- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- eI3-3723-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02414-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Beata Martišienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- N. V., S. I.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- I. Č.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. V. ir S. I., atstovaujamos įstatyminio atstovo E. I., skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – I. Č. (V. Č. (V. Č.) teisių perėmėja) ir L. Č.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos N. V. ir S. I., atstovaujama įstatyminio atstovo E. I., (toliau kartu – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamos: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2020 m. birželio 16 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 2) įpareigoti atsakovą panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu padarytus šiuos kadastro ir registro įrašus: a) Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr.10/188372 duomenyse grafoje 2.1 daikto aprašyme / pastaboje padarytą įrašą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 2) yra su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis: 3-5 (1/2 iš 2,59 kv. m), t. y. 1,29 kv. m; 3-6 (1/2 iš 5,81 kv. m), t. y. 2,91 kv. m. Iš viso 4,20 kv. m (toliau – ir Registro įrašas); b) Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr.10/188372 duomenyse grafoje 11 padarytą įrašą, kad bendro naudojimo patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 3), sudėtinė dalis (toliau – ir Registro pastaba 1); c) Registro Nr. 10/188373 duomenyse grafoje 11 padarytą įrašą, kad buto patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos (toliau – ir Registro pastaba 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad pareiškėjos N. V. sutuoktinis J. V. (J. V. ) 1992 m. gruodžio 23 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutartį (toliau – ir Privatizavimo sutartis Nr. 1), pagal kurią nuosavybėn įsigijo šį butą. Pagal 1994 m. ir 1995 metų kovo 17 d. buto kadastrinius duomenis pareiškėjos butą Nr. 3 sudarė trys kambariai, virtuvė ir du koridoriai, užimantys 2,63 ir 5,25 kv. m plotą bei pažymėti indeksais 3-5 ir 3-6. Privatizavimo sutartyje nurodytas bendras buto plotas – 58,86 kv. metrų. Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 4 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo padarytais įrašais kaimynui, t. y. butui Nr. 2, buvo nustatytos turtinės teisės į dalį buto Nr. 3.
Pažymi, kad, surinkę informaciją apie tokį teritorinio registratoriaus sprendimą, nustatė, kad butą Nr. 2 1994 m. gegužės 12 d., t. y. praėjus dvejiems metams po pareiškėjos N. V. savo buto, kurį sudarė ir minėti koridoriai, privatizavimo, pagal privatizavimo sutartį įsigijo D. Č., kuriai buvo parduotas butas Nr. 2 su bendru koridoriumi, bendro 27,31 kv. m ploto. Šio buto techniniame pase yra 1994 m. kovo 30 d. duomenys, įskaitant buto planą, anot kurių, butui priskirta po ½ dalį koridorių, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, tačiau šie kadastro dokumentai pažymėti registratoriaus spaudu ir darbuotojų parašais, jog šie duomenys 1995 m. kovo 17 d. panaikinti. Taigi, akivaizdu, jog buto Nr. 2 privatizavimo metu buvo padaryta klaida, nes buvo parduotos kito jau privatizuoto buto Nr. 3 dviejų patalpų dalys. Taip pat akivaizdu, kad ši klaida įvyko dėl viešojo registro tvarkytojui pateiktų prieš buto privatizavimą klaidingų 1994 m. kovo 30 d. buto Nr. 2 kadastro duomenų, kuriuose buvo nurodyta, jog šį butą sudaro kambarys, virtuvė, ir po ½ dalį koridorių, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6. Tad šiuo atveju padaryta registratoriaus klaida sudarė prielaidas civilinio teisinio pobūdžio ginčytinai situacijai tarp valstybės ir butą Nr. 2 privatizavusios D. Č., kuri sumokėjo pinigus už tas patalpas, kurias valstybė neturėjo teisės parduoti, nes jos jau privačios nuosavybės teise priklausė kitam asmeniui. Ši situacija buvo suvokta 1995 metais, ir, kaip nurodyta, buto Nr. 2 kadastro duomenys, kuriuose butui buvo priskirta po ½ dalį koridorių, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, buvo panaikinti. Tokia situacija išliko iki 2018 metų gruodžio mėn., kai VĮ Registrų centras nutarė patikslinti buto Nr. 2 kadastro duomenis dėl jo ploto, ir šiam butui vėl priskyrė kitam asmeniui privačios asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto patalpų dalis – po ½ dalį koridorių, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6.
Pareiškėjoms neaišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo atliktas buto Nr. 2 kadastro duomenų tikslinimas, priskiriant buto Nr. 3 patalpas, jeigu tai niekaip nesusiję su V. Č. prašymu dėl buto Nr. 2 kadastro duomenų, pasikeitusių po remonto, tikslinimu Remonto darbų užbaigimo deklaracijos pagrindu.
Teigia, kad teritorinio registratoriaus atlikti juridinę reikšmę turintys veiksmai neatitiko kadastro duomenų tikslinimo kriterijų, o buvo akivaizdūs neteisėti veiksmai perskirstant privačią nuosavybę. Tokiais veiksmais teritorinis registratorius ne patikslino kadastro duomenis, o įtraukė visiškai naujus duomenis į kadastro bylą, padidindamas buto Nr. 2 plotą ½ dalimi bendro naudojimo patalų, esančių buto Nr. 3 savininkų asmenine nuosavybe. Gavęs prašymą atlikti tokius pakeitimus teritorinis registratorius turėjo atsisakyti keisti buto kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) nustatytais pagrindais. Minėti teritorinio registratoriaus veiksmai pažeidžia minėto įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (toliau – ir Registro įstatymas), kuriose nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre ar kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atkreipia dėmesį, jog VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendime sąmoningai bandoma klaidinti pareiškėjus ir teismą, buto Nr. 3 kadastro duomenų tikslinimą pagrindžiant dar 2005 metais trečiojo asmens sudarytais sandoriais dėl buto Nr. 2, kuriuose nurodomi koridoriai, kaip dalinės nuosavybės objektas su butu Nr. 3. V. Č. tuo metu buvo pateikęs prašymą pažymai sandoriui išduoti, o ne tikslinti buto kadastrinius duomenis. Prašymas pažymai dėl sandorio nesukelia registratoriaus pareigos tikrinti ir tikslinti buto kadastrinius duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimo į patikslintą skundą argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pabrėžia, kad pareiškėjos skundą teismui grindžia klaidinga prielaida, kad tiktai 2018 m. pabaigoje buto Nr. 2 savininkui baigus buto paprastąjį remontą, buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, priskiriant šiam butui ½ dalį aptariamų koridorių ir kad šiuos pakeitimus teritorinis registratorius įregistravo 2018 m. gruodžio 4 d., nurodydamas, kad butas turi bendro naudojimo patalpas, t. y po ½ dalį patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6.
Išdėstydamas faktines aplinkybes, susijusias su buto Nr. 2 privatizavimu, šio buto kadastro duomenų įrašymu ir pareiškėjos N. V. kreipimusi ir skundo nagrinėjimu Komisijoje, nurodo, jog pareiškėjų skunde nurodyti teiginiai dėl teritorinio registratoriaus neteisėtų veiksmų neatitinka faktinių aplinkybių, t. y. byloje esantys dokumentai (1994 m. gegužės 5 d. buto Nr. 2 privatizavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1576 (toliau – ir Privatizavimo sutartis Nr. 2), kurios 1 punkte nustatyta, kad privatizuojamas vieno kambario butas su bendru koridoriumi, bendras plotas 27,31 kv. m; 2005 m. birželio 20 d. pažyma sandoriui Nr. 44-761199 ir 2005 m. liepos 26 d. nuosavybės teisės pažymėjimas, kurių 2.1 punkte nustatyta, kad butas Nr. 2 yra su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-5, 3-6 (1/2 iš 7,88 kv. m) t. y. 3,93 kv. m; 2013 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 1656, kurios 2.2 punkte nustatyta, kad butas Nr. 2 yra su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-5, 3-6 (1/2 iš 7,88 kv. m) t. y. 3,93 kv. m ir kt.) patvirtina, kad ½ dalis patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6 butui Nr. 2 priskirta ne buto paprastojo remonto atlikimo metu ir ne 2018 m. gruodžio 4 d. teritorinio registratoriaus sprendimu, o buto privatizavimo sutartimi ir vėlesniais notariškai patvirtintais sandoriais, kurie yra nenuginčyti, galiojantys ir kurių pareiškėjos neginčija.
Nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad 1995 metais buvo eliminuotas butui Nr. 2 priskirtas bendro naudojimo plotas, kadangi registro tvarkytojas 1994 m. gegužės 12 d. buto Nr. 2 privatizavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1576, nevertino (ir neturėjo teisės vertinti) kaip klaidingo sandorio ir tuo pagrindu jokių registro duomenų netaisė (ir neturėjo teisės taisyti). Buto techninės apskaitos byloje uždėtas spaudas ,,Panaikinta“ reiškia tai, kad užsakovo prašymu buvo atlikti nauji buto kadastriniai matavimai, tačiau jų pagrindu registro duomenys keičiami nebuvo, nes naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu pakeitimai Nekilnojamojo turto registre galėjo būti atliekami tik kartu su kadastrinių matavimų byla registro tvarkytojui pateikus ir nuosavybės teisių pasikeitimą (pasibaigimą) patvirtinančius dokumentus. Nurodytu atveju turto archyvinėje byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad 1994 m. gegužės 12 d. buto Nr. 2 privatizavimo sutartis yra pakeista arba pripažinta iš dalies negaliojančia, taip pat nėra ir dokumentų, patvirtinančių, kad buto Nr. 2 savininkas kokiais nors sandoriais ½ dalį bendro naudojimo patalpų, pažymėtų 3-5, 3-6, yra perleidęs tretiesiems asmenims.
Laiko nepagrįstais pareiškėjų teiginius apie 2005 metais išduotą pažymą sandoriui ir paaiškina, kad pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 923 redakcija) 82 punktą tokio pobūdžio pažymos parengiamos ir išduodamos tik po to, kai registro tvarkytojas šių nuostatų nustatyta tvarka duomenis patikslina. Teritorinis registratorius duomenis patikslino 2005 m. birželio 20 d., t. y. teritorinio registratoriaus išduota tos pačios dienos pažyma Nr. 44-761199 sandoriui sudaryti yra dokumentas, vienareikšmiškai patvirtinantis, kad duomenys apie tai, kad buto Nr. 2 plotą 27,31 kv. m sudaro 23,38 kv. m buto bendras plotas ir 3,93 kv. m bendro naudojimo patalpų, kadastro duomenų byloje pažymėtų 3-5 (1/2 dalis iš 2,63 kv. m, t. y. 1,31 kv. m), 3-6 (1/2 dalis iš 5,25 kv. m, t. y. 2,62 kv. m), plotas. Ginčo duomenys patikslinti 2005 m. birželio 20 d. teritorinio registratoriaus sprendimu, o ne 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjos. Teritorinis registratorius sprendimo dėl ½ dalies patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-5 ir 3-6, priskyrimo butui Nr. 2 2018 m. gruodžio 4 d. nepriėmė ir tokio klausimo nesprendė, o faktinė situacija, t. y. tai, kad ta pati patalpų dalis privatizavimo sutartimis buvo perleista 2 skirtingiems asmenims, susiklostė ne dėl teritorinio registratoriaus neteisėtų veiksmų, o butų atitinkamo privatizavimo išdavoje, už kurio teisėtumą registro tvarkytojas neatsako.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytais argumentais sutinka su VĮ Registrų centro pozicija. Teigia, kad nėra jokio notaro pasirašyto dokumento, patvirtinančio, kad E. ir N. V. privatizavo, nusipirko bendrojo naudojimo patalpą. Pažymi, kad buto Nr. 3 savininkai neteisingai nurodė buto plotą, į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą įtraukdami ir bendrojo naudojimosi patalpas, t. y. koridoriaus plotą. Nurodo, kad privatizuodami butą Nr. 2, sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 23,42 kv. m butą su ½ dalimi (4,2 kv. m) bendrojo naudojimo patalpų, kurios yra vienintelis būdas patekti į butą Nr. 2.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. CSPR-131, taip pat dėl teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo (registro įrašų), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjos N. V. sutuoktinis, 1992 m. gruodžio 23 d. sudaręs Privatizavimo sutartį Nr. 1, įgijo butą Nr. 3, kurio bendras plotas 58,86 kv. m. – 38,03 kv. m sudaro gyvenamasis plotas, o 20,83 kv. m sudaro negyvenamos patalpos, t. y. virtuvė (12,95 kv. m) ir koridorius (2,63 kv. m ir 5,25 kv. m). Pagal privatizavimo metu sudarytą Privatizavimo sutartį Nr. 1, šalia esančio buto Nr. 2 bendras plotas buvo 23,38 kv. m – 13,27 kv. m sudaro gyvenamasis plotas, o 10,11 kv. m sudaro negyvenamosios patalpos (virtuvė).
1994 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta buto Nr. 2 privatizavimo sutartis, pagal kurią buto Nr. 2 plotas 27,31 kv. m ir kurioje nurodyta, kad parduodamas vieno kambario butas su bendru koridoriumi. Buto Nr. 2 eksploatizacijoje matyti, kad butą Nr. 2 sudaro gyvenamasis kambarys, kurio plotas 13,27 kv. m ir pagalbinės patalpos, kurių plotas 14,04 kv. m (virtuvė – 10,11 kv. m, koridoriaus ½ – 2,62 kv. m ir koridoriaus ½ – 1,31 kv. m).
V. Č. 2005 m. birželio 13 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas parengti pažymą nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymą ir parengęs 2005 m. birželio 22 d. pažymą Nr. 44-761199 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuri galiojo nuo 2005 m. birželio 22 d. iki 2005 m. liepos 21 d., sutikslino buto Nr. 2 duomenis, nurodydamas, kad butas (patalpa) – butas yra su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-5, 3-6 (1/2 iš 7,88 kv. m), t. y. 3,93 kv. m.
V. Č. 2018 m. lapkričio 20 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas patikslinti buto Nr. 2 kadastro duomenis pateiktos 2018 m. lapkričio 8 d. parengtos kadastro duomenų bylos ir jo surašytos 2018 m. lapkričio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 pagrindu po bute atlikto paprastojo remonto darbų užbaigimo.
Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs šį prašymą, 2018 m. gruodžio 4 d. įregistravo buto Nr. 2 Nekilnojamojo turto registre Registro pastabas ir nuorodas: Bendro naudojimo patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs šį prašymą, taip pat 2018 m. gruodžio 4 d. įregistravo buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre Registro pastabas ir nuorodas: Buto patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpos.
Apie šiuos Nekilnojamojo turto registro pakeitimus pareiškėja buvo informuota VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-4089 „Dėl informacijos pateikimo“. Šiame rašte nurodyta, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs gautą V. Č. (V. Č.) 2018 m. lapkričio 20 d. prašymą patikslinti nekilnojamojo daikto – buto Nr. 2, kadastro duomenis, nustatė, kad butui Nr. 2 priskirtos bendro naudojimo patalpos 3-5 ir 3-6 ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio 58,86 kv. m bendro ploto buto Nr. 3 patalpos yra vienos ir tos pačios patalpos ir apie tai įrašė registro pastabą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/188373.
Dėl šių registro įrašų pareiškėjos atstovas advokatas 2019 m. liepos 17 d. kreipėsi į VĮ Registro centro Vilniaus filialą su paklausimu, kokiu pagrindu dalis butui Nr. 3 nuosavybės teise priklausančių patalpų priskirtos V. Č. (V. Č.) nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2 daliai.
Teritorinis registratorius raštu informavo pareiškėją apie V. Č. kreipimąsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu patikslinti buto Nr. 2 kadastro duomenis ir prie jo pateiktus dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruoti registro įrašai.
Pareiškėjų atstovas pakartotinai dėl šios situacijos raštu kreipėsi 2019 m. rugsėjo 10 d. į VĮ Registrų centrą, į kurį VĮ Registrų centras atsakė, nurodydamas, kad buto Nr. 2 teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 1994 m. gegužės 18 d. pagal 1994 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nurodė, kad, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti buto Nr. 2 kadastro duomenys, buto kadastro duomenų byloje 1994 m. kovo 30 d. užfiksuotų duomenų pagrindu, nurodant, jog buvusios savininkės D. Č. 1994 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje bei vėlesniuose perleidimo sandoriuose nurodytą buto plotą 27,31 kv. m sudaro 23,38 kv. m buto bendras plotas ir 3,93 kv. m bendro naudojimo patalpų, kadastro byloje pažymėtų 3-5 (1/2 dalis iš 2,63 kv. m, t. y. 1,31 kv. m), 3-6 (1/2 dalis iš 5,25 kv. m, t. y. 2,62 kv. m), plotas, patikslinti 2005 m. birželio 20 d., išnagrinėjus 2005 m. birželio 13 d. V. Č. prašymą parengti pažymą nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti.
2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjų atstovas advokatas V. O. pateikė skundą Komisijai, prašydamas panaikinti teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą – registro įrašus.
Komisija 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. CSPR-330 atsisakė priimti pareiškėjų atstovo advokato 2019 m. lapkričio 4 d. skundą, nustačiusi, kad skundo forma ir turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų skundo reikalavimų.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-1930-484/2020, Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. CSPR-330 panaikintas ir VĮ Registrų centras įpareigotas iš naujo spręsti pareiškėjų atstovo advokato V. O. 2019 m. lapkričio 4 d. skundo priėmimo klausimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjų N. V. ir S. I., atstovaujamos įstatyminio atstovo E. I., skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino atsakovo VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 16 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą – registro įrašus, ir priteisė pareiškėjoms iš atsakovo 522, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. VĮ Registrų centas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, 2020 m. lapkričio 23 d. padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).
LVAT 2021 m. gegužės 19 d. priimta nutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. (V. Č.) pakeistas jo teisių perėmėja I. Č.
LVAT, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė ir dėl dalyvauti byloje neįtrauktos 2020 m. rugsėjo 13 d. mirusio trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. teisių perėmėjos I. Č., palikimą priėmusios 2020 m. lapkričio 18 d., teisių ir pareigų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2021 m. birželio 2 d. nutartimi atsakovo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. liepos 25 d.).
Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.
Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Registro įstatymo 2 straipsnis). Pagal Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke. Nekilnojamojo daikto registro įrašo sudarymo tvarką ir turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (Registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).
Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; kt.) nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Netikslūs, klaidingi ar neišsamūs Nekilnojamojo turto registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje ir Nuostatų nustatyta tvarka ir atvejais (Nuostatų 111 punktas). Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad teritorinis registratorius atliko pakeitimus buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre. Šie pakeitimai buvo atlikti procedūros metu, kai dėl buto Nr. 2 Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo į teritorinį registratorių kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teritorinis registratorius šios procedūros metu patikslino ne tik buto Nr. 2 duomenis pagal pateiktą prašymą, bet ir nustatęs netikslumus Nekilnojamojo turto registre patikslino buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 registro duomenis pastaba, kurioje nurodyta, kad patalpos 3-5, 3-6 yra buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 bendro naudojimo patalpos. Būtent įrašius šią pastabą buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre pareiškėjai sužinojo apie tai, kad jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos yra kito buto nuosavybės dalis. Pareiškėjai teismui ginčija šios pastabos teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai įvedė tokią pastabą Nekilnojamojo turto registre.
Pagal Nuostatų 114 punktą, jeigu Registro tvarkytojas nustato, kad į Registro duomenų bazę įrašyti duomenys neatitinka pateiktuose dokumentuose esančių duomenų, jis privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo priimto sprendimo dėl klaidos taisymo, ištaisyti klaidą ir neatlygintinai informuoti apie tai duomenų gavėjus, kuriems perduoti netikslūs duomenys. Nuostatų 116 punkte įtvirtinta, kad techninės klaidos gali būti taisomos tik tuo atveju, jeigu toks taisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą (žr., pvz., 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-188-492/2017).
Pagal aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad teritorinis registratorius turi teisę tikslinti registro duomenis, tačiau tik Registro įstatymo 33 straipsnyje bei Nuostatų nustatyta tvarka ir atvejais. Kaip matyti, šiuo atveju pareiškėjai nesikreipė į teritorinį registratorių su prašymu tikslinti buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registro duomenų. Nagrinėjamu atveju Registro pastaba 2 buvo padaryta teritorinio registratoriaus iniciatyva, jam vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais buto Nr. 2 ir buto Nr. 3 duomenimis. Taigi, tikslindamas Nekilnojamojo turto registro duomenis, teritorinis registratorius negali pažeisti nekilnojamojo daikto savininkų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų bei savarankiškai negali atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad pagal buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto duomenis ginčo patalpos priklauso buto Nr. 3 savininkų nuosavybei pilna apimtimi. Pareiškėjai į teritorinį registratorių dėl pasikeitusių duomenų nėra kreipęsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, Registro pastaba 2 pažeidžia buto Nr. 3 savininkų teisėtus interesus tuo aspektu, kad prieštarauja buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registro duomenims apie pareiškėjų nuosavybės teise disponuojamą turtą, todėl teritorinis registratorius, tikslindamas buto Nr. 3 duomenis pastaba, kad buto patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto Nr. 2 bendro naudojimo patalpos, pažeidė Nuostatų 116 punktą.
Kaip matyti, nagrinėjamu atveju keliamas ginčas ne tik dėl Registro pastabos 2, bet ir dėl Registro įrašo bei Registro pastabos 1 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju teismui skundžiamas Registro įrašas bei Registro pastaba 1, padaryti buto Nr. 2, kurio savininkai nėra pareiškėjos, Nekilnojamojo turto registre, išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. 2018 m. lapkričio 20 d. prašymą patikslinti nekilnojamojo daikto, t. y. buto Nr. 2, kadastro duomenis po buto paprastojo remonto darbų. Registro įrašu sutikslinti duomenys dėl buto Nr. 2 ploto, o Registro pastaba 1, padaryta teritorinio registratoriaus iniciatyva, nurodyta, kad bendro naudojimo patalpos 3-5, 3-6 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip buto Nr. 3 sudėtinė dalis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Registro įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).
Nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius atliko Registro įrašą, kuriuo sutikslino buto Nr. 2 plotą, bei Registro pastabą 1, išimtinai remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais, ir, kaip matyti, net nevertindamas to, ar su tokiu pakeitimu susiję Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, t. y. buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto registro duomenys, neprieštarauja prašomiems atlikti pakeitimams. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad teritorinis registratorius turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Šiuo atveju teritorinis registratorius trečiojo suinteresuoto asmens prašymus išnagrinėjo formaliai, netikrindamas jam teikiamų duomenų patikimumo, nors iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pateikti duomenys iš esmės prieštaravo jau išviešintiems Nekilnojamojo turto registro duomenims apie patalpų 3-5 ir 3-6 priklausymą butui Nr. 3. Toks neatsakingas viešų duomenų tvarkymas lėmė tai, kad Nekilnojamojo turto registre yra išviešinti prieštaringi duomenys. O tai reiškia, kad teritorinis registratorius neįvykdė jam paskirtos funkcijos – išviešinti duomenis, kurie būtų teisingi ir viešajame registre nebūtų išviešinti duomenys, kurie reikšmingai neatitiktų jau tame pačiame registre anksčiau išviešintų duomenų. Teritorinis registratorius, kaip ir bet kuris viešojo administravimo subjektas, savo pareigas turi vykdyti apdairiai ir neformaliai.
Teismas pažymi, kad VĮ Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatoje, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame įtvirtinta teisė į gerą administravimą. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti savo veiklą nešališkai ir objektyviai.
Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjų skundas tenkinamas šioje dalyje, naikinami teritorinio ir centrinio registratorių sprendimai. Panaikinus šiuos sprendimus nėra pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo panaikinti registro įrašus, nes jie jau panaikinami šiuo teismo sprendimu. Todėl skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, pateikė prašymą priteisti teismo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus skundą iš dalies, pareiškėjos įgijo teisę į išlaidų atlyginimą. Kadangi patenkintas materialusis skundo reikalavimas, pareiškėjos įgijo į 100 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašo teismo priteisti 22,50 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prie prašymo pateikta sąskaita faktūra ir bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtinantis apmokėjimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos yra sumokėjusios 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl jis priteistinas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu. Toliau vertinama, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos ir būtinos.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aktualus teisinis reguliavimas nustatytas ABTĮ 6 skyriuje „Bylos nagrinėjimo išlaidos“, CPK 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjų interesus atstovavo advokatas. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų N. V. (N. V.) ir S. I., atstovaujamos įstatyminio atstovo E. I., skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. birželio 16 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo atsisakyta panaikinti 2018 m. gruodžio 4 d. registro įrašus apie butą Nr. 2 ir Nr. 3 turimas bendrojo naudojimo patalpas.
Panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą – registro įrašus.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjoms N. V. ir S. I., atstovaujamai įstatyminio atstovo E. I., iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 522,50 Eur teismo ir bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.