- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-02
- Bylos Nr.
- e2-199-452/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04221-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- B. T.
- Advokatai
- Rolandas Rutė, Arnas Uleckas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl daikto neteisėto valdymo pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė D. K., vadovaudamasi civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsniu, prašė išreikalauti iš atsakovo B. T. neteisėto valdymo jai priklausančius daiktus : šaldytuvą, pirktą 2006 metais, 100 Eur vertės, dujinę viryklę, pirktą 2006 metais, 50 Eur vertės, dušo kabiną, pirktą 2011 metais, 50 Eur vertės, vonios kriauklę, pirktą 2011 metais, 20 Eur vertės, televizorių, pirktą 2019 metais, 100 Eur vertės, muzikinį centrą, pirktą 2005 metais, 50 Eur vertės, svetainės minkštą kampą, 600 Eur vertės, rūbus ir avalynę, bendros 500 Eur vertės, vintažinį vokišką pietų servizą 12 asmenų 500 Eur vertės, statybinius įrankius Makita porforatorius ir betono boltai bendros 150 Eur vertės, Makita drėlę ir suktuką baterinį bendros 300 Eur vertės, grainerį Bosch ir diską bendros 130 Eur vertės, didįjį kampinį pjūklą Bosh 340 Eur vertės, Mkc pjūklą Bosh 140 Eur vertės, įrankių dėžę su grąžtu medžio ir metalo komplektu bendros 130 Eur vertės, kaltų komplektą medžiui bendros 70 Eur vertės, bendros 3090 Eur vertės; nesant šių daiktų, priteisti jų vertę 3090 Eur; atlyginti atstovavimo ir teismo išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jos mama A. E. K., mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame grįžusi iš Jungtinės Karalystės apsistodavo ir pati ieškovė. Su atsakovu buvo sutarusi, kad ji pagerins mamos bute esančią įrangą, kurią po mamos mirties pasiims. Bute paliko kai kuriuos savo asmeninius daiktus. Mirus mamai, dėl Covid-19 paskelbto karantino ir atšauktų skrydžių grįžti į Lietuvą neturėjo galimybių, todėl sutarė, kad atsakovas vienas priims palikimą, parduos butą ir gautą sumą padalins į tris dalis. Atsakovas, 2021 m. kovo 25 d. priėmęs palikimą, į mamos butą įdėjo šarvo duris ir ieškovės į jį neįleido, išvardintų asmeninių daiktų negrąžino. Atsakovas savo veiksmais neteisėtai užvaldė ieškovei priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 3090 Eur, o jų nesant – atlyginti 3090 Eur.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad 2017 metais pardavusi savo butą, ieškinyje nurodytus daiktus parvežė pas mamą. Tai buvo gal trys paltai, suknelės, batai, kad atvažiavusi turėtų ką apsirengti. Juos visus įvertina 500 Eur suma. Labiausiai gaila vintažinio servizo, kuris pirktas mamos prieš dvidešimt penkerius metus, kurį vertina 500 Eur suma, nors parduodant jis kainuotų daugiau. Naujus statybinius įrankius atsivežė iš Jungtinės Karalystės. Jų įsigijimo dokumentai buvo dėžėse. Kai kurie daiktai buvo laikomi rūsyje. Vietoje sudaužyto televizoriaus mamai nupirko naują televizorių. Pastačiusi savo dujinę viryklę, šaldytuvą, senus išmetė. Į mamos butą pervežė jos penkiolika metų naudotą, tačiau geros būklės svetainės minkštą kampą, kurį vertina 600 Eur. Seną sofą išmetė. Mamos bute pastatė dušo kabiną, už kurią mokėjo 100 Eur. Atsakovui buvo žinoma, kad tai jos daiktai. (duomenys neskelbtini) mirus mamai, butą pavedėjo atsakovas ir pardavė. Ji tikėjosi, kad brolis įsileis į butą ir atiduos jos daiktus.
3. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Rolandas Rutė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi jame išdėstytų argumentų pagrindu. Jo nuomone ieškovė išnaudojo visas galimybes, kad būtų jai grąžinti daiktai. Visuma įrodymų patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Garso įraše, kuris susijęs su bylos esme, kalbama apie daiktų grąžinimą. Tai nėra beverčiai daiktai. Ieškovė juos vertina pagal ieškinyje nurodytą vertę. Atsakovas daiktus valdo neteisėtai. Ieškovė, išvykdama gyventi į užsienį, daiktus pasidėjo pas mamą, leido jais naudotis ir turėjo tikslą kada nors juos pasiimti. Atsakovas paveldėjo butą su rūsiu, kitų daiktų nepavedėjo ir turi grąžinti. Nesant daiktų, prašo priteisti jų vertę ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas B. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Atsakovas atsiliepime nurodė: ieškovė pareikštame ieškinyje formuluoja du alternatyvius reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo. Ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas, nes atsakovas nevaldo nei vieno iš ieškinyje nurodytų daiktų. Ieškovės ir atsakovo mamai priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir visi jame buvę daiktai, įskaitant ir kai kuriuos ieškinyje nurodytus daiktus (pvz. šaldytuvas, dujinė viryklė, dušo kabina, vonios kriauklė, televizorius, svetainės kampas). Visi ir bet kokie bute buvę namų apyvokos daiktai priklausė šalių mamai A. E. K.. Jai mirus (duomenys neskelbtini), ieškovė atsisakė palikimo. Atsakovas priėmė palikimą ir paveldėjo butą ir jame buvusį ir mamai priklausiusį turtą (namų apyvokos daiktus) kaip palikimo dalį. Paveldėtą butą su visais jame esančiais daiktais 2023 metais padovanojo sutuoktinei B. V., kuri 2025 m. kovo 28 d. butą pardavė. Atsakovas ieškinyje nurodytais daiktais nedisponuoja ir jų neturi. Pareikšdama ieškinį ir prašydama išreikalauti daiktus iš atsakovo neteisėto valdymo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei apie konkrečius daiktus, nei apie jų vertę. Neįmanoma identifikuoti ir nustatyti, kokius rūbus ir kokią avalynę prašo išreikalauti, neaiškūs daiktai įvardyti „graineris“ arba „betono baltai“. Ieškinyje nurodytų statybinių įrankių atsakovas nėra matęs. Formuluodama alternatyvųjį reikalavimą, nesant prašomų išreikalauti daiktų, priteisti 3090 Eur, ieškovė neįrodo nei vienos iš civilinei deliktinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų.
5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas advokatas Arnas Uleckas prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nenurodė civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra jokių įrodymų apie daiktų buvimą ir vertę. Apie kokius daiktus kalbama neaišku, išskyrus svetainės minkštą kampą, dušo kabiną, dujinę viryklę, vonios kriauklę, televizorių, kurie buvo atiduoti mamai. Liudytojas T. pasakė, kad D. (ieškovė) rūpinosi mamos buitimi ir daiktai priklausė mamai. Atsakovas, priėmęs mamos palikimą, priėmė ir mamos daiktus. Apklausti liudytojai nepatvirtino, kad iš viso buvo reikalavimo 10-16 punktuose nurodyti daiktai. Ieškovė nenurodė muzikinio centro, rūbų, avalynės, kokie statybiniai įrankiai buvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinko savo pažeistas teises ginti pareikšdama vindikacinį ieškinį.
7. Lietuvos Respublikos CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024).
7. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).
9. Be to, vindikacinis ieškinys suprantamas kaip nesutartinis nevaldančiojo daikto savininko reikalavimas faktiniam valdytojui grąžinti daiktą natūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš šiam ieškiniui tenkinti būtinų nustatytinų sąlygų – neturi būti ginčijama praradusio daiktą savininko nuosavybės teisė, nes, esant ginčui dėl nuosavybės teisės, taikomi kiti gynimo būdai, pvz., nuosavybės teisės pripažinimas, nuginčijant kito subjekto nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011). Be kita ko, teisės mokslo doktrinoje taip pat yra akcentuojama, kad vindikacijos atveju savininkui gali būti grąžinamas tik individualiais požymiais apibrėžtas daiktas (Dambrauskaitė A. Sandorių negaliojimo teisinės pasekmės. Vilnius: Justitia, 2009, p. 315–316, žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-436-464/2024). Taip pat, teisės doktrinoje, aiškinant vindikaciją, išskirtini šie jos bruožai: 1) vindikacinis ieškinys yra ieškinys dėl priteisimo, reiškiamas, kai savininkas praranda valdymo teisę, t. y. kai jis nebevaldo daikto ir šis atsiduria pas kitą asmenį; 2) vindikacinio reikalavimo objektas gali būti tik pagal individualius požymius apibūdinami daiktai (arba jų dalys), kurie pareiškiant ieškinį egzistuoja natūra; 3) vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo turimą ginčijamo daikto nuosavybės ar valdymo teisę; daikto valdymo teisės praradimą ir praradimo aplinkybes liudijantys faktai; aplinkybės, kurioms esant daiktą pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai; aplinkybės, patvirtinančios, kad daiktas yra natūra; aplinkybės, rodančios, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai; 4) teisę pareikšti vindikacinį ieškinį pagal CK 4.95 straipsnį turi faktiškai nevaldantis daikto savininkas ar teisėtas jo valdytojas (fizinis, juridinis asmuo); vindikacinis ieškinys nekilnojamojo daikto atveju gali būti reiškiamas tik kai savininkas praranda ir faktinio, ir teisinio valdymo galimybę, t. y. viešame registre kaip daikto savininkas nurodomas kitas asmuo; 5) tinkamas atsakovas pagal vindikacinį ieškinį yra asmuo, kuris neteisėtai valdo svetimą daiktą, t. y. faktiškai turi jį; neteisėtu valdytoju pripažįstamas ne tik asmuo, kuris pats neteisėtai užvaldė daiktą, pavyzdžiui, pavogė, pasisavino jį radęs ir panašiai, bet ir asmuo, kuris jį įsigijo iš kito asmens, neturinčio teisės jį parduoti; tokiu valdytoju pripažįstamas ir asmuo, kuris iš pradžių daiktą valdė teisėtu pagrindu, tačiau vėliau tas pagrindas išnyko; valdymo neteisėtumas yra objektyvus faktas ir jo buvimas ar nebuvimas nepriklauso nuo asmens kaltės (Valentinas Mikelėnas. Vindikacija ir jos taikymas. Justitia, 2005, Nr. 1 (55), p. 4).
10.Reiškiant vindikacinį ieškinį įrodinėjimo pareiga tenka daikto savininkui (CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-648-236/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010). Taigi ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes ir tenkinimo sąlygas. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Nagrinėjamu atveju, teismas išaiškino šalims įrodymų paskirstymo pareigas, todėl ieškovei, kuri beje naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, turėjo būti žinoma įrodinėjimo pareiga.
11.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo motinai A. E. K., mirusiai (duomeny neskelbtini), priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 22 d. pareiškimu D. K. atsisakė pagal įstatymą ar testamentą jai priklausančios palikimo dalies į mirusios mamos A. E. K. turtą. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu A. E. K. turtą, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjo palikėjos sūnus B. T.. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis B. T. iš mamos paveldėtą butą 2023 m. rugsėjo 10 d. padovanojo B. V.. VĮ Registrų centro duomenims butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2025 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso T. S..
12.Vertinant byloje esančių įrodymų (rašytinių, garso įrašo), šalių, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą :
12.1. Vindikacija gali būti grąžinami tik individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nenurodė individualių požymių šaldytuvo, dujinės viryklės, televizoriaus, muzikinio centro ir kt., t. y. nenurodė pavadinimo ir pan., kurie leistų visiškai individualiai atskirti šiuos daiktus nuo kitų tokios pat rūšies daiktų. Rūbus ir avalinę įvardijo bendriniu pavadinimu, nenurodama jokių juos apibūdinančių požymių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo detalizuoti bei apibūdinti nuo 10 iki 16 punktuose nurodytų įrankių, pasiteisindama, jog apie įrankius nesupranta.
12.2 Ieškovė, privalėjusi įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą, nepaneigė prezumpcijos, kad ji yra visų reikalaujamų daiktų teisėta valdytoja ir nepateikė daiktų įsigijimo dokumentų. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja natūra tokie daiktai kaip muzikinis centras, vintažinis servizas, statybiniai įrankiai (Makita porforatorius, betono boltai, drėlė ir baterinis suktukas, graineris Bosch su disku, pjūklas Bosh, Mkc pjūklas Bosh, įrankių dėžė su grąžtu medžio ir metalo komplektu, kaltų komplektas medžiui ) ir kad juos valdo atsakovas.
12.3 Ieškovė neįrodė, kad atsakovas valdo prašomą išreikalauti turtą. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą. Atsakovo paveldėtas butas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsakovo paaiškinimus yra parduotas, kartu jame mamai priklaususiais daiktais : svetainės minkštu kampu, dušo kabina, virykle, kriaukle. Atsakovas nepripažįsta daiktų buvimo pas jį, ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad paveldėtame bute buvo ieškovei priklausantys įrankiai.
12.4 Liudytoja V. K. parodė, kad ieškovės mamos bute buvo nauji daiktai: du televizoriai, šaldytuvas, sutvarkyta dušo kabina, geltona dėžė įrankių, kuriais pastaroji naudojosi. Liudytoja O. J., teigdama ieškovės motinos bute mačiusi D. daiktus: daug nuotraukų, sekcijoje esančių indų, patalynės, vaikiškų rūbų, nenurodė, kad galėjo būti kitų daiktų. Liudytoja G. P. pas ieškovės mamą bute mačiusi ieškovei priklausantį svetainės kampą. Liudytojas S. V. tik patvirtino, kad 2017 metais į ieškovės motinai priklausantį butą perkraustė baldus. Sutiktina su tuo, kad liudytojai galėjo matyti A. E. K. bute esančius daiktus, tačiau tai neįrodo, kad jie priklauso ieškovei ir yra natūroje pas atsakovą. Pasak liudytojo S. T. (abiejų šalių brolio) < ... D. K. stengėsi dėl mamos, pirko jai televizorių, pakeitė pasenusius baldus - vonios kriauklę, dušo kabiną, šaldytuvą, viryklę, minkštą kampą...>, todėl teismas laiko labiau tikėtinu, kad ieškovė atidavė daiktus motinai ir ši jais naudojosi iki mirties bei buvo tikroji turto savininkė.
12.4. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas valdo prašomą išreikalauti turtą. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą. Atsakovo paveldėtas butas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsakovo paaiškinimus yra parduotas, kartu jame mamai priklaususiais daiktais. Atsakovas nepripažįsta daiktų buvimo pas jį, ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad paveldėtame bute buvo ir jai priklausantys įrankiai.
12.5 Taigi, ieškovė neįrodė ir dar vienos iš vindikacinio ieškinio sąlygos, kad savininkas prarado teisę į daiktus be savo valios. Nenustatyta šalis siejančių prievolinių teisinių santykių egzistavimo.
13.Ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes ir tenkinimo sąlygas. Sutiktina, jog aprašytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. kai netenkinama bent viena iš jų, tenkinti vindikacinį ieškinį nėra pagrindo.
14. Rungimosi civiliniame procese principas, numatytas CK 12 straipsnyje, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
16. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, šio sprendimo 12-13 punktuose nurodytais motyvais ir argumentais, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė visų aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu, todėl ieškovės ieškinį laiko nepagrįstu ir jo netenkina (CPK 178 straipsnis).
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovo pateikti įrodymai pagrindžia, kad jis nagrinėjamoje byloje patyrė 2904 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas. Atsižvelgiant į atsakovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį bei pripažįsta, kad 2904 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį ir nėra pagrindo jų mažinti. Šiuo pagrindu iš ieškovės atsakovui priteistinos 2904 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro nustatytą minimumą, todėl jos nepriteisiamos ir neišieškomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2904,00 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturi eurai) bylinėjimosi išlaidas B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.