Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė duktė D. K.. Vaikui tėvystė nenustatyta. Socialiniai darbuotojai, dirbę su atsakovės šeima, pastebėjo, kad pagrindinės šeimos problemos yra alkoholio vartojimas, nedarbas, sunki finansinė padėtis, neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos, kasdienių ir tėvystės įgūdžių nebuvimas, skolos, smurtas artimoje aplinkoje. Pažymėjo, kad atsakovė buvo nepasiruošusi pati auginti gimusios dukters, todėl nutarė ją palikti gimdymo namuose, kol pagerės jos gyvenimo sąlygos. Naujagimei buvo skirta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta L. P.. Atsakovės tėvai S. ir L. A. nesutiko globoti D. dėl silpnos sveikatos. Atsakovei buvo pranešta kur ji turi kreiptis dėl susitikimo su dukra, tačiau motina su vaiku buvo susitikusi tik vieną kartą. Taip pat nurodė, kad atsakovė pastaruoju metu yra be gyvenamosios vietos, dienas leidžia prekybos centruose, o naktimis miega Klaipėdos miesto nakvynės namuose, pastebėta besirausianti po šiukšliadėžes prie prekybos centro, neblaivi, sumuštu veidu. Pažymėjo, kad atsakovė nesugeba konstruktyviai vertinti savo šeimos situacijos, šeimoje nėra nuoseklių, kryptingų ir teigiamų pokyčių. Laiko, kad atsakovė negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų dukteriai D. K., bei patenkinti jos fizinius ir emocinius poreikius. Atsakovė nerodo iniciatyvos susigrąžinti vaiką, visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo. Esant situacijai šeimoje, kai vaikui tėvystė nėra nustatyta, o motina mažamečiu pasirūpinti negali dėl tėvystės įgūdžių stokos ir nenoro jų įgyti, dėl savo gyvenimo būdo nekeitimo, kuris keltų grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, nutarta kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo atsakovei.

Atsakovė E. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2019 m. gegužės 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad su reikalavimu neterminuotai apriboti motinos valdžią nesutinka, tačiau jokių nesutikimo motyvų nenurodė.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo L. P. paaiškino, kad atsakovė nerodo jokių pastangų matytis su dukra, ja nesidomi. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. R. paaiškino, kad dirba Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre socialine darbuotoja, nuo 2019 m. vasario mėn. paskirta socialiniam darbui su E. K. ir Z. B. šeima, kuriai paskirta socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga. Atsakovė į telefono skambučius neatsako, su ja telefonu pavyko susisiekti tik vieną kartą – 2019 m. birželio 4 d., ji bet kokių socialinių paslaugų atsisakė, taip pat atsisakė nurodyti gyvenamąją vietą, kiek žinoma ji gyvena Šilutės plente viename iš garažų. Atsakovė nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Klaipėdos priklausomybės ligų centras atsakovei yra nustatęs (duomenys neskelbtini) diagnozę, tačiau atsakovė nesigydo. Atsakovė yra iš dalies nedarbinga, jai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis bei lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei E. K. gimė duktė D. K.; vaiko gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra. 2018 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko D. K. laikinosios globos nustatymo“ nuo 2018 m. liepos 19 d. D. K. nustatyta laikinoji globa, nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 29 d. laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) lopšelis – darželis „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. liepos 30 d. laikinąja globėja paskirta L. P.. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta atvejo vadyba bei socialinis darbuotojas dirbti socialinį darbą su atsakovės šeima, atsakovei parengti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. spalio 9 d. pagalbos planai. 2018 m. gruodžio 20 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašte dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog dirbant socialinį darbą su atsakovės šeima pastebima, kad šeimos pagrindinės problemos yra alkoholio vartojimas, nedarbas, sunki finansinė padėtis, neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos, kasdienių ir tėvystės įgūdžių nebuvimas, skolos, įtariamas smurtas artimoje aplinkoje; socialinis darbas su šeima komplikuotas, į pateikiamas rekomendacijas neatsižvelgiama; atsakovė E. K. negeba konstruktyviai vertinti savo šeimos situacijos, yra riboto suvokimo, nepastovios emocinės būsenos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, neteista, yra bausta administracine tvarka.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir liudytojos parodymais, nustatyta, jog atsakovė savo mažamete dukterimi nesirūpino nuo gimimo, vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiasi iki šiol. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, jos menki kasdienio gyvenimo bei higienos įgūdžiai, neturi tėvystės įgūdžių. Atsakovė vaiku nesidomi, nerodo pastangų bendrauti su dukra. Atsakovė yra abejinga savo, t. y. motinos, pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą nededa, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, jų pagalbos atsisako. Atsakovė savo elgesio bei gyvenimo būdo nekeičia ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios mažametės dukters atžvilgiu neįgyvendina, vaiko poreikiais nesidomi, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų tam nededa, yra abejinga savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžią į dukterį D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko D. K. laikinosios globos nustatymo“ nustatė D. K., gim. (duomenys neskelbtini), likusiai be tėvų globos, laikinąją globą, paskiriant laikinąja globėja L. P.. Pastaroji rūpinasi vaiko priežiūra ir auklėjimu. Ieškovas patvirtino, kad L. P. užtikrina tinkamas nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, D. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jos dabartinės laikinosios globėjos L. P. gyvenamojoje vietoje.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui D. K. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį jos nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. liepos 19 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė yra veiksni, darbingo amžiaus, iš dalies darbinga (iki 2019 m. liepos mėn. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis), todėl privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovas byloje prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, atsakovė duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovė nedirba ir/ar neieško darbo negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovas prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės E. K. nepilnametės dukters D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 19 d. (laikinosios globos nustatymo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina laikinoji globėja L. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į atsakovės sunkią turtinę padėtį bei jai nustatytą darbingumo lygį, teismas atleidžia atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo iš jos nepriteisia (CPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnametį vaiką D. K., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti laikinąją globėją L. P. nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui D. K. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.