pagal 2007 m. birželio 13 kreditavimo sutartį Nr. 0650704110108-44 būtų pilnai atsiskaityta, pardavus V. L. priklausantį įkeistą turtą. Taigi, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pakartotinai pagal tapatų banko reikalavimą priteisti iš apelianto 1 282 348,50 Lt.

Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo: pasak apelianto, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, ieškovui neįrodžius faktų, kuriais jis grindžia ieškinio reikalavimą. Anot apelianto, kadangi laiduotojas atsako tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas, todėl skolininkui iškėlus bankroto bylą (nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Pakmeda“ įsiteisėjo 2010 m. kovo 28 d.), jokie mokėjimai, numatyti sutartyje, toliau neskaičiuojami, tačiau papildomos palūkanos ir delspinigiai apskaičiuoti iki 2010 m. balandžio 29 d.

Su tokiais argumentais sutiktina iš dalies.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodomos ne tik skolos/įsiskolinimo likučių sumos, detalizuotos pagal kiekvieną kredito sutartį, iš kurios kildinamas reikalavimas šioje byloje, bet ir pateikiama skaičiavimų detalizacija - ieškovas SEB bankas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su 2011 m. gegužės 4 d. ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų BUAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“, V. L. ir J. L. solidariai 2 443 067,33 Lt kreditoriaus BUAB „Pakmeda“ negrąžintų kreditų, 118 245,38 Lt nesumokėtų palūkanų, 40 415,03 Lt delspinigių, 10 468,90 Lt nesumokėtos baudos, 2 400,00 Lt nesumokėto sutarties pakeitimo mokesčio, 4 351,84 Lt nesumokėto administravimo mokesčio, iš viso 2 618 948,48 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo sumokėtą žyminį mokestį (5–7 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog prie šio ieškinio ieškovas pateikė ir 2011 m. balandžio 11 d. pažymą Nr. 01.10.02-2583 „Dėl BUAB „Pakmeda“ skolos detalizavimo, kurioje aiškiai nurodytas palūkanų ir delspinigių skaičiavimo detalizavimas (49 b. l., 1 t.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje pažymoje palūkanų ir delspinigių skaičiavimo periodas yra iki 2010 m. kovo 28 d., t. y. iki teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Pakmeda“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos (273-274 b. l., 1 t.).

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo procese ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, įvertindamas gautas lėšas iš įkeisto turto realizavimo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išmokėtas garantines išmokas ir 2012 m. rugsėjo 4 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų J. L. ir V. L. solidariai 2 062 923,42 Lt skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, o 2013 m. sausio 20 d. patikslintu ieškiniu reikalavimą solidariems atsakovams V. L. ir J. L. sumažino iki 1 641 741,17 Lt, likusios byloje pareikštų reikalavimų dalies ieškovas atsisakė (70–77 b. l., 3 t.; 6–13 b. l., 4 t.). Tiek 2012 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje Nr. 01.10.02-5512, tiek ir 2013 m. sausio 14 d. pažymoje Nr. 01.10.02-854 palūkanų ir delspinigių skaičiavimo periodas nurodytas iki 2010 m. kovo 28 d. (78-82 b. l., 3 t.; 14-21 b. l., 4 t.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kaip pagrįstai teigia apeliantas, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo išimtis, t.y. kai palūkanos ir delspinigiai skaičiuojami iki 2010 m. balandžio 29 d., o ne iki 2010 m. kovo 28 d., taip kaip teigia ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą (143 b. l., 4 t.), yra minėtų pažymų 83 b. l., 3 t. – priskaičiuota papildoma 4 905,96 Lt suma; ,85 b. l., 3 t. – priskaičiuota papildoma 1 582,91 Lt suma; taip pat 19 b. l., 4 t. – 4 905,96 Lt suma bei 21 b. l., 4 t. – 1 582,91 Lt suma.

Teisėjų kolegija pažymi, jog aptartose ieškovo pateiktose pažymose ties kiekviena kreditavimo sutartimi nurodomas paskolos likutis, konkreti palūkanų suma, skliaustuose duodant nuorodą į palūkanų skaičiavimą reglamentuojančią sutartinę normą, nurodant skaičiavimo formulę bei dydžius, kuriais ieškovas rėmėsi bei sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, neįrodžius faktų, kuriais grindžia ieškinio reikalavimą. Tačiau, nagrinėjamu atveju negalima nesutikti su apelianto teiginiu, jog laiduotojas atsako tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas, todėl skolininkui UAB „Pakmeda“ Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą (kuri įsiteisėjo 2010 m. kovo 28 d.), jokie mokėjimai, numatyti sutartyje, toliau negalėjo būti skaičiuojami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo pagal ieškovo paskutinį patikslintą ieškinį (6-13 b. l., 4 t.), ne visiškai teisingai išsprendė šį reikalavimą, priteisdamas palūkanas už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo, taigi šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas iš priteistos bendros sumos atimant ieškovo 2013 m. sausio 14 d. pažymoje Nr. 01.10.02-854 (14-21 b. l., 4 t.) papildomai paskaičiuotas palūkanas bei delspinigius 4 905,96 Lt (19 b. l., 4 t.) ir 1 582,91 Lt (21 b. l., 4 t.) – viso 6 488,87 Lt sumą.

Apeliantas taip pat teigia, kad jo sudarytos laidavimo sutartys yra pasibaigusios, vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, nes jo padėtis pablogėjo po to, kai tarp banko ir UAB „Pakmeda“ buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl ginčo paskolinių sutarčių pakeitimo, kurių pagrindu pasikeitė prievolių apimtis ir mastas (pratęstas terminas, atsirado papildomi administravimo mokesčiai, keitėsi palūkanos ir kt.). Anot apelianto, prievolei pasibaigus, kreditorius nebeturi teisės į reikalavimo patenkinimą.

Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Pažymėtina, kad ši norma reguliuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011), taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankūs padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013).

Kaip minėta šioje nutartyje, prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymui užtikrinti AB SEB bankas pasirašė laidavimo sutartis su trimis laiduotojais: UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“, su V. L. bei su J. L.. Pagal ieškovo ir atsakovo V. L. sudarytų laidavimo sutarčių 1.4. punktą šalys susitarė ir laiduotojas sutiko, kad visos kreditavimo sutarties sąlygos (įskaitant ir kreditavimo sumos ir/ar palūkanų didinimą ir/ar kreditavimo sutarties galiojimo termino pratęsimą) būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kreditavimo sutarties pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (52, 108, 165, 221, 269 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas V. L. šių nuostatų pagrindu išreiškė valią dėl laidavimo sutarties galiojimo net ir pabloginus jo padėtį ar kilus laiduotojui nepalankioms pasekmėms, taigi šalys iš esmės susitarė dėl kitokio (siauresnio) laidavimo pabaigos pagrindo, nei nurodytas CK 6.87 straipsnio 4 dalyje, taikymo. Laidavimo sutarties šalys susitarė, jog, net ir pagrindinei prievolei iš esmės pasikeitus (jai tapus kitokia nei ta, už kurią buvo laiduota), laidavimo sutartis galios.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bankui jo pateikto nepasirašyto taikos sutarties projekto sąlygos bei atsakovų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių lėmė ieškinio pripažinimo teisines pasekmes.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-194-284/2010) buvo nutraukta atsakovų V. L. ir J. L. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria buvę sutuoktiniai pasidalino turtą, akcijas, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus pagal kiekvieno jų sudarytas laidavimo sutartis (69-73 b. l., 4 t.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu nustatyta, jog šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, išsiųstas į Pakruojo CMS, VĮ Registrų centrui, VĮ Regitra, duomenys perduoti Vedybų sutarčių registrui. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto teigimu, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai 2010 m. sausio 13 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių išreiškė sutikimą prisiimti atsakomybę pagal pasirašytas laidavimo sutartis, priešingai – byloje esančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 24, 28, 29, 31, 33 punktai patvirtina, jog visus sutartinius įsipareigojimus pagal J. L. ir AB SEB banko sudarytas laidavimo sutartis po santuokos nutraukimo prisiima J. L., atitinkamai – sutarties 25, 26, 27, 30, 32 punktai patvirtina, jog visus sutartinius įsipareigojimus pagal V. L. ir AB SEB banko sudarytas laidavimo sutartis po santuokos nutraukimo prisiima V. L..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį patenkino iš dalies pagrįstai. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovų V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovo AB SEB bankas (j. a. k. 112021238, buveinė – Gedimino pr. 12, Vilnius) naudai priteistą sumą sumažinti iki 1 635 252,30 Lt (vieno milijono šešių šimtų trisdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų litų 30 cnt).

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas