- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-39-926/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65235-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- Ž. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 93-411 taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. J. (toliau – Ž. J.) nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu Ž. J. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 4 (ketveri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 15 d.
2. Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 93-411 nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.). Komisija nutarime nurodė, kad Ž. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, toliau stebimas jo disciplinuotas pozityvus elgesys, iniciatyvos ir pastangos vykdyti rekomenduojamas jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą. Ž. J. dirba, jam buvo suteikta teisė aplankyti artimuosius trumpalaikių išvykų metu, iš kurių jis sugrįžta laiku, kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam taip pat nustatyti ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – teigiama nuostata į darbinę veiklą, artimųjų parama. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat įvykdė Komisijos rekomendacijas.
3. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarta atsisakyti patvirtinti Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 93-411. Teismas nutartyje nurodė, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis Ž. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 93-411.
4.1. Nuteistojo manymu, skundžiamoje nutartyje teismo išdėstyti motyvai yra formalūs, deklaratyvūs ir iš esmės nepagrįsti. Minėtoje nutartyje naudojami šabloniški argumentai, kurie iš esmės pritaikomi bet kuriam nuteistajam, formuojama nuomonė, kad probacija nėra ir negali būti efektyvi, neigiant patį probacijos principą. Ž. J. teigimu, nagrinėjamu atveju buvo visiškai neįvertintos individualios jo savybės, pastangos integruotis į visuomenę. Ta aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nepateikė nei skundo, nei atsiliepimo, nuteistojo teigimu, suponuoja išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra sutinka su Komisijos nutarimu. Nuteistasis nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo buvo priimtas sprendimas perkelti jį į atvirąją koloniją, kas leidžia daryti išvadą, jog pataisos įstaigos pareigūnams nekyla abejonių dėl galimybės Ž. J. bausmę atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.
4.2. Ž. J. teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi jo padaryto nusikaltimo pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, likusios neatliktos bausmės dalimi bei ta aplinkybe, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą pažeidė įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo baustas drausmine tvarka. Pasak nuteistojo, tokie argumentai negalėjo būti pagrindu atsisakyti pavirtinti Komisijos nuarimą, nes jo padarytos veikos pobūdis, pavojingumas bei sunkumas buvo įvertinti paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę.
4.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytam drausmės pažeidimui, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad minėtas drausmės pažeidimas padarytas tik pradėjus atlikinėti bausmę, t. y. iš nestruktūruotos aplinkos patekus į struktūruotą aplinką. Ž. J. teigimu, po padaryto pažeidimo jis stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir tai tik patvirtina, kad jo elgesys keičiasi į teigiamą pusę. Jokių kitų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų bausmės atlikimo metu jis nėra padaręs, taip pat ne kartą yra skatintas. Nuteistasis taip pat pažymi, kad nuobaudos skyrimas negali būti vertinamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nes paskatinimų ir nuobaudų skyrimas, vadovaujantis BVK nuostatomis, yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų ir turėtų būti vertinami socialinės reabilitacijos rezultatai.
4.4. Ž. J. teigimu, Komisija, kurios nariai geriausiai gali įvertinti ar nuteistasis vertas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nusprendė, jog šiuo metu įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. Nuteistasis nurodo, kad jau yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis suprato, kad neapgalvoti poelgiai gali pakeisti visą gyvenimą. Jis nuolat ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kituose pataisos įstaigoje vykstančiuose renginiuose. Ž. J. teigimu, jis yra motyvuotas dirbti – praktiškai viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis dirbo arba siekė įsidarbinti. Šiuo metu nuteistasis vykdo individualią veiklą bei yra MB „Tranesta“ vadovas, todėl taikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis turėtų legalų pajamų šaltinį.
4.5. Ž. J. teigimu, sėkmingai jo probacijai didelės reikšmės turės ir stiprūs socialiniai ryšiai. Jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko reguliarius santykius su drauge, mama, broliais ir seserimis, bendrauja su kitais nuteistaisiais, turi draugų ir pažįstamų, sutaria su personalu. Savo santykius jis apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, nekritikuojančius, palaikančius. Išėjęs į laisvę nuteistasis nurodo turėsiantis nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyveno ir iki bausmės atlikimo. Konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų nuteistasis nurodo nedalyvaujantis ir pats tokių situacijų nesukeliantis. Ž. J. teigimu, jis bendrauja mandagiai, laikosi įprastų bendravimo formalumų, geba palaikyti pokalbį, pateikia esminę, su aptarinėjamu klausimu susijusią, informaciją. Duomenų apie agresyvų jo elgesį kitų atžvilgiu nėra, jis sugeba tiksliai įvardinti trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus (rūpintis artimaisiais, gauti legalias pajamas), yra numatęs žingsnius šių tikslų siekiant. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad nekyla abejonių, jog būdamas lygtinai paleistas jis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Ž. J. nurodo, kad jis buvo penkis kartus išleistas atostogų po tris paras, kurių metu buvo neprižiūrimas, tačiau jokių nusižengimų nepadarė ir vykdė visus įpareigojimus.
Atsiliepimas
5. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. J. skundas atmetamas.
6. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BVK redakcija, tačiau lygtinį paleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės nepasikeitė, todėl nagrinėjant nuteistojo Ž. J. skundą teismas vadovaujasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. iki 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcijos, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., t. y., redakcija galiojusi Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu), numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, tačiau neprivalo asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistajam nustatoma žema nusikalstamo elgesio rizika, yra būtina įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs bei įtikinantys, jog nuteistojo elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals.
7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, teismui pateiktą bylos medžiagą ir įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netvirtinti Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 93-411. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai patvirtina, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis Ž. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Įvertinus teismui pateiktą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, abejonių teigiamais jo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvioje veikloje ir lanko užsiėmimus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, dirba, vykdo individualią veiklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, įgijo vidurinį išsilavinimą bei staliaus specialybę, neturi finansinių įsipareigojimų, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą (grįžtų gyventi pas mamą), bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus. Nuo 2022 m. kovo 27 d. nuteistasis tris kartus buvo išvykęs trumpalaikėms išvykoms į namus, sąlygų nepažeidė. Sutiktina, kad visos anksčiau išvardintos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti pozityvia ir prasminga veikla, siekdamas savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau vien nurodytų duomenų lygtinio paleidimo taikymui nagrinėjamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl atmestini skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, likusios neatliktos bausmės dalimi bei ta aplinkybe, kad bausmės atlikimo metu jis vieną kartą pažeidė įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį matyti, kad teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančių duomenų visumą, tačiau teigiamų Ž. J. elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada.
9. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 7 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. VG-2429 (toliau – Socialinio tyrimo išvada), paskutinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu (2022 m. balandžio 13 d.) nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta jau nuo pat pirmojo, t. y. 2020 m. liepos 20 d. atlikto jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nors Ž. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinti, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami 4 statiniai, negalintys kisti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija, būdingas nusikalstamo elgesio modelis; buvo įtakotas kito asmens (remiantis nusikaltimo pobūdžiu) ir 2 kintantys, galintis mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių kriminogeniniai veiksniai – būdingas agresyvus elgesys ir nemokėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.
10. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tam tikros probleminės sritys nėra pakankamai efektyviai koreguojamos teigiama linkme. Nors nuteistasis ir stengiasi elgtis apgalvotai, atsakingai priimti sprendimus, tačiau ne visuomet sugeba apsvarstyti savo veiksmų pasekmes. Jo elgesyje dominuoja smurtinis elgesys, kadangi anksčiau jis teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl turto prievartavimo, nors dėl pastarosios nusikalstamos veikos savo kaltės jis nepripažįsta. Skunde apygardos teismui Ž. J. išskiria aplinkybę dėl glaudžių savo ryšių su artimaisiais, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto prievartavimo metu nuteistasis buvo įtakojamas brolio, todėl ši skunde nurodoma aplinkybė, negali būti vertinama išimtinai vien tik teigiamai, kadangi kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar artimųjų (šiuo atveju – brolio) įtaka nuteistajam gali užtikrinti vien tik teigiamą ir teisėtą jo elgesį ateityje.
11. Nors nuteistasis akcentuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, dėl jam anksčiau paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė atskleidžia, kad net ir struktūruotoje aplinkoje asmuo ne visada sugebėjo laikytis nustatytų taisyklių. Ž. J. akcentuoja, kad pažeidimą jis padarė tik pradėjęs atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidimą jis padarė praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo bausmės atlikimo pradžios, todėl akivaizdu, kad nuteistasis jau buvo supažindintas su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir atsakomybe dėl šių taisyklių nesilaikymo. Be to, teismo vertinimu, ši nuteistojo nurodoma aplinkybė jo neteisėto elgesio pataisos įstaigoje neeliminuoja, o tik atskleidžia tuo metu buvusį neigiamą jo požiūrį į jam taikomą priežiūrą.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis teistumas Ž. J. nėra pirmasis. Šiuo metu bausmę jis atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų, susijusių su turtinio pobūdžio nusikaltimais ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, padarymą. 2015 m. dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, o 2018 m. jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nors tuo metu jau vyko ikiteisminis tyrimas byloje, pagal kurioje priimtą nuosprendį jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pirmą kartą Ž. J. buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, tačiau akivaizdu, kad teigiamos įtakos tai jo elgesiui nepadarė. Be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, Ž. J. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia jo nepakankamai kritišką požiūrį į jo neteisėtą elgesį.
13. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteisto asmens atžvilgiu, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. J. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją anksčiau aptartų aplinkybių kontekste, vis dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
14. Nors šiuo metu Ž. J. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau vis dar nepakankamos. Toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas nuteistasis gali sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip padidindamas savo galimybes prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant vien tik teisėtus elgesio modelius. Šiuo metu teismui vis dar kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, jog nuteistasis Ž. J. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą bei tinkamai pritaikius BVK normas, todėl pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo Ž. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Ž. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.