Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-682-650/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-03
Bylos Nr.: e2A-682-650/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00723-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Jurgelienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „E.“
Atsakovas: A. P.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „E. I. (duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „M. B. K.“

Kategorijos

2.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-682-650/2025Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00723-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „E. I. (duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „M. B. K.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „E.“ (toliau ir – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo A. P. (toliau ir – atsakovas) 1 574,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-18218). Nurodė, kad atsakovas, netinkamai vykdė su kreditoriumi UAB „E.“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą Remonto paraišką Nr. S71340 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo skolininkui už užmokestį suteikti stiklo klijavimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytą mokestį. Atsakovui pagal Sutartį buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. CG000118602 1 574,68 Eur sumai. Kadangi atsakovas savo pareigos sumokėti nevykdė, todėl liko skolingas ieškovei 1 574,68 Eur dydžio sumą. Ieškovė dublike patikslino, kad E. filialas atsakovą elektroniniu laišku 2023 m. rugpjūčio 16 d. Pranešimu apie priimtą sprendimą Žalos Nr. 1116958-0660_1-002 informavo, kad „Atsižvelgiant į žalos administravimo metu surinktus duomenis, nurodoma, kad patirta žala dėl apgadinto automobilio T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 574,68 Eur su PVM. Ši nuostolių suma nesiekia draudimo sutartyje Nr. 710-660-1116958 numatytos besąlyginės išskaitos dydžio“. Ieškovės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje1 buvo numatyta, kad „Skirtumą tarp draudimo išmokos dydžio ir transporto priemonės remonto kainos, jeigu toks atsirastų dėl draudimo išmokos mažinimo arba išskaita nedraudiminiu, už automobilio remontą įsipareigoju servisui sumokėti per 14 kalendorinių dienų.“ Atsakovas buvo informuotas, kad E. nemokės ieškovei už jo automobilio remontą, t. y. stiklo pakeitimą, todėl aukščiau nurodytomis Sutarties1 nuostatomis atsakovas turi pareigą sumokėti už automobiliui T. atliktus remonto darbus 1 574,68 Eur sumą, tačiau savo nevykdė, todėl liko skolingas ieškovei ir iš esmės ginčija savo skolą tik tuo, kad ieškovė neva tai pateikė suklastotą PVM sąskaitą faktūrą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CG000118602, iš kurios neva tai ieškovė tik ir kildina savo ieškinio reikalavimas. Šiuo atveju be abejonės ieškovė savo reikalavimo dydį kildina iš sąskaitos, tačiau jos atsiradimo pagrindas buvo viena diena anksčiau sudaryta šalių Sutartis. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė iš savo buhalterinės apskaitos sistemos sąskaitą, tačiau tai nėra originali sąskaita, kurią pasirašė pats atsakovas, todėl ieškovė šiuo metu teikią originalią sąskaitą, kurioje yra visi tie patys duomenys, remonto darbų paskaičiavimai, kurie ir buvo atsakovo pasirašytoje sąskaitoje. Originalioje sąskaitoje Pastaboje buvo nurodyta, kad „A. P. moka 0,00 E, E. (duomenys neskelbtini) moka 1574,68 E. Gavėjas E. UAB. Išrašant sąskaitą už atliktus darbus ieškovė buvo informuota atsakovo, kad už atliktus darbus bus apmokėta E. (duomenys neskelbtini), todėl būtent taip ir buvo nurodyta ieškovo pateiktoje sąskaitoje. Paaiškėjus, kad E. (duomenys neskelbtini) neapmokės už atsakovo automobilio remontą, atsakovas pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas buvo įsipareigojęs atlyginti remonto darbų kainą. Ieškovės buhalterinėje apskaitos duomenų bazėje automatiniu būdu buvo pakeista sąskaitos „Pastaba“ ir taip pakoreguotas dokumentas buvo pateiktas Teismui. Jokios darbų ir automobilio stiklo kainos sąskaitoje nepakito, tokios analogiškos sumos yra ir buvo numatytos prieš tai pasirašytoje Sutartyje.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad ieškovė netinkamais būdais gindama savo interesą ne tik suklaidino teismą, tačiau ir pateikė teismui – realizavo aiškiai padirbtą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą Nr. CG000118602, iš kurios ir kildina ieškinio reikalavimą. Atsakovas teismui pateikia nesuklastotą ir tikrą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CG000118602 (Priedas Nr.1), kuri pasirašyta šalių parašais. Atsakovas triplike nurodė, kad 2023 m. birželio 15 d. nuo pastato, kurį administruoja UAB „M.“ nukrito tinko ir čerpių gabalai taip įskeldami atsakovo automobilio stiklą. Atsakovas kreipėsi į UAB „M.“, kuri nurodė, jog turi civilinės veiklos draudimą ir nurodė, jog savo draudimo bendrovę (E.) informuos apie žalą ir nurodė kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę E. 2023 m. liepos 27 d. atsakovas iš E. bendrovės gavo laišką, kuriuo atsakovas informuojamas, jog žalos byloje Nr. 1116958-0660_1-002 yra įvertintas žalos dydis ir laukiamas atsakovo sprendimo dėl žalos išmokos išmokėjimo. 2023 m. liepos 27 d. atsakovas atsakė E. bendrovei jog siūloma išmoka neatitinka žalos dydžio ir paprašė ne pinigų žalai, o kad E. suremontuotų stiklą draudimo bendrovės servise ir tiesiogiai atsiskaitytu su servisu. Atsakovas kaip sutarta su E. draudimo bendrove paskambino į C. servisą (duomenys neskelbtini) ir pasakęs žalos numerį sutarė laiką stiklo remontui. Jokios kitos informacijos atsakovas ieškovei neteikė, todėl atsakovo duomenys buvo gauti iš E. draudimo bendrovės ieškovei betarpiškai bendraujant su E. Visos faktinės aplinkybės neabejotinai liudija, jog ieškovė dėl paslaugų kainos, apmokėjimo tvarkos ir kt. klausimų derinosi ne su atsakovu, o su E. draudimo bendrove. Taigi, atsakovas kaip fizinis asmuo net nedalyvavo derinant sutarties sąlygas, kuriomis ieškovė grindžia savo nepagrįstą ieškinio reikalavimą. Atsakovas nebuvo informuotas nei apie darbų kainą nei apie kitas tarp Ieškovės ir E. draudimo bendrovės esančius susitarimus. Kaip matyti iš atsakovo laiškų draudimo bendrovei atsakovas net pasitikslino ar tikrai jam nereikės mokėti, o draudimo bendrovė patikino, kad atsiskaitys (sudarys sutartį) tiesiogiai su servisu. Taigi, atsakovas ne pats rinkosi servisą, ne pats derino darbų apimtis ir kainą ar kitas sutarties sąlygas. Jeigu atsakovas pats savo pinigais spręstų remontuoti stiklą – stiklą galbūt būtų klijavęs ar ieškojęs kitų pigesnių sprendimų. Tačiau draudimo bendrovė kartu su servisu (ieškove) sutarė stiklą keisti nauju. Atsakovas tokio sprendimo derinime tarp ieškovės ir E. draudimo bendrovės net nedalyvavo. Atsakovui atsiėmus suremontuotą automobilį jam buvo paduota pasirašyti suremontuoto automobilio priėmimo/perdavimo aktą su sąskaitą, jog atsakovas iš serviso automobilį priėmė suremontuotą. Kadangi automobilio priėmimo/perdavimo akte ir sąskaitoje aiškiai buvo nurodyta, jog atsakovui mokėtina dalis yra 0 Eur, todėl natūralu, jog atsakovas nematė reikalo dėti papildomas pastangas ir gilinti į dokumentą iš kurio, vartotojo požiūriu, aiškiai nekilo jokių prievolių t. y mokėti tenka 0 Eur (mokėti nereikia). Stiklo remonto darbai atsakovui buvo atlikti 2023 m. rugpjūčio 4 d., o tik po maždaug po 3 mėnesiu atsakovas 2023 m. spalio 25 d. gavo laišką iš ieškovės, kuriuo prašoma apmokti remonto išlaidas.

3. Trečiasis asmuo UAB „M.“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (DOK-129713). Teigia, kad trečiasis asmuo nėra gavęs jokios rašytinės pretenzijos dėl žalos atlyginimo bei jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas klaidingai traktuoja situaciją, kad trečiojo asmens civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė privalėjo padengti automobilio stiklo keitimo darbus. Pažymėjo, kad atsakovui neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, trečiasis asmuo nėra ir niekaip negali būti laikomas atsakingu už automobilio sugadinimą. Dėl to nei iš trečiojo asmens, nei iš jo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su administratoriaus veikla visiškai nesusijusius nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 7 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.

5. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį nustatė, kad 2023 m. birželio 15 d. nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukrito čerpė ar fasado tinkas bei apgadino atsakovo automobilio T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą, ir pagal draudimo sutartį Nr. 710-660-1116958 bei Generalinę sutartį Nr. 01/2234 „Dėl bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo“ buvo pradėta draudiminio įvykio administravimo procedūra. Tai, kad automobilis buvo apgadintas nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukritus čerpei ar fasado tinkui, patvirtino ir trečiasis asmuo UAB „M.“, nors byloje su žalos faktu ir dydžiu nesutiko. Būtent UAB „M.“ dėl įvykio nurodė kreiptis į draudimo bendrovę, atsiuntė draudimo liudijimo numerį, o susirašinėjimo su atsakovu metu sutiko padengti 30 procentų nuo prašomos atlyginti sumos (DOK-3144).

6. Teismas nustatė, kad UAB „M.“ yrę sudariusi su UAB „E“ Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-660-1116958 (pagal kurią, vadovaujantis sutartyje ir Civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse (galioja nuo 2017-05-01) Nr. 008 nurodytomis sąlygomis) ir Generalinę sutartį Nr. 01/2234 „Dėl bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo“, yra apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė, susijusi su tiesiogine įmonės veikla.

7. Atsakovas dėl patirtos žalos kreipėsi į UAB „M.“ atsakomybę apdraudusią bendrovę dėl patirtos žalos. Į draudimo bendrovę atsakovą nukreipė ir draudimo liudijimo numerį nurodė trečiasis asmuo UAB „M.“. 2023 m. liepos 27 d. atsakovas iš E. bendrovės gavo laišką, kuriuo atsakovas informuojamas, jog žalos byloje Nr. 1116958-0660_1-002 yra įvertintas žalos dydis ir laukiamas atsakovo sprendimo dėl žalos išmokos išmokėjimo. 2023 m. liepos 27 d. atsakovas atsakė E. bendrovei jog siūloma išmoka neatitinka žalos dydžio ir paprašė ne pinigų žalai, o kad E. suremontuotų stiklą draudimo bendrovės servise ir tiesiogiai atsiskaitytu su servisu, ko pasėkoje atsakovas buvo nukreiptas į draudimo bendrovės nurodytą servisą.

8. Teismas, iš šių nustatytų faktinių aplinkybių padarė išvadą, kad ieškovė teikė paslaugas atsakovui pagal draudimo sutartį, o ne atsakovui kaip privačiam asmeniui savarankiškai ir nepriklausomai atvykus į jo paties pasirinktą servisą ir sudarius sutartį. Ieškovei teikiant paslaugas buvo nurodytas draudiminio įvykio numeris. Draudimo bendrovė nurodė, kad serviso pateiktą sąskaitą apmokės draudimo bendrovė (DOK-105054 priedas). Be to, ieškovė sąskaitoje mokėtoju nurodė ne atsakovą, o ieškovę.

9. Byloje ginčas dėl neapmokėtos sąskaitos kilo draudimo bendrovei atsisakius ieškovei ją apmokėti. Vadovaujantis Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 710-660-1116958 individualiosiomis sąlygomis, kiekvienam draudžiamajam įvykiui dėl žalos galioja 2 000,00 Eur besąlyginė išskaita, t. y. pinigų suma, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju apmoka pats draudėjas. Kaip nurodė E. I. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į žalos administravimo metu surinktus duomenis, nurodoma, kad patirta žala dėl apgadinto automobilio T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1574,68 EUR su PVM. Ši nuostolių suma nesiekia draudimo sutartyje Nr. 710-660-1116958 numatytos besąlyginės išskaitos dydžio. Generalinės sutarties Nr. 01/ 2234 „Dėl bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo“ 14.4 punkte nurodyta, kad „jeigu administruojant žalos bylą nustatoma, jog žalos dydis lygus arba mažesnis už besąlyginę išskaitą, numatytą Draudėjo sudarytoje BCA draudimo sutartyje, Draudikas turi teisę priimti sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo ir žalos bylos administravimo užbaigimo, neatliekant civilinės atsakomybės nustatymo tyrimo, ar įvykis yra draudžiamasis/nedraudžiamasis“. Vadovaujantis minėta nuostata, teismas nustatė, kad šioje žalos byloje nebuvo atliktas UAB „M.“ civilinės atsakomybės nustatymo tyrimas (DOK-14420).

10. Teismas vertino, kad žalos sumai esant mažesnei nei besąlyginė išskaita E. I. (duomenys neskelbtini) nusprendė nemokėti draudimo išmokos. Nagrinėjamu atveju atsakovas ne pats savarankiškai atvyko pas ieškovę, o buvo nukreiptas būtent UAB „M.“ draudiko. Tai yra itin reikšminga aplinkybė, vertinant kokie teisiniai santykiai ir tarp kokių asmenų susiklostė. Būtent tretieji asmenys dėl atsakovui padarytos žalos iniciavo draudiminio įvykio administravimą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad UAB „M.“ pripažino padarytos žalos faktą ir būtent todėl dėl žalos atlyginimo atsakovą nukreipė į savo draudimo bendrovę.

11. Konstatavo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tarp trečiųjų asmenų UAB „M.“ ir UAB „E. I. (duomenys neskelbtini)“. Būtent šios sutarties pagrindu atsakovas kaip žalą patyręs asmuo, bet ne draudimo sutarties šalis, buvo nukreiptas dėl paslaugų atlikimo pas ieškovę. Ieškovė, kaip ir įprasta, pateikė sąskaitą apmokėjimui draudikui, o ne žalą patyrusiam asmeniui. Tai, kad draudikas neišmokėjo draudimo išmokos (neapmokėjo suteiktų paslaugų) remdamasis draudimo sutarties nuostata, gali sukelti pareigą draudėjui pačiam atlyginti žalą, bet tai neturi įtakos žalą patyrusiam asmeniui, kurį draudėjas pats nukreipė į draudimo bendrovę. Atsakovas nebūdamas draudimo sutarties šalimi, neturi pareigos padengti draudimo sutartyje numatytos besąlyginės išskaitos, kai administruojant draudiminį įvykį buvo nukreiptas į servisą. Priešingas situacijos vertinimas būtų galimas tik tada, jeigu atsakovas savo iniciatyva būtų kreipęsis į servisą dėl paslaugų suteikimo ir tik vėliau būtų kėlęs žalos atlyginimo klausimą.

12. Pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo UAB „M.“ ir nesutiko su žalos padarymo faktu, vis dėlto būtent UAB „M.“ pradėjo draudiminio atvejo iniciavimo procedūrą. Todėl dėl UAB „M.“ veiksmų atsakovas buvo nukreiptas pas ieškovę remontuoti automobilio, kaip žalą patyręs asmuo. Tokie trečiojo asmens UAB „M.“ veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „M.“ žalą pripažino ir būtent todėl nukreipė atsakovą į savo draudimo bendrovę. Tai ar vėliau draudimo bendrovė įvykį pripažino draudiminiu ar taikė besąlyginę išskaitą yra sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp draudėjo ir draudiko, klausimai, bet ne žalą patyrusio asmens.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „E.“ (toliau – ir apeliantė) prašo skundžiamą sprendimą ir papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovė nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pirmos instancijos teismas savo sprendime remiasi draudimo teisiniais santykiais, todėl apeliantei kyla pagrįstas klausimas kaip su šiais teisiniais santykiais yra susijusi ieškovė ir kaip galėtų šiuo atveju iš atsakovui žalą padariusio asmens – M., būtų įmanoma išsiieškoti sumas, kurias ji bando prisiteisti iš atsakovo;

13.2. Apeliantė nurodo, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, draudikas privalo nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką. E. informavo atsakovą apie priežastis atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, todėl savo tokią pareigą prieš atsakovą E. įvykdė, todėl šiuo atveju atsakovo pareiga turėtų būti įrodyti, kad E. pasielgė neteisėtai, skundžiant draudiko priimtą sprendimą;

13.3. Paaiškina, kad ieškovė (apeliantė) įsipareigojo atlikti paslaugas, stiklo keitimo darbus, o atsakovas įsipareigojo už tokius darbus apmokėti, jeigu to nepadarytų E. Jeigu, šiuo atveju teismas nurodo, kad taip buvo susiformavę draudiminiai teisiniai santykiai, tai atsakovas savo pažeistas teises turėjo ginti kreipdamasis į draudiką, o ne pasinaudoti ieškove, su kuriuo sudarė Sutartį dėl jam teikiamos paslaugos. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl šalių pasirašytos Sutarties dėl automobilio remonto aiškinimo ir vykdymo bei santykio teisinio kvalifikavimo, o ne dėl draudimo teisinių santykių;

13.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ne pats savarankiškai atvyko pas ieškovę, o buvo nukreiptas UAB „M.“ draudiko. Paneigdamas šią nustatytą teismo aplinkybę, nurodo, kad 2023-06-15 buvo padaryta žala automobiliui, kuriam 2023-08-04 ieškovė pakeitė stiklą. Dar 2023 m. birželio mėnesį atsakovas kreipėsi elektroniniais laiškais (Rašytiniai paaiškinimai 2023-03-12, Priedas - Elektroninis susirašinėjimas dėl darbų atlikimo ir kainos, DOK-30163) dėl automobilio stiklo pakeitimo kainos ir 2023-06-27 ieškovė elektroniniu laišku pateikė stiklo pakeitimo sąmatą, kuri sudarė 1781,36 Eur. Šia pateikta suma atsakovas visą laiką vadovavosi tiek susirašinėdamas su žalą padariusiu asmeniu – Mano būstas, tiek su draudiku E.

13.5. Pažymi, kad rašytiniais įrodymais, nuotraukomis apeliantė paneigia ir visus atsakovo teiginius, kad atsakovas Sutarties prieš perduodant automobilį stiklo pakeitimui nepasirašė, o visus dokumentus pasirašė tik atlikus automobilio remonto darbus. Į civilinę bylą su 2024-10-15 rašytiniais paaiškinimais (DOK -120987) yra pateikta automobilio Registracijos liudijimo iš atsakovo mobilaus telefono daryta foto nuotrauka, kurioje taip pat yra matyti ant stalo padėtos Sutarties fragmentas, kurią pilnai užpildžius prieš perduodant automobilį į servisą, pasirašė atsakovas. Atsakovui ginčijant ir tą faktą buvo kartu pateikti automobilio Registracijos liudijimo fotonuotraukos meta duomenys, kuriuose aiškiai matyti data 2023-08-04 ir laikas - 08:04:12;

13.6. Pažymi, kad apeliantė taip pat nėra ir nebuvo informuota apie besąlyginę išskaita, nebuvo E. ir M. pasirašytos draudimo sutarties dalimi, nebuvo niekam įsipareigojusi suremontuoti atsakovo automobilį savo sąskaitą. Ieškovė ir atsakovas Sutartį prieš perduodant automobilį remontui pasirašė dėl to, kad įprastai esamos tokios situacijos ieškovės veikloje, kai suremontavus automobilį draudikas už jį neapmoka, todėl pareiga apmokėti už automobilio remonto tenka jo savininkui/valdytojui. Taigi buvo susitarta dėl esminės sąlygos, kad jeigu už ieškovės suteiktą paslaugą nemokės E., mokės atsakovas, t. y. aiški ir nedviprasmiška šalių sudarytos Sutarties sąlyga;

13.7. Apeliantės įsitikinimu, atsakovo automobiliui padarytą žalą iš esmės jam yra atlyginusi ieškovė, suremontuodama automobilį savo sąskaita, o atsakovas niekaip nėra realizavęs savo teisių į žalos atlyginimą, todėl manytina, kad ieškovė neturi ir neprivalo savo sąskaita suteikti atsakovui bet kokias paslaugas, už kurias jai nėra iki šiol atlyginta.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantė susitarė su atsakovu dėl darbų, jų kainos ir apmokėjimo sąlygų, todėl atsakovui kilo pareiga su ieškove atsiskaityti. Nurodo, kad ieškovė savo reikalavimą atsakovui kildina tik iš dviejų dokumentų, teigdama, kad būtent jų pagrindu atsakovui kilo prievolė sumokėti už darbus: 2023-08-03 remonto paraiškos/priėmimo perdavimo akto Nr. S71340 (tomas 1, b. l. 26) (toliau - Paraiška); (2) 2023-08-04 PVM sąskaitos faktūros NrCG000118602 (tomas 1, b. l. 22, 54) (toliau - Sąskaita);

14.2. Atsakovas paaiškina, kad paraiškoje nurodyta, kad užsakovas (atsakovas) moka 0,00 Eur. Vadinasi, apeliantė aiškiai nurodė, kad atsakovui už darbus nieko mokėti nereikės, prievolė atsiskaityti atsakovui neatsirado, nes darbų kaina yra esminė paslaugų sutarties sąlyga; Nuolaida 170,81 Eur. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų derinęs darbų kainą su ieškove, kas būtų įprasta, jeigu už darbus atsiskaityti reikėtų atsakovui. Pažymi, kad atsakovas, dar tik aiškindamasis jam padarytos žalos dydį, kreipėsi į ieškovę dėl darbų kainos ir gavo 2023-06-27 pasiūlymą šiuos darbus atlikti už 1 781,36 Eur (tomas 1, b. l. 155), tačiau ši suma abiem tretiesiems asmenims pasirodė per didelė. Trečiasis asmuo atsakovui nurodė jo apskaičiuotos žalos dydį - 590,37 Eur (tomas 1, b. l. 84, tomas 2, b. l. 76-79) ir pasiūlė šią sumą atsakovui sumokėti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas priėmė sprendimą žalos atlyginimą gauti ne pinigais, o natūra - pakeičiant sugadintą automobilio stiklą, todėl trečiajam asmeniui E. nurodė, kad „aš nuvarysiu automobilį ir lai jūsų partneriai atlieka darbus ir tiesiogiai jūs jiems mokėkite“, atsakovui buvo atsakyta ir nurodyta: „(duomenys neskelbtini) mieste bendraujame su šiais stiklų servisais“, ir nurodyta tik vienintelė apeliantė. Atsakovui paklausus: Ar teisingai supratau, kad priimtas sprendimas, kad aš vykstu į jūsų parinktą (partnerio) autoservisą? Man tinka C. [apeliantė] (duomenys neskelbtini) ar jus tiesiogiai su jais atsiskaitysite ar man kažką nuvykus reik jiems pasakyt?“ , į tai trečiasis asmuo E. atsakė ir aiškiai atsakovui nurodė „turėtumėte susisiekti su servisu ir susitarti dėl automobilio priėmimo laiko. Servisui pasakysite žalos numerį Nr.1116958-0660_1-002 ir visą reikiamą informaciją servisas jums atsiųs. Pakeitus stiklą sąskaitą apmokėsime tiesiogiai servisui“;

14.3. Pažymi, kad byloje nėra duomenų ir skunde apeliantė nenurodo, kad atsakovas su apeliante būtų taręsis dėl darbų atlikimo kainos, nuolaidos jiems. Taigi, iki atsakovui nuvykstant pas ieškovę darbų atlikimui, konkrečią darbų kainą, pritaikius nuolaidą (skirtumą tarp atsakovui pasiūlytos kainos – 1 781,36 Eur ir darbų atlikimo kainos – 1 574,68 Eur) jų atlikimui, suderino tik apeliantė su E., todėl derindama kainą, nuolaidą, apeliantė turėjo aptarti visas kitas jai reikiamas darbų apmokėjimo sąlygas, o jeigu to ji nepadarė - ji privalo prisiimti visas iš to kylančias pasekmes ir šių neigiamų pasekmių ji negali perkelti atsakovui. Tuo labai, kad trečiasis asmuo E. apeliantei raštu nurodė jog būtent E., o ne atsakovas atlygins už darbus (žr. plačiau - Atsiliepimo 11 p.);

14.4. Atsakovas pažymi, kad skundo teiginius apie neva apeliantės ir atsakovo sudarytą susitarimą dėl darbų kainos ir apmokėjimo už juos galutinai paneigia byloje esantis apeliantės ir E. susirašinėjimas, pagal kurį apeliantė 2023-08-01 el. laišku, t. y. iki atsakovo atvykimo pas apeliantę darbų atlikimui – 2023-08-03, nurodo žalos numerį Nr.1116958-0660_1-002 ir klausia, „ar atlyginsite? Klientas nukentėjęs“, į ką 2023-08-02 E. atsako „taip, atlyginsime. Nusidėvėjimas 26 proc.“;

14.5. Pažymi, kad kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, atsakovas taip pat nėra draudimo teisinių santykių šalis, jis yra tik žalą patyręs asmuo. Apeliantė byloje nuslėpė, kad ji turi sutartinius santykius su trečiuoju asmeniu E. Šią aplinkybę patvirtino trečiasis asmuo E. 2025-03-07 rašte dėl informacijos pateikimo, atsisakydama teismui pateikti sutartį, kuria yra nustatyti tarpusavio sutartiniai santykiai tarp jos ir apeliantės;

14.6. Paaiškina, kad apeliantei atlikus darbus, 2023-08-08 apeliantė apie tai praneša trečiajam asmeniui E. ir net jos sistemoje pildo dokumentus tam, kad gautų apmokėjimą už juos. Tačiau apeliantei suformuoti prašymo gauti apmokėjimą iš trečiojo asmens E. nepavyksta. Šios faktinės aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, neva sutartiniai santykiai egzistavo tik tarp apeliantės ir atsakovo, nes nesant sutartinio pagrindo, apeliantė nei atsiskaitinėtų trečiajam asmeniui, kad darbai atlikti, nei galėtų iš jo gauti piniginių lėšų - draudimo išmoką, pasinaudojant jos duomenų baze;

14.7. Pažymi, kad apeliantė su ieškiniu pateikė jos pačios išrašytą vienokią sąskaitą, o su dubliku kitokią. Nors abi sąskaitos yra išrašytos tą pačią dieną ir turi tą patį numerį, tačiau jos turi esminį skirtumą: sąskaitoje, kuri buvo atsakovui įteikta atlikus darbus ir atsakovo pasirašyta, yra nurodyta: A. P. (atsakovas) moka 0,00 Eur, E. Lietuvos filialas moka 1574,68 Eur, ir yra pažymėta: prašau draudimo išmoką išmokėti [Ieškovei](tomas 1, b. l. 54). Sąskaitoje, pateiktoje su ieškiniu, nurodyta: A. P. moka 1574,68 Eur, ir nėra nurodyti E. mokėjimas ir draudimo išmokos išmokėjimas ieškovei (apeliantei);

14.8. Ieškovė, įteikdama sąskaitą atsakovui, kartu informavo atsakovą apie esminę atsiskaitymo už atliktus darbus sąlygą - atsakovui mokėti nereikės, visą darbų kainą sumokės trečiasis asmuo E. Neabejotina, kad šią aplinkybę ieškovė galėjo nurodyti tik būdama visiškai įsitikinusi, jog trečiasis asmuo E. už darbus apmokės, todėl šiuo atveju ieškovė prisiėmė ir visą dėl to galinčią kilti riziką ir šios rizikos negali perkelti atsakovui, išrašydama naują sąskaitą ir vienašališkai keisdama esmines joje nurodytas sąlygas;

14.9. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantės į bylą pateikta Sutartis įpareigoja atsakovą atsiskaityti, jos sąlygos vartotojo - atsakovo - atžvilgiu nėra nesąžiningos. Paaiškina, kad jokia sutartis, kurią įprastai sudaro vartotojas, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Skunde cituojami tekstai yra iš paraiškos ir sąskaitos. Tuo pačiu, atsakovas nesutinka su apeliantės apeliaciniame skundo argumentu, kad buvo susitarta dėl esminės sąlygos, kad jeigu už apeliantės suteiktą paslaugą nemokės E., mokės atsakovas, t. y. aiški ir nedviprasmiška šalių sudarytos Sutarties sąlyga. Pažymi, kad ieškovė iki priimant atlikti darbus, privalėjo informuoti atsakovą, kad ji nėra gavusi tinkamo trečiojo asmens E. sprendimo dėl išmokos išmokėjimo ir todėl privalėjo suteikti atsakovui pasirinkimą apie tai aiškiai informuojant atsakovą - prašyti vykdyti darbus nesant sprendimo dėl išmokos ir prisiimti su tuo susijusią riziką, arba laukti, kol toks sprendimas bus priimtas. Pažymi, kad atsakovas tinkamu draudiko sprendimu laikė trečiojo asmens E. nurodymą vykti į konkretų servisą ir įsipareigojimą už darbus apmokėti tiesiogiai servisui (tomas 1, b. l. 85). Tačiau ieškovė, su tuo susidurianti nuolatos, neabejotinai turėjo žinoti, koks turėtų būti trečiojo asmens E. sprendimas išmokos mokėjimo atveju ir jo negavus iš draudiko, prašyti, kad jį pateiktų atsakovas, kartu išaiškinant tokio sprendimo nepateikimo pasekmes, tačiau to ieškovė nepadarė;

Žemesnės instancijos teismas

14.10. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybę, kad UAB „M.“ pripažino padarytos žalos faktą ir būtent todėl dėl žalos atlyginimo atsakovą nukreipė į savo draudimo bendrovę (Sprendimo 21 p.) . Be to, kaip teisingai konstatuota sprendime, UAB „M.“ dėl įvykio (atsakovui) nurodė kreiptis į draudimo bendrovę, atsiuntė draudimo liudijimo numerį, o susirašinėjimo su atsakovu metu sutiko padengti 30 procentų nuo prašomos atlyginti sumos (Sprendimo 10 p.). Ir nors bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo UAB „M.“ savo poziciją pakeitė iš esmės ir su žalos faktu ir dydžiu nesutiko, tačiau šio trečiojo asmens veiksmai iki bylos iškėlimo yra itin reikšmingi vertinant atsakovo veiksmus ir priimtus sprendimus, laikant, kad tretieji asmenys tarpusavyje dėl visko sutarė ir trečiasis asmuo E., veikdamas kaip draudikas ir tuo pačiu kaip UAB „M.“ atstovas žalos atlyginimo klausimu, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė atsakovui, kaip jis turi pasielgti tam, kad jam žala būtų atlyginta (tomas 1, b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas dėl 1 574,68 Eur sumos priteisimo už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 15 d. nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukrito čerpė ar fasado tinkas ir apgadino automobilio T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą, ir pagal draudimo sutartį Nr. 710-660-1116958 bei Generalinę sutartį Nr. 01/2234 „Dėl bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo“ trečiųjų asmenų buvo pradėta draudiminio įvykio administravimo procedūra.

18. Taip pat, nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „M.“, kuris vykdo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą, ir nuo kurio nukritus stogo dangos ar tinko detalei buvo apgadintas automobilis, patvirtino įvykusį įvykį, tačiau byloje su žalos faktu ir dydžiu nesutiko. Būtent UAB „M.“ dėl įvykio nurodė kreiptis į draudimo bendrovę, atsiuntė draudimo liudijimo numerį, o susirašinėjimo su atsakovu metu sutiko padengti 30 procentų nuo prašomos atlyginti sumos (DOK-3144).

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „M.“ yrę sudariusi su UAB „E.“ Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-660-1116958 (pagal kurią, vadovaujantis sutartyje ir Civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse (galioja nuo 2017-05-01) Nr. 008 nurodytomis sąlygomis) ir Generalinę sutartį Nr. 01/2234 „Dėl bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo“, yra apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė, susijusi su tiesiogine įmonės veikla.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovas dėl patirtos žalos kreipėsi į UAB „M.“. Į draudimo bendrovę (E.) atsakovą nukreipė ir draudimo liudijimo numerį nurodė trečiasis asmuo UAB „M.“. 2023 m. liepos 27 d. atsakovas iš E. bendrovės gavo laišką, kuriuo buvo informuojamas, jog žalos byloje Nr. 1116958-0660_1-002 yra įvertintas žalos dydis ir laukiama sprendimo dėl žalos išmokos išmokėjimo. 2023 m. liepos 27 d. atsakovas atsakė E. bendrovei, jog siūloma išmoka neatitinka žalos dydžio ir paprašė ne pinigų žalai, bet kad E. suremontuotų stiklą draudimo bendrovės servise ir tiesiogiai atsiskaitytų su servisu, ko pasėkoje atsakovas buvo nukreiptas į draudimo bendrovės nurodytą servisą.

21. Byloje kilo ginčas dėl 1 574,68 Eur sumos apmokėjimo už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovui. Ieškovė teigia, kad paslaugų užsakovas buvo atsakovas, kai fizinis asmuo, todėl būtent jis turi apmokėti atliktus darbus. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad jį pas ieškovę nukreipė draudimo bendrovė, patikinusi, kad mokėti už stiklo klijavimo darbus nereikės, ir jis jokių sutarčių su ieškove nesudarinėjo, todėl jam nekyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) mieste nuo pastato stogo nukritus čerpei ar fasado tinkui buvo apgadintas prie namo stovėjęs atsakovo automobilis. Atsakovui kreipiantis į pastato prižiūrėtoją (trečiąjį asmenį UAB „M.“) jis buvo nukreiptas dėl patirtos žalos į draudimo bendrovę (E.). 2023 m. liepos 27 d. atsakovas iš E. bendrovės gavo laišką, kuriuo atsakovas informuojamas, jog žalos byloje Nr. 1116958-0660_1-002 yra įvertintas žalos dydis ir laukiama atsakovo sprendimo dėl žalos išmokos išmokėjimo. 2023 m. liepos 27 d. atsakovas atsakė E. bendrovei, jog siūloma išmoka neatitinka žalos dydžio ir paprašė ne pinigų žalai, o kad E. suremontuotų stiklą draudimo bendrovės servise (pas ieškovę) ir tiesiogiai atsiskaitytų su servisu (ieškove), ko pasėkoje atsakovas buvo nukreiptas į draudimo bendrovės nurodytą servisą (pas ieškovę). Draudimo bendrovė nurodė, kad serviso (ieškovės) pateiktą sąskaitą apmokės pati draudimo bendrovė (DOK-105054 priedas), tačiau apeliantės (ieškovės) įsitikinimu, atlikus automobilio servisą, ir draudimo bendrovei dėl besąlyginės draudimo išskaitos neišmokant draudimo išmokos, sąskaitą už suteiktas ieškovės paslaugas (servisą) turi pareigą apmokėti atsakovas.

23. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, draudikas privalo nukentėjusiam trečiajam asmeniui pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką. E. bendrovė informavo atsakovą apie priežastis, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, todėl savo tokią pareigą prieš atsakovą E. įvykdė, todėl šiuo atveju atsakovo pareiga turėtų būti įrodyti, kad E. pasielgė neteisėtai, skundžiant draudiko priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės argumentacija.

24. Pirmos instancijos teismas, konstatavo aplinkybę, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tarp trečiųjų asmenų – pastatą prižiūrinčios UAB „M.“ (draudėjo) ir UAB „E.“ (draudiko), kuria yra apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė, susijusi su tiesiogine įmonės vykdoma statinių priežiūros veikla. Būtent šios sutarties pagrindu atsakovas kaip nukentėjęs trečiasis asmuo, bet ne draudimo sutarties šalis, buvo nukreiptas dėl paslaugų atlikimo, siekiant tokiu būdu gauti nuostolių atlyginimą, pas ieškovę. Ieškovė taip pat pirmiausia įprasta tvarka pateikė sąskaitą atliktų paslaugų apmokėjimui draudikui ne žalą patyrusiam atsakovui,

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį; su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai.

26. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad kilo draudiminis įvykis, nėra. Trečiasis asmuo UAB „M.“ nors ir nesutiko su žala ir jos dydžiu, tačiau nukreipdamas atsakovą į savo įmonės veiklą apdraudusią bendrovę, pripažino, kad įvyko draudiminis įvykis.

28. Vadovaujantis CK 6.987 straipsniu, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

29. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; turi būti aiškiai nurodyti įvykiai ar veiksmai, kurių rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiima ir kurių atveju jis neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017, 24 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tarp trečiųjų asmenų UAB „M.“ ir UAB „E.“, pagrįstai konstatavo, kad šios sutarties pagrindu atsakovas yra kaip žalą patyręs asmuo, bet ne draudimo sutarties šalis.

31. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009).

32. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas vertino atskirai šalių byloje pateiktus dokumentus (įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-660-1116958 (pagal kurią, vadovaujantis sutartyje ir Civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse (galioja nuo 2017-05-01) Nr. 008 nurodytomis sąlygomis), Generalinę sutartį Nr. 01/2234 „Dėl bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo“, serviso pateiktas sąskaitas dėl suteiktų paslaugų), bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktus paaiškinimus.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas yra žalą patyręs asmuo, kuris vadovaudamasis trečiojo asmens UAB „M.“ ir UAB „E.“ nurodymais, nuvežė automobilį remontuoti pas ieškovę, negali būti traukiamas atsakomybėn dėl to, kad draudikas neišmokėjo draudimo išmokos dėl draudimo sutartyje numatytos besąlyginės išskaitos. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis draudimo sutarties nuostata, teisingai nustatė, kad draudėjui UAB „M.“ pačiam gali kilti pareiga atlyginti žalą, bet tai neturi įtakos žalą patyrusiam fiziniam asmeniui, kurį draudėjas pats nukreipė į draudimo bendrovę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nebūdamas draudimo sutarties šalimi, kaip fizinis asmuo visiškai neįtakojęs žalos kilimo, neturi pareigos padengti draudimo sutartyje numatytos besąlyginės išskaitos, tuo pagrindu, kad administruojant draudiminį įvykį buvo nukreiptas į servisą (pas ieškovę).

34. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė (apeliantė) ir atsakovas sutartį prieš perduodant automobilį remontui pasirašė dėl to, kad įprastai esamos tokios situacijos ieškovės veikloje, kai suremontavus automobilį draudikas už jį neapmoka, todėl pareiga apmokėti už automobilio remonto tenka jo savininkui/valdytojui, ir kad buvo susitarta dėl esminės sąlygos, kad jeigu už ieškovės suteiktą paslaugą nemokės E., mokės atsakovas. Tačiau atsakovas, nesutikdamas su apeliantės argumentais, atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad pas ieškovę suremontuoti automobilį nuvežė pagal draudimo bendrovės (E.) nukreipimą, pastarajai patvirtinus, kad ji apmokės visas remonto išlaidas.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminiai apeliantės apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (ieškovės) pateiktą sąskaitą, kurioje nurodyta, kad sąskaitą apmokės būtent trečiasis asmuo - draudimo bendrovė (DOK-105054 priedas), padarė teisingą išvadą, kad ieškovė suteikė paslaugas atsakovui pagal trečiųjų asmenų - namo administratoriaus ir jo draudiko nurodymą pagal draudimo sutartį, o ne atsakovui savarankiškai ir nepriklausomai atvykus į jo paties pasirinktą servisą bei sudarius paslaugų sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei teikiant paslaugas buvo nurodytas draudiminio įvykio numeris, be to pati ieškovė (apeliantė) sąskaitoje mokėtoju nurodė ne atsakovą, o draudimo bendrovę. Šiuo atveju, įvertinus apeliantės nurodytus motyvus, apeliantė siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, nurodo tik subjektyvius savo samprotavimus ir teiginius, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

36. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad atsakovas ne pats savarankiškai atvyko pas ieškovę, o buvo nukreiptas UAB „M.“ draudiko. Paneigdama šią nustatytą teismo aplinkybę, apeliantė remiasi 2023 m. birželio mėnesį atsakovo elektroniniais laiškais (Rašytiniai paaiškinimai 2023-03-12, Priedas - Elektroninis susirašinėjimas dėl darbų atlikimo ir kainos, DOK-30163). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo ginčo atveju atsakovas yra apgadinto automobilio savininkas, ir jis kaip nukentėjęs fizinis asmuo patyręs turtinė žalą, vadovavosi būtent už žalą atsakingo asmens – namo administratoriaus ir jo profesinės veiklos draudiko nurodymais, jų buvo nukreiptas pas ieškovę dėl automobilio remonto. Todėl apeliacinės instancijos teismas, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip teisingai pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiojo asmens UAB „M.“ veiksmus, pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „M.“ žalos padarymą pripažino ir būtent todėl nukreipė atsakovą į savo draudimo bendrovę. Be to nevertina kaip nepagrįstos teismo sprendime padarytos išvados, jog tai, ar vėliau draudimo bendrovė įvykį pripažino draudiminiu ar taikė besąlyginę išskaitą, yra sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp draudėjo ir draudiko, klausimai, bet ne žalą patyrusio asmens.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakingas už žalą asmuo UAB „M.“ kaip statinio valdytojas (CK 6.266 straipsnio nuostatos) yra apsidraudęs savo profesinės (administravimo) veiklos civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą turi pareigą atlyginti draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Taigi nukentėjusiam trečiajam asmeniui pagal draudimo sutartį išmoką sumokėjęs draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos (jo dalies) grąžinimo į patį draudėją pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Sprendžiant dėl šio draudiko atsakomybės apimties reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, apibrėžiančios atsakomybės ribas, t. y. nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, franšizės dydžio, draudimo sumos ir pan. Tiek, kiek draudimo išmokos pagal draudimo sutartį nepadengia draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokią dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, privalo atlyginti pats atsakingas už žalą asmuo (civilinės atsakomybės draudėjas). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šioje žalos byloje nebuvo atliktas UAB „M.“ civilinės atsakomybės nustatymo tyrimas (DOK-14420), o priešingai trečiųjų asmenų ir ieškovės (apeliantės) veiksmais nepagrįstai nukreiptas žalos atlyginimas iš atsakovo, kaip žalą patyrusio asmens.

39. Pažymėtina, kad vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, kad teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl skolos pagal suteiktas paslaugas priteisimo iš atsakovo. Apeliantė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir/ar faktinių aplinkybių interpretavimo, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

40. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir savo išvadas grindė byloje esančių įrodymų visuma. Teismas savo sprendimą grindė tiek šalių parodymais, tiek kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, draudimo sutartimis, sąskaitomis, šalių susirašinėjimais, kurių visuma neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinęs įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjęs skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, jog byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, kad būtent atsakovui, patyrusiam žalą dėl draudiminio įvykio, kilo pareiga apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą – faktūrą už suteiktas serviso paslaugas, ir pagrįstai ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė. Vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ginčo šalys šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu gali būti priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą atsakovas sumokėjo 1500,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė