- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-286-863/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „DELTRA“, Kauno miesto savivaldybės administracijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „DELTRA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „DELTRA“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas, pagal pareiškėjų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DELTRA“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą, 2024 m. vasario 9 d. nutartimi, supaprastinto proceso tvarka patvirtino pareiškėjų pateiktą taikos sutartį (toliau – taikos sutartis).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „DELTRA“ kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo terminą papildomam 9 mėnesių terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjos UAB „DELTRA“ prašymą dėl taikos sutarties vykdymo atidėjimo atsisakė priimti.
4. Teismas, atkreipęs dėmesį, kad taikos sutartis buvo patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, pažymėjo, kad teismas taip pat supaprastinto proceso tvarka gali tik patvirtinti sutarties pakeitimą visų šalių bendru sutikimu, bet ne pratęsti/atidėti susitarimo vykdymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pati prisiėmė įsipareigojimą dėl termino, teismas termino nenustatė, todėl teismas supaprastinto proceso tvarka negali atidėti termino, jo pratęsti ar išdėstyti vykdymo. Todėl teismas prašymą atsisakė priimti ir pareiškėjai rekomendavo kreiptis į Inspekciją ir Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl termino pratęsimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Pareiškėja UAB „DELTRA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo patvirtintos taikos sutarties, turinčios galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią taikos sutarties šalims, vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje numatytas taisykles. Atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad tik supaprastinto proceso tvarka gali patvirtinti sutarties pakeitimą visų šalių bendru sutikimu, bet ne pratęsti/atidėti susitarimo vykdymą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose. Be kita ko nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų; teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka; teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas. Pažymi, kad pateiktu prašymu būtent ir prašė išspręsti procesinius nutarties įvykdymo klausimus, neliečiant taikos sutarties materialinių teisinių santykių. Atkreipusi dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo, akcentuoja, kad būdama aktyvi ir operatyviai veikdama, dėl svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl užtrukusių žemės sklypo padalinimo, padalintų sklypų kadastro duomenų nustatymo ir padalintų sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, projekto „A“ laidos parengimo, pažeidimų pašalinimo ir teismo nutarties įvykdymo patikrinimo procedūrų, per taikos sutartyje nustatytą 9 mėnesių terminą objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti taikos sutarties. Mano, kad taikos sutarties įvykdymo atidėjimo klausimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Be to, apeliantės vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje jai rekomenduodamas kreiptis į Inspekciją ir Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl termino pratęsimo, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei Prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2023 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1V-40 (2024 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1V-119 redakcija), nuostatos, numatančios galimybę statytojui su Inspekcija sudaryti taikos sutartį dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pažeidimų pašalinimo, nenumato galimybės taikos sutartis sudaryti pakartotinai, ar esant įsigaliojusiai teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, papildomai susitarti dėl taikos sutarties įvykdymo pakeitimo klausimų. Taip pat pažymi, kad teismui atsisakius priimti pareiškėjos prašymą, Inspekcijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai net nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo sutikimo/nesutikimo dėl taikos sutarties įvykdymo atidėjimo.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime pateikia nuomonę, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau nelaikytina skubiai vykdytina nutartimi, apeliantė turi teisę teikti prašymą teismui dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, t. y. dėl teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo atidėjimo.
7. Pareiškėja Inspekcija savo atsiliepime, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodo, kad teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, galėtų spręsti tik dėl procesinių teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo klausimų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „DELTRA“ prašymą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties įvykdymo termino atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas supaprastinto proceso tvarka 2024 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų Inspekcijos, UAB „DELTRA“ ir Kauno miesto savivaldybės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „DELTRA“ be kita ko įsipareigojo per 9 mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti akte nurodytus pažeidimus ir pateikti Inspekcijai tai patvirtinančius dokumentus.
11. Pareiškėjai, dėl jos manymu, svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių neva nebuvus galimybių per taikos sutartyje numatytą terminą jos įvykdyti, ir kreipusis į teismą dėl taikos sutarties įvykdymo atidėjimo, pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad supaprastinto proceso tvarka negali atidėti patvirtinta taikos sutartimi nustatyti termino, pareiškėjos pateiktą prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliantė atskirajame skunde su minėta teismo nutartimi nesutinka, atkreipdama dėmesį į teismų praktiką ir laikydamasi pozicijos, kad pateiktas prašymas turėjo būti sprendžiamas teisme pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Įvertinus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kritiškai.
12. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, kuriuo vadovaujantis įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo dėl jokių priežasčių neturi teisės atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo procesinis sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu, numatančiu, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje be kita ko atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Pareiškėja šiuo atveju būtent ir pateikė teismui prašymą CPK 284 straipsnio pagrindu dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo atidėjimo. Ir apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog vien tai, kad aptariama taikos sutartis buvo patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, užkerta kelią pareiškėjai pasinaudoti CPK 284 straipsnyje numatyta procesinio sprendimo įvykdymo atidėjimo galimybe. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Tai, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, klausimai, šioje stadijoje, žinoma, nevertinant pateikto prašymo pagrįstumo ir pan., gali būti sprendžiami minėta civilinio proceso tvarka, atsispindi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-391-1043/2022, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-346-467/2018, ir kt.).
13. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aukščiau aptartas ginčui aktualias CPK nuostatas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir aptariamą klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Kitos atskirajame skunde akcentuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „DELTRA“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DELTRA“ prašymo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo atidėjimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.