- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2-952-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00134-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RKJ Grupė“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agerona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „RKJ Grupė“ : 1) 154 962,28 Eur patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimą; 2) 46 488,68 Eur palūkanas; 3) 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. su atsakove (pardavėja) sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis atsakovė (pardavėja) įsipareigojo ieškovei parduoti ir savo jėgomis bei sąskaita autotransporto priemonėmis arba geležinkelio vagonais į Rygos uostą pristatyti 2 325 tonas rapsų. Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė pagal atsakovės išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2 322,64 tonų rapsų įsigijimą iš atsakovės už 852 919,12 Eur ir 179 113,41 Eur pirkimo PVM mokestį. Pirkimo PVM ieškovė įtraukė į PVM atskaitą, kaip tai numato galiojantys teisės aktai.
3. Ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė prašymus dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (tarp jų – ir 179 113,41 Eur pirkimo PVM suma pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras). Mokesčių administratorius suformavo 2016 m. gruodžio 9 d. išvadą Nr. 10246372 ir išvadą Nr. 10246395, kurių pagrindu ieškovei buvo grąžinta dalis prašomos PVM permokos (skirtumo), t. y. 352 533 Eur, tačiau nebuvo grąžinta 179 113,41 Eur permoka, t. y. negrąžinta visa pirkimo PVM suma, išskirta atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.
Šalies argumentai
5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad VMI patikrinimo rezultatai nulėmė, kad sandoriui esant ne PVM objektu, ieškovė atsakovei turėjo sumokėti tik rapsų kainą, t. y. 737 915,63 Eur, bet ne 154 962,28 Eur, atsakovės išskirtą kaip 21 proc. PVM. Ieškovė atsakovei sumokėjo 154 962,28 Eur daugiau, nei iš tiesų turėjo mokėti pagal sutartis ir teisės aktų reikalavimus. Pagal sudarytų sutarčių nuostatas atsakovė buvo atsakinga už gabenamus rapsus iki jų pristatymo ieškovei į terminalą Rygoje. Atsakovė, kaip siuntėja, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nes žinojo ar galėjo žinoti, kad faktiškas rapsų krovinio gabenimas nevyks. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 154 962,28 Eur tiesioginius nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1625-614/2022, ieškovės ieškinį atmetė.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-162-467/2023 nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
8. Atsakovė UAB „RKJ Grupė“ prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1625-614/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose nustatytais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo.
10. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, atsakovė praleido terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo. Šis terminas taip pat neatnaujinamas teismui objektyvia termino praleidimo priežastimi nelaikant atsakovės nurodomos aplinkybės apie atsisakymą priimti kasacinį teismą.
11. Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prašydama atnaujinti procesą, atsakovė iš esmės pateikia argumentus, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pasak teismo visos atsakovės nurodomos aplinkybės susijusios tiek su VMI atliktais patikrinimais, tiek su teismų sprendimais, nagrinėjant bylą iš esmės jai buvo žinomos.
12. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo, kaip naujas aplinkybes, vertinti ir atsakovės pateikiamus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, nutraukimu, skundų išnagrinėjimo rezultatu ir kt., nes pateikti ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės ir jais atsakomybės klausimas nesprendžiamas, todėl pastarieji įrodymai nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo.
13. Teismas taip pat nenustatė, kad bylą nagrinėjęs teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas nesutiko su atsakove, kad civilinę bylą nagrinėję teismai turėjo vertinti ir analizuoti ne tik byloje dalyvaujančių asmenų prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, bet ir tarpusavio santykius ir (ar) įsipareigojimus tarp atsakovės ir UAB „Gausta“. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad į civilinę bylą turėjo būti įtraukta ir VMI, nes byloje nebuvo sprendžiama dėl VMI teisių ir pareigų. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė prašymo dėl UAB „Gausta“ ir VMI įstojimo į bylą civilinės bylos nagrinėjimo metu nepareiškė.
14. Teismas nesutiko su atsakove, kad procesas atnaujintinas pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė UAB „RKJ Grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Naikinamasis terminas atsakovės prašymui paduoti yra 5 metai, o įprasta tvarka toks prašymas turi būti paduodamas per 3 mėnesius. Atsakovė kreipėsi į teismą praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-162- 467/2023 priėmimo, ir tik 3 savaitėms po to, kai kasacinis teismas atsisakė priimti antrąjį kasacinį skundą, todėl net jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atsakovė praleido terminą, ji terminą praleido nežymiai. Teismas turėtų suteikti prioritetą teisingumo atkūrimui, nes teisinių santykių stabilumas dar nėra nusistovėjęs.
15.2. Tris mėnesius, kuriuos atsakovė pavėlavo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsakovė aktyviai gynė savo teises: parengė du kasacinius skundus, inicijavo baudžiamuosius procesus, aktyviai veikė tam, kad būtų ekonomiškai ir racionaliai užtikrinamas teisingumas.
15.3. Atsakovė proceso atnaujinimo institutu siekia ištaisyti esminį teisingumo pažeidimą. Atsakovė nepadarė jokių nusikalstamų veikų, pati nukentėjo nuo galimai tarptautinio organizuoto nusikalstamumo. Dėl neteisėto sprendimo ji patyrė 200 000 Eur žalą. Administraciniai teismai konstatavo pačios ieškovės nesąžiningumą ir jos veikų neteisėtumą, kuris nulėmė, kad ji neatgavo PVM.
15.4. Atsakovė prašė procesą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios dar nebuvo paaiškėjusios 2023 m. kovo 16 d., t. y. dieną, nuo kurios skaičiuojamas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atsakovė su prašymu papildomai pateikė prokuratūros raštus, kurie patvirtina, kad sandoriai, kurie civiliniame procese buvo įvertinti kaip fiktyvūs, baudžiamajame procese buvo įvertinti kaip realiai įvykę, o atsakovės atžvilgiu nėra pretenzijų dėl tariamo dalyvavimo nesąžiningoje veikloje ar sukčiavimo, pasisakyta apie galimus ieškovės ryšius su galimai nesąžiningą veiklą ir galimą sukčiavimą vykdžiusia UAB „Gausta“.
15.5. Šiuo metu dėl šios civilinės bylos ginčo dalyko vyksta procesas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Panevėžio apygardos prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime, buvo pavesta išnagrinėti UAB „RKJ Grupė“ skundo dalį dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, nurodyta išreikalauti papildomą medžiagą iš VMI ir administracinių teismų.
15.6. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendime nepagrįstai konstatavo, kad UAB „MAYBE Parfum World LT“, UAB „Golinta“, atsakovė yra įsteigtos (įsigytos) tik kaip trumpalaikės įmonės, nevykdančios realios veiklos, tačiau atliekančios „dingusių prekeivių“ priedangos funkciją. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sandorio dalį dėl 280,90 tonų rapsų įvykdė tinkamai, realiai pakrovė rapsus Lietuvos respublikoje ir jog valstybės biudžetas realiai gavo PVM įmokas, kurios vėliau buvo grąžintos ieškovei.
15.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo ir ieškovės nesąžiningumą viešosios teisės aspektu – žinojimą ar turėjimą žinoti, kad tiek atsakovei, tiek ieškovei įsigyjant prekes jos galimai dalyvauja sukčiavime PVM grobstymo srityje. Kadangi teismai ignoravo administracinių teismų išvadas (dėl pačios ieškovės kaltės ir nesąžiningumo) ir niekaip nemotyvavo nukrypimo nuo jų, tai atsirado papildomas absoliutus tokio sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas buvo nemotyvuotas.
15.8. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendime diskriminavo atsakovę, ignoruodamas, kad būtent atsakovė kreipėsi į VMI dėl viešojo intereso gynimo ir UAB „Gausta“ mokestinio patikrinimo, tuo tarpu ieškovė nesiėmė jokių veiksmų nei rapsų kilmei, nei kontrahentams nustatyti. Teismas nemotyvavo, kodėl nukrypo nuo administracinių teismų išvados dėl ieškovės kaltės ir nesąžiningumo, kurie nulėmė PVM neatgavimą.
15.9. Teismai taip pat nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Byla negalėjo būti nagrinėjama neįtraukus į procesą Lietuvos valstybės (kuriai atstovautų VMI) ir UAB „Gausta“, kuri pardavė rapsus atsakovei ir gabeno juos ieškovei. Valstybę į procesą įtraukti reikėjo, kadangi buvo neišsiaiškinta, ar valstybė yra gavusi reikiamas PVM įmokas, ar egzistavo mokestinė nepriemoka, nebuvo pažeistas viešasis interesas. Į procesą taip pat reikėjo įtraukti UAB „Gausta“, kadangi sprendimas lemia galimą UAB „Gausta“ atsakomybę.
15.10. Procesas turėtų būti atnaujintas ir dėl padarytų teisės taikymo klaidų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad procesas negali būti atnaujinamas bylose, peržiūrėtose apeliacine tvarka. Procesas dėl teisės taikymo klaidos gali būti atnaujintas net ir kasacine tvarka peržiūrėtose bylose. Jei būtų nuspręsta, kad proceso atnaujinimas dėl esminių teisės taikymo klaidų negalimas bylose, peržiūrėtose apeliacine ar kasacine tvarka, atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šios normos konstitucingumo, atitikimo teisinės valstybės ir teisingumo principams.
15.11. Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai suklydo taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į ieškovės kaltę dėl PVM neatgavimo. Teismas suklydo ir dėl to, kad ieškinys buvo patenkintas, nenustačius nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neteisėtais atsakovės veiksmais įvardijo nepagrįstą PVM išskyrimą PVM sąskaitose faktūrose, duomenų neatitikimą Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) dokumentams bei nepasidomėjimą kontrahentais. Pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FNTT) ir prokuratūros duomenys patvirtina, kad atsakovei šios institucijos neturi pretenzijų dėl nusikalstamų veikų, nesąžiningumo ar kitokių neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
16. Ieškovė UAB „Agerona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovės atskirajame skunde pateikti argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ji sutinka, jog praleido įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą prašymui dėl procesinio atnaujinimo paduoti.
16.2. Atsakovė yra laisva pasirinkti, kokiu būdu sieks apginti jos manymu pažeistas teises, t. y. ar kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, ar teiks prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tai, kad buvo pasirinktas kitas galimai pažeistų teisių gynimo būdas nesudaro teisinio pagrindo išvadai, jog įstatymų nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
16.3. Atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, o didžiąją atskirojo skundo dalį skiria jos netenkinančio įsiteisėjusio apeliacinio teismo sprendimo revizavimui, kritikai, subjektyviems samprotavimams, t. y. pasisako dėl aplinkybių, kurių teismas nevertino, ar įvertino nepalankiai.
16.4. Aplinkybę, kad sukčiavime dėl PVM grobstymo dalyvavo atsakovė, konstatavo tiek mokestinius patikrinimus atlikusi VMI, tiek UAB „RKJ Grupė“ skundus administracinėse bylose išnagrinėję teismai. Taigi, atsakovė, sukčiaudama dėl PVM, atliko tarpininko vaidmenį. CPK 279 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys kitoje byloje nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
16.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė buvo nesąžininga. Nei VMI, atlikusi ieškovės mokestinį patikrinimą, nei administraciniai teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose, nei Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs galutinį sprendimą, nekonstatavo, jog ieškovė būtų dalyvavusi kokiame nors sukčiavime dėl PVM ar žinojusi (turėjusi žinoti) apie tokį kitų asmenų vykdomą sukčiavimą.
Motyvuojamoji dalis
16.6. Atsakovė jai nepalankioje situacijoje nepagrįstai bando sutapatinti proceso atnaujinimo institutą su institutu, skirtu byloje priimtų sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui instancine tvarka peržiūrėti, nors proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija.
16.7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šioje byloje reikia ginti viešąjį interesą. Bylos šalys yra du privatūs juridiniai asmenys, o ginčo dalykas – žalos atlyginimas dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, gali paduoti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Žemesnės instancijos teismas
16.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nėra pagrindo, kaip naujas aplinkybes, įvertinti atsakovės pateikiamus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, nutraukimu, skundų išnagrinėjimo rezultatu ir kt., nes pateikti ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės ir jais atsakomybės klausimas nesprendžiamas, todėl šie įrodymai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
16.9. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad byloje buvo nuspręsta dėl UAB „RKJ Grupė“ teisių ir pareigų, jos neįtraukus į procesą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne tik neteikė prašymo į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuosius asmenis, tačiau ir teismo posėdyje nurodė, kad tokių prašymų neturi.
16.10. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas padarė klaidingą išvadą, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, procesas gali būti atnaujintas tik apeliacine tvarka neperžiūrėtose bylose. Pagal šį straipsnį, procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja dvi būtinosios sąlygos, t. y. aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir kuri buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime ir šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka šių sąlygų.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Be to, nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
19. Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą priimti šiuos papildomus įrodymus: Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį; Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimas buvo priimtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovė objektyviai šių duomenų pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad teikdama papildomus įrodymus, atsakovė sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Kadangi nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, netaikoma formaliai, siekdamas priimti teisingą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktą naują įrodymą. Atsižvelgus į tai, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančios Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties priėmimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl ginčo esmės
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė proceso atnaujinimo prašymą padavė dėl bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta dėl atsakovės ieškovei padarytų nuostolių atlyginimo. Minėtu sprendimu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė žalą atsakovei pažeidus teisės aktų nuostatas – nepagrįstai PVM sąskaitose faktūrose nurodžius mokėtiną PVM. Teismas nusprendė, kad, atlikdama šį veiksmą, atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, jog tokiu būdu dalyvauja PVM sukčiavimo schemoje, todėl atsakovė suklaidino ieškovę, įpareigodama sumokėti jai mokėti nepriklausantį PVM. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 154 962,28 Eur žalą, kadangi sumokėtos PVM mokesčio sumos ji negalėjo susigrąžinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
24. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino proceso dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimu užbaigtos nagrinėti civilinės bylos. Šiuo atveju egzistavo trys proceso atnaujinimo pagrindai: 1) dėl ikiteisminių tyrimų atsakovei paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios atsakovei nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu nusprendė dėl į civilinę bylą neįtrauktų asmenų – Lietuvos valstybės (kuri būtų atstovaujama VMI) bei UAB „Gausta“ (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas); 3) padarė aiškių teisės normų taikymo klaidų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, atsakovė nesutinka, kad proceso atnaujinimo prašymą padavė praleidusi terminą, mano, kad pirmosios instancijos teismas terminą atsisakė atnaujinti nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, nenustatė pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
25. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 368 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Sprendžiant tiek dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022). Todėl, šiuo atveju sprendžiant termino padavimo pradžios ir atnaujinimo klausimus, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė proceso atnaujinimo reikalingumą motyvavo skirtingais proceso atnaujinimo pagrindais ir šių pagrindų atsiradimo sužinojimo momentais.
26. Nustatyta, kad atsakovė aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusprendimo dėl į civilinę bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) proceso atnaujinimo pagrindus siejo su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendime padarytais pažeidimais. Atsakovės teigimu, šie pažeidimai paaiškėjo sužinojus apie nesėkmingus sprendimo apskundimo rezultatus, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakius priimti atsakovės antrąjį kasacinį skundą. Tuo tarpu naujai paaiškėjusių bylai esminių aplinkybių pagrindą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atsakovė siejo su ikiteisminių tyrimų rezultatais: Šiaulių apygardos prokuratūros 2023 m. liepos 11 d. raštu, Šiaulių finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2023 m. liepos 19 d., Šiaulių apygardos prokurorės 2023 m. rugpjūčio 4 d., Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2023 m. rugpjūčio 16 d., Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d., Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimais.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, 2023 m. liepos 10 d. padavusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių termino toje dalyje, kuri paduota dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau likusi proceso atnaujinimo prašymo dalis dėl teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusprendimo dėl į civilinę bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) – paduota pavėluotai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakove, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga dėl šių pagrindų turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 15 d., kai kasacinis teismas atsisakė priimti atsakovės antrąjį kasacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo priėmimo dienos.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl aiškios teisės taikymo klaidos, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga faktiškai dalyvavusiems byloje asmenims arba asmenims, kuriems buvo įteiktas teismo procesinis sprendimas, pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022). Todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga dėl aiškių teisės taikymo klaidų nagrinėjamu atveju pradedama skaičiuoti nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriame teismas, pasak atsakovės, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, priėmimo dienos.
29. Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo pagrindą atsakovė motyvavo ir tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nustatytina, kad atsakovė apie šį proceso atnaujinimo pagrindą taip pat sužinojo minėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną. Todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas, 2023 m. kovo 17 d. pradėtas skaičiuoti, 3 mėnesių terminas pasibaigė 2023 m. birželio 17 d. Kadangi atsakovė proceso atnaujinimo pagrindų prašymo dalį, t. y. aiškios teisės taikymo klaidos ir nusprendimo dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktai), padavė 2023 m. liepos 10 d., atsakovė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalies terminą.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė svarbių praleisto termino praleidimo priežasčių (CPK 78 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (elgesio adekvačioje situacijoje etalonas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
31. Nors atsakovė teigia, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. teikė prašymus prokuratūrai, rašė kasacinius skundus, tik vėliau sužinojo, kad kasaciniai skundai nebus priimti, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytos priežastys šiuo atveju negali būti pripažintos svarbiomis.
32. Šioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, apie proceso atnaujinimo pagrindus, kuriais grindžiamas prašymas, tarp jų faktines aplinkybes, žinojo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo priėmimo dienos ir atitinkamai nuo šio momento galėjo spręsti dėl savo pažeistų teisių gynimo būdų.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytų proceso atnaujinimo pagrindų
33. Šios nutarties 27 punkte nustatytų CPK 368 straipsnio terminų prašymui atnaujinti procesą paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Tačiau procesas, remiantis atsakovės prašyme nurodomais proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. aiškia teisės taikymo klaida ar nusprendimu dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktai), neatnaujintinas ir kaip teisiškai nepagrįstas.
34. Pirma, vienas iš pagrindų, kuriuo remdamasi atsakovė prašo atnaujinti procesą, įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas tik tada, jei toks sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas atsakovės nurodomam apeliacinės instancijos teismo sprendimui netaikytinas.
35. Antra, atsakovė remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi įvertinti, ar, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022). Šiuo atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo proceso atnaujinimo prašymą padavė pareiškėja, kuri yra prašomos atnaujinti civilinės bylos atsakovė. Todėl nenustatyta, kad prašymą dėl minėto proceso atnaujinimo pagrindo padavė į civilinės bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo
36. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
37. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017).
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė naujai paaiškėjusias aplinkybes grindžia Šiaulių apygardos prokuratūros 2023 m. liepos 11 d. raštu, Šiaulių finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2023 m. liepos 19 d., Šiaulių apygardos prokurorės 2023 m. rugpjūčio 4 d., Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimais, taip pat į bylą atsakovės 2023 m. rugsėjo 22 d. pateiktu Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi.
39. Atsakovė naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendime nustatyta atsakovės civilinės atsakomybės neteisėtų veiksmų sąlyga, t. y., kad atsakovė padarė žalą ieškovei, pažeisdama teisės aktų nuostatas, nepagrįstai PVM sąskaitose faktūrose įtraukdama mokėtiną PVM už ieškovei patiektus rapsus. Pasak atsakovės, teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nusprendė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o naujai paaiškėjusios aplinkybės įrodo ir pačios ieškovės aplaidumą, kadangi ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga sumokėdama į PVM sąskaitą faktūrą įtrauktą PVM.
40. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą poreikio.
41. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, dažniausiai išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės pateikti įrodymai, susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, nutraukimu, skundų išnagrinėjimo rezultatu ir kt. negali turėti esminės reikšmės bylai, t. y. lemti kitokį civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatą nei dėl kurio nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
42. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai buvo nustatyti ne tik Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimu, bet ir konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėse bylose, šiuose sprendimuose nespręsta dėl ieškovės kaltės. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Todėl vien tai, kad atsakovė nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės.
43. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog procesas, pagal atsakovės prašymą, negali būti atnaujintas. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
44. Atsakovė atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto konstitucingumo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas gali atnaujinti procesą, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsakovės vertinimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad proceso atnaujinimas negalimas bylose, peržiūrėtose apeliacine ar kasacine tvarka, priešingu atveju būtų pažeista teisė į teisingą teismą.
45. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai nusprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013).
46. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1076-241/2016).
47. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytų įstatymų nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės iškeltos abejonės dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui sudarytų pagrindą tenkinti tokį jos prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pateiktas prašymas atmetamas.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria atsisakė atnaujinti procesą. Šią nutartį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.