Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui A. T., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas LR CK 3.180 str. nurodytais pagrindais. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju egzistuoja net 3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei įstatymų numatyti faktoriai, kurių pagrindu Atsakovui neterminuotai apribotina valdžia Dukrai. Visų pirma, Atsakovas absoliučiai neauklėja savo Dukros ir nedalyvauja jos gyvenime, ugdyme. Visų antra, Atsakovas nuolatos vartoja alkoholį, ne kartą yra teistas, smurtavęs prieš Ieškovę, grasinęs pavogti Dukrą ir tokiais savo veiksmai neabejotinai daro neigiamą įtaką Dukrai. Visų trečia, Atsakovas visiškai nesirūpina savo Dukros nei emocine, nei finansine gerove.

Atsakovas A. T. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį negauta, neatvykimo į teismo posėdį ir atsiliepimo nepateikimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 2147 str.).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei V. A. ir atsakovui A. T. gimė dukra K. T.. (duomenys neskelbtini) Ieškovė susituokė su M. A.. (duomenys neskelbtini) Ieškovei bei jos Vyrui gimė sūnus. Ieškovė prašo apriboti atsakovo A. T. tėvo valdžią dukros K. T. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.155 straipsnyje, kuris numato, kad vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Kartu pažymėtina, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai, ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų. Šios atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Tėvų valdžia gali būti ribojama, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams, nesirūpina vaikais (LR CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžia neterminuotai apribojama tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad susidariusi padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. (LR CK 3.165 str. 1 d., 2 d). Vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami su vaiku susiję šeimos klausimai, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus ir jais vadovaujamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo, klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas (LAT 2008-05-08 civ. byla Nr. 3K-3-2069/2008).

Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo tėvui dėl dukros Kotrynos faktinį pagrindą nurodė tai, kad tėvas dukra nesidomi, nebendrauja, nedalyvauja auklėjant dukrą; dukra nesirūpina, jos neaugina, nedalyvauja dukros gyvenime.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ieškiniu prašyta taikyti tėvo valdžios apribojimą dėl to, kad tėvas vengia atlikti savo pareigas dėl dukros ir ja nesirūpina, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys apie atsakovą A. T., matyti, kad atsakovas teistas ir ne kartą baustas administracine tvarka. Atsakovas nėra pareiškęs savo nuomonės apie iškeltus jam reikalavimus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį, spręstina, kad nėra duomenų, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti, o A. T. negali sudaryti palankių sąlygų visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, todėl atsakovui tėvo valdžia dukros K. T. atžvilgiu apribotina neterminuotai (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo neįgyja res judicata galios ir gali būti tėvo (motinos) valdžios apribojimas panaikinamas ar vienas tėvo (motinos) valdžios apribojimo būdas pakeistas kitu (LR CK 3.181 str.). Apribojus tėvų valdžią tiek laikinai, tiek neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Teisė matytis su vaikais, apribojus tėvų valdžią, išlieka, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos : 665,50 Eur už advokato pagalbą, 109 Eur žyminis mokestis ir valstybės naudai – 22,50 Eur už teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 41, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo A. T., a/k (duomenys neskelbtini) valdžią dukros K. T., a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. T., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovės V. A., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) už advokato paslaugas, 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. T., a/k (duomenys neskelbtini) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.