- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- e2-4324-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36808-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Advokatai
- Irina Lemežytė, Neringa Petrauskaitė
atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei, atstovei pagal įgaliojimą Kristinai Macijauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 807,66 Eur draudimo išmoką, 765,72 Eur delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-9). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. 2016-10-14 ieškovas R. M. kreipėsi į atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Alytaus skyriaus draudimo konsultantę D. S. dėl transporto priemonės bei nekilnojamojo turto draudimų;
1.2. Ieškovas jau anksčiau buvo naudojęsis trečiojo asmens D. S. teikiamomis paslaugomis, todėl ja pasitikėjo. 2016-10-14 atsakovo darbuotoja ieškovui pateikė Gyventojų turto draudimo pavyzdines sutartis, kuriose buvo nurodyta, jog draudimo apsauga turtui įsigalios nuo draudimo įmokų sumokėjimo momento, bei pranešė, kiek tai kainuotų;
1.3. Kadangi ieškovui šios draudimo kainos netiko, pastarosios dar kurį laiką buvo derinamos telefonu. Suderinus draudimo kainą, trečiasis asmuo ieškovui pranešė, jog ji negalės 2016 m. spalio mėn. apdrausti ieškovo namų turto, todėl ieškovas, norėdamas turtą apdrausti kuo greičiau, pasiūlė turtą drausti nuo 2016-11-01, jei tokia data tinka trečiajam asmeniui, tačiau vėliau ta pati darbuotoja ieškovui pranešė, jog visgi galės apdrausti turtą ir nuo 2016 m. spalio mėn., su kuo ieškovas sutiko;
Motyvuojamoji dalis
1.4. Atsižvelgiant į tai, kad 2016-10-24 ieškovas darbo reikalais turėjo išvykti į užsienį ir norėjo jam nuosavybes teise priklausantį turtą apdrausti dar iki išvykimo, 2016-10-21 paskambinęs telefonu trečiajam asmeniui paprašė, jog ji parengtų draudimo sutartis, kad ieškovas galėtų tą pačią dieną atvažiuoti jas pasirašyti ir sumokėti draudimo įmoką. Vėliau tą pačią dieną ieškovui atvykus į atsakovo Simno mieste esančią atstovybę, kur dirbo trečiasis asmuo, ieškovas pasirašė trečiojo asmens parengtas ir jam pateiktas draudimo sutartis, kurių visos detalės, ieškovo nuomone, jau buvo aptartos trečiojo asmens siųstose pavyzdinėse sutartyse bei derintos telefonu, tuo labiau, ieškovas pasitikėjo trečiuoju asmeniu, kuri pasirašant sutartis jokių naujų sutarčių sąlygų pakeitimų ieškovui neminėjo ir neaiškino, todėl pasirašęs sutartis, ieškovas iškart sumokėjo draudimo įmoką ir tikėjosi, jog jo turtas tapo apdraustu nuo įmokos sumokėjimo momento, t. y. nuo 2016-10-21;
1.5. Ieškovo 2016-10-21 pasirašytame Gyventojų turto draudimo polise Nr. GT 266230 (toliau ir – Draudimo polisas / draudimo sutartis) nurodyta, kad draudimo objektais yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. 3397-8012-6012, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 3397-8012-6023, viralinė, unikalus Nr. 3397-8012-6034, bei kilnojamasis turtas. Draudimo polise nurodyta, kad draudimo liudijimo išdavimo data yra 2016-10-14 (nurodyta data, kuomet buvo pateiktos pavyzdinės sutartys, o ne data kada iš tiesų buvo išduotas draudimo liudijimas – 2016-10-21);
1.6. Taip pat Draudimo polise įtvirtinta, jog draudiminis laikotarpis yra nuo 2016-10-30 iki 2017-10-29, o prie šios sąlygos nurodyta sąlyga, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Taigi, atstovo darbuotoja paruošdama Draudimo polisą ne tik jame padarė faktinių klaidų – nepakeitė pavyzdinėje formoje buvusios nurodytos draudimo liudijimo išdavimo datos į tą datą, kuomet realiai buvo išduotas Draudimo polisas, bet ir savavališkai, nepranešus ir neįspėjus ieškovo, prieš ieškovo valią, įrašė, jog draudimo laikotarpis prasideda nuo 2016-10-30, t. y. 9 dienomis vėliau nei buvo tartasi, o tokia sąlyga prieštaravo Draudimo polise nurodytai kitai sąlygai, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką;
1.7. 2016-10-28 ieškovui priklausančiame ir Draudimo polise nurodytame ūkiniame pastate kilo gaisras, kurio metu sudegė ūkinio pastato 14x7 stogo perdanga, medinės konstrukcijos, pirties patalpa, viduje buvę namų apyvokos daiktai ir garaže stovėjęs automobilis Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu ieškovas buvo užsienyje, į atsakovo darbuotoją kreipėsi ieškovo sutuoktinė D. M.. Trečiasis asmuo ieškovo sutuoktinei pasakė, jog draudimas šiam turtui dar negalioja ir kad jis įsigalios tik nuo 2016-10-30, nes, pasak darbuotojos, atsakovo kompanijos taisyklėse nekilnojamo turto draudimui yra numatytas 11 dienų įsigaliojimo terminas (tokio termino atsakovo darbuotoja ieškovui niekada nebuvo minėjusi, jis taip pat nebuvo nurodytas Draudimo polise, o kaip vėliau paaiškėjo – išvis neegzistuoja);
1.8. 2016-11-01, grįžus ieškovui į Lietuvą, ieškovas internetu užregistravo 2016-10-28 įvykį, dėl ko į ieškovo namus atvyko atsakovo atsiųstas žalų vertintojas, kuris viską užfiksavo;
1.9. Kelių dienų laikotarpyje ieškovui paskambino trečiasis asmuo, kuri apgailestavo dėl susidariusios situacijos, pripažino, kad tai jos kaltė bei pasiūlė atvažiuoti į atsakovo atstovybę parašyti paaiškinimą, kurį komisija išnagrinės ir priims sprendimą ieškovo naudai. Kadangi draudimo darbuotoja vis keisdavo savo nuomonę, susidariusią situaciją skirtingai komentavo ieškovui ir jo sutuoktinei, todėl nuvykęs į atsakovo darbuotojos darbovietę ir bendraudamas su D. S., ieškovas diktofonu įrašinėjo pokalbį, kurio metu paaiškėjo dar viena aplinkybė, kad, jeigu trečiasis asmuo būtų draudusi ieškovo turtą nuo 2016-10-21, kaip kad norėjo ieškovas, tuomet jai būtų reikėję važiuoti fotografuoti draudžiamą turtą (ši aplinkybė vėlgi nebuvo laiku atskleista ieškovui, tačiau ieškovas tikrai nebūtų prieštaravęs turto fotografavimui);
1.10. 2016-11-04 ieškovas pasiūlytą parašyti paaiškinimą apie susidariusią situaciją išsiuntė atsakovui registruotu laišku. 2016-11-17 ieškovas elektroniniu paštu atsakovo buvo informuotas, kad atsakovo sprendimu draudikui nekilo pareiga išmokėti draudimo išmoką, nes įvykio metu draudimo apsauga negaliojo, todėl ir draudimo išmoka už įvykio metu patirtą žalą nebus ieškovui mokama;
1.11. Atsakovo darbuotojas – vyriausiasis specialistas Justas Survila – ištyręs galimai draudžiamąjį įvykį, apskaičiavęs atsiradusią žalą, buvo parengęs draudiko draudžiamojo įvykio žalos įvertinimą, kuriame buvo nurodęs, jog dėl atsiradusios žalos draudikas turėtų draudėjui išmokėti 20 807,66 Eur draudimo išmoką (atlygintina žalos suma nekilnojamajam turtui pagal apskaičiavimus sudarė 19 194,16 Eur, atlygintinos žalos suma kilnojamajam turtui 1 663,50 Eur, o iš bendros atlygintinos žalos sumos taikytina 50 Eur išskaita). Tačiau atsižvelgdamas į atsakovo 2016-11-17 sprendimą, vyr. specialistas J. Survila 2016-11-18 draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodė, jog draudimo apsauga turtui įvykio metu negaliojo, todėl 20 807,66 Eur draudimo išmoka nebus mokama;
1.12. Atsižvelgdamas į atsakovo ir jo darbuotojo J. Survilos sprendimus, ieškovas su 2016-11-23 skundu kreipėsi į Lietuvos banką. Lietuvos bankas, surinkęs ir gavęs jam pateiktą visą informaciją dėl kilusio ginčo, konstatavo, kad draudimo apsauga ieškovo turtui pagal Draudimo polisą įsigaliojo nuo draudimo įmokos sumokėjimo, t. y. nuo 2016-10-21, todėl 2016-10-28 įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, atsakovas pats galėjo spręsti, ar laikytis Lietuvos banko pasiūlyto sprendimo, ar laikytis savo pirminės pozicijos;
1.13. 2017-03-17 pranešimu atsakovas informavo ieškovą ir Lietuvos banką, jog Lietuvos banko rekomendacijos neįgyvendins ir 2016-10-28 įvykio nepripažins draudžiamuoju, todėl nemokės ieškovui draudimo išmokos;
1.14. Draudimo sutartis, palyginus su kitomis sutartimis, yra specifinė: ji yra fiduciarinė sutartis, t. y. tokia, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai; be to, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl jos šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti visą sutarčiai reikšmingą informaciją. Šios draudimo sutarties ypatybės reikalauja, kad draudimo sutarties šalys bendradarbiautų ypač glaudžiai;
1.15. Trečiasis asmuo savavališkai, prieš ieškovo valią, jam nieko nepranešus ir neįspėjus, Draudimo polise įrašė sąlygą, kad draudimo laikotarpis prasidės tik nuo 2016-10-30. Trečiasis asmuo Draudimo polise taip pat nurodžiusi, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką, sudarė situaciją, kuomet dvi Draudimo polise esančios sąlygos prieštarauja viena kitai;
1.16. Susidariusi situacija dėl netikslaus draudimo laikotarpio nurodymo Draudimo polise kilo dėl trečiojo asmens kaltės, kuri nesilaikė jai keliamų reikalavimų bei nesilaikė susitarimo su ieškovu dėl draudimo sutarties sudarymo sąlygų, todėl esant atsakovo darbuotojos kaltiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp jos veiksmų ir neišmokėtos draudimo išmokos, kurią atsisakė sumokėti atsakovas, ir dėl kurios ieškovas patyrė žalą, bei esant įrodytoms aplinkybėms, jog draudimo apsauga 2016-10-28 įvykio metu galiojo, teigtina, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo draudiko draudžiamojo įvykio žalos įvertinime nurodytą 20 807,66 Eur draudimo išmoką bei sutartyje, ir įstatymuose numatytus delspinigius, palūkanas.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 82-83). Atsiliepimas į ieškinį iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius;
2.2. Ieškovas su atsakovu sudarė gyventojų turto draudimo sutartį – draudimo liudijimas Nr. GT 266230. Šios draudimo sutarties pagrindu buvo apdraustas gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai bei kilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2016-10-30 iki 2017-10-29. Apdraustos rizikos: gyvenamasis namas ir kilnojamasis turtas – „Apsauga plius“ draudimo variantas, ūkiniai pastatai – „Klasikinė apsauga“. Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis standartinėmis gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 039.1 (toliau – Taisyklės);
2.3. 2016-11-02 atsakovui buvo pranešta apie 2016-10-28 gaisrą, kurio metu buvo sunaikintas draudimo sutartyje nurodytas ūkinis pastatas. Žalos bylos administravimo metu buvo gauta Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma, patvirtinanti faktą, kad gaisras kilo būtent 2016-10-28, t.y. tuo laikotarpiu, kai draudimo apsauga dar nebuvo įsigaliojusi, atsižvelgiant į draudimo sutartyje nurodytą draudimo laikotarpį;
2.4. Taisyklių, kurios yra draudimo sutarties sudedamoji ir neatskiriama dalis, Bendrųjų sąlygų 2.4 p. nurodoma, kad „draudimo išmoka, įvykus draudžiamajam įvykiui iki draudimo apsaugos įsigaliojimo, nemokama“; Taisyklių 2.2 p. detalizuoja, kad „draudimo apsauga įsigalioja draudimo sutartyje nurodytą dieną 00:00, bet ne anksčiau nei sumokama draudimo įmoka arba pirma jos dalis“;
2.5. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Pagal šio straipsnio 10 punktą draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką. Dėl to ieškovo akcentuojamas faktas, kad įmoką už draudimo sutartį jis sumokėjo anksčiau (2016-10-21) nei numatyta pagal draudimo sutartyje pateiktą grafiką (iki 2016-10-30) nereiškia, kad su įmokos sumokėjimu įsigaliojo ir draudimo apsauga;
2.6. Draudimo sutartį sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko, tiek individualios sąlygos. Šioje byloje ieškovas ginčija būtent individualią sąlygą – draudimo apsaugos laikotarpį, kuris kiekvienu konkrečiu atveju draudimo polise yra nustatomas individualiai, o nenurodomas Taisyklėse. Svarbu yra ir tai, kad pats ieškovas pripažįsta, kad draudimo sutartį pasirašė jos net neskaitęs. Todėl 2016-10-21 faktiškai pasirašęs draudimo polisą, ieškovas savo parašu išreiškė laisvą valią dėl draudimo liudijime pateiktų sąlygų akceptavimo, įskaitant ir draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį nuo 2016-10-30 iki 2017-10-29;
2.7. Ieškovas kreipimesi į Lietuvos banką patvirtina, kad jo iniciatyva draudiko darbuotojai buvo pasiūlyta draudimo sutarties įsigaliojimo data nuo 2016-11-01. Pagal tokį ieškovo pageidavimą draudiko darbuotoja pavėlino draudimo apsaugos įsigaliojimo datą, kadangi ieškovo prie ieškinio pateiktoje draudimo sutarties pavyzdinėje formoje nurodyta 2016-10-14 data nebegalėjo būti aktuali derinant draudimo sutarties sąlygas vėlesniu laikotarpiu. Atsakovo darbuotoja D. S. apie ginčo situaciją paaiškino, kad draudimo sutarties derinimas ir draudimo apsaugos datos perkėlimas (vėlinimas) užtruko dėl to, kad R. M. nebuvo priimtina pirmojo pasiūlymo kaina, taip pat nurodė, kad ieškovas žodžiu buvo perspėtas apie draudimo sutartimi teikiamos draudimo apsaugos įsigaliojimo datą.
2.8. Draudimo sutartyje yra aiškiai įvardijamas būtent draudimo apsaugos, o ne draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2016-10-30 iki 2017-10-29 – ir šalia pateikiama patikslinanti nuostata, kad nepaisant nurodyto draudimo laikotarpio, pati draudimo sutartis įsigalioja tik nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą arba pirmą draudimo įmoką, ką ir padarė ieškovas. Tačiau įmokos sumokėjimas 2016-10-21 nereiškia, kad su jos sumokėjimu buvo paankstintas ir draudimo sutartyje nurodytas draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis. Priešingu atveju nei draudimo bendrovei, nei ieškovui nebūtų aiškus draudimo apsaugos pabaigos terminas, kadangi draudimo sutartis yra metinė, ir paankstinus draudimo apsaugos įsigaliojimo datą sumokant įmoką, kaip teigia ieškovas, turėtų būti paankstinama ir draudimo apsaugos laikotarpio pabaigos data.
3. Trečiasis asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti (b. l. 97-98). Atsiliepimas į ieškinį iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Trečiasis asmuo 2016-10-13 paskambino ieškovui, norėdama informuoti, kad 2016-10-27 baigiasi automobilio CITROEN JUMPER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo sutartis ir pakvietė atnaujinti sutartį. Pokalbio eigoje klientui R. M. atsakovo darbuotoja D. S. pasiūlė sudaryti Gyventojų turto draudimo sutartį. Paklausė kliento, ar gali iš Registrų centro naudoti duomenis apie jo turtą, nes jie reikalingi draudimo įmokai paskaičiuoti. Klientas sutiko, kad trečiasis asmuo parengtų pasiūlymą ir sutarė, kada paskaičiuos, kad jam paskambins ir aptars pasiūlymą;
3.2. Paskaičiavusi pasiūlymą trečiasis asmuo paskambino ieškovui, pasakė įmoką, kuri sudarė 144,44 Eur. Klientui įmoka buvo labai didelė, todėl toliau derino kokios turto apsaugos tinka klientui. Jis sakė, kad šiuo metu neturi tiek pinigų, todėl trečiasis asmuo pasiūlė jam atvykti pas ją į darbo vietą Alytaus g. 5-3, Simnas, tiesiogiai aptarti sutarties ir pasakė, kad galiu suteikti papildomą nuolaidą, jei sudarys abi sutartis (TPVCA pratęsimą ir gyventojų turto). Atvykus klientui, trečiasis asmuo atidavė jam Gyventojų turto draudimo sutarties pavyzdį. Ieškovas ir trečiasis asmuo sutarė 80,00 Eur metinę įmoką, kuri būtų mokama per 4 (keturis) kartus. Paėmęs sutarties pavyzdį ieškovas sakė pagalvos ir trečiajam asmeniui paskambins;
3.3. Trečiasis asmuo 2016-10-14 sulaukė ieškovo skambučio, kad sudarytų Gyventojų turto draudimą. Su klientu derino datą, nuo kurios dienos sudaryti sutartį. Klientas sakė, kad darom nuo 2017-11-01, nes šiuo metu neturi pinigų. Trečiasis asmuo pasakė ieškovui, kad sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis galėtų įsigalioti ir po trijų parų nuo jos sudarymo, jei būtų sumokėta pirma įmoka. Paaiškino, kad galima sutarties įsigaliojimo datą pasirinkti pačiam, ji bus nurodyta polise, bet, kad galiotų draudimo apsauga, reikia iki polise nurodytos datos apmokėti pirmą įmokos dalį. Kadangi klientas sakė, kad dabar neturi pinigų ir turės gal tik mėnesio pabaigoje, todėl trečiasis asmuo pasiūlė sutartį sudaryti 2016 m. spalio mėn. pabaigoje, o ne lapkritį, kaip siūlė klientas, nes man spalio mėn. trūko draudimo įmokų, kad trečiasis asmuo pasiektų nustatytą planą, todėl norėjo, kad pirma įmokos dalis būtų sumokėta dar spalio mėn. Klientas sutiko, kad pagal Gyventojų turto sutartį draudimo apsauga įsigaliotų nuo 2016-10-30 ir mokėjimai būtų atlikti per 4 (keturis) kartus, o TPVCA, automobilio CITROEN JUMPER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis (pratęsimas) sudaroma nuo 2016-10-28, ir baigė pokalbį.
3.4. Trečiasis asmuo 2016-10-14 parengė abi sutartis: nuo sutartos datos gyventojų turto ir nuo atnaujinimo datos – privalomąjį. 2016-10-21 trečiajam asmeniui paskambino R. M., pasakė, kad jau gali apmokėti ir paprašė paruošti mokėjimus, nes skuba, kadangi išvyksta į užsienį ir jam reikalinga TPVCA, automobilio CITROEN JUMPER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis, todėl dabar atvyks pasiimti abiejų sutarčių ir apmokės. Atvykęs klientas peržiūrėjo trečiojo asmens paruoštas sutartis, daugiau klausimų jam nekilo, grynais pinigais sumokėjo draudimo įmokas, pasirašė ant mokėjimo kvitų. Klientui R. M. buvo atiduotos abi sutartys ir dar kartą pakartota, kad automobilio draudimo sutartis sudaryta nuo 2016-10-28, o Gyventojų turto draudimo laikotarpis nuo 2016-10-30, kaip ir buvo suderinta. Klientui visus reikalingus dokumentus trečiasis asmuo atidavė 2016-10-21. Klientas jokių pastabų neišsakė, pasiėmė sutartis, kvitus ir išvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovė iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog su draudimo brokeriu buvo susitikę kelis kartus. Pirmo susitikimo metu (spalio 14 d.) buvo kalbėta tiek dėl automobilio, tiek dėl pastato draudimo, tačiau konkrečiai apie datas nebuvo kalbėta, kadangi dar nebuvo apsisprendęs, ar sudaryti turto draudimo sutartį. Agentė minėjo, jog artimiausiu metu drausti negali, todėl ieškovas siūlė apdrausti nuo lapkričio 1 d. Tačiau tokią datą pasiūlė tik dėl to, kad agentė minėjo, jog artimiausiu metu apdrausti negali. Vėliau pasakė, kad jokių problemų, galės apdrausti, užtrūks keletą dienų. Spalio 21 d. paskambino agentei ir pranešė, jog ketina atvykti sudaryti draudimo poliso sutartį ir nori sumokėti draudimo įmoką, kadangi planuoja išvykti į Belgiją. Apie kitas datas nebuvo kalbėta, norėjo, kad draudiminė apsauga įsigaliotų nuo 21 d. Tą pačią dieną nuvyko pas brokerį ir sumokėjo draudimo įmoką. Nepastebėjo, jog joje nurodytas draudimo laikotarpis nuo spalio 2016-10-30. Niekada nebūtų draudęs tokiu būdu, kad sumokėjus pinigus neįsigaliotų draudimas. Neprašė, jog draudimo polisas būtų sudarytas nuo 30 d. (sekmadienį). Pats brokeris įrašė datą. Neturėjo jokio tikslo sumokėti anksčiau, nei būtų įsigaliojęs draudimas (b. l. 111-112, 124-125, 127).
5. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovės iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (b. l. 111-112, 124-125, 127).
6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. S. iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog spalio 13 d. ieškovas teiravosi dėl turto draudimo, buvo paskaičiuota 144,44 Eur mokėtina suma, tačiau tuo metu turėjo galimybę taikyti 50 proc. akciją. Pasiūlė klientui atvykti pasikalbėti. 2016-10-14 atvyko klientas pasikalbėti. Minėjo, jog draudimo sutartį norėtų sudaryti lapkričio 1 d. Akcija galiojo iki spalio mėn., todėl klausė, ar ieškovas galėtų sudaryti sutartį nors nuo 30 d. Ieškovui atvykus spalio 21 d., jam minėjo, jog sutartis įsigalios nuo 30 d., ieškovas sumokėjo įmoką ir išvažiavo. Draudimo polisas buvo sudarytas spalio 14 d., atsižvelgiant į telefonų ieškovo išreikštą pageidavimą, tačiau pasirašytas nebuvo. Ji pasiūlė, kad sutartis įsigaliotų spalio 30 d. Ieškovas galėjo keisti sąlygas praėjus 3 dienoms nuo sudarymo momento. 2016-10-21 atvykęs ieškovas norėjo sumokėti visą įmoką, tačiau priėmė vieną įmoką bei paaiškino, jog ieškovas galės sumokėti vėliau. Draudimo poliuso sutarties klientui nesiuntė (b. l. 124-125, 127).
Ieškinys tenkintinas.
II. Ginčo esmė
7. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl draudimo apsaugos įsigaliojimo momento. Ginčo dėl prašomos priteisti žalos bei jos dydžio tarp šalių nekilo.
8. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog draudimo poliso sąlygos, nustatančios draudimo laikotarpio pradžią, turėtų būti aiškinamos taip, jog draudimo apsauga draudimo liudijime nurodytiems draudimo objektams įsigaliojo nuo draudimo įmokos sumokėjimo (2016-10-21), todėl galiojo tuomet, kai įvyko 2016-10-28 draudžiamasis įvykis.
9. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog nagrinėjamu atveju draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis prasidėjo 2016-10-30 ir nesutiko 2016-10-28 įvykusį atsakovo turto gaisrą pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Atsakovas teigia, kad įmokos sumokėjimas 2016-10-21 nereiškia, kad su jos sumokėjimu buvo paankstintas ir draudimo sutartyje nurodytas draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis. Atsakovo teigimu, 2016-10-21 faktiškai pasirašęs draudimo polisą, ieškovas savo parašu išreiškė laisvą valią dėl draudimo liudijime pateiktų sąlygų akceptavimo, įskaitant ir draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį nuo 2016-10-30 iki 2017-10-29.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas bei teismo išvados
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalys sudarė Draudimo polisas (b. l. 84-85). Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovas 2016-10-21 sumokėjo pirmąją 20,00 Eur įmoką (b. l. 12, 101). Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-11-07 rašte nurodyta, kad 2016-10-28 gaisras kilo Daivai ir R. M. priklausančiame ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini). Atlikus gaisro tyrimą, nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra automobilio elektros instaliacijos gedimas; gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, perdanga, išdegė pastato viduje įrengta pirtis, pastato viduje buvusi žoliapjovė, kiti ūkio apyvokos daiktai bei degusio pastato viduje buvęs automobilis Fiat Stilo, valst. (duomenys neskelbtini) (b. l. 87). Atsakovo specialistas Jonas Survila, įvertinęs ieškovo patirtą žalą, nustatė, kad draudimo apsaugos galiojimo atveju ieškovui būtų mokama 20 807,66 Eur dydžio išmoka, tačiau išmoka nemokama, kadangi negaliojo draudimo apsauga (b. l. 30-37). Ieškovas kreipėsi su pareiškimu į atsakovą dėl 2016-10-14 gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GT 266230 ir draudiminio įvykio, teigdamas, kad buvo įsitikinęs, jog draudimo paslauga pradeda galioti nuo pinigų įmokėjimo dienos, t. y. nuo 2016-10-21; kad draudimo apsauga įsigalios nuo spalio 30 dienos, ieškovui D. S. nesakė, o ieškovas į įrašą draudimo liudijime nekreipė dėmesio (b. l. 26-28). Atsakovas 2017-11-17 raštu „Dėl priimto sprendimo byloje GT/16/02297 ieškovui atsakė, kad draudikui nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką, nes įvykio metu draudimo apsauga negaliojo (b. l. 29). Ieškovas 2016-11-23 skundu kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas įpareigoti draudimo kompaniją pripažinti jos darbuotojos klaidą, atlikti patikrinimą draudimo kompanijos veiksmuose tiriant ieškovo registruotą draudiminį įvykį ir įpareigoti BTA pripažinti draudiminiu įvykiu 2016-10-28 ieškovui priklausančiame ūkiniame pastate įvykusį gaisrą draudiminiu įvykiu (b. l. 38-41). Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus 2017-02-22 sprendimu Nr. 242-65 konstatuota, kad draudimo apsauga ieškovo turtui pagal Draudimo polisą įsigaliojo nuo draudimo įmokos sumokėjimo, t. y. nuo 2016-10-21, todėl 2016-10-28 įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu (b. l. 50-55). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, atsakovas pats galėjo spręsti, ar įvykdyti Lietuvos banko priimtą sprendimą (b. l. 55). 2017-03-17 pranešimu atsakovas informavo ieškovą ir Lietuvos banką, jog Lietuvos banko rekomendacijos neįgyvendins ir 2016-10-28 įvykio nepripažins draudžiamuoju, todėl nemokės ieškovui draudimo išmokos (b. l. 56).
11. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudimo išmoka yra pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškios; jeigu jos yra neaiškios, tokios sąlygos aiškinamos šalies, prisijungusios prie draudimo sutarties, naudai bei vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; kt.).
13. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-127/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017).
14. Remiantis ieškovo bei trečio asmens paaiškinimais nustatyta, jog 2016-10-14 ieškovas teiravosi dėl draudimo sutarties sąlygų, tačiau sprendimo sudaryti draudimo sutartį dar nebuvo priėmęs (žr., 4, 6 punktus). Aplinkybę, jog 2016-10-14 ieškovui nebuvo pateikta draudimo sutarties taip pat patvirtino trečiasis asmuo (žr. 6 punktą). 2016-10-14 ieškovui buvo pateikta pavyzdinė sutarties forma, kurioje buvo nurodyta, kad draudimo apsauga įsigalioja nuo draudimo įmokos sumokėjimo momento (b. l. 10-11). Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, jog ieškovas 2016-10-21 atvyko pas trečiąjį asmenį, pasirašė draudimo sutartį bei įmokėjo pirmąją draudimo įmoką (žr., 4, 6 punktus) (b. l. 12, 101). 2016-10-21 sudarytoje draudimo sutartyje (draudimo liudijime) taip pat buvo numatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką, taip pat tai, jog draudimo laikotarpis nuo 2016-10-30 iki 2017-10-29 (b. l. 84).
15. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, jog sudarydamas sutartį bei įmokėdamas įmoką ieškovas suprato bei susitarė, jog draudiminė apsauga įsigalios nuo įmokos įmokėjimo dienos. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas 2016-10-21 įmokėjęs įmoką būtų siekęs draudimo įsigaliojimo laikotarpį nustatyti nuo 2016-10-30, nenustatyta, o vien tai, kad jis buvo trečio asmens įrašytas, savaime neįrodo, jog būtent tokio rezultato ieškovas siekė. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog draudimo sutartis buvo rengiama 2016-10-14, nors tą dieną niekas jos nepasirašinėjo bei sąlygos nebuvo suderintos, bei tai, kad pats trečiasis asmuo siūlė nustatyti draudimo laikotarpio pradžią, taip pat tai, kad trečiasis asmuo negalėjo paaiškinti, kodėl buvo įrašyta tokia data (sekmadienį), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog trečiasis asmuo nederinęs su ieškovu įrašė draudimo laikotarpio pradžią ir per klaidą neištaisė 2016-10-14 dieną parengto draudimo sutarties projekto, pritaikant jį prie ieškovo poreikių, jog draudiminė apsauga įsigaliotų nuo 2016-10-21, t. y. nuo įmokos įmokėjimo dienos.
16. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad šalys buvo sutarusios, jog draudimo apsaugos laikotarpio pradžia bus nuo 2016-10-30, nebūtų pagrindo daryti priešingos išvados.
17. Teismas sutinka su atsakovu, jog draudimo sutarties sudarymo data nebūtinai turi sutapti su draudimo apsaugos įsigaliojimo data (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 punktas). Tačiau nemažiau reikšminga įvertinti draudimo sutartyje aptartas individualias sąlygas, numatančias draudimo sutarties, draudimo apsaugos įsigaliojimą, esant įmokėtai draudimo įmokai.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad įvykis įvyko 2016-10-28, kuomet negaliojo draudiminė apsauga. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Atsakovas teisingai nurodė, jog draudimo sutartyje buvo įrašytas draudimo laikotarpis nuo 2016-10-30 iki 2017-10-29. Tačiau toje pačioje lentelės grafoje „Draudimo laikotarpis“ nurodyta, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Jeigu draudėjas sutartyje numatytu terminu nesumoka pirmos ar visos draudimo įmokos, tai draudimo sutartis neįsigalioja ir anuliuojama be atskiro pranešimo praėjus 30 dienų po įmokos sumokėjimo termino (b. l. 73-74). Taigi, viename draudimo liudijimo punkte draudikas nurodė draudimo laikotarpį ir jį patikslino aptardamas jau ne draudimo apsaugos, o draudimo sutarties įsigaliojimo nuostatas. Teismo vertinimu, vienoje lentelės grafoje, įvardintoje „Draudimo laikotarpis“, įtvirtinus tiek draudimo sutarties, tiek draudimo apsaugos įsigaliojimo momentus, yra klaidinantis, kadangi nėra aišku, ar draudimo liudijimo sąlygos „Draudimo laikotarpis“ nustato tik draudimo apsaugos, ar visos sutarties galiojimo laikotarpį, ar šie abu laikotarpiai, t. y. draudimo apsaugos ir sutarties, sutampa ir draudimo liudijime kartu vadinami „draudimo laikotarpiu“. Todėl aptariamos sąlygos aiškintinos ieškovo naudai, t. y. lentelės grafoje, įvardintoje „Draudimo laikotarpis“, numačius, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką, spręstina, jog šalys sutarė, kad draudimo apsaugos įsigaliojimas sutaps su draudimo sutarties sudarymu, t. y. draudimo sutartis ir draudimo apsauga įsigaliojo, pareiškėjui sumokėjus draudimo įmoką.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog ieškovo reikalavimas dėl 20 807,66 Eur draudimo išmokos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, 6.990 straipsnis, 6.996 straipsnio 3 dalis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10, 33 dalys).
20. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl delspinigių priteisimo
21. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsakovo Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 Bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Minėtų taisyklių 9.3 punkte numatyta, kad, jeigu BTA uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, BTA moka 0,02 proc. delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 57-65). Ieškovas už pradelstą išmokėti 20 807,66 Eur sumą paskaičiavo 765,72 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2017-03-02 iki 2017-09-01 (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, pripažintina, jog atsakovas pažeidė draudimo sutartį, praleido terminą draudimo išmokai sumokėti, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 765,72 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
22. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 21 573,38 Eur dydžio sumą (20 807,66 Eur + 765,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-10-05 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 821,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 71-72, 123) bei sumokėjo 485,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 68). Tenkinus ieškinį, nurodyta žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo. Įvertinęs prašomos priteisti sumos dydį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 821,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1306,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (485 + 821) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
23. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 7,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 20 807,66 Eur dydžio draudimo išmoką, 765,72 Eur delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (21 573,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1306,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 7,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.