- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-1024-567/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36736-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Kreditorius
- UAB „Ripovila“
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-43647-863/2017 pagal pareiškėjo G. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo (suinteresuoti asmenys – išieškotojas UAB „Ripovila“, antstolis V. Č.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. V. Č. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2225-431/2016 dėl 125798,93 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo UAB „Ripovila“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0116/17/00633). Priverstinio vykdymo metu antstolis areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 5 d. patvarkymu antstolis paskyrė skolininko nekilnojamojo turto ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Capital vertinimas“. Ekspertas 2017 m. rugpjūčio 3 d. ekspertizės akte konstatavo, kad viso skolininko nekilnojamojo turto vertė yra 202000 Eur. 2017 m. rugsėjo 11 d. skolininkas pateikė skundą antstoliui, nurodydamas, kad pagal UAB „Jungtinis verslas“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą turto yra 229500 Eur, o pagal UAB „Ober Haus – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitą – 220000 Eur. Skolininkas taip pat prašė, kad antstolis sustabdytų vykdymo veiksmus iki bus panaikintas areštas gyvenamajam namui ir namas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Antstolis 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu patenkino skolininko skundą iš dalies, nustatydamas, kad skolininko nekilnojamojo turto vertė yra 229500 Eur. Antstolis atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą, nes turto registravimas neturi įtakos turto realizavimui bei nustatė naują 20 dienų terminą nuo patvarkymo išsiuntimo dienos, per kurį skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją ir nurodė, kad suėjus minėtam terminui, bus skelbiamos areštuoto nekilnojamojo turto pirmosios varžytynės.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas G. B. 2017 m. spalio 3 d. pateikė skundą antstoliui, kuriame prašė: 1) sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0116/17/00633 iki bus panaikintas areštas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), ir namas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre; 2) panaikinus areštą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), ir namą įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę; 3) iki bus iš naujo įvertintas turtas, neskelbti turto varžytynių.
2.1. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, uždrausti antstoliui parduoti iš varžytynių turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-41022-910/2017 tenkino pareiškėjo prašymą ir uždraudė antstoliui skelbti nekilnojamojo turto varžytynes iki bus išnagrinėtas 2017 m. rugsėjo 11 d. skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatė naują turto kainą, tačiau netenkino prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus panaikintas areštas gyvenamajam namui ir namas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Namas yra dvibutis su atskiromis komunikacijomis, t. y. namo vertė yra dar didesnė, kadangi namas šiuo metu nėra įregistruotas bei yra areštuotas. Kiekvienam butui padaryta atskira Nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byla, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu namui (butams) suteikti unikalūs numeriai ir adresai. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1960-640/2014 pagrindu yra įregistruotas draudimas skolininkui įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, todėl VĮ Registrų centras neregistruoja skolininko nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, turto vertė negali būti realiai nustatyta, nes turto vertintojai nustatė tik preliminarią nekilnojamojo turto kainą (CPK 510 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad prašymo argumentams pagrįsti pareiškėjas pateikė tik savo 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymą antstoliui, 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartį, 2017 m. rugsėjo 15 d. antstolio patvarkymą ir 2017 m. spalio 3 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą, iš kurio teismas galėtų įvertinti išraše esančius duomenis, įregistruotus juridinius faktus, padarytas žymas, taip pat apie prašyme minimus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, VĮ Registrų centro atsisakymą registruoti nuosavybę, duomenis apie turtui (turtinėms teisėms) uždėtą areštą – patvarkymus, turto arešto aktus. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas susijęs su sąlyginiais skundo reikalavimais, t. y. būtent tuo, kad uždrausti antstoliui parduoti iš varžytynių turtą iki kol bus panaikintas areštas ir turtas įregistruotas pareiškėjo vardu. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė kaip turto arešto panaikinimas, draudimas registruoti nuosavybės teisę bus įgyvendinti. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2225-431/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta G. B. įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)., tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi, nes yra apskųsta apeliacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė, kaip turto areštas ir teisinės registracijos jo vardu nebuvimas lemia turto kainą bei kaip šios aplinkybės įtakojo UAB „Jungtinis verslas“ ir UAB „OBER-HAUS nekilnojamas turtas“ atliktą vertinimą, kuris vykdymo procese atliekamas, neatsižvelgiant į turto realizavimo tvarką. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, todėl prašymą atmetė (CPK 144 str., 510 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų uždrausti antstoliui parduoti iš varžytynių turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad panaikinus areštą namui ir jį įregistravus viešame registre, turtas bus įvertintas realia verte. Tokiu būdu bus grąžinta skola išieškotojui ir išvengta dalies turto praradimo, kadangi iš varžytynių turtas parduodamas už mažesnę kainą. Namas yra dvibutis ir kiekvienam iš jų buvo padaryta atskira Nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byla, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu namui (butams) suteikti unikalūs numeriai ir adresai. Visi šie sprendimai negali būti įgyvendinti, nes Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1960-640/2014 pagrindu yra įregistruotas draudimas skolininkui įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą. Įkainojant neregistruotą turtą bei jį parduodant, turto vertė yra mažesnė. Antstolis privalo įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias turto rinkos vertes. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas bus parduotas už mažą kainą, skolininkas patirs nuostolių (CPK 144 str.).
5. Suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. atsiliepimu prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad turto registravimas neturi įtakos turto realizavimui. Skolininkas pats inicijavo turto vertinimą, o vėliau suabejojo savo paties pasirinktų ekspertų objektyvumu. Skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad turto vertė nustatyta neteisingai. 2017 m. spalio 23 d. buvo paskelbtos nekilnojamojo turto varžytynės, todėl laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai sustabdys jų vykdymą, pažeis išieškotojo interesus bei sudarys pagrindą skolininkui vilkinti teismo sprendimo vykdymą (CPK 634 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų išieškotojas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjas prašė sustabdyti antstolio V. Č. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0116/17/00633. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pareiškėjas nepagrindė jų taikymo būtinumo bei nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja grėsmė, jog skolininko turtas bus parduotas už mažą kainą. Taigi, pirmosios instancijos teismas faktiškai sprendė, kad skolininko skundas yra preliminariai nepagrįstas.
8. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad, nagrinėjant skundą, būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 str. 2 d.).
9. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
10. Tikėtino reikalavimo pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1194/2014). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
11. Faktinė situacija, kai pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs sprendimą skundą atmesti, net kai sprendimas dar neįsiteisėjo, Lietuvos teismų praktikoje aiškinama, kaip pagrindas padaryti išvadą, jog pareiškėjas reikalavimo preliminariai nepagrindė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-302/2016). Šios nutarties 10 – 11 punktuose nurodyti išaiškinimai taikytini ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iki skundo dėl antstolių veiksmų išnagrinėjimo.
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-44467-545/2017 atmetė pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, kuriuo skolininkas prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0116/17/00633 iki bus panaikintas areštas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), ir namas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre bei panaikinus areštą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), ir namą įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę (CPK 179 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1118-577/2018 rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas skolininko atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties panaikinimo. Nors teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis atmesti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų nėra įsiteisėjusi, tačiau aplinkybės, kad skolininko skundas preliminariai nėra pagrįstas, kad apeliantas nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrindžia 2017 m. spalio 5 d. nutarties teisėtumą.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis, kuria buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1960-640/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta atsakovui G. B. įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad skolininko namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei name esantis du butai 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje įregistruoti Nekilnojamojo turto registre skolininko vardu (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, skolininko prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos sąlygos, dėl kurių nebuvimo skolininkas prašė sustabdyti vykdymo veiksmus, jau yra įvykusios pakankamą laiko tarpą, kad skolininkas, manydamas, kad nekilnojamojo turto reali vertė yra žymiai didesnė, nei nustatyta antstolio 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu, kreiptųsi į antstolį dėl turto pakartotinio vertinimo. Tačiau nei iš bylos, nei iš Antstolių informacinės sistemos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nenustatyta, kad skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant iš naujo įvertinti nekilnojamąjį turtą, kuris 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu buvo įvertintas paties skolininko iniciatyva (CPK 185 str.).
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Teismas nevertina kitų apelianto išdėstytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą.