Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) “ atstovui advokatui Remigijui Bukėnui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui A. B., jo atstovui advokatui Vytautui Agintui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) “ skolos ir palūkanų priteisimo ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ priešieškinį ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys patenkinamas, priešieškinis atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal 2019 m. liepos mėn. pateiktus atsakovės užsakymus, pastarosios valdomose patalpose, esančiose Palangoje, 2019 m. liepos 23 d. atliko oro kondicionierių profilaktinį aptarnavimą. 2019 m. liepos 23 d. ieškovė atsakovei pateikė komercinį pasiūlymą dėl atsakovės, valdomose patalpose, esančiose Šventojoje, remonto, kuriame nurodyta teikiamų paslaugų, naudojamų medžiagų kiekiai ir kaina, nustatė transporto išlaidų įkainius. Ieškovės darbuotojams 2019 m. liepos 25 d. suteikus komerciniame pasiūlyme nurodytas paslaugas ir atstačius šaldymo įrangos veikimą, paaiškėjo, kad siekiant išvengti įrangos veikimo sutrikimų ateityje reikėtų pakeisti papildomas sudėtines dalis. Šios paslaugos atsakovei buvo suteiktos 2019 m. liepos 26 d. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad po ieškovės paslaugų suteikimo atsakovei, šalys pasirašė: 1) 2019 m. liepos 23 d. darbų pridavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad buvo suteiktos šios paslaugos ir panaudotos šios medžiagos – atliktas profilaktinis aptarnavimas Palangoje, - freono papildymas R410, 1,4 kg; atlikta defektacija Šventojoje, kurios metu nustatyta, kad Šventojoje reikia keisti du kompresorius, nustatytas freono trūkumas mažajame kompresoriuje; 2) 2019 m. liepos 25 d. darbų pridavimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad buvo pakeisti du kompresoriai, atlikti virinimo darbai, presavimas azotu, sandarumo patikra, vakuumavimas, freono pildymas R407F 5 kg; 3) 2019 m. liepos 26 d. buvo pakeistas ventiliatorius ir TRV, atliktas presavimas azotu, sandarumo patikra, vakuumavimas, TVR reguliavimas, freono pildymas R407F 2 kg.

Bylos duomenimis, ieškovė atsakovei pateikė apmokėti šias ginčo sąskaitas: 1) 2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SP119-01837, už Palangoje suteiktas paslaugas (sąskaitos suma – 287,98 Eur su PVM), kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. liepos 29 d.; 2) 2019 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SP119-01837, už Šventojoje suteiktas paslaugas (sąskaitos suma – 1444,14 Eur su PVM), kuria atsakovė privalėjo apmokėti iki 2019 m. rugpjūčio d. Šiose sąskaitose yra išvardintas ieškovės atsakovei suteiktos paslaugos, nurodytas kiekis bei kainos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pagal šias PVM sąskaitas-faktūras nėra atsiskaičiusi, todėl liko skolinga ieškovei – 1732,12 Eur.

Dėl ieškinio reikalavimų

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.720 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, suteikė atsakovei pirmiau minėtas paslaugas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už jai suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras.

Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už Palangos objekte suteiktas paslaugas

Teismas su tokiais atsakovės įrodinėjamais argumentais nesutinka.

Visų pirma, teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovės argumentams, jog atsakovė, grįsdama ieškovės kaltę dėl sugadinto oro kondicionieriaus nepagrįstai remiasi 2010 m. kovo 30 d. aptarnavimo sutarties Nr. 2010-03/30 nuostatomis. Kaip matyti iš Sutarties 6 punkto, jos galiojimo terminas – 36 mėnesiai, t. y. ši sutartis galiojo iki 2013 m. kovo 30 d. Duomenų, kad ieškovė netinkamai būtų vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, ar tarp šalių kiltų ginčas dėl minėtu laikotarpiu teiktų paslaugų kokybės ar kitų ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, byloje nėra. Byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad pasibaigus sutarties galiojimui, kitos aptarnavimo sutarties šalys nepasirašė, ir kaip minėta pirmiau, pasibaigus sutarties galiojimui ieškovė pagal atskirus užsakymus atlikdavo oro kondicionierių ar kitos įrangos techninę priežiūrą, aptarnavimą ir remontą. Tai reiškia, kad pasibaigus sutarties galiojimui, būtent atsakovė, o ne ieškovė, turi pareigą pasirūpinti jai priklausančiu oro kondicionieriaus profilaktiniu aptarnavimu bei priežiūra, tuo pačiu atsakovei tenka ir visa rizika bei atsakomybė, susijusi su oro kondicionierių eksploatacijos rekomendacijų vykdymu ir oro kondicionierių priežiūra.

Nors atsakovė taip pat teigia, kad ieškovės darbuotojai vykdydami profilaktinį oro kondicionieriaus aptarnavimą, netinkamai jį atliko, nes pripildė į kondicionierių ypač didelį kiekį freono, o dėl smarkiai padidėjusio slėgio, perkaito kondicionieriaus kompresorius, šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Pirmiausia, svarbu paminėti, kad ginčo oro kondicionieriaus aptarnavimą atliko atestuotas ieškovės darbuotojas E. D., kompetentingas dirbti su OAM ir F-dujų turinčią šaldymo, oro, kondicionavimo įranga, šiluminiais siurbliais. Teismo posėdžio metu, jis nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kaip buvo atliktas oro kondicionieriaus profilaktinis patikrinimas Palangoje, nurodydamas, kad jis patikrino oro kondicionieriaus sistemos hermetiškumą, išvalė ir patikrino drenažą, išvalė kondensatorių, nuvalė ventiliatorių, išvalė vidinį bloką. Liudytojas E. D. taip pat nurodė, kad tikrinant oro kondicionieriaus veikimą buvo nustatytas freono trūkumas, įrenginys dirbo tik 2 barų slėgiu, todėl sistema buvo papildyta freonu. Po šios procedūros įrenginys veikė 7 barų darbiniu slėgiu. Liudytojas E. D. taip pat patvirtino, kad oro kondicionieriaus kompresorius ieškovei teikiant ir jau suteikus profilaktinio aptarnavimo paslaugas veikė. Jis oro kondicionieriaus kompresoriaus neardė ir neatliko jokių kitų veiksmų, kurie galėjo atitinkamam įrenginiui pakenkti. Liudytojo E. D. įsitikinimu jo suteiktos profilaktinio patikrinimo bei freono pildymo paslaugos nebuvo oro kondicionieriaus kompresoriaus gedimo priežastis. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo E. D. išsamiais ir nuosekliais paaiškinimais, nes kitų įrodymų, paneigiančių šiuos paaiškinimus, byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė.

Atsakovės į bylą pateiktas 2020 m. liepos 29 d. MB „(duomenys neskelbtini) “ oro kondicionieriaus „Mitsui“ MBC-24H defektinis aktas Nr. LT0729DK, kuriame nurodytos gedimo išvados – sugedęs pagrindinis oro kondicionieriaus komponentas – kompresorius; paveiktas korozijos, nebegaminamas modelis (senojo tipo on off); remontas neįmanomas; vamzdyne ir įrangoje nebuvo freono, aptiktas nuotėkis per veržles, taip pat nei kaip nors patvirtina, nei paneigia tikrųjų ginčo oro kondicionieriaus gedimo priežasčių, o tuo labiau ir ieškovės veiksmų neteisėtumo.

Vertinant šiame defektiniame akte įvardintus oro kondicionieriaus gedimus bei priežastis, pasakytina, kad atsakovė įrenginio apžiūrą atliko ir defektinį aktą teismui pateikė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo ieškovės darbuotojų atlikto oro kondicionieriaus profilaktinio aptarnavimo, antra, defektiniame akte nurodyti trūkumai aprašyti neinformatyviai, o trečia - šis defektinis aktas nepatvirtina atsakovės teiginių, kad minėto oro kondicionieriaus kompresoriaus gedimas buvo sąlygotas netinkamai atliktų techninio aptarnavimo darbų.

Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovės turimas oro kondicionierius buvo naudojamas jau apie dešimt metų, tą pripažino ir atsakovė, todėl akivaizdu, jog tokio senumo oro kondicionierius ir jo sudėtinės dalys neabejotinai gali būti paveiktos korozijos, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog korozijos paveikimą oro kondicionieriaus sudėtinėms dalims, taip pat ir kompresoriui, lėmė būtent ieškovės darbuotojų profilaktinio aptarnavimo metu atlikti veiksmai.

Tai, kad po metų, atliekant apžiūrą ir surašant defektinį aktą, vamzdyne ir įrangoje nebuvo freono, aptiktas nuotėkis pro veržles, taip pat neleidžia daryti išvados, kad dėl to yra kalta ieškovė. Liudytojas E. D. paaiškino, kad jam patikrinus oro kondicionierių, jo darbinis slėgis (R410A freono) kondicionavimo sistemoje buvo 2 barai, tai reiškia, kad oro kondicionavimo sistema buvo iš esmės tuščia, ir oro kondicionierius veikė garų sąskaita, nors pagal gamintojo nurodymus, tam, kad neužšaltų garintuvas (vidinis kondicionieriaus blokas) freono garų slėgis turi būti 7-8 barai. Šiuos liudytojo E. D. paaiškinimus patvirtina ieškovės į bylą pateikta pažyma bei pridedama lentelė, atspindinti tiesioginę R410A freono slėgio priklausomybę nuo temperatūros, ir iš kurios matyti, kad esant 0 laipsnių temperatūrai freono garų slėgis yra 6,97 baro. Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu, aiškindamas jo aptikto mažo kiekio freono buvimo ginčo oro kondicionieriuje galimas priežastis, nurodė, kad atrastas toks mažas freono kiekis atsakovės ginčo oro kondicionieriuje reiškia, kad freonas pro kažkur tekėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės pateiktame defektiniame akte padaryta atžyma, jog atliekant apžiūrą, buvo aptiktas nuotėkis per veržles. Taigi, šie liudytojo E. D. paaiškinimai leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo oro kondicionierius prieš ieškovei atliekant jo patikrą, jau turėjo gedimų, ir nebeveikė visu pajėgumu. Ir nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose bei jos atstovas direktorius A. B. teisme tvirtino, kad ginčo oro kondicionierius, prieš ieškovės atliktą oro kondicionieriaus profilaktinį aptarnavimą, veikė puikiai, tačiau šiuos jo teiginius paneigia liudytojos A. B. paaiškinimai. Ji patvirtino, kad ginčo oro kondicionierius dar prieš ieškovės darbuotojų atliekamą patikrą, kelias dienas tai veikė, tai neveikė, pats savaime išsijungdavo, tokius gedimus jį stebėjo keletą dienų.

Be to, byloje nepaneigti ieškovės teiginiai, kad kompresoriaus gedimas galėjo atsirasti jam pradėjus veikti pilnu pajėgumu po išvalymo ir papildymo freonu, kai prieš tai oro kondicionierius ilgą laiką atsakovės nebuvo tinkamai prižiūrimas ir valomas ir dėl to negalėjo veikti visa galia. Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo oro kondicionierius buvo labai užterštas. Šio liudytojo teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti ginčo oro kondicionieriaus būklė prieš valymą ir po jo. Ir nors apie ginčo oro kondicionieriaus būklę (užterštumą) profilaktinio tikrinimo metu vien tik iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti, tačiau, neatmetama tikimybė, kad netinkama oro kondicionieriaus priežiūra, jo vidinio bloko nevalymas, galėjo pakenkti senoms įrenginio sudėtinėms dalims, ir prisidėti prie jų greitesnio nusidėvėjimo bei patvarumo praradimo, ir tai galėjo sąlygoti oro kondicionieriaus gedimą. Teismas taip pat pažymi, kad byloje apskritai nėra duomenų apie oro kondicionieriaus buvusią techninę būklę, jo priežiūrą bei priežiūros periodiškumą, kada buvo ar apskritai buvo keistos oro kondicionieriaus sudėtinės dalys, ar kondicionierius buvo eksploatuojamas, laikantis techniniuose duomenyse nurodytoms temperatūroms ir kt. (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, todėl aplinkybę, kad oro kondicionierius buvo techniškai tvarkingas, jo profilaktiniai tikrinimai atliekami, o oro kondicionieriaus vidinio bloko filtrai valomi periodiškai, turi įrodyti atsakovė, įrodinėdama ieškovės kaltę ir jos neteisėtus veiksmus, atliekant profilaktinį oro kondicionieriaus patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš civilinėje byloje esančios medžiagos, atsakovė nepateikė teismui tai patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas sutinka su ieškove, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovės darbuotojas atliko atsakovei priklausančiame objekte esančio oro kondicionieriaus profilaktinio aptarnavimo darbus, dar nesudaro pagrindo vertinti, jog šie darbai buvo atlikti aplaidžiai, t. y. netinkamai. Kaip jau buvo minėta, būtent atsakovė turi įrodyti, jog dėl ieškovės veiksmų – atlikto oro kondicionierių profilaktinį aptarnavimo, taip pat ir freono papildymo, sugedo oro kondicionieriaus viena iš sudėtinių dalių – kompresorius.

Taip pat pažymėtina, jog atsakovė tuoj po profilaktinio patikrinimo metu atsiradusius defektus ar trūkumus turėjo užfiksuoti, juolab, kad tokią galimybę turėjo, tačiau kaip nustatyta iš paaiškinimų toks dokumentas nebuvo surašytas, priešingai atsakovės direktorius pasirašė darbų perdavimo - priėmimo akte, jokių pretenzijų nenurodė ir ieškovės suteiktas paslaugas bei darbus priėmė. Svarbu tai, kad darbų perdavimo akto pasirašymas nebuvo savitikslis - pagal šalių nusistovėjusią praktiką, aktais ieškovė pateikdavo informaciją atsakovei apie suteiktas paslaugas (CK 6.722 straipsnis), o atsakovė, pasirašydama tokį aktą, patvirtindavo, jog paslaugos yra suteiktos ir už suteiktas paslaugas ji turi pareigą apmokėti. Akivaizdu, kad, prieš pasirašant aktą, atsakovė, kaip rūpestingas asmuo, verslininkė, turėjo įsitikinti ar paslaugos buvo suteiktos, ar jos buvo suteiktos kokybiškai.

Atsakovės atstovo teiginiai, kad jo paskirtas įgaliotas asmuo neturėjo laiko laukti, kol profilaktinio apžiūros darbai bus atlikti, o pats atsakovės vadovas fiziškai negalėjo patekti į paviljoną, nėra susiję su ieškovės įsipareigojimų vykdymu, tuo labiau, kad atsakovė turėjo realią galimybę įvertinti suteiktų paslaugų kokybę vien tinkamai ją apžiūrėjus (t. y. įjungus oro kondicionierių) ir patikrinus įrenginio veikimą prieš pasirašant priėmimo aktą. Taigi, atsakovės elgesys sutarties vykdymo metu rodo, jog atsakovę tenkino ieškovės teikiamos paslaugos, ji patvirtino paslaugų suteikimo faktą ir kokybę, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako susimokėti už jos objekte atliktas paslaugas.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas pagal šalių susitarimą, t. y. pagal ieškovės pateiktą 2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SP119-01837 už suteiktas paslaugas su ieškove tinkamai neatsiskaitė, nepagrįstai sustabdydama prievolės vykdymą, tuo pažeisdama sutartinę prievolę.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovės reikalaujamą 287,98 Eur skolą.

Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už Šventosios objekte suteiktas paslaugas

Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 1444,14 Eur už Šventosios objekte suteiktas paslaugas.

Teismas su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė 2019 m. liepos 23 d. atsakovei pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodė tik preliminarią šaldymo įrangos (vitrinos) remonto paslaugų ir medžiagų kainą, t. y. 1005, 63 Eur su PVM, su kuo sutiko ir atsakovės atstovai. Iš komercinio pasiūlymo matyti, kad jame nurodyta tik 1 kg freono kaina, t. y. 42,10 Eur/kg be PVM. Kartu tame pačiame pasiūlyme nurodyta, kad už freoną mokėtina suma bus skaičiuojama pagal panaudotą faktinį freono kiekį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad teikiamų paslaugų ir medžiagų kaina, priešingai nei teigia atsakovė, galėjo būti koreguojama.

Byloje nustatyta, kad šaldymo įranga buvo papildyta 5 kg freono. Tai, kad freono būtų papildyta mažiau, atsakovė neįrodinėjo ir ginčo dėl to nekėlė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pagrįstai į 2019 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SP119-01873 įtraukė sumą už panaudotas medžiagas – 5 kg freono R407F, kurių kaina 210,50 Eur be PVM (42,10 Eur/kg be PVMx5 kg).

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė paslaugas objekte, esančiame Šventojoje teikė tris dienas, t. y. 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. liepos 25 d., ir 2019 m. liepos 26 d., todėl, teismo vertinimu visiškai pagrįstai į 2019 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SP119-01873 įtraukė ir transporto išlaidas už 250 Km (0,30 Eur/kmx250 km=75 Eur be PVM). Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo turėtas kelionės, vykstant į Šventosios objektą, išlaidas.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovės argumentus, susijusius su netinkama defektacija. Visų pirma, pažymėtina kad teismo posėdžio metu liudytojas E. D. nuosekliai ir logiškai paaiškino, kad nustatyti TRV ir ventiliatoriaus defektų pirmiau neatstačius šaldymo įrangos veikimo objektyviai nėra įmanoma. Remiantis šiais liudytojo E. D. paaiškinimais, logiška, kad tik ieškovės darbuotojams 2019 m. liepos 25 d. suteikus komerciniame pasiūlyme nurodytas paslaugas ir atstačius šaldymo įrangos tinkamą veikimą, buvo nustatyta, kad būtina pakeisti papildomas sudėtines įrangos dalis. Antra, iš 2019 m. liepos 25 d. darbų pridavimo-perdavimo akto matyti, jog jame nurodyta, jog reikia keisti TRV ir ventiliatorių, o šis aktas pasirašytas atsakovės atstovo direktoriaus A. B.. Taigi šios aplinkybės paneigia atsakovės atstovo A. B. paaiškinimus, jog jis apie papildomų darbų poreikį nebuvo iš anksto įspėtas. Trečia, pats faktas, kad 2019 m. liepos 26 d. ieškovės darbuotojai atvyko į Šventojoje, esantį atsakovei priklausantį objektą, ir teikė paslaugas - pakeitė TRV ir ventiliatorių, suponuoja išvadą, kad atitinkamų darbų atlikimas ir sąlygos tarp ieškovės ir atsakovės buvo suderintos. Ketvirta, 2019 m. liepos 26 d. darbų pridavimo-perdavimo akte nurodyta, kad ieškovės darbuotojai suteikė atsakovei konkrečias paslaugas – pakeistas ventiliatorius ir TRV, atliktas presavimas azotu, sandarumo patikra, vakuumavimas, TVR reguliavimas, papildymas freonu R407F 2 kg. Šis aktas buvo pasirašytas atsakovės atstovo R. Z.. Taigi atsakovė visas šias ieškovės suteiktas paslaugas priėmė.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, kai jai buvo suteiktos paslaugos, akte nenurodė, jokių pretenzijų dėl kokybės ar kitų ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo. Ji pretenzijas ieškovei pradėjo teikti, tik po to, kai gavo pretenziją iš ieškovės dėl piniginių įsipareigojimų nevykdymo, ir reikalavimą apmokėti skolą už suteiktas paslaugas bei panaudotas medžiagas.

Be to, atmetus ieškovės šį reikalavimą, reikštų, jog už faktiškai tinkamai suteiktas paslaugas liktų neatsiskaityta, kas prieštarautų teisingumo principui, ir principams, jog sutartys ir jų pagrindų atsirandančios prievolės turi būti vykdomos. Pabrėžtina, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų, jog ieškovė buvo apskaičiavusi neteisingai suteiktų paslaugų, medžiagų kainą, ir transporto išlaidų dydį, kurios pagrindu buvo išrašyta ginčo PVM sąskaita - faktūra.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas pagal šalių susitarimą, t. y. pagal ieškovės pateiktą 2019 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SP119-01873 už suteiktas paslaugas, su ieškove tinkamai neatsiskaitė, tuo pažeisdama sutartinę prievolę.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovės visą ieškovės reikalaujamą 1444,14 Eur skolą.

Dėl palūkanų priteisimo

Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Palūkanos tampa skolininko prievolės dalimi ir turi būti mokamos visais atvejais, kai jis delsia atsiskaityti, su sąlyga, jei kreditorius reikalauja, kad palūkanos būtų sumokėtos.

Ieškovė prašo priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį, kai pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Fiksuotoji palūkanų norma 2019 m. liepos 1 d. buvo 0,00 procentų.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

Teismas sutinka su ieškovės argumentais dėl šio Įstatymo taikymo šioje byloje – šalys yra verslo subjektai, nėra duomenų, jog oro kondicionierių profilaktinio aptarnavimo paslaugos būtų suteiktos ne atsakovės ūkinei veiklai. Ieškovė pateikė teismui palūkanų paskaičiavimą, pagal kurį nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. spalio 18 d. (85 dienos) už atsakovės nesumokėtą 287,98 Eur sumą, ir nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. spalio 18 d. (80 dienų) už atsakovės nesumokėtą 1444,14 Eur sumą, mokėtinos palūkanos imant 8 procentų dydžio palūkanų normą, sudaro iš viso 30,68 Eur.

Ieškovės pateiktas palūkanų paskaičiavimas yra detalus ir pagrįstas, atsakovė ieškovės prašomų palūkanų dydžio ir paskaičiavimo neginčijo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 30,68 Eur palūkanų suma.

Atsakovė yra praleidusi terminus įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistinos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl iš atsakovės priteistinos aštuonių procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. spalio 31 d. , iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo

Byloje duomenų, kad egzistavo CK 6.207 straipsnyje numatyti pagrindai sustabdyti sutarties vykdymą, nėra. Pagal teismų praktiką, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai: pirma, prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 str. 7 d., 6.207 str. 3 d.). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą.

Esant pirmiau aptartoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovės prievolės vykdymo sustabdymą būtų galima pripažinti teisėtai panaudota savigynos priemone. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė neturėjo pagrindo nevykdyti iš sutarties kylančios prievolės atsiskaityti už ieškovės tinkamai suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Atsakovei pateiktos PVM sąskaitos - faktūros turėjo būti apmokėtos, tačiau atsakovė jose nurodytas sumas apmokėti atsisakė, nors ir ginčijo tik dalį ieškovės atliktų paslaugų kokybės bei su jų teikimu, susijusių medžiagų bei transporto išlaidų pagrįstumą, todėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove sustabdymo priežastis, kaip savigynos forma, teismo vertinimu, nelaikytina pateisinama, adekvati, sąžininga ar protinga. Atsižvelgiant į išdėstytą, esant tokių aplinkybių visumai, atsakovė neturi jokio teisėto pagrindo ir toliau sulaikyti ieškovei priklausančias pinigų sumas.

Dėl priešieškinio reikalavimo

Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Atsakovė (pagal priešieškinį ieškovė) įrodinėja, jog ieškovė (pagal priešieškinį atsakovė) yra kalta dėl oro kondicionieriaus gedimo, dėl ko ji turi atlyginti turtinę žalą.

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais (žr. sprendimo pastraipą dėl atsakovo pareigos atsiskaityti pagal 2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SP119 -01837), kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu civiliniame procese, teismas šioje byloje konstatavo, jog atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis), todėl šiuo nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės ieškovei taikymas negalimas. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko žalos dydžio (ne)pagrįstumo, plačiau nepasisako, ir atsakovės priešieškinį atmeta.

Kiti (likę) šalių procesiniuose dokumentuose bei teisme nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra tenkinamas, o priešieškinis atmetamas. Parskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas, ieškovės naudai iš atsakovės yra priteistinos jos turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnis).

Taip pat ieškovė patyrė 2576,77 Eur išlaidų už teisinės pagalbos teikimą (už ieškinio, dubliko, atsiliepimo į priešieškinį, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, atstovavimą teisme).

Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 2576,77 Eur. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 2616,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2576,77 Eur + 40 Eur).

Ieškinį patenkinus visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 0 Eur, todėl nepatirtos ir į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1dalis, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas 300107806, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Palanga, 1732,12 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 12 ct) skolą, 30,68 Eur (trisdešimt eurų ir 68 ct) palūkanas iki kreipimosi į teismą, aštuonių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1762,80 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 80 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2616,77 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiolika eurų ir 77 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.