Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Saugema“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Sekmė“, ieškinį atsakovams T. O. ir M. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui M. M. ieškinys su priedais ir pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi buvo įteikti 2022 m. gegužės 21 d. asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui T. O. ieškinys su priedais ir pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi buvo įteikti 2022 m. birželio 11 d., procesinius dokumentus atsakovo vardu priėmė šeimos narys – mama I. O.. Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovai kalti. Atsakovai, t. y. bendrovės vadovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės ir remdamiesi kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 14 punktas ir jame nurodyta praktika).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą turtą yra nurodęs, kad ši vadovo pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi UAB „Saugema“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-14397-755/2021). UAB „Saugema“ vadovo pareigas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas T. O.. Ieškovės buvusieji valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės nemokumo administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, taip pat ir visus dokumentus. Atsakovas T. O. nurodė, kad dokumentų neperdavė, nes buvęs ieškovės vadovas M. M. jam neperdavė įmonės dokumentų. Atsakovai nėra įvykdę pareigos perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus. 2021 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1930-720/2021 atsakovas T. O. buvo nubaustas pagal VMI pareiškimą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, paskyrus administracinę nuobaudą už tai, kad atsakovas T. O., būdamas ieškovės vadovu, nesilaikė pareigos laiku inicijuoti ieškovei nemokumo procesą.

Įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Nustatyta, kad atsakovas T. O. nemokumo administratorei neperdavė įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų, o atsakovas M. M. neteikė valstybės įmonei Registrų centrui ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų per visą bendrovės veiklos periodą, ir kaip nurodė administratorei T. O., M. M. jam neperdavė įmonės dokumentų. Be to, pažymėtina, kad didžioji kreditorinių reikalavimų dalis susidarė, vadovaujant atsakovui M. M.. Abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, todėl jų abiejų atžvilgiu reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo solidariai. Nemokumo administratorei neperdavus jokio turto bei jokių dokumentų, žala, padaryta ieškovei, laikytina 2022 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-535-775/20222 patvirtinta 86 449,14 Eur kreditorinių reikalavimų suma. Ši žala bendrovei ir jos kreditoriams padaryta neteisėtais atsakovų veiksmais, nes atsakovai, kaip bendrovės vadovai, netinkamai vykdė savo pareigas, todėl tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nustačius bendrovės vadovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, bendrovės vadovų kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo, neprivalo jos įrodinėti, o minėtą kaltės prezumpciją privalo paneigti atsakovai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje c. b. 3K-3-493/2012). Nagrinėjamuoju atveju LUAB „Saugema“ buvusių vadovų T. O. ir M. M. kaltė yra preziumuojama. Atsakovai nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 86 449,14 Eur žala (CPK 178 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (86 449,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Už ieškinį mokėtinas 1 522,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Patenkinus ieškovės ieškinį, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas 1 522,00 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 761,00 Eur.

Byloje yra patirta 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 6,72 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Saugema“, juridinio asmens kodas 304554313, naudai 86 449,14 Eur (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 14 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (86 449,14 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 761,00 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 6,72 Eur (šešių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodai: 5660 už žyminį mokestį ir 5662 už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 761,00 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 6,72 Eur (šešių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodai: 5660 už žyminį mokestį ir 5662 už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.