Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;

1.2. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausme paskirta – 4 (ketveri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2023 m. balandžio 24 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-22-3912 nutarta taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant valdyti minėtą riziką, įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Ž. J. motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas kinta teigiama linkme. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, dirba ir nekelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti jam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Ž. J. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pirmiau nurodytą Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu jis nepasižymėjo – vieną kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Taip pat išlieka Ž. J. nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų, susijusių su turtinio pobūdžio nusikaltimu ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, padarymą. Anksčiau teistas, jam skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto. Teismo vertinimu, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Ž. J. neatliktos bausmės dalis (1 metai 9 mėnesiai 25 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.