- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-13
- Bylos Nr.
- 2-6917-1051/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02041-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu bei patirtų išlaidų, susijusių su šiuo servitutu, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. K. pareikštu patikslintu 2023 m. rugsėjo 21 d. ieškiniu prašė : 1) priteisti iš atsakovo 5405,72 Eur vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo naudai žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vėlesnis adresas (duomenys neskelbtini) nustatytu, vėliau Nacionalines žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliktu, po žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0298 ha servitutu, suteikiančiu teisę leisti ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais, atsižvelgiant į visuomenės poreikius; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo turėtas 199,91 Eur išlaidas, mokant žemės mokesčius 2013 m. - 2022 metais (imtinai) už Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jo naudai nustatytą 0,0298 ha servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vėlesnis adresas (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. K.“ 0,3000 ha ploto žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuometinis adresas (duomenys neskelbtini) (vėlesnis adresas (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita, naudojimo būdas — komercinės paskirties objektų teritorijos) buvo nustatytas 0,0298 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę leisti ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Kompensacija už administraciniu aktu nustatytą servitutą nebuvo apskaičiuota ir administraciniame akte nurodyta nebuvo. Servitutas buvo suprojektuotas detaliuoju planu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ (sprendimo (duomenys neskelbtini) punktas), nuosavybės teisėms į turėtą L. K. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutui buvo suplanuota 6 metrų pločio ir 49,7 metrų ilgio juosta. Minimas, administraciniu aktu nustatytas servitutas, suteikiantis teisę naudotis sklypo dalimi visuomenės poreikiams (iš esmės tai servitutas, suteikiantis teisę prieiti, privažiuoti prie visuomenės bendram naudojimui skirtų teritorijų, atsižvelgiant į visuomenės poreikius), todėl viešpataujančio daikto savininkas yra savivaldybė. Ieškovui priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-12-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir panaikinimo“ buvo padalintas į du žemės sklypus : žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Po sklypo padalijimo minimas nustatytas servitutas pateko į iki šiol ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Šiuo metu (nuo 2017-11-01 galiojanti Metodikos redakcija) Metodikos 9 punkte nustatyta, kad vienkartinės ar periodinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk), apskaičiuojama pagal formulę : Nk = Sp x Vk x Kn. Šioje formulėje : Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais), Vk - vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka, Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5.
4. Nurodė, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančia Metodika, ieškovui nuosavybės teise priklausančiam 0,0500 ha ploto sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), kompensacijos dydis yra apskaičiuojamas pagal formulę Nk = Sp x Vk x Kn.
5. Nk = Sp x Vk x Kn = 0,0298 ha (plotas, kuriame nustatytas žemės servitutas) x 181400 Eur (1 ha vertė, kuri lygi vidutinę rinkos vertę pagal 2023 metų verčių žemėlapius 9070 Eur padalijus iš 0,0500 ha) x 1 (koeficientas lygus 1, kadangi 0,0298 ha ploto žemės sklypo neįmanoma toje dalyje, kurioje nustatytas servitutas (praėjimui, pravažiavimui), naudoti pagal žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, neįmanoma užstatyti kokiais nors asmeniniais daiktais) = 5405,72 Eur. Todėl pagal galiojančią Metodiką atsakovas už naudojimąsi 0,0298 ha servitutu privalėtų sumokėti ieškovui 5405,72 Eur. Atkreipė dėmesį, kad nuo minimo servituto nustatymo administraciniu aktu praėjo jau daugiau kaip 20 metų, todėl mano, kad teismui, priimant sprendimą dėl kompensacijos priteisimo, tai yra svarbi aplinkybė.
6. Nurodė, kad Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija į ieškovo 2008-09-23 paklausimą dėl žemės mokesčio už žemės plotą, kuriam nustatytas žemės servitutas, mokėjimo 2008-10-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo nurodė, kad žemės mokesčiu neapmokestinami tik bendro naudojimo keliai. Ieškovas teigia, kad jo atveju, administraciniu aktu nustatytas žemės servitutas - teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams) (tarnaujantis daiktas) nėra prilyginamas kelio servitutui. Taigi, žemės mokestį (ir) už 0,0298 ha žemes plotą, kuriam nustatytas žemės servitutas, privalo mokėti ir nuo 2004 metų, jį mokėjo, skolų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad, šiuo atveju, taikomas bendras 10 (dešimties) metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), mano, kad tikslinga reikalauti iš atsakovo sumokėti ieškovui, dėl atsakovo naudai nustatyto žemės servituto ieškovui priklausančiame žemės sklype, patirtas išlaidas mokant žemės mokesčius už praėjusius 10 metų. Nurodė, kad žemės mokesčių per praėjusius 10 metų (už 2013 - 2022 imtinai) už 0,3000 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), viso sumokėjo 2012,52 Eur (2013 ir 2014 metais sumokėta litais 1538,06 suma : 3,4528 Eur (pagal buvusį valiutos keitimo kursą). Per 10 metų sumokėti 2012,52 Eur x 0,0298 ha servitutu užimto ploto : 0,3000 ha (visas sklypo plotas) = 199,91 Eur.
7. Nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, ieškovui prašant, atsakovas privalėtų sumokėti 0,5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos. Nurodė, kad ieškovas yra sumokėjęs 212,36 Eur žyminį mokestį, kurį prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2003 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ (toliau - Tarybos sprendimas) (duomenys neskelbtini) punktu patvirtino detalųjį planą nuosavybės teisės į turėtą L. K. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) atkurti (toliau - detalusis planas). Detaliuoju planu buvo nustatytas formuojamo žemės sklypo eilės numeris, plotas, naudojimo būdas, maksimalus pastatų aukštingumas, maksimalus užstatymo tankumo indeksas, maksimalus užstatymo intensyvumo indeksas ir taip pat nustatyti servitutai: teisė įrengti ir patarnauti inžinerines komunikacijas ir teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams). Ieškovui nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. sprendimu, taigi vėliau nei Tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu nustatytas servitutas. Ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą su jame nustatytais servitutais.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu buvo parengtas Šiaulių apskrities viršininko sprendimo projektas, kuris buvo suderintas su ieškovu, t. y. suderindamas projektą, ieškovas sutiko su nustatytomis žemės sklypo ribomis ir apribojimais. Dėl šio, ieškovo argumentai, esą jis nesutiko su nustatomais servitutais ir šie buvo nustatyti administraciniu aktu priverstinai yra nepagrįsti, deklaratyvūs. Ieškovo argumentai, esą ginčai dėl servituto nustatymo pagrįstumo ir/ar teisėtumo neturėjo jokios prasmės ir tik būtų užvilkinę žemės grąžinimą ieškovui natūra, iš esmės yra nesuprantami. Asmenys savo teisėtus interesus turi ginti teisėtomis priemonėmis bei savalaikiai. Jeigu ieškovas su Šiaulių apskrities viršininko sprendimu nesutiko, turėjo pareigą šį ginčyti. Šiuo atveju ieškovas šio sprendimo neginčijo, dėl ko atsakovas daro prielaidą, kad su tokiu sprendimu sutiko, o priešingi ieškovo argumentai vertinti kaip išimtinai deklaratyvūs. Ginčo servitutas ieškovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype detaliuoju planu buvo nustatytas dar iki ieškovui įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą, o dar ir prieš įgyjant teisę į žemės sklypą, ieškovas su nustatytu servitutu sutiko, nes suderino Šiaulių apskrities viršininko sprendimo projektą, o vėliau ir pačio sprendimo neskundė, todėl su nustatytomis žemės sklypo ribomis ir apribojimais sutiko. Sutiko perimti nuosavybės teisę į žemės sklypą tokį koks jis yra, su jame numatytais servitutais.
10. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - žemės įstatymas; aktuali redakcija) 22 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau - Metodika), kurios 1 punktas numato, kad vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika nustato kompensacijos už naudojimąsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (toliau - administracinis aktas) nustatytu žemės servitutu apskaičiavimą. Metodikos 2 punktas numato, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu (toliau - vienkartinė ar periodinė kompensacija) tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama už: (1) sunaikinamus pasėlius ir sodinius; (2) iškertamą mišką; (3) nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą.
11. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovas reikalauja vienkartinės kompensacijos, teigdamas, kad dėl ginčo servituto prarado galimybę naudoti dalį žemės sklypo pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį ir taip patyrė nuostolius. Atsakovas su tokiais ieškovo teiginiais sutikti negali. Pastebėtina, kad tiek Žemės įstatymas, tiek ir Metodika numato teisę į vienkartinę ar periodinę kompensaciją asmenims, kurie patyrė nuostolius, nes prarado galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Nagrinėjamu atveju, servitutas buvo nustatytas dar iki ieškovui atkuriant nuosavybės teises natūra, Tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu. Taip pat ieškovas su žemės sklype nustatomu servitutu sutiko, nes suderino Šiaulių apskrities viršininko sprendimo projektą bei vėliau priimto sprendimo neginčijo. Dėl šių aplinkybių negalima konstatuoti fakto, kad nustačius servitutą administraciniu aktu ieškovas prarado galimybę naudoti dalį žemės sklypo pagal paskirtį, nes žemės sklypą, tokį koks jis yra, ieškovas įgijo/atkuriant nuosavybės teises natūra su visomis jo ribomis ir apribojimais, su kuriais tuo metu sutiko.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėja savo patirtos žalos ar nuostolių. Ieškovas teigia, kad negalėjo naudotis žemės sklypo dalimi pagal jo paskirtį, tačiau tas savaime nesuponuoja patirtų nuostolių. Teigdamas, kad negalėjo naudotis žemės sklypo dalimi pagal jo paskirtį, ieškovas neįrodinėja, kad ketino, norėjo, siekė naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, tačiau dėl žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, jis to padaryti negalėjo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prašomi priteisti nuostoliai turi būti realūs, patirti, o ne galimi, teoriniai. Ieškovas ginčui aktualiu žemės sklypu niekada nesinaudojo ir nesiekė jo naudoti pagal paskirtį, todėl nepatyrė jokių realių nuostolių, dėl ko ieškiniu keliamas reikalavimas dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo yra visiškai nepagrįstas.
13. Nurodė, kad tiek detaliojo plano rengimo/priėmimo metu, tiek ir Šiaulių apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu Metodika dar nebuvo patvirtinta ir galiojanti, todėl ja vadovautis rengiant teritorijų planavimo dokumentus nebuvo galima. Antra, tuo metu galiojo Vyriausybės 1995 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1545 „Dėl nuostolių, atsiradusių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu nustatytų žemės servitutų, atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtina Nuostolių, atsiradusių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu nustatytų žemės servitutų, atlyginimo tvarka, kurioje tokio reikalavimo teritorijų planavimo dokumento rengėjui nebuvo. Todėl atsakovas jam Metodika nustatytų pareigų nepažeidė.
14. Atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2351-291/20201, kurioje ginčas vyko tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius už naudojimąsi ginčo servitutu ieškovui yra sumokėjęs apie 400 Eur. Teikdamas ieškinį šioje byloje ieškovas šių už ginčo servitutą gautų pajamų nenurodo, todėl manytina, kad ieškiniu reikalaudamas prileisti vienkartinę kompensaciją už ginčo servitutą, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti CK 6.242 straipsnio prasme.
15. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją, t. y. įpareigoti ieškovui grąžinti 2013-2022 metais (imtinai) ieškovo sumokėtą žemės mokestį dėl atsakovo naudai nustatyto servituto buvimo netinkamą naudoti pagal naudojimo būdą (komercinės paskirties). Atsakovo nuomone, šis ieškovo reikalavimas yra visiškai teisiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau - Žemės mokesčio įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės mokestį moka žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnis nustato žemės mokesčio lengvatas. Šio straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, kurie žemės mokesčio nemoka. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas žemės tipų, kuri žemės mokesčiu neapmokestinama. Ieškovo nuosavybės teise valdoma žemė neatitinka nei vienai 8 straipsnyje numatytai sąlygai į žemės mokesčio lengvatą, dėl ko ieškovo reikalavimas kompensuoti dalį sumokėto žemės mokesčio yra visiškai teisiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovo ieškinys yra iš dalies pagrįstas, t. y. teisinga kompensacija už administraciniu aktu nustatytą 0,0298 ha ploto servitutą gali būti nustatoma ir priteisiama (tačiau įprastai teismų praktikoje už naudojimąsi keliu nustatoma periodinė kompensacija, kuri mokama kasmet, o ne vienkartinė), jei teismas ištyręs įrodymus, nustatytų, kad viešpataujančio daikto savininkas (Šiaulių miesto savivaldybė) geranoriškai nesutinka kompensacijos mokėti, šalys nesutaria dėl kompensacijos dydžio, o poreikis visuomenei naudotis ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi egzistuoja, o ieškovo ieškinio reikalavimo dėl sumokėto žemės nuomos mokesčio (199,91 Eur) už žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas kelio servitutas, nėra pagrindo tenkinti, nes žemės mokestį privalo mokėti kiekvienas žemės sklypo savininkas, jei jis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nėra ateistas nuo tokio mokesčio mokėjimo. Žemės mokesčio įstatymas nenumato galimybės neapmokestinti žemės mokesčiu savininkų, kurių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų daliai nustatytas servitutas, už servituto keliamus nepatogumus tarnaujančio daikto savininkas turi teisę gauti vienkartinę ar periodinę kompensaciją.
17. Nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi: 1) Įstatymų; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius; 3) žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu, sudarant rašytinę sutartį. Sutartys, kuriomis nustatyta privačios žemės savininko prievolė leisti naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi kitiems asmenims, tvirtinamos notariškai. Žemės įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemės savininkams ir kitiems naudotojams už nuostolius dėl nustatytų servitutų (išskyrus privačios žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų pagal šio straipsnio pirmosios dalies 3 punktą) gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suinteresuotų asmenų ar valstybės lėšomis. Privačios žemės savininkams už nuostolius dėl žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu nustatytų servitutų gali būti atlyginama šalių susitarimu suinteresuotų asmenų lėšomis. Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2004-10-20) 7.5 papunktyje buvo nustatyta, kad sprendime dėl žemės servitutų nustatymo valstybinės žemės naudotojas arba (jeigu to reikia visuomenės poreikiams tenkinti) privačios žemės savininkas gali būti įpareigojamas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio reikalavimų, leisti kitiems asmenims ribotai naudotis jo naudojamo žemės sklypo dalimi kitais tikslais, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Tvarkos 8 punkte buvo nustatyta, kad Žemės savininkų ir kitų naudotojų prašymu už nuostolius dėl nustatytų servitutų (išskyrus privačios žemės savininkų nuostolius dėl servitutų, nustatytų pagal 2.4 punktą) jiems atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suinteresuotų asmenų ar valstybės lėšomis. Privačios žemės savininkų prašymu už nuostolius dėl žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu nustatytų servitutų šiems savininkams atlyginama šalių susitarimu suinteresuotų asmenų lėšomis. Pagal Tvarkos 9 punkto nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo ar rašytinėse sutartyse dėl žemės servitutų nurodoma žemės sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, jo vieta ir ribos, kelių (takų), kuriais bus naudojamasi servituto teise, pločiai, naudojimosi servitutais teisės, sąlygos ir laikas, nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus).
18. Nuostolių, atsiradusių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu nustatytų žemės servitutų, atlyginimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 1545 „Dėl Nuostolių, atsiradusių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu nustatytų žemės servitutų, atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (Vyriausybės nutarimas galiojo nuo 1995-12-16 iki 2004-12-08). Nacionalinė žemės tarnyba atkreipė dėmesį, kad minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinta nuostolių atlyginimo tvarka išsamiau nereglamentavo kaip turi būti atlyginti nuostoliai dėl servituto nustatymo kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos. Minėtos atlyginimo tvarkos 1.1- 1.4 papunkčiai reglamentavo kaip turi būti atlyginami nuostoliai žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemės sklypuose tais atvejais, kai bus sunaikinami vaismedžiai, vaiskrūmiai ar sodai (1.1 papunktis), kai žemės ūkio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį (1.2 papunktis), kai bus sunaikinami pasėliai arba prarandamos įdėtos (arimui, tręšimui, sėjai, pasėlių priežiūrai) lėšos, (1.3 papunktis); kai reikės kirsti mišką (1.4 papunktis). Tačiau nei vienas papunktis nereglamentavo kaip turi būti apskaičiuojamas atlyginimas, kai servitutas nustatomas tokiam kitos paskirties žemės sklypui, koks buvo ieškovo žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnyba pažymi, kad ieškovo žemės sklypo byloje nėra duomenų, kad ieškovas, prieš atkuriant nuosavybės teises, būtų teikęs prašymą dėl nuostolių atlyginimo.
19. Nurodė, kad ieškovo 0,3000 ha ploto žemės sklypas buvo privatizuotas daugiau kaip prieš 20 metų, ir tas žemės sklypas padalintas į du žemės sklypus, iš kurių vienas jau nebepriklauso ieškovui, todėl nustatant kompensaciją už servitutą nebūtinai turi būti taikoma ieškovo pasirinkta metodika. Pagal ieškovo ieškinyje pateiktą apskaičiavimą, apskaičiuotos kompensacijos suma būtų teisinga, jei kelio servitutas būtų nustatomas šiai dienai, bet ne priteisiant kompensaciją už praėjusius laikotarpius, nes žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal verčių žemėlapius (atitinkamų metų sausio 1 d. būklei) skiriasi ir praėjusiais laikotarpiais negalėjo būti tokia kaip šiais metais (2023 metais), be to skyrėsi atskirais laikotarpiais kompensacijos už nustatytą servitutą metodika. Nuo 2004-12-08 kompensacija už prarastą galimybę naudotis žemės sklypu pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą apskaičiuojama pagal Metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Metodikos 9.2 papunktis) : Nk= 15 x Sk x (Vk/Kr) x Kn (formulė buvo naudojama nuo 2004-12-08 iki 2010-10-28).
20. Nk= 15 x Sk x Vk x Kr x Kn (formulė buvo naudojama nuo 2010-10-29 iki 2017-10-31) čia: Sk - žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas; Vk- vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 nustatyta tvarka; Kr - kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu taip vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina; Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdi laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.
21. Šiuo metu (nuo 2017-11-01) galiojanti Metodikos, patvirtintos 2004-12-02 Vyriausybės nutarimu Nr. 1541 redakcija) Metodikos 9 punkte nustatyta, kad vienkartinės ar periodinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk), apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, šioje formulėje: Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais), Vk - vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka; Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5. Ieškovas nuostoliui apskaičiuoti pasirinko šiuo metu galiojančią metodiką.
22. Nurodė, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančia Metodika, ieškovui nuosavybės teise priklausančiam 0,0500 ha ploto žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas pagal formulę Nk = Sp x Vk x Kn = 0,0298 ha (plotas, kuriame nustatytas servitutas) x 181400 Eur (1 ha vertė, kuri lygi vidutinę rinkos vertę pagal verčių žemėlapius 9070 Eur padalijus iš 0,0500 ha=181400 Eur) x 1 (koeficientas lygus 1, nes 0,0298 ha ploto žemės sklypo nebeįmanoma toje dalyje, kurioje nustatyta servitutas ir įrengta kelio danga, naudoti pagal žemės sklypo naudojimo pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą ar užstatyti kokiais nors asmeniniais daiktais) = 5405,72 Eur. Per kokį laikotarpį turėtų būti išmokama ši suma, nustatoma šalių susitarimu.
23. Nurodė, kad pagal minėtą metodiką apskaičiuota kompensacijos suma (5405,72 Eur) faktiškai yra 0,0298 ha žemės sklypo dalies kaina (suma, už kurią 0,0289 ha parduodami rinkoje toks žemės plotas toje konkrečioje vietoje). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, kadangi už kelio servitutą įprasta nustatyti periodinę kompensaciją, tai toks apskaičiuotas dydis gali būti padalijamas ir iš 20, ir iš 50, ir iš 99 metų, ar iš kitokio skaičiaus metų ir tokiu būdu nustatoma konkreti metinė suma. Pastebėjo, kad 0,0298 ha ploto servituto poreikis gali išnykti, Šiaulių miesto savivaldybei įrengus naujas gatves, todėl periodinės kompensacijos nustatymas labiau užtikrintų šalių, kurių viena yra biudžetinė įstaiga, pusiausvyrą.
24.
Nurodė, kad CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją - tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą, turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 32 punktas).
Motyvuojamoji dalis
25. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovas A. K. pakartojo patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus, patikslintą ieškinį palaikė. Nurodė, kad kreipėsi į teismą pirmą kartą dėl kompensacijos priteisimo beveik po 20 metų nuo servituto nustatymo, nes apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ sužinojo neseniai, atsakovas geranoriškai, be teismo, mokėti kompensacijos nesutiko. Nurodė, kad prašo teismo priteisti iš atsakovo kompensaciją, nebūtinai tokio dydžio, kokia nurodyta ieškinyje, bet prašo priimti teisingą sprendimą. Žemės sklypo jis negali naudoti pagal paskirtį, nes pirkėjai servituto baidosi, ko pasėkoje jis pardavė 25 arus, o 5 arai liko, kad tai įgyvendinti, turėjo perdirbti detalųjį planą. Nurodė, kad atsakovu minimus 400 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas jam yra sumokėjęs ne už naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kurioje nustatytas servitutas, o už tai, kad jis leido naudotis platesne dalimi, nei nustatytas servitutas, kad galėtų pravažiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didesnių gabaritų transporto priemonės.
26. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovas E. P. nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 5405,72 Eur kaip vienkartinę kompensaciją už jo patirtus nuostolius, praradus galimybę naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, kai 2003 m. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu grąžinant nuosavybės teises į žemės sklypą, tuo pačiu sprendimu šiame žemės sklype buvo nustatytas servitutas visuomenės poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad Šiaulių apskrities viršininko sprendimo rengimo metu, sprendimo projektas buvo suderintas su ieškovu, ieškovas su sprendimu sutiko, klausimo dėl kompensacijos nekėlė ir vėliau šio sprendimo savalaikiai neskundė, taigi iš esmės su sprendimu, tokiu koks jis yra, t. y. su žemės sklypui nustatytais apribojimais be kompensacijos ieškovas sutiko. Praėjus 20 metų ieškovas kreipiasi į teismą dėl kompensacijos priteisimo ir nurodo, kad kompensacija turėtų būti apskaičiuojama, vadovaujantis šiuo metu galiojančia Metodika. Ieškovas patikslintame ieškinyje iš esmes nepagrindė, kodėl reikia vadovautis šiuo metu galiojančia Metodika, o ne pavyzdžiui Šiaulių apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusia Metodika. Darė prielaidą, kad vadovautis šiuo metu galiojančia Metodika ieškovui atrodo naudingiau finansiškai.
27. Nurodė, kad jeigu turėtume apskaičiuoti kompensaciją už ieškovo žemės sklypui nustatytą servitutą, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo metu galiojanti Metodika yra taikoma naujai administraciniu aktu nustatomiems servitutams, o ieškovui servitutas Šiaulių apskrities viršininko sprendimu buvo nustatytas prieš 20 metų. Jeigu vadovaujamės šiuo metu galiojančia Metodika ir jos kompensacijų apskaičiavimo formulėmis, tai šiai dienai aktualaus sklypo l ha kaina yra 181400 Eur, tačiau jeigu į skaičiavimus įtrauktume vidutinę žemės sklypo rinkos vertę pagal su ieškiniu pridėtą 2020 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą , to paties žemės sklypo kaina būtų 38230 Eur. Taigi, per mažiau nei tris metus, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pakilo beveik 5 kartus. Tada natūraliai kyla klausimas, kiek šio žemės sklypo rinkos vertė pakilo per 20 metų ir kodėl našta atlyginti šį skirtumą krenta ant atsakovo pečių. Atsakovas mano, kad ieškovas prašo priteisti kompensaciją už nuostolius, kurių jis realiai nepatyrė, ne tik, kad visiškai nepagrįstai, bet ir pati kompensacijos suma apskaičiuojama ydingai, neteisingai, bei siekiant finansinės naudos sau visuomenės sąskaita.
28. Jeigu skaičiuotume kompensaciją ieškovui už jo žemės sklypui nustatytą servitutą, mano, kad taikytų Šiaulių apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusią metodiką, arba vadovaujantis šiuo metu galiojančia Metodika, skaičiavimuose taikytų Šiaulių apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu buvusią ieškovo žemės sklypo l ha kainą, kurios deja Registrų centre nemato, nes viešai prieinami yra tik šių metų duomenys. Tačiau byloje su ieškiniu buvo pridėta 2004 m. birželio 9 d. VĮ Registrų centro pažymą, pagal kurią galima nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo l ha kainą, būtent 2004 metais. Šioje pažymoje nurodytas 0,3000ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 39600 Lt, taigi l ha kaina būtų 132000 Lt, ką konvertavus į eurus gaunasi 38229,84 Eur. Į skaičiavimus įtraukus šią sumą gaunasi 1139,24 Eur dydžio kompensacija, tačiau svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaip buvo nustatyta kitoje civilinėje byloje, iš viešpataujančio daikto valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas jau yra gavęs 400 Eur už naudojimąsi servitutu, tad mano, kad teisinga būtų šią sumą atimti iš apskaičiuoto kompensacijos dydžio, taigi po galutinių skaičiavimų gautųsi 739,24 Eur dydžio vienkartinė kompensacija.
29. Nurodė, kad vis dėl to atsakovo atsiliepime aiškiai išdėstyta pozicija yra, kad ieškovui nepriklauso vienkartinė kompensacija už jo žemės sklypui nustatytą žemės servitutą. Pirma, servitutas buvo suprojektuotas ir nustatytas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą - detalųjį planą. Ieškovui nuosavybės teisės į ginčui aktualų žemės sklypą buvo atkurtos po šio detaliojo plano patvirtinimo, o priimdamas žemės sklypą ieškovas sutiko su visais detaliojo plano sprendiniais ir jam nustatytais apribojimais. Ieškovas nekėlė klausimo nei dėl kompensacijos už servitutą, nei dėl pačio servituto reikalingumo iš esmės. Su tokiu Šiaulių apskrities viršininko sprendimu ieškovas sutiko, jo neginčijo.
30. Kaip atsiliepime į ieškinį buvo minėta, tiek žemės įstatyme, tiek metodikoje, naudojama formuluotė yra labai aiški, t. y. kompensacija skiriama už nuostolius, patirtus praradus galimybę naudotis žemes sklypu pagal paskirti, nustačius servitutą. Pagal teismų praktiką nuostoliai nėra preziumuojami, juos ieškovas turi įrodyti. Priteisiami nuostoliai turi būti realūs bei faktiškai patirti. Šiuo atveju ieškovas reikšdamas reikalavimą byloje priteisti kompensaciją už jo patirtus nuostolius neįrodinėja, kad nuostolius jis faktiškai patyrė. Kad kažkada per 20 metų siekė ar bent ketino naudotis žemės sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį, tačiau to padaryti negalėjo dėl jo žemės sklypui nustatyto servituto.
31. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė D. A. nurodė, kad kompensacija už nustatytą servitutą turėtų būti priteista, dėl jos dydžio ir būdo, paliko spręsti teismui. Nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimo dėl sumokėto žemės nuomos mokesčio už žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas kelio servitutas, nėra pagrindo tenkinti. Nurodė, kad Metodikoje minima sąvoka - vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, atitinka VĮ Registrų pažymose minimą sąvoką – vidutinė rinkos vertė.
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys patenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
32. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2003 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ (toliau - Tarybos sprendimas) (duomenys neskelbtini) punktu patvirtino detalųjį planą nuosavybės teisėms į turėtą L. K. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) atkurti (toliau - detalusis planas). Detaliuoju planu buvo nustatytas formuojamo žemės sklypo eilės numeris, plotas, naudojimo būdas, maksimalus pastatų aukštingumas, maksimalus užstatymo tankumo indeksas, maksimalus užstatymo intensyvumo indeksas ir taip pat nustatyti servitutai: teisė įrengti ir patarnauti inžinerines komunikacijas ir teisė ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams) (b. l. 64-68). Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. K.“ 0,3000 ha ploto žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuometinis adresas (duomenys neskelbtini) (vėlesnis adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, naudojimo būdas — komercinės paskirties objektų teritorijos) buvo nustatytas 0,0298 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę leisti ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais, atsižvelgiant į visuomenės poreikius (b. l. 15, 24). Servitutas buvo suprojektuotas minėtu detaliuoju planu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ (sprendimo (duomenys neskelbtini) punktas), nuosavybės teisėms į turėtą L. K. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutui buvo suplanuota 6 metrų pločio ir 49,7 metrų ilgio juosta (b. l. 16). Kompensacija už administraciniu aktu nustatytą servitutą nebuvo apskaičiuota ir administraciniame akte nurodyta nebuvo. Ieškovui priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-12-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir panaikinimo“ buvo padalintas į du žemės sklypus : žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Po sklypo padalijimo minimas nustatytas servitutas pateko į iki šiol ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22). Byloje nustatyta, kad ieškovas tik 2023-02-23 kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos sumokėjimo už naudojimąsi servitutu, tačiau atsakovas 2023-03-20 raštu atsakė ieškovui, kad kompensacijos klausimas nėra diskutuojamas (b. l. 14). Ko pasėkoje ieškovas kreipėsi į teismą.
Dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo
33. Nagrinėjamoje byloje reikia išsiaiškinti, ar servitutas, nustatytas ieškovo sklypui, yra atlygintinas ar neatlygintinas, ir jeigu jis yra atlygintinas, kokio dydžio kompensacija priklauso ieškovui.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinis teismas išaiškinimais, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, vadovaujasi ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir – administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Tokia kasacinio teismo pozicija grįsta inter alia civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principu. Taigi, servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais. Pvz., neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-469/2015).
35. Teismas pažymi, kad Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi: 1) Įstatymų; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius; 3) žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu, sudarant rašytinę sutartį. Sutartys, kuriomis nustatyta privačios žemės savininko prievolė leisti naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi kitiems asmenims, tvirtinamos notariškai. Žemės įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemės savininkams ir kitiems naudotojams už nuostolius dėl nustatytų servitutų (išskyrus privačios žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų pagal šio straipsnio pirmosios dalies 3 punktą) gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suinteresuotų asmenų ar valstybės lėšomis. Privačios žemės savininkams už nuostolius dėl žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu nustatytų servitutų gali būti atlyginama šalių susitarimu suinteresuotų asmenų lėšomis. Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2004-10-20) 7.5 papunktyje buvo nustatyta, kad sprendime dėl žemės servitutų nustatymo valstybinės žemės naudotojas arba (jeigu to reikia visuomenės poreikiams tenkinti) privačios žemės savininkas gali būti įpareigojamas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio reikalavimų, leisti kitiems asmenims ribotai naudotis jo naudojamo žemės sklypo dalimi kitais tikslais, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Tvarkos 8 punkte buvo nustatyta, kad Žemės savininkų ir kitų naudotojų prašymu už nuostolius dėl nustatytų servitutų (išskyrus privačios žemės savininkų nuostolius dėl servitutų, nustatytų pagal 2.4 punktą) jiems atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suinteresuotų asmenų ar valstybės lėšomis. Privačios žemės savininkų prašymu už nuostolius dėl žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu nustatytų servitutų šiems savininkams atlyginama šalių susitarimu suinteresuotų asmenų lėšomis. Pagal Tvarkos 9 punkto nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo ar rašytinėse sutartyse dėl žemės servitutų nurodoma žemės sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, jo vieta ir ribos, kelių (takų), kuriais bus naudojamasi servituto teise, pločiai, naudojimosi servitutais teisės, sąlygos ir laikas, nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus).
36. Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, nuostolių, atsiradusių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu nustatytų žemės servitutų, atlyginimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 1545 „Dėl Nuostolių, atsiradusių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu nustatytų žemės servitutų, atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (Vyriausybės nutarimas galiojo nuo 1995-12-16 iki 2004-12-08). Tačiau svarbus aspektas yra tai, kad minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinta nuostolių atlyginimo tvarka išsamiau nereglamentavo kaip turi būti atlyginti nuostoliai dėl servituto nustatymo kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, t. y. ieškovo atveju. Minėtos atlyginimo tvarkos 1.1- 1.4 papunkčiai reglamentavo kaip turi būti atlyginami nuostoliai žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemės sklypuose tais atvejais, kai bus sunaikinami vaismedžiai, vaiskrūmiai ar sodai (1.1 papunktis), kai žemės ūkio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį (1.2 papunktis), kai bus sunaikinami pasėliai arba prarandamos įdėtos (arimui, tręšimui, sėjai, pasėlių priežiūrai) lėšos, (1.3 papunktis); kai reikės kirsti mišką (1.4 papunktis). Tačiau nei vienas papunktis nereglamentavo kaip turi būti apskaičiuojamas atlyginimas, kai servitutas nustatomas tokiam kitos paskirties žemės sklypui, koks buvo ieškovo žemės sklypas.
37. Remiantis minėtomis teisės normomis ir servituto atlygintinumo principu, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, kad kai administraciniu aktu nustatomas neatlygintinis servitutas, ši aplinkybė turi būti tiesiogiai įvardyta administraciniame teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-469/2015). Nagrinėjamu atveju nei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 27 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“, nei Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. K.“, neįvardyta, kad nustatomas neatlygintinis servitutas. Pažymėtina, kad šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir vėlesnis teisinis reglamentavimas, kuomet nuo 2004-12-08 kompensacija už prarastą galimybę naudotis žemės sklypu pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą apskaičiuojama pagal Metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Nustatyto aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovui turo būti atlyginta už jo teisių suvaržymą. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad Šiaulių apskrities viršininko sprendimo rengimo metu, sprendimo projektas buvo suderintas su ieškovu, ieškovas su sprendimu sutiko, klausimo dėl kompensacijos nekėlė ir vėliau šio sprendimo savalaikiai neskundė, taigi iš esmės su sprendimu, tokiu koks jis yra, t. y. su žemės sklypui nustatytais apribojimais be kompensacijos ieškovas sutiko. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, kad kuriame nors rašytiniame dokumente, susijusiame su servituto nustatymu ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, būtų įvardyta, kad nustatomas neatlygintinis servitutas (CPK 185 straipsnis).
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atlygintinio servituto atveju tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą (CK 4.129 straipsnis). Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-469/2015).
39. Pažymėtina, kad šiuo metu (nuo 2017-11-01) galiojančios Metodikos, patvirtintos 2004-12-02 Vyriausybės nutarimu Nr. 1541 redakcija) 9 punkte nustatyta, kad vienkartinės ar periodinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk), apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, šioje formulėje: Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais), Vk - vidutinė žemės sklypo 1 ha rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka; Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5.
40. Nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 2 d. (b. l. 1), patikslintą ieškinį, pagal kurį reikalauja 5405,72 Eur kompensacijos pateikė 2023 m. liepos 18 d. (b. l. 92), kompensacijos 5405,72 Eur dydį paskaičiavo pagal šiuo metu galiojančioje Metodikoje nurodytą formulę (0,0298 ha x 181400 Eur x 1).
41. Svarbus aspektas byloje tai, kad 2004-01-06 ieškovui priklaususio žemės sklypo 1 ha vidutinė rinkos vertė buvo 38230 Eur (11469 Eur (kas atitinka 39600 Lt) x 1 ha / 0,3000 ha)) (b. l. 23, 24), o 2023-06-19 duomenimis ieškovui priklausančio žemės sklypo 1 ha vidutinė rinkos vertė yra 181400 Eur (9270 Eur x 1 ha / 0,0500 ha) (b. l. 111). T. y. vidutinė žemės sklypo vertė yra padidėjusi beveik 5 kartus.
42. Teismas daro išvadą, šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio ir būdo, reikia taikyti šiuo metu galiojančioje Metodikoje nurodyta formulę, tačiau su tam tikra išimtimi (CPK 185 straipsnis). Būtina atsižvelgti į tai, kad servitutas yra nustatytas ir ieškovo teisės yra suvaržomos 20 metų, į tai, kad su reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo, ieškovas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą tik 2023-02-03, t. y. praėjus 20 metų nuo servituto nustatymo, į tai, kad ieškovui nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos po to, kai servitutas minėtame žemės sklype buvo nustatytas ir ieškovas su savo teisių suvaržymais sutiko, į tai, kad nuo 2004-12-08 iki šiol yra pasikeitusi Metodika, pagal kurią skaičiuojama kompensacija už prarastą galimybę naudotis žemės sklypu pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, į tai, kad, per 20 metų yra ženkliai padidėjusi beveik 5 kartus minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, kuri yra vienas pagrindinių formulės elementų, pagal kurią skaičiuojama kompensacija, į tai, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-12-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir panaikinimo“ buvo padalintas į du žemės sklypus : žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) po sklypo padalijimo minimas nustatytas 0,0298 ha ploto servitutas pateko į iki šiol ieškovui nuosavybės teise priklausantį 0,0500 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Teismas, kaip minėta, atsižvelgia į tai, kad 2004-01-06 ieškovui priklaususio žemės sklypo 1 ha vidutinė rinkos vertė buvo 38230 Eur (11469 Eur, kas atitinka 39600 Lt x 1 ha / 0,3000 ha) (b. l. 23, 240, o 2023-06-19 duomenimis ieškovui priklaususio žemės sklypo 1 ha vidutinė rinkos vertė yra 181400 Eur (9270 Eur x 1 ha / 0,0500 ha) (b. l. 111).
43. Šioje byloje nustatyta, kad po to, kai 2022-12-08 ieškovui priklausęs servitutu apsunkintas žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus, ieškovui šiuo metu priklauso 0,0500 ha žemės sklypas, kuriame net 0,0298 ha plote nustatytas servitutas, t. y. servituto plotas sudaro daugiau nei pusę ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad žemės sklypo negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl šiuo atveju kompensacijos paskaičiavimo Metodikoje nurodytoje formulėje Kn koeficientas lygus 1 (CPK 185 straipsnis).
44. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovas neįrodė patyręs nuostolių, susijusių su servituto nustatymo (CPK 185 straipsnis). Kaip jau buvo nustatyta, ieškovui 2003-04-15 atkūrus nuosavybės teises į žemę, ieškovui priklausė 0,3000 ha ploto žemės sklypas, ieškovui po 2022-12-28 žemės sklypo padalijimo į du žemės sklypus, pavyko parduoti tik tą žemės sklypą, kuris po padalijimo nebuvo apsunkintas servitutu, ir tam, kad parduoti, ieškovui buvo būtina keisti detalųjį planą, ieškovui šiuo metu po žemės sklypo padalijimo nuosavybės teise priklauso 0,0500 ha žemės sklypas, kuriame net 0,0298 ha plote nustatytas servitutas, t. y. servituto plotas sudaro daugiau nei pusę ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Todėl nėra pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad niekas nenori įsigyti žemės sklypo, kuris apsunkintas servitutu, ko pasėkoje ieškovas negali jo parduoti ir todėl patiria nuostolius (CPK 185 straipsnis).
45. Šio teismo sprendimo 39 punkte jau nurodyta formulė Nk = Sp x Vk x Kn , pagal kurią skaičiuojama kompensacija, nurodytos formulės koeficientų reikšmės, todėl teismas sprendžia, kad ieškovui priklausanti kompensacija yra 1139,25 Eur (0,0298 ha x 38230 Eur x 1).
46. Teismas, spęsdamas dėl ieškovui priklausančios kompensacijos už ginčo servitutą dydžio ir būdo, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype servitutas yra nustatytas apie 20 metų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 1139,25 Eur vienkartinė kompensacija, jos neišdėstant (CPK 185 straipsnis). Šioje byloje nėra ginčo, kad nustatytas servitutas suteikia teisę naudoti ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams, todėl atsakovas byloje šiuo konkrečiu atveju yra Šiaulių miesto savivaldybė, iš kurios, ieškinį šioje dalyje patenkinus, priteistina ieškovui iš atsakovo 1139,25 Eur vienkartinė kompensacija už naudojimąsi servitutu, nustatytu ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
47. Teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus, kad, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo, būtina atsižvelgti į tai, kad kitoje civilinėje byloje iš viešpataujančio daikto valdytojo UAB „duomenys neskelbtini“ ieškovas jau yra gavęs 400 Eur už naudojimąsi servitutu. Šiuo atveju atsakovas neginčijo ieškovo išsakytų argumentų teismo posėdžio metu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ieškovui yra sumokėjęs 400 Eur, tačiau ne už tai, kad minėta įmonė naudojosi ieškovo žemės sklype nustatytu servitutu, o už tai, kad ieškovas leido minėtai įmonei naudotis platesniu žemės sklypo ruožu, nei leidžia servitutas, kad galėtų pravažiuoti didesnių gabaritų transporto priemonės. Be to, iš atsakovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2351-291/2021 priimto 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo matyti, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu išnykus jo būtinumui, ieškovo ieškinys buvo atmestas. Be to, kaip minėta, skaičiuojant ieškovui priklausančios kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodyta šiuo metu galiojančią formulę, vienu iš koeficientų Vk - vidutinė žemės sklypo 1 ha rinkos vertė, yra nurodoma šiuo metu esanti vidutinė žemės sklypo 1 ha rinkos vertė, tačiau teismas rėmėsi žemės sklypo 1 ha rinkos verte, kuri buvo tik įsigaliojus minėtai Metodikai 2004 metais, taip sumažindamas ieškovo prašomos ir iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydį nuo 5405,72 Eur iki 1139,25 Eur, todėl dar labiau mažinti priteistinos kompensacijos nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).
Dėl išlaidų, mokant žemės mokesčius
48. Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas 199,91 Eur išlaidas, mokant žemės mokesčius 2013 m. - 2022 metais (imtinai) už Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jo naudai nustatytą 0,0298 ha servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vėlesnis adresas (duomenys neskelbtini). Ieškinys šioje dalyje atmestinas visiškai.
49. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau - Žemės mokesčio įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės mokestį moka žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnis nustato žemės mokesčio lengvatas. Šio straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, kurie žemės mokesčio nemoka, t. y. nurodyta, kad mokesčio nemoka:1) užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės; 2) bankrutavusios įmonės; 3) Lietuvos bankas; 4) žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų. Ieškovas į šį sąrašą nepatenka.
50. Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas žemės tipų, kuri žemės mokesčiu neapmokestinama, t. y. nurodyta, kad mokesčiu neapmokestinama:1) bendro naudojimo kelių užimta žemė; 2) mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė; 3) fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas; 4) valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę; 5) paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė; 6) gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę; 7) į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę; 8) į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė; 9) ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė – tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą; 10) žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; 11) žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.
51. Teismas daro išvadą, kad ieškovo nuosavybės teise valdoma žemė – komercinės paskirties objektų teritorijos, neatitinka nei vienai Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnyje numatytai sąlygai į žemės mokesčio lengvatą. Žemės mokesčio įstatymas nenumato galimybės neapmokestinti žemės mokesčiu savininkų, kurių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų daliai nustatytas servitutas, už servituto keliamus nepatogumus tarnaujančio daikto savininkas turi teisę gauti vienkartinę ar periodinę kompensaciją, kuri šiuo teismo sprendimu jau priteista ieškovui iš atsakovo. Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas kompensuoti dalį sumokėto žemės mokesčio yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
53. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1139,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šalys advokato pagalbos išlaidų neturėjo.
55. Ieškovas byloje yra sumokėjęs 212,36 Eur žyminį mokestį (b. l. 39, 45, 123), nors mokėtino žyminio mokesčio suma buvo 168 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintina 44,36 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Ieškinį patenkinus 20,32 proc., iš atsakovo ieškovui priteistina 34,14 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
57. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
58. Atsižvelgiant į tai, kad proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo ir atsakovo priteistinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė nei nustatyta minimali 5 Eur suma, todėl jos valstybei iš ieškovo ir atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (kodas 111109429) 1139,25 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 25 centus) vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu, nustatytu ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1139,25 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023-05-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34,14 Eur (trisdešimt keturis eurus 14 centų) žyminį mokestį.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 44,36 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 36 centus) žyminio mokesčio permoką.
Sprendimą, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.