- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- II-1068-336/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00071-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.11Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19221-2023, kuriuo V. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19221-2023 ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir paskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant trumpesnį negu minimalų terminą arba nustatyti jį minimalų, sumažinti pareigūnų konfiskuotą transporto priemonės vertės sumą iki 5 000 Eur. Nurodė, kad minėtu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 3 d., 22 val. 41 min., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,21 promilių neblaivumas), per praėjusius metus būdamas baustas pagal ANK 422 straipsnį. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 1 250 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 60 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu taip pat buvo nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę, t. y. 7 800 Eur. Mano, kad ši nuobauda jam buvo paskirta per griežta.
Šalies argumentai
Nurodė, kad turėtų būti išieškoma ne vidutinė turto vertė, bet būtent tą turtą atitinkanti piniginė vertė. Šiuo atveju net iš paties skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad nutarimu išieškoma suma nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenų baze, kuri teikia duomenis ne apie konkrečios transporto priemonės vertę, o apie tam tikro modelio transporto priemonės vidutinę vertę. Skundžiamame nutarime nėra visiškai jokio pagrindimo, kodėl jo vairuota transporto priemonė turėtų būti įvertinta būtent 7800 Eur suma. Vairuotos transporto priemonės komplektacija buvo visiškai minimali (salono sėdynės nėra šildomos, galinių automobilio durelių langai atsirado tik rankiniu būdu). Be to, transporto priemonei reikalinga atlikti aptarnavimą, vietomis ji subraižyta, sulankstyta, sulaužyta ir yra kitokių naudojimosi žymių, transporto priemonės rida yra 24 3834 km. Mano, kad reali tokios transporto priemonės rinkos kaina yra 5 000 Eur. Nors pareiškėjas ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis nevairavo transporto priemonės akivaizdžiai pavojingai - blaškydamasis po kelią, nesilaikydamas kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jokio vizualaus, akivaizdaus pavojaus jis nekėlė, transporto priemonę vairavo gyvenvietėje. Jo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad už jo padarymą būtų proporcinga skirti 60 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Jis yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, joje auginantis tris vaikus. Prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Jis nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, o pastarieji du atvejai dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam tėra nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Teisę vairuoti transporto priemones turi jau ilgą laiką - daugiau nei 20 metų. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tikslu išsaugoti turimą darbą bei tinkamai pasirūpinti trimis auginamais vaikais. Teisė vairuoti transporto priemones šiuo aspektu reikalinga dėl to, kad jis gyvena užmiestyje, kur viešasis transportas visiškai neišvystytas. Tai reiškia, kad netekus teisės vairuoti transporto priemonių, jis netenka galimybės nuvykti į darbą bei grįžti iš jo, nei nuvežti vaikus reikiamas įstaigas (sveikatos priežiūros, ugdymo) bei kitas reikiamas vietas. Yra baigęs papildomus vairuotojų mokymus įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiuo metu ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai (b. l. 32,41)
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, o skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (b. l. 33-38).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19221-2023 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 3 d., 22 val. 41 min., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,21 promilių neblaivumas), per praėjusius metus būdamas baustas pagal ANK 422 straipsnį. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 1 250 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 60 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu taip pat buvo nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę, t. y. 7 800 Eur. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
ANK 427 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, pareiškėjas pats pripažįsta jį padaręs, tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir konfiskuotino turto vertės sumažinimo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan.
Teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, transporto priemonę pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimą ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismo vertinimu, V. T. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas nors ir lengvas – 1,21 promilės neblaivumas, tačiau aiškiai viršijantis įstatymo nustatytą leistiną minimalią ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Pareiškėjui nustatytas neblaivumo laipsnis yra gana artimas baudžiamąją atsakomybę sukeliančiam neblaivumo laipsniui. Be to, automobilį vairavo padidinto pavojingumo vietoje – (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, o taip pat eismo saugumui. Vertindamas pareiškėjo asmenybę teismas pažymi, kad pareiškėjas per praėjusius penkerius metus baustas 4 kartus, visi nusižengimai padaryti pareiškėjui būnant neblaiviam, kas taip pat neleidžia teigiamai charakterizuoti pareiškėjo. Darytina išvada, jog antrą kartą per metus padaręs analogišką, itin šiurkštų KET pažeidimą asmuo demonstruoja lengvabūdišką ir abejingą savo požiūrį į galimas kilti neigiamas pasekmes, o anksčiau taikytos nuobaudos (bauda) nebuvo pakankamai efektyvios ir neprivertė kritiškai įvertinti savo poelgių, todėl patirtos neigiamos pasekmės, pakeitusios jo asmeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo pratęs, įvertintos kaip neišvengiamos.
Kitos pareiškėjos nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės apie tai, kad jis yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, joje auginantis tris vaikus, kuriais reikia pasirūpinti, teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau nei 20 metų, darbą ir t. t., taip pat nelaikytinos pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos susilaikyti nuo nusižengimo darymo. Tai prieš sėsdamas prie vairo būdamas išgėręs privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs, privalo prisiimti pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels pareiškėjui nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl pačio neatsakingumo, negali savaime būti laikoma išskirtine priežastimi panaikinti arba švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Be to, nors pareiškėjas skunde nurodo, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teismas atkreipia, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu būtų išreiškęs gailėjimąsi, todėl vien prisipažinimas padarius veiką, nėra ir negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėjas iš dalies teisina savo elgesį nurodydamas, kad jo važiavimas būnant neblaiviam didelio pavojaus aplinkiniams nekėlė. Tai rodo, kad iš esmės pareiškėjas savo elgesio labai kritiškai nevertina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, nėra. Todėl pareiškėjo prašymas paskirti mažesnį, negu įstatyme numatytą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą yra atmestinas.
ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienerių iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Be to, pažymima, kad ANK 311 straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas - teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas prašė paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą sutrumpinti, taikant ANK 31¹ straipsnyje numatytą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju žala niekam nepadaryta, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas savo kaltę pripažino, yra dirbantis, sprendžia, jog yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. atžvilgiu taikyti ANK 31¹ straipsnio nuostatas, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nustatant jį kiek didesnį negu minimalų bei skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir pakeičiant skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Pareiškėjo skunde taip pat prašoma sumažinti skundžiamu nutarimu paskirtą kitą administracinio poveikio priemonę – išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, o pagal 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Šios bylos kontekste reikšminga ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostata, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą naudodamasis automobiliu „Opel Zafira“, kuris laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Ši transporto priemonė administracinio nusižengimo padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – E. T.. Pažymėtina, kad pagal ANK 29 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas, ar skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 800 Eur – išieškojimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokia vidutinė minėto automobilio vertė (su PVM) nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamame nutarime nėra visiškai jokio pagrindimo, kodėl jo vairuota transporto priemonė turėtų būti įvertinta būtent 7800 Eur suma. Vairuotos transporto priemonės komplektacija buvo visiškai minimali (salono sėdynės nėra šildomos, galinių automobilio durelių langai atsirado tik rankiniu būdu). Be to, transporto priemonei reikalinga atlikti aptarnavimą, vietomis ji subraižyta, sulankstyta, sulaužyta ir yra kitokių naudojimosi žymių, transporto priemonės rida yra 243834 km. Mano, kad reali tokios transporto priemonės rinkos kaina yra 5 000 Eur.
Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dėl turto konfiskavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis) pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Šie teismų praktikos išaiškinimai taip pat yra reikšmingi atitinkamai sprendžiant turto konfiskavimo klausimą administracinių nusižengimų bylose (turto konfiskavimo paskirtis tiek baudžiamajame procese, tiek administracinio nusižengimo teisenoje iš esmės yra ta pati).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-7-12-495/2020). Taigi, byloje nesant kitokių duomenų, spręstina, kad institucija konfiskuotino turto vertę nustatė teisingai vadovaudamasi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ esančia pažyma.
Tačiau skundžiamame nutarime nebuvo pasisakyta, ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 800 Eur išieškojimas yra proporcinga administracinio poveikio priemonė. Teismo vertinimu, šitoks išieškojimas būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Pirma, ANK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos išvardytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų yra turto konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi administracinio poveikio priemonė padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, kuri įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė pagal savo esmę nėra prilyginama administracinei nuobaudai, taigi administracinio poveikio priemonės paskyrimas negali būti laikoma kaip papildoma administracinė nuobauda, t. y. kad ji sukeltų tokio paties laipsnio neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaip administracinė nuobauda. Nors ANK nenustato maksimalios pinigų sumos, kuri gali būti konfiskuojama, tačiau nagrinėjamu atveju konfiskavus daugiau kaip 7 800 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai akivaizdžiai būtų prilyginama papildomai administracinei nuobaudai – baudai, keletą kartų viršijančiai maksimalią baudą, kurią leidžia paskirti ANK už administracinio nusižengimo padarymą. Antra, šiuo atveju pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą. Pagal savo pobūdį administraciniai nusižengimai yra mažiau pavojingi pažeidimai nei nusikalstamos veikos. Pareiškėjas iš tiesų padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kita vertus, vien tai savaime nesudaro pakankamo pagrindo konfiskuoti visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Minėtos pinigų sumos konfiskavimas, įvertinus teisės pažeidimo rūšį (administracinį nusižengimą kaip teisės pažeidimą), akivaizdžiai neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad pareiškėjas yra pirmą kartą traukiamas už šitokio administracinio nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu, pareiškėjo asmenybė taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konfiskuoti aptariamą pinigų sumą.
Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad visos automobilio „Opel Zafira“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš pareiškėjo būtų neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, mažintina iš V. T. išieškotina automobilio, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma iki 5 500 Eur (konfiskuotina transporto priemonės vertės dalis). Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp padaryto administracinio nusižengimo, pareiškėjo asmenybės ir aptariamai administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19221-2023, ir sutrumpinti V. T. skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) metų ir 6 (šešių) mėnesių bei skirti jam draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieniems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19221-2023, dalyje dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, sumažinti išieškotiną automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą iki 5 500 Eur (penkių tūkstančių ir penkių šimtų eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.