Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019-04-01 dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl atsakovės atstovo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-11-26 įsakymo Nr. 1R-253 1.1 punktu bei šiuo įsakymu patvirtintų Kybartų pataisos namų reorganizavimo sąlygų aprašo 9 punktu, Kybartų pataisos namai nuo 2019-04-01 reorganizuojami jungimo būdu, juos prijungiant prie Marijampolės pataisos namų, kuriems pereina visos Kybartų pataisos namų teisės ir pareigos. Po reorganizacijos veikianti biudžetinė įstaiga yra Marijampolės pataisos namai (Kybartų pataisos namų reorganizavimo sąlygų aprašo 8 punktas).

Dėl viešosios atsakomybės sąlygų

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 56 straipsnio 4 dalis).

Dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Dėl daiktų

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad atliekant bausmę Pataisos namuose, vadovaujantis Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. R1-213, 2018-11-15 iš pareiškėjo turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parą) paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė. Pareiškėjas kelia abejones dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aišku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Teisingumo ministro 2004-06-09 į sakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas; akto redakcija, galiojanti nuo 2017-08-31). Pagal Aprašo 3 punktą suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Vadovaujantis Aprašo 1 priedu, nustatančiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinys (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankšluostis (2 vnt. 1 metams).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.).

Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma (žr., pvz., LVAT 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad iš pareiškėjo realiai buvo paimti jo nurodyti daiktai (įsigyti bei turėti; taip pat nustatytam aktyvumo laikui - viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Teisingumo ministro įsakymo nuostata dėl daiktų paėmimo šiuo metu nėra taikoma. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad ateityje galimai iš jo bus paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra hipotetiniai, deklaratyvūs ir neįrodyti. Be to, pareiškėjas nedetalizuoja aplinkybių, susijusių su nustatytam aktyvumo laikui paimama viršutine patalynės dalimi, čiužiniu, užklotu, pagalve, t. y. nenurodo, ar buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, ar iš jo nurodyti daiktai buvo paimami, kokiu laikotarpiu tokie daiktai buvo paimami ir pan., o tik nurodo, kad Įsakyme nustatyta tvarka yra žiauri ir žeminanti žmogaus orumą, kadangi nuteistasis, patalpintas į kameros tipo patalpas, 12 valandų per parą neturi galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Be kita ko, pareiškėjas nekonkretizuoja aplinkybių dėl to, jog miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė galimai buvo nešvarūs, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, pareiškėjas neteikia konkrečių argumentų, kad konkrečiu laikotarpiu miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė buvo nešvarūs, kada tai buvo ir pan., o tik išreiškia abejonę, kad patalynė laikoma neaiškiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, vien tik abejonių apie tai, kokiomis sąlygomis laikoma miego laikui išduodama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, žalos atlyginimui nepakanka.

Dėl galimybės įsigyti maisto produktus

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, iki 2018-11-26 turėjo galimybę apsipirkti tik vieną kartą per savaitę, o nuo 2018-11-26 gali du kartus per savaitę. Apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g, nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių. Sudaryta galimybė įsigyti tik šaldytų mėsos ar žuvies produktų; tačiau nėra galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų. Pareiškėjas pažymi, kad nėra galimybės įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruošusi pakeitimų įsigaliojimui.

Iš atsakovės atstovo kartu su atsiliepimu pateikto UAB „Lobby baltic” 2018-11-16 kainoraščio matyti, kokių prekių galima įsigyti parduotuvėje. Aptariamas kainoraštis patvirtina, kad parduotuvėje, be kita ko, galima įsigyti rūkytų mėsos gaminių, rūkytos dešros/dešrelių, vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, rūkytos/sūdytos žuvies, mėsos konservų/paštetų, maisto papildų, šaldytų produktų, prieskonių, grūdėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan. Teismas byloje nenustatė, o ir pats pareiškėjas neteikia argumentų apie tai, kad jis kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl tam tikrų produktų, kurių nėra parduotuvėje, užsakymo, ar dėl to, jog parduotuvėje nėra produktų, kurie yra nurodyti kainoraštyje, bei kitų prekių, kurių būtina jam įsigyti. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, ginčo laikotarpiu būtų apie galimą parduotuvės nepasirengimą pokyčiams informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti, ar pareiškėjas pageidavo ir turėjo galimybę įsigyti jo nurodytus maisto produktus, objektyvių galimybių nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nesamos galimybės įsigyti tam tikrus maisto produktus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl maisto papildų ir tiekiamo maisto

Pareiškėjas nurodo, kad Pataisos namų siūlomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2423 kcal per dieną, kurio nepakanka reguliariai sportuojančiam pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad davinį pramoniniu būdu gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra jokios tikimybės, kad maistas yra kokybiškas ir jame išlieka naudingosios medžiagos, kurios yra būtinos. Pažymi, jog yra visiškai apribota galimybė vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus. Nurodo, kad jis yra vegetaras, todėl siekiant užtikrinti pilnavertę mitybą, jam yra būtina vartoti maisto papildus ir vitaminus.

Atsakovės atstovas argumentuoja, kad nuteistieji, gavę rašytinį Pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Pataisos namų valgykloje dirba dvi virėjos ir dešimt nuteistųjų; vieni nuteistieji be virėjos maisto negamina. Visi Pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems išduotos sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl šie nuteistieji gali dirbti darbą, susijusį su maisto gamyba bei tiekimu.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Vyriausybės, Teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

LVAT yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., LVAT 2015-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra jokių rekomendacijų dėl maitinimosi ar medikamentų, maisto papildų skyrimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų teikusi rekomendacijas dėl pareiškėjo gydymo ar specialaus maitinimo pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos), taip pat maisto papildus (vitaminus). Pataisos namų administracija, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų, skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei maitinamą pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, neturėjo faktinio pagrindo, nes Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas būtų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų, pareiškėjas žodiniais ar rašytiniais prašymais į Pataisos namų administraciją dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maisto kaloringumas per mažas, maistas tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų ir pan., nepatvirtina Pataisos namų (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nenustatyta, kad Pataisos namų administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Dėl nuteistųjų užimtumo Pataisos namuose

Pareiškėjas teigia, kad kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse. Toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis, yra nepagrįstas jokių objektyvių tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu. Pareiškėjas nurodo, kad šaltuoju metų laiku nėra galimybės užsiimti sportu, nes sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiškėjas, nenaudodamas sportui skirtų pirštinių, gali pakenkti savo sveikatai, nušalti rankų pirštus.

Atsakovės atstovas nurodo, kad yra patvirtintas drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų išvedimo iš kameros užimtumui gerinti grafikas, kuriame nurodyta kuri kamera ir kokiu laiku gali būti išvedama papildomai žaisti stalo žaidimų ar sportuoti. Drausmės grupės pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal patvirtintą grafiką, jeigu nuteistieji neturi nuobaudų, gali būti išvedami žaisti stalo žaidimų. Nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, gali lankytis stadione, o šaltuoju metų laiku - salėje, kurioje yra sudarytos galimybės sportuoti.

Atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-05-02 įsakymu Nr. 1/10-106 patvirtintos Drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų išvedimo iš kameros užimtumui gerinti taisyklės.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius dėl galimai pažeistos jo teisės į užimtumą, sportą ir sveikatą, pažymi, kad skunde išdėstyti teiginiai yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nėra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas iš esmės tik nurodo, kad esamas teisinis reguliavimas sukelia neigiamus padarinius, tačiau neteikia argumentų apie tai, jog pageidavo (norėjo) naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo gerinimo priemonėmis, tačiau dėl atsakovės atstovo kaltės negalėjo to daryti, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas. Darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo priemonėmis.

Dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo

Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas nukentėjo bei patyrė neturtinę žalą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į LVAT dėl norminio akto tyrimo

Pareiškėjas prašo kreiptis į LVAT ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” 1.1, 1.5, 1.12 punktų atitiktį Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Viešojo administravimo įstatymui, Konvencijai ir tarptautinėms sutartims.

Ginčas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis) arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.).

ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu. Abejonė, be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Taigi, norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.).

LVAT taip pat yra nurodęs, kad sprendimas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo ryšium su individualia byla nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Administraciniams teismams nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, be kita ko, reiškia, kad byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali būti inicijuojama, jei tokios bylos išsprendimas neturės jokios reikšmės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (žr., pvz., LVAT 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-355-14 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo kreiptis į LVAT dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo turinį, konstatuoja, kad prašymas iš esmės yra grindžiamas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Teisingumo ministro nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Viešojo administravimo įstatymui, Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Konvencijai, tarptautinėms sutartims. Teismas gali kreiptis dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, kai nagrinėjamoje byloje jis yra taikomas. Šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, skundo nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jo atžvilgiu administracinio akto taikymas sukėlė jo įvardijamas negatyvias teisines pasekmes – jog buvo paimti ir sunaikinti daiktai, kad jam konkrečiu atveju buvo uždrausta įsigyti prekių, kad buvo paskirta drausminė nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kuriose paimamas minkštas inventorius ir t.t. Pareiškėjo išreikštos abejonės yra nukreiptos į ateityje galimai kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, o ne į konkrečią teisinę situaciją, kilusią dėl įvardijamo akto taikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog šioje byloje nėra tinkamo pagrindo bei dalyko dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto tyrimo, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas kreiptis į LVAT dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo ištyrimo.

Dėl bylinėjimo išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-11-20 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-5391-20039 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-04-11 pažyma Nr. (2.15) NTP-7-2338 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuri patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra –243,41 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą. Šioje byloje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019-04-01 dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos 1000 Eur atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.