- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1641-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01441-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. P. (D. P.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. P.: 1) 5 065,60 Eur negrąžintos paskolos; 2) 454,99 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. balandžio 4 d.; 3) 165,08 Eur administravimo mokestį; 4) 57,01 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. balandžio 23 d.; 5) 22 procentų dydžio nuostolius (negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. vasario 8 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 3 816,92 Eur sumos; 6) 497,37 Eur sutarties sudarymo mokestį; 7) 19,30 Eur delspinigius; 8) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) 832,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (227,00 Eur žyminį mokestį, 605,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas). Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas D. P. 2023 m. spalio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 38817551, kuria atsakovui buvo suteikta 5 600 Eur paskolą (5 096 Eur paskolos suma ir 504 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 76 mėnesių laikotarpiui.
1.2. Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 504 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 422,27 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „SB lizingas“, refinansavo 985,37 Eur ir 49,61 Eur atsakovo įsiskolinimus bendrovei AB „TF bank“, o 3 638,75 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.
1.3. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, su atsakovu sudaryta vartojimo kredito sutartis nuo 2024 m. balandžio 5 d. buvo nutraukta.
2. Atsakovas D. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo tinkamai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo D. P. 5 065,60 Eur negrąžintos paskolos, 454,99 Eur pelno palūkanų, 17,28 Eur administravimo mokesčio, 57,01 Eur nuostolių (negautų pajamų), 22 procentų dydžio nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 24 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2030 m. vasario 8 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Sutarties įmokų grafike, neviršijant bendros 3 816,92 Eur sumos, 32,71 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, 19,30 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 646,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 748,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš atsakovo D. P. 9,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 065,60 Eur negrąžinto kredito, 454,99 Eur negrąžintų pelno palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo.
5. Teismas, atsižvelgęs tiek į kasacinio teismo, tiek į kitų teismų suformuotą praktiką, kur yra išaiškinta, jog Sutarties sudarymo mokestis nepatenka į negautų pajamų sąvoką, įvertinęs ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės turinį (t. y. kad atsakovo skola ieškovei už Sutarties sudarymo mokestį susidarė nuo 2023 m. gruodžio 8 d.), priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 32,71 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, paskaičiuoto pagal Sutarties mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo mokesčio skolos susidarymo (2023 m. gruodžio 8 d.) iki Sutarties nutraukimo (2024 m. balandžio 5 d.), sumą.
6. Pirmosios instancijos teismas, taip pat įvertinęs teismų praktiką, suformuotą administravimo mokesčio skaičiavimo bei priteisimo klausimu (t. y. teismai yra išaiškinę, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, o kai sutartis yra nutraukta, išnyksta administravimo objektas ir reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po jos nutraukimo, negali būti laikomas pagrįstu), ieškovei iš atsakovo priteisė 17,28 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo administravimo mokesčio skolos susidarymo dienos iki Sutarties nutraukimo (t. y. už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. balandžio 5 d.), sumą.
7. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus (kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo), taip pat tai, kad ieškovė prašo priteisti negautas pajamas, kurias Sutartyje numatytų mokėjimo (pelno) metinių palūkanų forma ji būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs Sutartį ir dėl to ši Sutartis būtų galiojusi visą numatytą laikotarpį, tai, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, sprendė, kad yra pagrindas ieškovės naudai priteisti 57,01 Eur nuotolius (negautas pajamas) ir 22 procentų dydžio nuostolius (negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2030 m. vasario 8 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 3 816,92 Eur sumos.
8. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas praleido piniginių prievolių įvykdymo terminus, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 19,30 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. kovo 8 d., sumą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 646,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė byloje patyrė viso 832 Eur bylinėjimosi išlaidų, įvertinęs tai, kad buvo patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 748,80 Eur.
I. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Finansų bitė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių dalį dėl Sutarties sudarymo mokesčio ir šioje dalyje tenkinti ieškovės reikalavimą – priteisti ieškovei visą 497,37 Eur nesumokėtą Sutarties sudarymo mokestį; taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punktu, Sutarties sudarymo mokestis – šios Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, Vartotojo mokamas Organizatoriui (ieškovei). Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už Paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Taigi, pagal su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro Paskolos davėjų (Investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (5 096 Eur), ir Sutarties sudarymo mokestis (504 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (Organizatoriaus) sąskaitą, kaip atlygis Organizatoriui, remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas Sutarties sudarymo mokestį bei Paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Todėl, kadangi Sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei.
11. Atsakovas D. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 497,37 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas D. P. 2023 m. spalio 10 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 38817551, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 5 600 Eur (5 096 Eur paskolos suma ir 504 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) vartojimo kreditą 76 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2030 m. vasario 8 d.), metinė palūkanų norma 22 proc., sutarties sudarymo mokestis 9 proc. (iš viso 504 Eur). Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas bei tvarkymo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį. Atsakovas negrąžino ieškovei 5 065,60 Eur kredito dalies. Kadangi atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, ieškovė nuo 2024 m. balandžio 5 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 497,37 Eur sutarties sudarymo mokesčio, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2030 m. vasario 8 d.), sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nurodė, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei šiuo aspektu suformuota teismų praktika Sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl toks mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė tik dalį prašomo priteisti Sutarties sudarymo mokesčio – 32,71 Eur, t. y. už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo mokesčio skolos susidarymo (2023 m. gruodžio 8 d.) iki Sutarties nutraukimo (2024 m. balandžio 5 d.).
17. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti iš atsakovo visą likusį nesumokėtą 497,37 Eur Sutarties sudarymo mokestį.
18. Nors apeliantė nurodo, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio, jo prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Be to, apeliantė nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos investuotos sumos dalis, t. y. ir paskolos suma, ir paskolos sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų investuota suma; skolintojai investavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatorės) sąskaitą, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.
19. VKĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punkte numatyta, kad organizatorė yra UAB „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas (atsakovė) sutinka sumokėti organizatoriui sutarties sudarymo mokestį (kartu su administravimo mokesčiu, vėlavimo palūkanomis ir delspinigiais) taip, kaip yra nurodyta jam skirtuose mokėjimo pranešimuose, bendrosiose sąlygose ir specialiosiose sąlygose.
20. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.11 punktą, kreditingumo vertinimo mokestis – mokestis paskolos gavėjui už jo kreditingumo vertinimą naudojantis prieinamuose mokamuose registruose esančiais duomenimis apie paskolos gavėjo asmenį, jo pajamas, įsiskolinimo istoriją ir pan. Mokestis negali viršyti Sutarties sudarymo mokesčio dydžio ir yra ne didesnis nei 20 Eur; kreditingumo vertinimo mokestis yra įskaičiuotas į Sutarties sudarymo mokestį.
21. Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius Paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Pagal Portalo naudojimosi sutarties 7.9 punktą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 3.13 punktą, pasibaigus aukcionui ir paskolos gavėjui akceptavus skolintojų siūlymus, organizatorius atlieka šiuos veiksmus: 1) priskiria paskolos sutarčiai unikalų jos identifikacinį numerį; 2) paskolos gavėjui suformuoja aktualų paskolos grąžinimo grafiką; 3) perveda sutarties sudarymo mokestį organizatoriui; 4) įskaito lėšas iš skolintojų (paskolos sumą) į paskolos gavėjo paskyroje esančią elektroninių pinigų sąskaitą ir suformuoja mokėjimą iš paskolos gavėjo paskyros į jo nurodytą banko sąskaitą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: (i) administravimo mokestis; (ii) kiti organizatoriaus mokesčiai; (iii) palūkanos; (iv) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; (v) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau).
22. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis, skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos, sudaro 9 proc., skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 5 600 Eur. Pagal byloje pateiktą Sutarties įmokų mokėjimo grafiką, Sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis – atsakovas turėjo mokėti po 6,63 Eur dydžio Sutarties mokestį kas mėnesį ir periodinėmis įmokomis laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties pabaigos atsakovas iš viso turėjo sumokėti 504 Eur dydžio Sutarties sudarymo mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo Sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo kitus atsakovo įsiskolinimus kreditoriams, o 3 638,75 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Byloje pateiktas mokėjimo iš sąskaitos išrašas, kad atsakovui pagal Sutartį 2023 m. spalio 11 d. išmokėta 3 638,75 Eur paskolos suma.
23. Minėta, ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl jos veiklai taikomi VKĮ 25³ straipsnio reikalavimai. Anksčiau aptartos sutartinės nuostatos patvirtina, kad Sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Taigi, ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlygis. Pažymėtina, kad tokio vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-413-803/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-661-555/2023; 2024 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-111-1060/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-119-796/2024 ir kt.).
24. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Taigi ši įstatymo norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji. Šie reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis).
25. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo, todėl iš atsakovės priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 494,37 Eur, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti skolintojams pagal paskolos sutartį, o ieškovė įsipareigojo gavusi šį mokestį paskirstyti jį investuotojams, kaip jų investuotos paskolos dalį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti duomenys šalių sudarytoje Sutartyje nenurodyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, sudariusi vartojimo kredito sutartį su atsakovu (vartotoju) pagal joje nurodytas sąlygas ir neatskleidusi nurodomos informacijos, kokiu konkrečiu būdu operatorė pasirinko apskaičiuoti ne mažiau kaip 75 procentų atlygio dalį, vėliau praranda teisę tokiais duomenimis remtis, įrodinėdama jos teisę gauti didesnę dalį sutarties sudarymo mokesčio, nei numatyta įstatyme (remiantis įstatyme numatytu šio mokesčio apskaičiavimo būdu), t. y. prisiima su tuo susijusių neigiamų pasekmių riziką.
26. Kaip minėta, byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio, o pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą Sutarties (paskolos) sudarymo mokestį paskolos gavėjas moka organizatoriui. Taigi, nesant pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, sprendžiant dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui priklausančio atlygio dydžio, pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, jis yra skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Sutartį nutraukus įmokų mokėjimo grafikas nebeteko galios ir atsakovas nebeturėjo pareigos jo laikytis bei mokėti įmokas pagal jį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei priteistina tik Sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi iki Sutarties nutraukimo dienos.
27. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal Sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju – atsakovu. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovei priteistina Sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi iki Sutarties nutraukimo dienos, o pirmosios instancijos teismo priteistas administravimo mokestis ir Sutarties sudarymo mokestis yra pakankamas atlygis ieškovei (apeliantei), kaip skolinimo platformos operatorei.
28. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.