- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-12
- Bylos Nr.
- e2S-477-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Ž. G.-P.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-240-832/2019 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Ž. G.-P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo bei atsakovės Ž. G.-P. priešieškinį ieškovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, teismo prašė: 1) nutraukti jo ir atsakovės Ž. G.-P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „P“, o atsakovei – „G“; 3) nepilnamečio sūnaus A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su A. P. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 4) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. P. tvarką: vaiko motina gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime tik tuo atveju, jeigu nėra apsvaigusi nuo alkoholio; vaiko mitina su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje prieš dieną telefonu suderinusi susitikimo laiką su vaiko tėvu A. P.; 5) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš Ž. G.-P nepilnamečio sūnaus A. P. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. P.; 6) po santuokos nutraukimo priteisti Ž. G.-P vykdyti jos asmeninius finansinius įsipareigojimus; 7) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. A. Ž. G-P pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti A. P. ir Ž. G.-P santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti santuokines pavardes – „P“, „G-P“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų A. P. ir D. P. gyvenamąją vietą su motina Ž. G.-P jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 4) nustatyti A. P. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. P. ir D. P.: ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaikų motina savo ketinimą aplankyti vaikus, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę; bendraujant su vaikais užtikrina jiems saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.); tėvo bendravimas su vaikais vyksta kartu būnant ir vaikų motinai; turi teisę dalyvauti vaikų auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje; 5) priteisti iš A. P. nepilnamečių vaikų A. P. ir D. P. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) paskirti Ž. G.-P nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) nustatyti, jog nutraukus santuoką, šalių santuokos metu atsiradusios prievolės išlieka solidariomis; 8) priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Priešieškinyje atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 250 Eur kiekvieno nepilnamečio vaiko A. P. ir D. P. išlaikymui nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsakovė nurodė, jog tam, kol vyks teisminis procesas, nepilnamečiai vaikai galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą ir būtų viskuo aprūpinti, yra būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė priteisti iš ieškovo A. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P. ir D. P. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę Ž. G.-P; nustatyti nepilnamečių vaikų A. P. ir D. P. gyvenamąją vietą su motina Ž. G.-P.
5. Teismas nurodė, kad byla priskiriama prie šeimos bylų, kuriose prioritetas teikiamas vaikui. Pažymėjo, kad vaikui išlaikymas būtinas nuolat ir šiuo metu, o ne kai bus išspręstas kilęs ginčas. Kadangi vaikai gyvena su motina, teismas priteisė iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą nuo 2019-05-08 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje yra sprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas, dėl šios priežasties nustatė ir vaikų gyvenamąją vietą. Atsižvelgęs į tai, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove Ž. G.-P.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo atskirąjį skundą argumentai
6. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį, ieškovas (apeliantas) prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) priteisti iš ieškovo A. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; priteisti iš ieškovo A. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos; nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę Ž. G.-P; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad teismas neįsigilino į ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl priėmė nutartį, neatsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų poreikius, atsakovės sąžiningumą bei ieškovo galimybes teikti priteisto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, kad nuo gimimo augina ir išlaiko nepilnametį sūnų A., o išlaikymo sūnui D. neteikė, kadangi tam nebuvo būtinybės (atsakovė gavo vienkartinę išmoką gimus kūdikiui, pinigų neprašė). Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad pastaruoju metu abu nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove, kadangi ji turi galimybę prižiūrėti abu sūnus, nors savaitgaliais sūnus A. gyvena pas jį.
8. Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie atitiktų prašomos išlaikymo sumos vaikams dydį (250 Eur), išlaikymo išlaidų apskaičiavimo, nepilnamečių vaikų poreikių detalizacijos. Akcentavo, jog atsakovė gauna paramą iš Mažeikių rajono savivaldybės socialinio paramos skyriaus, gauna vaikams skirtus pinigus, taip pat yra gavusi vienkartinę išmoką, o jis sutinka skirti po 150 Eur nepilnamečio sūnaus A. ir 100 Eur nepilnamečio sūnaus D. išlaikymui, kadangi skirti didesnės sumos neturi galimybės, nes jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 613 Eur.
9. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, atsakovė prašė jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas pripažįsta, kad abu nepilnamečiai vaikai, kuriems priteistas išlaikymas, šiuo metu gyvena su atsakove, o ta aplinkybė, kad vyresnįjį sūnų jis kartais savaitgaliais pasiima pas save, nekeičia esmės. Pažymėjo, jog didžiausias vaikų priežiūros bei išlaikymo krūvis tenka atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
13. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.
14. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.
15. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo neginčija, tačiau nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Atskirajame skunde akcentavo, jog sutinka skirti po 150 Eur nepilnamečio sūnaus A. ir 100 Eur nepilnamečio sūnaus D. išlaikymui, kadangi skirti didesnių sumų neturi galimybės. Teismui pateikė savo finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus (pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį, nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent tokio dydžio išlaikymas vaikams yra būtinas.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
18. Apeliacinės instancijos teisme, įvertinęs šalių išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su ieškovo (apelianto) atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie atitiktų prašomos išlaikymo sumos vaikams dydį (po 250 Eur kiekvienam vaikui); išlaikymo išlaidų apskaičiavimo; nepilnamečių vaikų poreikių detalizacijos.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi; vaikų amžių bei tokio amžiaus vaikų poreikius; atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra per didelis. Akcentuotina, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie vaikų specialiuosius poreikius, kurių patenkinimui patiriamos didelės išlaidos; ieškovė nėra pateikusi svarių įrodymų ir argumentų, kad kiekvienam vaikui per mėnesį yra išleidžiama po 500 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš ieškovo (apelianto) nepilnamečiui vaikui A. P. priteistina 150 Eur suma, o nepilnamečiui vaikui D. P. priteistina 100 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, būtų protingo ir racionalaus dydžio ir pakankamos tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.
20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Vaikams reikalingas ir būtinas išlaikymas, realios tėvų galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą bus nustatyti pilnai ir visapusiškai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes. Šioje proceso stadijoje teismo pareiga yra užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ).
23. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad kol nėra išnagrinėta ši civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti ieškovo (apelianto) prašomų bylinėjimosi išlaidų (pagal sąskaitą už teisines paslaugas VV19 Nr. 70 bei 2019 m. gegužės 16 d. pinigų priėmimo kvitą) nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį nurodant:
A. Ž. G-P, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.