Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023-07-07 raštą Nr. 2D-11914 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-06-08 Prašymą.

Pareiškėja skunde taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ½ žemės sklypo dalies ir jame esančių ½ statinių dalies adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Žemės sklype esantis vienbutis gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) stovi ant Žemės sklypo ribos. Inspekcija 2011 m. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu (2001-04-29 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1151) konstatavo savavališkos statybos Žemės sklype ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalies, pastatytos valstybinėje žemėje, faktus bei 2011-05-18 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-40-110518-00022 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas). Inspekcija nustatė, kad pareiškėja, rekonstruodama vienbutį gyvenamąjį namą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius: vietoje suprojektuoto 4,5 m pločio bei 5 m ilgio priestato prie vienbučio gyvenamojo namo pristatė 4,65 m pločio bei 8,23 m ilgio priestatą, tuo pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius - statinio išorės matmenis, tai yra, konstatuotas pažeidimas dėl nukrypimo nuo suprojektuotų išorinių statinio matmenų.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1583-896/2012) A. G. buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigota Inspekcija nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p Žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

Marijampolės rajono apylinkės teismas po proceso atnaujinimo, 2016-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pakeitė 2012-10-16 sprendimo rezoliucinę dalį, patenkino A. G. priešieškinį ir leido jai teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją minėtam savavališkai pastatytam gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) žemės sklype įteisinti ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Kauno apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-708-555/2017) pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimo rezoliucinę dalį, leisdamas atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, Žemės sklype ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p ir sutvarkyti statybvietę.

Po Savavališkos statybos akto surašymo ir Inspekcijos savavališkos statybos fakto adresu (duomenys neskelbtini) konstatavimo, buvo atlikta atitinkamų veiksmų: Inspekcijos patikrinimas, ne vienas Seimo kontrolieriaus ir eksperto tyrimas, kurių išvados leidžia daryti prielaidą, kad 2011 metais nustatytas savavališkos statybos faktas Žemės sklype Inspekcijos turėtų būti patikrintas naujai, kadangi egzistuoja prielaidos konstatuoti kitokius faktinius duomenis bei priimti kitokias išvadas nei buvo nustatyta Savavališkos statybos akte. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, pateikdama 2023-06-08 prašymą, kuriuo prašė iš naujo (pakartotinai) atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbų teisėtumo patikrinimą ir atitikimą šio namo rekonstrukcijos projektui bei panaikinti Savavališkos statybos aktą, konstatuojant, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos nėra, kokia ji buvo nustatyta 2011-05-18 Savavališkos statybos akte.

Inspekcija byloje skundžiamu 2023-07-07 raštu Nr. 2D-11914 (toliau – ir skundžiamas raštas) atsakė, kad vertinti savavališkos statybos padarinių pašalinimo aplinkybių, kitaip nei nurodyta 2012-10-16 teismo sprendime, neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu raštu, nurodė, kad Inspekcija teismo buvo įpareigota patikrinti, ar įvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012. Inspekcija 2023-04-07 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje Žemės sklype ir patikrinimą vietoje atlikęs Inspekcijos darbuotojas parengė 2023-04-07 faktinių duomenų matavimo schemą. Teigia, kad Inspekcijos 2023-04-07 patikrinimo metu faktinių duomenų matavimo schemoje užfiksuoti matavimai rodo, jog rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), t. y. jo priestatas (faktiniai (duomenys neskelbtini) namo priestato išorės matmenys) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. 2023-04-27 Inspekcija surašė Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. F0PPA-20-230427-00005.

Pareiškėjos teigimu, 2023-04-07 patikrinimo metu pačios Inspekcijos faktinių duomenų matavimo schemoje užfiksuoti matavimai rodo, kad rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), t. y. jo priestatas (faktiniai (duomenys neskelbtini) namo priestato išorės matmenys) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Tai patvirtina 2023-04-07 užfiksuotų faktinių statinio matmenų palyginimas su statinio projektu.

Pareiškėja nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, jog savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju, pačios Inspekcijos užfiksuoti gyvenamojo namo priestato matmenys patvirtino, jog rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, o tai reiškia, kad pagrindo konstatuoti, jog tai yra savavališka statyba, nėra.

Pareiškėja pažymėjo, kad galimai Inspekcija padarė klaidingą išvadą dėl to, kad faktinius gyvenamojo namo priestato duomenis tikrino pagal statinio projekte esančio dokumento - priedo prie architektūrinės-planinės užduoties Nr. 105 duomenis, bet ne pagal projekto pagrindinius brėžinius, kuriuose yra pateikti projektiniai sprendiniai. Teigia, kad priedas prie architektūrinės-planinės užduoties Nr. 105 nėra tas dokumentas, kuriame būtų suprojektuoti galutiniai projektiniai sprendiniai, o tai tik procedūrinis tarpinis projektavimo dokumentas.

Be to, pareiškėjos nuomone, tai, kad gyvenamojo namo priestato statyba neturi savavališkos statybos požymių patvirtino ir 2021 m. lapkričio 5 d. eksperto V. Š. atlikto tyrimo dėl pastato (duomenys neskelbtini) priestato 3a1/p statybos atitikimo statinio projektui metu padarytos išvados, kurios surašytos konsultacinėje išvadoje Nr. 123, kuria konstatuota, kad priestatas nėra savavališkai pastatytas, kadangi atitinka statinio projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, kuris, kaip ir statybos projektas, nebuvo pripažinti kaip neteisėtai išduoti ar panaikinti.

Pareiškėja pažymėjo, kad Inspekcija ne tik neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytus argumentus, ne tik ignoravo ir savo pačios priimtą sprendimą, išreikštą pažymoje, bei dėl nepaaiškinamų priežasčių ginčo priestato statybą laiko savavališka dėl to, kad jos dalis išlenda už Žemės sklypo ribos. Tačiau Žemės sklypas, t. y. jo ribos, buvo registruotos jau po projekto parengimo - Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data - 1998-11-16, kai projektas buvo parengtas 1997 metais. Pareiškėjos teigimu, dėl matininko klaidos Žemės sklypo plotas buvo įregistruotas mažesnis nei buvo inventorizuotas, dėl ko dalis priestato, nesant jokios pareiškėjos kaltės, atsidūrė valstybinėje žemėje. Pareiškėjai visiškai neteisingai ir be pagrindo uždedama didelė našta ir atsakomybė pašalinti šios situacijos padarinius, dėl kurių ji nėra ir negali būti atsakinga, kadangi statybos darbai buvo atlikti pagal suderintą projektą. Atkreipė dėmesį, kad projekto teisėtumas nebuvo ginčijamas nei pačios Inspekcijos, nei kitų subjektų, todėl statybos darbai, vykdomi pagal jį, yra teisėti.

Pareiškėja taip pat teigia, kad skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų ir viešojo administravimo principų. Inspekcija nenurodė jokio teisinio pagrindo neleidžiančio pakartotinai atlikti statybos patikrinimą ir įvertinti jos atitikimą projektui, statybos savininkui pateikus prašymą ir duomenis, pagrindžiančius poreikį iš naujo patikrinti ginčo statybą. Priešingai - Inspekcija paviršutiniškai ir išsamiai neįvertinusi Prašymo esmės, pažeidė administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje bei viešojo administravimo principus, įtvirtintus VAĮ 3 straipsnyje. Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skundžiamas raštas privalėjo būti motyvuotas, t. y. jame turėjo būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas bei tokio akto motyvai. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamas raštas ne tik, kad nebuvo tinkamai motyvuotas, tačiau apskritai nebuvo įvertinti pareiškėjos Prašymą pagrindžiantys argumentai, kitaip tariant, Inspekcija, priimdama skundžiamą raštą, net nevertino visų Prašyme pateiktų argumentų bei nemotyvavo savo sprendimo jų kontekste, t. y. Inspekcija nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos vertinimu, Inspekcija, priimdama skundžiamą raštą, neveikė rūpestingai ir atidžiai, nesilaikė visų teisės aktų reikalavimų, ir dėl to buvo paneigta pareiškėjos teisė į teisėtų lūkesčių apsaugą.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, nenustačius bylos nutraukimo pagrindų – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad didžioji pareiškėjos 2023-08-07 skundo dalis yra susijusi su neva „Inspekcijos neteisingai nustatytu savavališkos statybos faktu“, tačiau priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Šiuo atveju yra priimtas ir įsiteisėjęs 2012-10-16 teismo sprendimas, kuris įgijęs vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkei pačiai geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai.

Atsakovės teigimu, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2012-10-16 sprendimu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2012-10-16 sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas priverstinai. 2012-10-16 sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, o Inspekcija, vykdydama Marijampolės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-933-570/2023, atliko 2012-10-16 sprendimo įvykdymo patikrinimą ir 2023-04-27 aktu dar kartą konstatavo, kad 2012-10-16 sprendimas nėra įvykdytas ir šis aktas buvo pateiktas Marijampolės teismui.

Taip pat paaiškino, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; <...>; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statytojo teisei įgyvendinti, pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, likęs nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, esantis po ginčo priestatu, turi būti valdomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja 2023-06-08 prašymu Inspekcijai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ji parengė projektinę dokumentaciją, gavo statybą leidžiantį dokumentą, neišardė savavališkai perstatyto ar pertvarkyto gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ar įsigijo iš valstybės nesuformuotą valstybinės žemės plotą, kuriame savavališkai pastatyta priestato dalis, (įsiterpusį tarp sklypo - (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tarp naujai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir kurio plotas yra 1,88 kv. m). Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, bet kokie kiti juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, todėl atmestini ir pareiškėjos skundo argumentai, kad naudojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) visuomet buvo didesnis, t. y. jo naudojamas plotas siekė 613 kv. m, o išskirtas plotas siekė 619 kv. m, tačiau dėl matininko klaidos sklypo plotas buvo įregistruotas tik 599 kv. m., dėl ko dalis priestato atsidūrė valstybinėje žemėje.

Atsakovės nuomone, Inspekcijos 2023-07-07 skundžiamas raštas yra teisėtas ir motyvuotas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Šiuo atveju pareiškėja nepagrindė kuo tiksliai pasireiškė jos teisių pažeidimas priėmus 2023-07-07 skundžiamą raštą. Pabrėžė, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė ir sukelia teismo 2012-10-16 sprendimas, kurio pareiškėja nėra įvykdžiusi iki šiol ir kuris šiuo metu yra vykdomas priverstinai, o ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl fakto, o ne dėl teisės, o tokios bylos nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai, todėl byla dėl šių aplinkybių turėtų būti nutraukta. Teismas panaikindamas 2023-07-07 skundžiamą raštą ir įpareigodamas išnagrinėti atitinkamą 2023-06-08 prašymą ar jo dalį iš naujo, pareiškėjos nurodomų galimai pažeistų teisių niekaip neapgintų ir šis procesas liktų beprasmis.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023-07-07 rašto Nr. 2D-11914 „Dėl jūsų prašymo“ (toliau – skundžiamas raštas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, tenkinęs Inspekcijos ieškinį, 2012-10-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 (toliau – ir 2012-10-16 sprendimas) įpareigojo atsakovę A. G. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

Inspekcija 2013-07-09 raštu Nr. 2D-10945 ,,Dėl 2013-06-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 vykdymo ir faktinių griovimo išlaidų“ kreipėsi į antstolės S. Ž. kontorą (toliau – antstolė) dėl Teismo 2013-06-18 vykdomojo rašto Nr. 2-1583-896/2012 priverstinio vykdymo.

Marijampolės rajono apylinkės teismas po proceso atnaujinimo 2016-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 (toliau – 2016-11-15 sprendimas) patenkino A. G. priešieškinį, pakeitė 2012-10-16 sprendimo rezoliucinę dalį ir leido jai teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją minėtam savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype įteisinti ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Kauno apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 (toliau – Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartis) nutarė 2012 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti, leidžiant atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p ir sutvarkyti statybvietę.

Marijampolės apylinkės teismas 2019-02-07 nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-31-802/2019) nutarė atidėti iki 2019 m. liepos 31 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, vykdymą dalyje, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, esančiame (duomenys neskelbtini)., ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

A. G. per Marijampolės teismo 2019-02-07 nutartimi nustatytą terminą neparengė projektinės dokumentacijos, negavo statybą leidžiančio dokumento, neišardė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato 3a1/p, žemės sklype, tačiau 2019-07-31 prašymu (toliau – 2019-07-31 prašymas) vėl kreipėsi į Marijampolės teismą ir prašė atidėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartimi, vykdymą iki 2020-12-31.

Marijampolės teismas 2020-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-179-985/2020 (toliau – 2020-03-04 nutartis) A. G. 2019-07-31 prašymą ir 2020-02-26 patikslintą reikalavimą tenkino ir atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimo vykdymą dalyje, kurioje A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui ir gauti statybą leidžiantį dokumentą nustatant terminą veiksmams atlikti iki 2020-12-31.

Kauno apygardos teismas 2020-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020 Marijampolės teismo 2020-03-04 nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – A. G. 2019-07-31 prašymo ir 2020-02-26 patikslinto reikalavimo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.

Pažymėtina, kad pareiškėja A. G. į bendrosios kompetencijos teismą ne kartą kreipėsi dėl minėto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo bei proceso atnaujinimo, tačiau jos prašymai buvo atmesti, dėl ko šiuo metu teismo sprendimas, dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalies valstybei priklausančiame žemės sklype nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, yra vykdomas priverstinai.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolė pareiškimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus (civilinė byla Nr. 2VP-933-570/2023) dėl A. G. nubaudimo už Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 nevykdymą. Šios bylos nagrinėjimo metu Inspekcija, teismo buvo įpareigota patikrinti, ar įvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012. Inspekcija, vykdydama teismo įpareigojimą, atliko 2012-10-16 sprendimo įvykdymo patikrinimą ir 2023-04-27 surašė Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. F0PPA-20-230427-00005 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, kad 2012-10-16 sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartis nėra įvykdyti. Pareiškėja apskundė Patikrinimo aktą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, tačiau šis 2023-12-28 sprendimu jos skundą atmetė, sprendimas neįsiteisėjęs (administracinė byla Nr. eI3-7289-644/2023).

Pareiškėja 2023-06-08 prašymu „Dėl statybos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Inspekciją, prašydama iš naujo (pakartotinai) atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbų teisėtumo patikrinimą ir atitikimą šio namo rekonstrukcijos projektui bei panaikinti Savavališkos statybos aktą, konstatuojant, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini)savavališkos statybos nėra, kokia ji buvo nustatyta 2011-05-18 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-40-110518-00022.

Inspekcija, atsakydama į Prašymą 2023-07-07 raštu Nr. 2D-11914 pareiškėją informavo, kad priimtas ir įsiteisėjęs 2012-10-16 teismo sprendimas, kuris įgijęs vykdytinumo savybę – turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, todėl Inspekcija vertinti savavališkos statybos padarinių pašalinimo aplinkybių, kitaip nei nurodyta 2012-10-16 teismo sprendime, neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą raštą, nes Inspekcija nenustatinėjo ar nagrinėjamu adresu yra savavališkos statybos požymių, apibrėžtų Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje, t. y. ar statyba buvo vykdyta pagal leidimą ir ar nėra esminių nukrypimų nuo projekto. Pareiškėjos teigimu, rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), t. y. jo priestatas (faktiniai (duomenys neskelbtini) namo priestato išorės matmenys) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savavališkos statybos padariniai iš esmės yra pašalinti, nes pagrindo konstatuoti, kad tai yra savavališka statyba, nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, ginčydama atsakovės 2023-07-07 raštą Nr. 2D-11914, iš esmės nesutinka su tuo, kad Inspekcija nepagrįstai nustatė savavališkos statybos faktą perstatytai ar pertvarkytai gyvenamojo namo priestato 3a1/p daliai. Tačiau pažymėtina, kad priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Nagrinėjamu atveju yra priimtas, įsiteisėjęs ir šiuo metu priverstinai vykdomas 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas (iš dalies pakeistas 2017-04-13 Kauno apygardos teismo nutartimi), kuriuo buvo patvirtintas ginčo statinio savavališkos statybos faktas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, o tai reiškia, kad pagrindo konstatuoti, jog tai yra savavališka statyba, nėra, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Inspekcijos atsisakymas iš naujo (pakartotinai) atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) statybos darbų teisėtumo patikrinimą ir atitikimą šio namo rekonstrukcijos projektui, esant galiojančiam ir priverstinai vykdomam teismo sprendimui, bei panaikinti Savavališkos statybos aktą, konstatuojant, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos nėra, kokia ji buvo nustatyta 2011-05-18 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-40-110518-00022, yra pagrįstas, teisėtas ir jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Be to, teismas akcentuoja, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalį skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija 2011-05-18 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-40-110518-00022 teisėtumą, kuris priimtas daugiau nei prieš 10 metų, todėl Inspekcija, vadovaujantis minėta Įstatymo nuostata, visiškai pagrįstai ir teisėtai galėjo pareiškėjos skundo netirti ir šiuo pagrindu.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).

Atlikus ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas pabrėžia, jog skundžiamas atsakymas buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, Inspekcija visas faktines aplinkybes išsamiai išdėstė, paaiškino, kad jos yra ištirtos bendrosios kompetencijos teismų ir dėl jų įrodomosios vertės įsiteisėjusiuose sprendimuose (nutartyse) yra pasisakyta, taip pat skundžiamame atsakyme yra nurodyti taikytini teisės aktai bei teismų praktika ir tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas atsakymas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Inspekcijos nustatytu ir teismų patvirtintu savavališkos statybos faktu ir skirtingais būdais siekia paneigti šį faktą, savaime nereiškia, jog skundžiamas atsakymas, kuris yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas ne tik faktinėmis aplinkybėmis ir teismų sprendimais, bet ir teisės aktais, priimtas pagal Inspekcijai suteiktą kompetenciją, turėtų būti panaikintas, kaip neatitinkantis numatytų VAĮ reikalavimų administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023-07-07 raštą Nr. 2D-11914 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-06-08 Prašymą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.