Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-10-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-43647-863/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
2YT-43647-863/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Ripovila“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys UAB „Ripovila“, antstolis Valdas Čeglikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2017 m. spalio 3 d. skundu prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0116/17/00633 iki tol, kol bus panaikintas areštas gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir namas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; panaikinus areštą minėtam namui ir jį įregistravus viešame registre, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę; iki bus iš naujo įvertintas turtas, neskelbti jo varžytynių.

Tuo pačiu pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų uždrausti antstoliui parduoti iš varžytynių turtą – 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 28092/56055 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Prašyme nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-41022-910/2017 tenkino pareiškėjo prašymą ir uždraudė antstoliui skelbti aukščiau minėto nekilnojamojo turto varžytynes iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis Valdas Čeglikas 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė patvarkymą, kuriuo patenkino skolininko 2017 m. rugsėjo 11 d. skundą: 1) atsisakė stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0116/17/00633, 2) nustatė skolininkui priklausančio turto – 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 28092/56055 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) – kainą – 229 500 Eur, 3) nustatė naują 20 dienų terminą nuo patvarkymo išsiuntimo dienos, per kurį skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją ir nurodė, kad suėjus minėtam terminui, bus skelbiamos minėto turto pirmosios varžytynės. Pareiškėjas nurodo, kad prie 2017 m. rugsėjo 11 d. skundo papildomai buvo pateikęs prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus panaikintas areštas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir namas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Nurodė, kad reali namo vertė yra dar didesnė, kadangi namas dar nėra įregistruotas, yra areštuotas, neįvertinta, kad namas dvibutis, t. y. pastatyti du sublokuoti namai su paskiromis komunikacijomis. Kiekvienam namui buvo padaryta atskira Nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byla ir kiekvienam namui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. A27(1)-2163 suteikti unikalūs Nr. ir adresai. Tačiau kadangi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1960-640/2014 pagrindu yra įregistruotas draudimas skolininkui įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. VILRS-1587 nusprendė atsisakyti įregistruoti nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad esant areštuotam namui, nesant įregistruotam VĮ „Registrų centras“, turto vertė negali būti realiai nustatyta, nes turto vertintojas UAB „Jungtinis verslas“ ir turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nustatė tik preliminarią, o ne realią, nekilnojamojo turto kainą.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis). CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme gautas 2017 m. spalio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.

Pareiškėjas 2017 m. spalio 3 d. skundu prašo sustabdyti vykdymo veiksmus iki kol bus panaikintas areštas gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir namas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; panaikinus areštą minėtam namui ir jį įregistravus viešame registre, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę; iki bus iš naujo įvertintas turtas, neskelbti jo varžytynių. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų uždrausti antstoliui parduoti iš varžytynių minėtą turtą. Savo prašymą iš esmės grindžia tuo, jog turtas buvo blogai įvertintas, jog reali namo vertė yra kur kas didesnė nei 229 500 Eur, nes per mažai vertei nustatyti turėjo įtakos tai, jog namas vis dar nėra įregistruotas pareiškėjo vardu, yra areštuotas.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, jog šioje byloje jis nevertina pareiškėjo skundo pagrįstumo, tačiau sprendžia tik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nurodo faktines aplinkybes, susijusias su namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštu, teisinės registracijos jo vardu nebuvimu ir viso to įtaką, pasak pareiškėjo, per mažai nustatytai turto vertei, tačiau savo argumentams pagrįsti teismui pateikė tik savo 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymą antstoliui, 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartį, 2017 m. rugsėjo 15 d. antstolio patvarkymą ir 2017 m. spalio 3 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie prašyme minimą turtą – išrašo apie 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 28092/56055 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš kurio teismas galėtų įvertinti išraše esančius duomenis, įregistruotus juridinius faktus, padarytas žymas ir pan., taip pat apie prašyme minimus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimą, duomenis apie turtui (turtinėms teisėms) uždėtą areštą – patvarkymus, turto arešto aktus ir kt., kurie susiję su pareiškėjo pašymo argumentais. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas susijęs su sąlyginiais skundo reikalavimais, t. y. būtent tuo, kad uždrausti antstoliui parduoti iš varžytynių turtą iki kol bus panaikintas areštas ir turtas įregistruotas pareiškėjo vardu, tačiau pareiškėjas nenurodo kaip realiai tikėtina, kad minėtos sąlygos (turto arešto panaikinimas, draudimas registruoti nuosavybės teisę) bus įgyvendintos. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2225-431/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta G. B. įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau minėta teismo nutartis apskųsta atskiruoju skundu, todėl nėra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad turto areštas ir teisinės registracijos jo vardu nebuvimas lemia turto kainą, tačiau iš esmės nedetalizuoja kaip būtent minėti juridiniai faktai turėjo įtakos UAB „Jungtinis verslas“ ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas vertinant patį turtą, kai turtas vykdymo procese vertinamas (jo kaina nustatoma) neatsižvelgiant į tai, kad turtas turi būti realizuojamas priverstine tvarka ar ne (priverstine tvarka realizuojamam (iš varžytynių parduodamam) turtui visuomet uždėtas areštas). Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, kurie leistų teismui šioje stadijoje spręsti, jog yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo teiginiai, kad turto arešto buvimas, pareiškėjo nuosavybės teisės neįregistravimas į pastatą yra kliūtis realiai turto vertei nustatyti nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, kaip matyti iš antstolio 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymo pats antstolis nurodė, kad turto registravimas neturi įtakos turto realizavimui, jog įstatymas suteikia teisę realizuoti turtinę teisę į neįregistruotą turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiame pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas neįrodytas, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 144, 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo G. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok