- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- 2-2082-887/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00444-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- G. J., R. Š.
- Atsakovas
- R. Z.
- Advokatai
- Jonas Zenevičius, Ligita Buzūnaitė, Vidutė Tiškuvienė
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
dalyvaujant ieškovių G. J. atstovei advokato padėjėjai Ligitai Buzūnaitei, R. Š. atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, atsakovei R. Z.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. J. ir R. Š. ieškinį atsakovei R. Z. dėl nuosavybės teisės gynimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės G. J. ir R. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamos: 1. Leisti ieškovėms prisijungti vandentiekio liniją nuo joms priklausančio vandens apskaitos įrenginio, esančio namo bendro naudojimo rūsio patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , per bendro naudojimo rūsį ir koridorių į G. J. nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovės R. Z. sutikimo ir įpareigoti atsakovę netrukdyti atlikti darbus; 2. Priteisti ieškovėms G. J. ir R. Š. iš atsakovės R. Z. turtinės žalos kiekvienai po 57,64 Eur; 3. Priteisti ieškovėms G. J. ir R. Š. iš atsakovės R. Z. neturtinės žalos kiekvienai po 1 000,00 Eur; 4. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas tame tarpe išlaidas valstybei už ieškovėms suteiktą antrinę teisinę pagalbą (t. 1 b. l. 1-3, 94-95a).
Ieškovės G. J. ir R. Š. ieškinyje nurodė, kad namas esantis adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , yra padalintas į tris butus ir valdomas asmeninės bei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. I. R. . nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. J. nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prie namo suformuotas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis G. J. (185/819 dalis), R. Š. (318/819 dalis) ir R. Z. (316/819 dalis). Name nebuvo vandentiekio, todėl bendrasavininkės bendru sutarimu paruošė projektą ir 2016-12-02 į namo rūsį, naudojamą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, atvesta vandentiekio atšaka. UAB „Dzūkijos vandenys“ atskirai kiekvienam butui pastatė vandens įvadus bei vandens sunaudojimo apskaitos prietaisus, kurie registruoti pastarojoje įmonėje ir nuo įvedimo mokamas abonementinis mokestis. Tiesiogiai į savo butą vandenį pasijungusi tik atsakovė. Ieškovėms bandant nuo savo apskaitos prietaisų pasijungti vandenį į savo butus, atsakovė neįleidžia specialistų (santechnikų) į rūsį dirbti, sukelia triukšmą, reikalauja projektų, neduoda sutikimo šiems veiksmams atlikti. Ieškovės kreipėsi į projektuotojus, kurie paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vandentiekio linijos pajungimas į butą nuo esamo apskaitos prietaiso, vertinamas kaip paprastasis statinio remontas ir tokiam vandentiekio pajungimui leidimas nereikalingas ir neišduodamas. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovės patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala, tai 57,64 Eur vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo abonementinis mokestis UAB „Dzūkijos vandenys“, kuris mokamas nuo apskaitos prietaiso pajungimo 2016-12-02, nors vandeniu ieškovės negali naudotis dėl atsakovės piktybiškų veiksmų. Neturtinę žalą ieškovės vertina po 1 000,00 Eur, kadangi dėl atsakovės veiksmų ieškovės patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pablogėdavo sveikata, nes reikėjo kreiptis į įvairias institucijas, bereikalingai gaišti laiką. Taip pat ieškovės dėl vandens nebuvimo negali persikelti gyventi į joms asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius butus.
Atsiliepimas
Atsakovė R. Z. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, kad be jos sutikimo ir žinios būtų naujai vedama vandentiekio linija per bendro naudojimo rūsio ir koridoriaus patalpas. Kadangi atsakovei nepateikta informacija, per kurias bendras patalpas ir kokiu būdu bus vykdomi darbai, kurioje konkrečiai vietoje, kokiame gylyje eis vandentiekio komunikacija, kokia yra planuojamų darbų eiga, darbų vykdymo laikas, kokios medžiagos bus naudojamos bei kas sutvarkys bendro naudojimo patalpas po atliktų darbų. Neturėdama tokios informacijos, atsakovė nėra tikra, kad nebus padaryta žala tiek bendram, tiek jos asmeniniam turtui. Ieškovės nurodo melagingas aplinkybes, kad atsakovė neįleidžia darbininkų į rūsį dirbti, konfliktuoja ir reikalauja projektų. Su R. Š. atsakovė nebendravusi nuo 2006 metų, ieškovė gyvena Gardino gatvėje, o paveldėtame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje visiškai nesilanko, butas avarinės būklės, daugiau negu 20 metų negyvenamas, jokie statybos darbai nebuvo atliekami. G. J. buvo pasamdžiusi santechnikus darbams atlikti, iš kurių atsakovė ir sužinojo apie ketinimą įsivesti vandenį. Pradėjus aiškintis su darbininkais, kaip jie pateko į rūsį, kokie darbai atliekami, kieno leidimu, šie patys nusprendė darbų nebetęsti ir išvyko. Ieškovės nesikreipė į atsakovę dėl vandentiekio į butus įsivedimo, atsakovė taip pat nėra gavusi ar atsisakiusi priimti ieškovių advokatų raštų. Atsakovė nesutinka dėl turtinės žalos priteisimo, nesutinka, kad dėl jos veiksmų ieškovės negali įsivesti vandens ir naudotis butais. Atšakų atvedimas iki rūsio buvo G. J. iniciatyva, atsakovė sutikimą ieškovėms davė pastarosios prašymu. R. Š. įsivedė vandens apskaitos pajungimo prietaisus todėl, kad tuo metu vedėsi G. J., o ne, kad planavo apsigyventi bute. Taip pat atsakovė nesutinka dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi ji neatliko jokių veiksmų ieškovių atžvilgiu. Atsakovė pažymi, kad ginčo name daug metų gyveno trys šeimos, o vanduo kitiems dviems butams buvo tiekiamas iš atsakovės buto. Vandentiekis ir vandens skaitliukas buvo atsakovės bute, kuriuos ji turėjo prižiūrėti ir mokėti už visų trijų butų sunaudotą vandenį, kas dažnai kėlė nesusipratimų bei kitų butų savininkų nepasitenkinimą dėl mokėjimų. Dėl to atsakovė vandenį atsiskyrė, kad kiekvienas butas turėtų savo skaitliuką (t. 1 53-57, 164-171).
Šalies argumentai
Ieškovė G. J. 2020-07-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus visiškai. Butą nusipirko 2014 metais, tuo metu vanduo buvo bute, ji sunkiai įrenginėjo butą, ruošėsi įsikraustyti, tačiau atsakovė išjungė vandenį, nupjovė vamzdžius, dėl to negali naudotis butu. Turtinė žala yra mokamas abonementinis mokestis, neturtinė žala atsirado dėl laiko eikvojimo vaikščiojant į valstybines įstaigas bandant išspręsti iškilusią problemą (t. 2 b. l. 36-37).
Ieškovės G. J. atstovė advokato padėjėja Ligita Buzūnaitė 2020-11-16 teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus visiškai. Paaiškino, kad po buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovė sužinojo, kad atsakovė atjungė vandenį į jos butą. Atsakovė neįleidžia specialistų atlikti vandens pajungimo darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu, tokio pobūdžio vandens pajungimas yra paprastasis remontas, todėl leidimas nereikalingas ir neišduodamas. Geranoriškai susitarti su atsakove nepavyko. Prieš teismo organizuotą išvažiuojamąjį posėdį, ji nuvyko į vietą ir patvirtina, kad tarp šalių ginčas vyksta dėl maždaug pusės metro vamzdžio, kuris eitų per bendras patalpas. Palaiko reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ieškinyje nurodytais motyvais (t. 2 b. l. 85).
I. R. Š. 2020-07-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus visiškai. Ji buto savininkė yra nuo 2003 metų, anksčiau butuose vandentiekis buvo, ėjo iš atsakovei priklausančių patalpų, kuri lygtai 2016 metais vandenį užsuko. Todėl ji ir ieškovė G. J. į namo rūsį įsivedė sau atšakas ir nori vandenį įsivesti į savo butus, tačiau atsakovė piktybiškai neleidžia atlikti darbus, nors per bendras patalpas vamzdžiai eitų tik apie pusę metro. Anksčiau susitvarkyti butą ir jame apsigyventi neturėjo finansinių galimybių ir, kadangi patalpų labai greitai nereikėjo, įsikraustyti planavo 2014 metais. Atsakovė jos vyrą su santechnikais, atvykusiais atlikti vandens pajungimo darbus, išvijo vieną kartą 2016 metais. Jeigu bute būtų buvęs vanduo, būtų pradėję remonto darbus, sūnus nuomojasi būstą, tuo tarpu galėtų gyventi šiame bute. Turtinė žala susidarė dėl kas mėnesį mokamo 1,50 Eur abonementinio mokesčio už pastatytus vandens skaitliukus, neturtinė žala atsirado kadangi dėl atsakovės elgesio, dėl nervinimosi ieškovė 2014 metais turėjo širdies infarktą (t. 2 b. l. 36-37).
I. R. Š. atstovas advokatas Jonas Zenevičius 2020-11-16 teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus visiškai. Vandens linija atvesta į namo rūsį 2016 metais, pastatyti apskaitos prietaisai, viskas paruošta vandens pajungimui, tačiau ieškovės negali pasijungti vandens į butus, nes atsakovė, nors jai buvo išaiškinta, kad yra paprastasis remontas, reikalauja iš ieškovių projektų, planų, kad darbus atliktų specialistai, turintys kvalifikacijas. Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais butais. Nesuprantama, kaip bus pažeisti atsakovės interesai, ieškovėms įsivedus vandenį į savo butus. Patalpų savininkai turi teisę naudotis bendro naudojimo elektra bei vandentiekiu. Ieškovė negali naudotis butu, nes jame nėra vandens. Visą ginčo laikotarpį ieškovė mokėjo abonementinį mokestį, nors butu negalėjo naudotis dėl atsakovės kaltės. Dvasiniai išgyvenimai sukėlė neturtinę žalą, kadangi buvo patiriami nepatogumai, ieškovė keturi metai negali naudotis savo butu, turėjo lankytis įvairiose įstaigose besiaiškinant situaciją (t. 2 b. l. 84-85).
Atsiliepimas
Atsakovė R. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė sutinka, kad ieškovės įsivestų vandenį į savo butus, tačiau privalo būti padarytas planas, suderintas su atsakove, darbus atliktų normalūs specialistai, kad ją informuotų, kada vyks darbai. Su reikalavimais priteisti turtinę ir neturtinę žalą nesutinka. Ieškovės nurodo melagingas ir išgalvotas aplinkybes. Namas senas, atsakovė rūsyje laiko daržoves ir ji nežino, ar darbai bus tinkamai padaryti, ji nepasitiki ieškovių samdomais specialistais. Jeigu ieškovės tvirtina, kad šiems darbams planas nereikalingas, tai kam vis dėlto planą pateikė teismui. Nors G. J. melagingai tvirtina, kad atsakovė neįsileidžia darbininkų dirbti į rūsį, dėl atsakovės keliamų konfliktų kviečia policiją, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė. Atsakovės R. Š. apskritai buvo keletą metų nemačiusi, pastarąją pasitelkė G. J., kad abi galėtų daugiau purvo išlieti ant atsakovės. Pati atsakovė rado rūsyje dirbančius žmones, tai reiškia, kad jie į rūsį patenka. Apskritai byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių ieškinį, dėl to ieškinys turi būti atmestas (t. 2 b. l. 85).
Atsakovės R. Z. atstovė advokatė Vidutė Tiškuvienė 2020-09-30 pateikė baigiamąją kalbą raštu, kurioje nurodė, kad atsakovė ieškinio nepripažįsta ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Pagal kasacinę praktiką ieškovės, prašydamos leisti pratiesti vandentiekio liniją į joms priklausančius butus nuo vandens apskaitos įrenginių, esančių namo bendro naudojimo rūsio patalpoje, per bendro naudojimo patalpas - rūsį ir koridorių, turi detalizuoti darbų apimtį, planuojamus sprendinius bei rezultatus. Todėl ieškovės, pareikšdamos ieškinio reikalavimą, turi įrodyti, jog bendraturtė R. Z. buvo tinkamai informuota apie planuojamus darbus, jų apimtį, kiekį ir kt. Iš atsakovės atsiliepimų abiejose bylose, vėliau sujungtose, akivaizdu, kad ji nebuvo supažindinta su ieškovių numatytų vykdyti darbų apimtimi bei eiga. Iš atsakovės atsisakymo matyti, kad ji ir prašo nurodyti kur, kokie darbai bus atliekami, kada jie bus užbaigti. Po tokio atsakovės atsakymo, ieškovėms tereikėjo pateikti įsipareigojimą bei darbų aprašymą, t. y. per kokias bendras patalpas bus tiesiami vandentiekio vamzdžiai, atsižvelgiant į tai, kad rengiamos dviejų atskirų vandentiekių linijos, nurodyti darbų apimtį, kada numatoma pradėti ir kada baigti darbus, kaip bus sutvarkytos bendro naudojimo patalpos baigus vandentiekio linijų nutiesimo darbus - išvalytos patalpos, užglaistytos, užtinkuotos bei nudažytos sienos per kurias bus nutiesti vamzdžiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimą - bendrą daiktą, šiuo atveju pastatą, bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Iš bylos dokumentų matyti, jog ieškovės ir atsakovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , bendraturtės. Ieškovių ieškinio reikalavimas nekonkretus. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. Š. pagal 2003-12-04 dovanojimo sutartį Nr. 11995 (virš 16 metų) priklauso butas Nr. 1 - 79,19 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-1 (1/3 iš 4,18 kv. m), 2-6 (1/3 iš 4,04 kv. m), 2-7 (1/3 iš 3,73 kv. m). Bendro naudojimo patalpų plotas - 3,99 kv. m. Matyti, jog patalpos yra pirmame aukšte ir šiomis bendro naudojimo patalpomis naudojasi visi trys butai. Su ieškiniu nepateikti patalpų planai, iš kurių matytųsi, kurios patalpos yra ieškovės butas, o kurios - bendro naudojimo patalpos. Ieškinyje nenurodyta, iš kur, į kur, t. y. iš kokių patalpų ir per kokias bendro naudojimo patalpas bus pravestas vandentiekio vamzdis bei į kokią ieškovės buto patalpą bus nutiestas vamzdis, todėl atsakovė, esant tokiems ieškinio trūkumams, negalėjo numatyti jos teisių ir teisėtų interesų, naudojantis bendrojo naudojimo patalpomis, pažeidimo pasekmių, o tuo pačiu ir konkrečiai nurodyti nesutikimo priežasčių ir motyvų. Analogiškai ir su G. J. ieškiniu. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020-01-09 išrašo matyti, jog G. J. pagal 2014-09-01 pirkimo‑‑pardavimo sutartį Nr. 6119 priklauso butas Nr. 2 - 61,38 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-1 (1/3 iš 4,18 kv. m), 2-6 (1/3 iš 4,04 kv. m), 2-7 (1/3 iš 3,73 kv. m), 3-1 (1/2 iš 7,38 kv. m). Bendro naudojimo patalpų plotas 7,67 kv. m. Matyti, jog patalpomis 2-1, 2-6, 2-7, kurios yra pirmame aukšte, naudojasi visi trys butai, o patalpa 3-1, kuri yra mansardoje, naudojasi antras ir trečias butai. Tik atsakovei pateikus turimų patalpų planus, matosi, kur ir kokios yra bendro naudojimo patalpos. Iš atsakovės R. Z. papildomai pateiktų dokumentų matyti, jog jai priklauso 3-čias butas - 86,39 kv. m bendro ploto pagal 2001-07-16 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5299 su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-1 (1/3 iš 4,18 kv. m), 2-6 (1/3 iš 4,04 kv. m), 2-7 (1/3 iš 3,73 kv. m), 3-1 (1/2 iš 7,38 kv. m). Bendro naudojimo patalpų plotas 7,67 kv. m. Atsakovės 3-čio buto patalpos yra mansardoje. Atsakovė pateikė 1999 m. birželio 8 d. notarinę sutartį registro Nr. 5065, kuria ankstesni bendrasavininkiai buvo nustatę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. B. C. patalpos dabar priklauso G. J., R. Z. patalpos - R. Z., A. Z. patalpos - R. Š.. Minėtos sutarties 4-me punkte nurodyta, kad šildymo ir vandentiekio sistemomis kiekvienas bendrasavininkas naudojasi atskirai. Rūsiu, kanalizacijos sistema ir įėjimu į gyvenamąjį namą bendrasavininkai naudosis bendrai. Rūsio plano, kuriuo bendraturčiai naudojasi bendrai, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nėra, tik pažymėta plotas - 27,06 kv. m. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyvenamasis namas pastatytas 1924 metais, t. y. prieš 96 metus, rekonstruotas - 1970 metais, t. y. prieš 50 metų. I. R. Š. įgijusi nuosavybę - butą Nr. 1 daugiau kaip prieš 16 metų, iš esmės jo būkle nesirūpina, tai matyti iš pateiktų fotonuotraukų tiek su atsakovės atsiliepimu, žemės sklypo dalis apaugusi krūmais ir žolėmis. Ieškovė G. J. įgijusi nuosavybę prieš 6 metus, buto patalpomis taip pat nesinaudoja. Gyvena name tik viena atsakovė R. Z., todėl jai ir rūpi, kad bendrai naudojamoms patalpoms ieškovių nerūpestingais veiksmais nebūtų daroma žala, nes nuostolius dėl to patirtų atsakovė, kuri gyvendama ir naudodamasi patalpomis, būtų priversta jas susiremontuoti savo lėšomis. Jos gaunama pensija yra 400,00 Eur ir bet kokios žalos, nors ir nedidelių nuostolių, kuriuos reikėtų šalinti, padarymas atsakovei yra sunkiai pakeliamas materialine prasme. Atsakovė buvo ne tik netinkamai informuota apie ieškovių ketinimus įsivesti vandenį, bet ir klaidinančiai, nes advokato prašyme nurodyti klaidinantys duomenys, kad yra paruoštas projektas, nors prie ieškinio pridėtas lauko vandentiekio projektas, kuriam, kaip matyti, atsakovė R. Z. sutikimą buvo davusi ir jokių kliūčių vedant lauko vandentiekį nedarė.
Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovės įsivestų vandentiekį į joms priklausančius butus, tik nori, kad tai būtų atlikta nepadarant žalos bendroms patalpoms. Iš 2020-07-27 teismo posėdžio metu duotų ieškovių paaiškinimų matyti, jog šalių nesutarimai seni, šalys tarpusavyje nebendrauja. Ieškovės neslepia savo priešiškumo atsakovei, tvirtina, kad jokio atsakovės sutikimo vandentiekiui įsivesti nereikia, esą atsakovė naudojasi tuo, kas jai nepriklauso. Ieškovės teismo posėdžio metu netgi atsisakė svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovės nesuinteresuotos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų būkle, nes tomis patalpomis daugelį metų nesinaudoja ir jų neremontuoja, akivaizdžiai demonstruoja nesiskaitymą su atsakovės, kaip bendraturtės, interesais, negalima tikėtis, jog pravedant vandentiekio vamzdžius į ieškovių butus per bendrojo naudojimo patalpas - rūsį bei koridorių, nebus padaryta žala bendroms patalpoms. Ieškovės nepateikė byloje įrodymų, kad atsakovė buvo supažindinta su ieškovių numatytų vykdyti darbų apimtimi bei eiga, kur ir kokie darbai bus atliekami, kada jie bus užbaigti ir sutvarkytos bei suremontuotos bendrojo naudojimo patalpos, kuriose bus vykdomi darbai. Dėl šių aplinkybių atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pratiesti vandentiekio liniją į ieškovėms priklausančius butus nuo vandens apskaitos įrenginių per bendrojo naudojimo patalpas - rūsį ir koridorių yra pagrįstas (t. 2 b. l. 47-49).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad namas esantis adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , yra padalintas į tris butus ir valdomas asmeninės bei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. I. R. Š. nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. J. nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini0, atsakovei R. Z. nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prie namo suformuotas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis G. J. 185/819 dalis, R. Š. 318/819 dalis ir R. Z. 316/819 dalis (t. 1 b. l. 7-14, 70-78). I. R. Š.pagal 2003-12-04 dovanojimo sutartį Nr. 11995 priklauso butas Nr. 1 - 79,19 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-1 (1/3 iš 4,18 kv. m), 2-6 (1/3 iš 4,04 kv. m), 2-7 (1/3 iš 3,73 kv. m). Bendro naudojimo patalpų plotas - 3,99 kv. m (t. 1 b. l. 11). Ieškovei G. J. pagal 2014-09-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6119 priklauso butas Nr. 2 - 61,38 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-1 (1/3 iš 4,18 kv. m), 2-6 (1/3 iš 4,04 kv. m), 2-7 (1/3 iš 3,73 kv. m), 3-1 (1/2 iš 7,38 kv. m). Bendro naudojimo patalpų plotas 7,67 kv. m (t. 1 b. l. 71). Atsakovei R. Z. pagal 2001-07-16 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5299 priklauso butas Nr. 3 - 86,39 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-1 (1/3 iš 4,18 kv. m), 2-6 (1/3 iš 4,04 kv. m), 2-7 (1/3 iš 3,73 kv. m), 3-1 (1/2 iš 7,38 kv. m). Bendro naudojimo patalpų plotas 7,67 kv. m (t. 2 b. l. 4-5). Name nebuvo vandentiekio, todėl bendrasavininkės bendru sutarimu paruošė projektą ir 2016-12-02 į namo rūsį, naudojamą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, buvo atvesta vandentiekio atšaka. UAB „Dzūkijos vandenys“ kiekvienam butui atskirai pastatė vandens įvadus bei vandens sunaudojimo apskaitos prietaisus, kurie registruoti pastarojoje įmonėje ir nuo įvedimo mokamas abonementinis mokestis (t. 1 b. l. 15-42). Į savo butą vandenį pasijungusi tik atsakovė.
CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
Pažymėtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Vėlgi, pagal kasacinio teismo praktiką atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (iš esmės apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams.
Taigi, iš suformuotos teismų praktikos akivaizdu, kad bendraturtis, ketindamas atlikti darbus, privalo apie tai informuoti kitą bendraturtį, atskleisti darbų detales bei savo siekius. O bendarturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas.
Ieškovių teigimu, joms bandant nuo apskaitos prietaisų pasijungti vandenį į savo butus, atsakovė neįleidžia specialistų (santechnikų) į rūsį dirbti, sukelia triukšmą, reikalauja projektų, neduoda sutikimo šiems veiksmams atlikti. I. R. Š. 2020-07-27 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė 2016 metais vieną kartą neva jos sutuoktinį su darbininkais išvijo iš rūsio ir neleido dirbti. Bandant su atsakove gražiuoju kalbėtis, susitarti, ji elgiasi arogantiškai, įžeidinėja, tvirtina, jog neleis pasijungti vandenį, advokatui raštu kreipusis į atsakovę, siekiant išvengti teisminių ginčų, iš atsakovės atsakymas nebuvo gautas.
Iš ieškovių nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės 2016 metais ketino atlikti darbus neinformavę apie tai atsakovės ir negavę jos, kaip bendraturtės, sutikimo, t. y. pažeisdamos įstatymų nustatytą tvarką bei atsakovės teisėtus interesus. Faktinės aplinkybės, kad atsakovė neįleidžia santechnikų į rūsį dirbti nepagrįstos objektyviais įrodymais. Priešingai, atsakovė paaiškino, kad ji rado rūsyje dirbančius vyrus, jai paklausus, ką jie daro, kieno leidimu, ar turi jos sutikimą, pastarieji pasišalino. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė nesudaro fizinių kliūčių darbininkams patekti į rūsį.
Ieškovių tvirtinimu advokatas raštu kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo atlikti darbus gavimo siekiant išvengti teisminių ginčų. Tuo tarpu atsakovė kategoriškai neigia, kad ji gavo arba atsisakė priimti advokato Jono Zenevičiaus neva siųstus prašymus (t. 1 b. l. 43, 147). Teismui į bylą pateikti du advokato Jono Zenevičiaus surašyti 2020-02-11 ir 2020-02-12 prašymai atsakovei, tačiau teismas vertina, kad nepateikti neginčijami įrodymai, jog prašymai atsakovei buvo tinkamai išsiųsti. Kadangi prie prašymo dėl ieškovės R. Š. pridėtas Lietuvos pašto kvitas, neva patvirtinantis tinkamą laiško išsiuntimą atsakovei, nurodytas gavėjas (duomenys neskelbtini) , tačiau data 2019-09-07, tuo tarpu prašymo data - 2020-02-11 (t. 1 b. l. 43). Dėl prašymo, dėl ieškovės G. J., tinkamo išsiuntimo atsakovei apskritai nepateikti jokie šį faktą patvirtinantys įrodymai (t. 1 b. l. 147). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė G. J. 2019-10-16 siuntė atsakovei registruotą laišką su prašymu įsivesti vandentiekį per bendras patalpas ir buvo pateiktas pasirašyti užpildytas sutikimas (t. 1 b. l. 172). Atsakovė 2019-11-24 pateikė ieškovei G. J. registruotu paštu atsakymą į jos prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog G. J. tiestų vandentiekio komunikacijas per bendras rūsio patalpas, kadangi nėra aišku, per kurias bendras patalpas, kurioje konkrečiai vietoje, kokiame gylyje bus vandentiekio komunikacijos, kokia darbų eiga, kokios medžiagos bus naudojamos ir t.t. Šie duomenys turi atsispindėti darbų projekte (t. 1 b. l. 173). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog siekiant gauti sutikimą vendentiekio įsivedimui, atsakovei buvo pateikta visa būtina informacija. Visa tai suponuoja išvadą, kad iki kreipimosi į teismą, ieškovės neįvykdė pareigos tinkamai informuoti bendraturtį ir atskleisti jam ketinamų atlikti darbų detales - savo siekius.
Tačiau teismas vertina, kaip nepagrįstą atsakovės reikalavimą, kad jai turėtų būti pateiktas darbų projektas. Teismas visiškai sutinka su į bylą pateikta projekto dalies vadovės J. Z. Statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, Statybos techninio reglamento STR1.01.08:2017 „Statinio statybos rūšys“, Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 5, 17, 52 punktų, 24 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktų vertinimu, kuris leidžia daryti išvadą, jog ieškovių ketinami atlikti darbai yra paprastasis remontas, kurio atlikimui leidimas ir projektas nereikalingi (t. 1 b. l. 79).
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės, siekdamos atsakyti į teismo keliamus klausimus, pateikė planus, kuriuose detaliai paaiškinta, kaip ketinama pajungti vandentiekį ieškovėms (t. 2 b. l. 51, 62 – patikslintas). Teismo posėdžio metu 2020-10-01 atsakovė nurodė, jog dėl vandentiekio vamzdyno klojimo bendrose rūsio patalpose ji sutinka. Tačiau analizuojant pirmo aukšto planą, iškilo klausimų ir dėl to teismas, siekdamas padėti šalims išspręsti ginčą taikiai, pasiūlė vykti su specialistu - santechniku į ginčo vietą, šalys neprieštaravo (t. 2 b. l. 54-55). Ieškovės G. J. atstovė advokato padėjėja Ligita Buzūnaitė informavo teismą, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu dalyvaus UAB „Šilumos centras“ santechnikas (t. 2 b. l. 58). Tačiau 2020-10-09 buvo gautas atsakovės prašymas atidėti išvažiuojamąjį teismo posėdį dėl jos advokatės ligos, be atstovo atsakovė nesutiko vykti į vietą. Teismas atsakovės prašymą tenkino, 2020-10-16 teismo posėdį atidėjo, sudarydamas galimybę atsakovei susirasti atstovą byloje, kadangi advokatė Vidutė Tiškuvienė telefonu ir raštu informavo teismą, jog jos nedarbingumas užsitęs ilgai, preliminariai apie du mėnesius. Vienai iš šalių atsisakius vykti į vietą, teismas sprendė tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, į vietą nevykti (t. 2 b. l. 64, 69). Atsakovė per nustatytą terminą kito atstovo nesusirado, prašymo vykti į vietą nereiškė. Tuo tarpu ieškovės G. J. atstovė advokato padėjėja Ligita Buzūnaitė vis dėlto nuvyko į vietą su santechniku ir pateikė į bylą patikslintą planą, kaip pirmame aukšte būtų klojamas vamzdynas (t. 2 b. l. 62). Teismo posėdžio 2020-11-16 metu atsakovė tiek raštu, tiek žodžiu uždavė ieškovių atstovams papildomus klausimus. Ieškovės atstovas advokatas Jonas Zenevičius, atsakydamas į atsakovės klausimus, papildomai paaiškino, kad bus klojami vandentiekiui skirti 2-2,5 cm diametro vamzdžiai, nuo atskirų įvado skaitliukų rūsyje bus tiesiamos dvi viena šalia kitos vandentiekio linijos, kurios pirmame aukšte bus įvedamos į ieškovių butus (plane raudona linija). Į G. J. butą pakloti, bet nesujungti vamzdžiai bus pašalinti, darbų pradžia po teismo sprendimo įsiteisėjimo, darbų pabaiga po 2-3 dienų, kosmetinį remontą įsipareigoja atlikti ieškovės, pagal atsakovės pastabą patvirtino, jog pirmame aukšte esanti patalpa 2-7 yra bendro naudojimo (t. 2 b. l. 78-80, 84).
Pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, tai yra, kad sutikimo davimo atveju bus pažeistos iš esmės kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Susipažinusi su į bylą pateiktais planais, gavusi atsakymus į esminius klausimus, atsakovė 2020-11-16 teismo posėdžio metu nurodė, jog planai yra negeri ir jai vis tiek neaišku, kaip bus atliekami darbai.
Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus – darbų atlikimo planus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus dėl techninių bei organizacinių darbų detalių, daro išvadą, kad nagrinėjimo iš esmės metu atsakovei buvo pateikta visa reikiama informacija apie ketinamus atlikti darbus (t. 2 b. l. 51 – planas, 54-55 - paaiškinimai, 62 – planas, 65 – paaiškinimai). Tai yra atsakovė, kaip bendraturtė, informuota, jai atskleisti ieškovių siekiai, be to, teismas siūlė vykti į ginčo vietą, todėl vertintina, jog atsakovės nesutikimo argumentai yra nepagrįsti bei ribojantys ieškovių teises. Atsakovė neįrodė negatyvaus poveikio jos interesams, susijusiems su naudojimusi namo vandens ir nuotekų šalinimo sistema, kurią nulemtų vien tai, kad prie šios sistemos būtų pajungtos ieškovių patalpos. Todėl, vadovaujantis pirmiau išdėstytais motyvais, suformuota teismų praktika, ieškinio reikalavimas leisti ieškovėms prisijungti vandentiekio liniją nuo joms priklausančio vandens apskaitos įrenginio, esančio namo bendro naudojimo rūsio patalpoje per bendro naudojimo rūsį ir koridorių į R. Š. nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 1 ir G. J. nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 2 be atsakovės R. Z. sutikimo ir įpareigoti atsakovę netrukdyti atlikti darbus, tenkintinas.
Ieškovės taip pat prašo priteisti iš atsakovės kiekvienai po 57,64 Eur vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo abonementinio mokesčio sumokėto UAB „Dzūkijos vandenys“, kuris mokamas nuo apskaitos prietaiso pajungimo – 2016-12-02, nors vandeniu ieškovės negali naudotis dėl atsakovės piktybiškų veiksmų. Bei ieškovės prašo priteisti iš atsakovės kiekvienai po 1 000,00 Eur neturtinės žalos, kurios atsiradimą ieškovės grindžia dėl atsakovės veiksmų patirtais dvasiniais išgyvenimais, emociniais sukrėtimais, pablogėjusia sveikata, dėl to, kad reikėjo kreiptis į įvairias institucijas, bereikalingai gaišti laiką. Taip pat dėl to, kad ieškovės nuo nekilnojamojo turto įsigijimo dėl vandens nebuvimo negali persikelti gyventi į joms asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius butus.
Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti ieškovo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju - neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad būtent ieškovui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Iš bylos duomenų, šalių elgesio teismo posėdžių metu akivaizdu, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai, šalims konstruktyviai bendrauti visiškai nepavyksta, šalys vienos kitas nuolatos skundžia įvairioms institucijoms, tarpusavio santykius aiškinasi teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų pagalba, nuoskaudos tęsiasi jau ne vienerius metus (t. 1 b. l. 112-115, 142-147).
Teismas pirmiau konstatavo, kad 2016 metais ieškovės ketino atlikti darbus neinformavę atsakovės ir negavę jos, kaip bendraturtės, sutikimo, t. y. neįvykdę joms įstatymo nustatytos pareigos. G. J. užpildytą sutikimą be jokios detalesnės informacijos atsakovei pasirašyti atsiuntė paštu tik 2019 metais, ieškovė R. Š. apskritai atsakovės neinformavo, nesikreipė į atsakovę jokia forma. Atsakovė, kaip bendraturtė, apie ketinamų atlikti darbų eigą, detales buvo informuota, t. y. jai buvo atskleisti ieškovių siekiai tik bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu. Neturtinės žalos atsiradimo priežasčių ieškovės nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, teismo vertinimu paaiškinimai dėl emocinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų deklaratyvūs. Ieškovės teigia, kad jų teisėti interesai buvo pažeisti ir dėl to, kad dėl vandens nebuvimo jos negalėjo apsigyventi joms priklausančiose patalpose. Tačiau teismo vertinimu, ieškovei R. Š. kliūtis apsigyventi nuosavybės teisėmis priklausančiame bute buvo ne tik vandentiekio nebuvimas, bet ir tai, kad reikėjo atlikti buto remonto darbus, ką patvirtino ir pati ieškovė. Kadangi buto remonto darbai iki šiol net nepradėti, teismas ieškovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Tuo tarpu ieškovės G. J. veiksmai pasyvūs ir dargi pažeidžiantys atsakovės teisėtus interesus, t. y. 2016 metais bandymas atlikti darbus ir 2019 metais bandymas gauti atsakovės sutikimą jos tinkamai neinformuojant apie ketinamus atlikti darbus. Teismo vertinimu, ieškovės iki 2020 metų vasario mėnesio (iki ieškinio pateikimo teismui) negavo atsakovės sutikimo įsivesti vandentiekį į savo butus dėl savo pačių netinkamo elgesio – dėl savo kaltės. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškinio reikalavimai dėl 57,64 Eur turtinės žalos priteisimo bei dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo kiekvienai ieškovei iš atsakovės netenkintini.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei R. Š. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovei G. J. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Dėl ieškovei R. Š. suteiktos teisinės pagalbos valstybė patyrė 409,28 Eur išlaidas (t. 2 b. l. 43). Dėl ieškovei G. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 472,37 Eur išlaidas (t. 2 b. l. 70), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei teikiama 50 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl spręstinas klausimas dėl 236,18 Eur (472,37 : 2) priteisimo. Bei ieškovė sumokėjo 65,87 Eur žyminio mokesčio (t. 1 b. l. 96). R. Z. dėl advokato teisinės pagalbos patyrė 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 2 b. l. 27-29). Teismas vertina, kad patenkino 17 procentų ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovių atsakovei priteistinos 215,80 Eur (260,00 x 83 proc.) atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 107,90 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybei priteistinos 109,72 Eur ((409,28 + 236,18) x 17 proc.) išlaidos patirtos advokatų pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Iš atsakovės ieškovei G. J. priteistina 11,19 Eur (65,87 x 17 proc.) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Atitinkamai iš ieškovių priteistinos 15,55 Eur, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 7,77 Eur valstybei patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 5,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Iš dalies tenkinti ieškinį.
Leisti ieškovėms prisijungti vandentiekio liniją nuo joms priklausančio vandens apskaitos įrenginio, esančio namo bendro naudojimo rūsio patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , per bendro naudojimo rūsį ir koridorių į G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo ir įpareigoti atsakovę netrukdyti atlikti darbus.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovių G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 107,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovių G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 7,77 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 109,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,19 Eur žyminio mokesčio ieškovei G. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.